Vieša sprendimų paieška


Pavadinimas: [2017-03-31][nuasmeninta nutartis byloje][2A-944-340-2017].docx
Bylos nr.: 2A-944-340/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Registrų centras" 124110246 trečiasis asmuo
GEORANGA 300617104 trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo

Civilinė byla Nr. 2A-944-340/2017

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03467-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.1; 3.2.6.5; 3.3.1.21

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. kovo 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. M. patikslintą ieškinį atsakovei V. B., tretiesiems asmenims M. R., T. P., Valstybės įmonei ,,Registrų centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų registracijos, apskrities viršininko įsakymo dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo ir atsakovės sklypo geodezinių matavimų plano panaikinimo bei ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

             n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

  1. ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu prašė panaikinti atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; panaikinti su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi 2007 m. vasario 28 d. suderintą nurodyto atsakovės sklypo 2007 m. sausio 16 d. geodezinių matavimų planą; nustatyti ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas pagal ieškovės pateiktą 2009 m. rugpjūčio 6 d. sklypo planą. Nurodė, kad 2004-09-28 įsigijo žemės sklypą, kurio plotas 0,0581 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1S1m, kurio bendras plotas 63,01 kv. m., esančius adresu: (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-7078-1791 buvo patikslinti ieškovei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys. Minėto įsakymo 1.1. punkte nustatyta, kad O. M. priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. 7940-0009-0284 plotas yra 565 kv. m. (iki kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas buvo 581 kv. m.). 2010 m. birželio 17 d. ieškovė Valstybinei įmonei Registrų centras Vilniaus filialui pateikė prašymą įrašyti (pakeisti) 565 k.v. m. ploto žemės sklypo - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. 2010 m. birželio 23 d. Valstybinė įmonė Registro centras Vilniaus filialas sprendimu Nr. 2347 atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Minėtame sprendime buvo nurodyta, kad išnagrinėjus ieškovės prašymą buvo nustatyta, jog žemės sklypo ribos dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Ieškovės pateiktais duomenimis, 2007-09-30 M. R. pardavė 596 k.v. m. ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. B.. Ieškovė O. M. nurodė, kad su atsakove yra gretimų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)savininkės. Ieškovė nuosavybės teise valdo 565 k.v. m. ploto žemės sklypą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 305, o atsakovė 596 k. v. m. ploto žemės sklypą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 304. Ieškovė pažymėjo, kad 2007 m. sausio mėn. atlikti atsakovės sklypo geodeziniai matavimai, parengtas geodezinių matavimų planas, kuris 2007 m. vasario 28 d. suderintas su Trakų rajono žemėtvarkos skyriumi, bet 2007 m. sausio 16 d. surašytame sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 4 punkte šalia ieškovės pavardės yra ne O. M. parašas. Ieškovė pažymėjo, kad ji iš viso nebuvo informuota apie atsakovės žemės sklypo ribų nustatymą ir jame nedalyvavo, todėl negalėjo pateikti savo pastabų dėl atsakovės žemės sklypo ribų, o 2007 m. sausio 16 d. žemės sklypo Nr. 304 ribų ženklinimo akto 4 punkte ties jos pavarde uždėtas parašas yra ne ieškovės. Ieškovei priklausančio sklypo Nr. 305 kadastriniai matavimai atlikti 2009 m. rugpjūčio 6 d. Ieškovė nurodė, kad palyginus UAB „Georanga“ parengtame žemės sklypo Nr. 305 plane nurodytus linijų ilgius su žemės sklypo plane M 1:500 (privatizavimo schemoje) nurodytais linijų ilgiais, matosi, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas šiaurės vakarinės ir pietvakarinės ribų linijų ilgiai ženkliai trumpesni nei nurodyti žemės sklypo plane M 1:500 (privatizavimo schemoje); kadastrinių matavimų metu nustatytas šių linijų ilgiai. Todėl ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 305 plotas yra ženkliai mažesnis palyginus su M 1:500 (privatizavimo schemoje) nurodytu žemės sklypo plotu 581 kv. m. ir nesiekia net 565 k. v. m. - ir nesiekia net 565 k.v. m. (2010 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-7078-1791 1.1. punktas). Ieškovės teigimu, dėl to 2010 m. birželio 23 d. Valstybinė įmonė Registro centras Vilniaus filialas sprendimu Nr. 2347 atsisakė tenkinti ieškovės prašymą, kad žemės sklypo ribos dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Ieškovė nurodė, kad mano, jog atsakovės žemės sklypo Nr. 304 planas parengtas ir šio sklypo patikslinti kadastriniai matavimai viešame registre įregistruoti neteisėtai, nes ženklinant sklypo ribas vietoje, sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas surašytas pažeidžiant taisyklių ir metodikos reikalavimus ir suklastojant ieškovės parašą. Be to, sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas yra privalomasis žemės sklypų parengimo dokumentas pagal žemės ūkio ministro 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos 5.2, 5.8, 5.8.4, 5.8.5 punktus. Dėl to turi būti panaikinta atsakovės sklypo Nr. 304 matavimo ribų patikslinimo registracija.
  2. Atsakovė V. B. pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB „Neris". Sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikto ieškovei priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-03-14 išrašo duomenys. Žemės sklypą ieškovė įgijo iš Leonardos ir L. Š. 2004-09-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pagal teismui pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties duomenis, ieškovė įsigijo žemės sklypą, kuriuo preliminarus plotas sudarė 581 kv. m. Atsakovės pateiktais duomenimis, atsakovei nuosavybės teisėmis priklauso 596 kv. m. žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikto atsakovei priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-04-08 išrašo duomenys. Žemės sklypą atsakovė įsigijo iš M. R. 2007-08-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Neatskiriama šios sutarties dalis yra žemės sklypo planas, parengtas UAB „Georanga" 2007-01-16. Tokiu būdu skirtingai nei ieškovė, atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo tikslaus ploto ir ribų žemės sklypą., t. y. įsigijo žemės sklypą, kurio ribos buvo apibrėžtos planų su nustatytomis ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Atsakovė pažymėjo kad yra sąžininga žemės sklypo įgijėja. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį su M. R., perkamo žemės sklypo kadastrinių matavimų planas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. M. R. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-07-09 įsakymo Nr. 2.3-7006-79 pagrindu (duomenys yra nurodyti pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 punkte). Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie perkamo žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto ir plano trūkumus, jei tokie buvo. Sąžiningo įgijėjo apsaugos institutas, neleidžiantis išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą (CK 1.80 STR. 4 D., 4.96 STR. 2 D.). Tokiu būdu riba tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų negalėtų būti nustatyta sumažinant atsakovės žemės sklypo plotą, nes tai būtu prilyginama restitucijai natūra, kas atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma, kaip sąžiningai sklypo įgijėjai. Net ir patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovės siekiamas tikslas nebūtų pasektas, todėl ieškinys turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas. Atsakovė pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį pasisakė dėl ieškovės pateikto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plano, 2009-08-06 parengto UAB „Georanga“, pagal kurį ieškovė prašo nustatyti jai ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribą ir ginčijamo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plano, 2007-01-16 parengto UAB „Georanga“. Atsakovės teigimu, pagal žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plano, 2009-08-06 parengto UAB „Georanga“ gretimybių lentelės duomenys, ieškovei priklausantis žemės sklypas ribos posūkio taškuose Nr. 3 ir Nr. 4 ribojasi su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. su atsakovės žemės sklypu. 2009-08-06 UAB „Georanga" parengto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plano antroje pusėje yra koordinačių žiniaraštis, parengtas koordinačių sistemoje LKS-94, kuriame yra nurodytos taškų X ir Y koordinatės. Ribos posūkio taško Nr. 3 koordinatės yra: X = 6063523.92; Y=568854.04 Ribos posūkio taško Nr. 4 koordinatės yra: X = 6063552.46; Y=568846.85. Pagal žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7977/0009:283, kadastrinių matavimų plano, 2007-01-16 parengto UAB „Georanga", gretimybių lentelės duomenys, atsakovei priklausantis žemės sklypas ribos posūkio taškuose Nr. 2 ir Nr. 4 ribojasi su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. su ieškovės žemės sklypu. 2007-01-16 UAB „Georanga" parengto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7977/0009:283, plano antroje pusėje yra koordinačių žiniaraštis, parengtas koordinačių sistemoje LKS-94, kuriame yra nurodytos taškų X ir Y koordinatės. Ribos posūkio taško Nr. 2 koordinatės yra: X = 6063552.46; Y=568846.85 Ribos posūkio taško Nr. 4 koordinatės yra: X = 6063523.92; Y=568854.04 Tokiu būdu ginčo žemės sklypų ribos posūkio tašku koordinatės yra identiškos, o tai reiškia, kad jokio sklypų ribos persidengimo ginčo vietoje nėra ir negali būti. Pagal kadastro nuostatų reikalavimus, jeigu atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus gretimybėje yra geodeziniai pamatuotas žemės sklypas, šio sklypo savininkas į kadastrinius matavimus nekviečiamas, o matuojamo žemės sklypo riba derinama su geodeziniai pamatuotu žemės sklypu. Atsakovė pažymėjo, kad tokiu būdu ieškovė atsakovės atžvilgiu yra pareiškusi akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, taip gaišindama teismo ir atsakovės laiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovė pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė skirti 20000,00 litų (5792,40 EUR) baudą ieškovei O. M. už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei V. B..
  3. Trečiasis asmuo VĮ ,,Registrų centras“ pateikęs papildomus rašytinius paaiškinimus nagrinėjamoje byloje nurodė, kad susipažinus su atsakovės V. B. atsiliepimu į patikslintą O. M. ieškinį VĮ Registrų centras pastebėjo, jog ieškovės teismui pateiktas UAB „Georanga" 2009-08-06 parengtas planas skiriasi nuo 2010-06-17 valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui teikto žemės sklypo plano. Tiek Teritoriniam registratoriui, tiek teismui pateiktus žemės sklypo planus rengė UAB „Georanga", šių planų datos sutampa, t. y. planai parengti 2009-08-06, tačiau Teritoriniam registratoriui 2010-06-17 teikto žemės sklypo plano ir teismui kartu su ieškiniu pateikto žemės sklypo plano sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, yra skirtingos. VĮ ,,Registrų centras nurodė, kad patikrinę duomenis, nurodytus ieškovės teismui pateiktame UAB „Georanga" 2009-08-06 parengtame plane, nustatė, jog žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ribos nekerta nei vieno greta esančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ribų, t. y. nėra ginčo dalyko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 p., 651 p., pateikus bet kuriam valstybės įmonės Registrų centro teritoriniam padaliniui žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, valstybės įmonės Registrų centro darbuotojai, patikrinę pateiktus naujus dokumentus, atliktų ieškovei O. M. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą ir nenustatę trūkumų, O. M. pateikus papildomą prašymą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, pakeistų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre arba, nustatę trūkumus, pateiktų atitinkamą sprendimą. VĮ ,,Registrų centras pažymėjo, kad ieškovė nepasinaudojusi teisės aktų nustatyta neteismine administracine tvarka dėl žemės sklypo ribų tikslinimo nepagrįstai kreipėsi į teismą nesant jos teisių pažeidimo (ieškinio dalyko), todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d., byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme.
  4. Trečiasis asmuo M. R. pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ilgus metus dirbo Grigiškių popieriaus fabrike. Maždaug 1979 metais iš darbovietės gavo 6 arų žemės sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). 0.0596 ha ploto žemės sklypą 1993-03-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-414 išsipirko iš valstybės. Gretimo žemės sklypo savininkė iš vienos pusės buvo V. K., iš kitos pusės buvo O. M., žemės sklypą įgijusi 2004 m. M. R. nurodė, kad 2007 metais nutarė atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus. Apie tai buvo informuoti gretimų sklypų savininkai. Geodezinius matavimus atlikti pakviesta UAB ,,Georanga“, kuri atliko matavimus, parengė žemės sklypo  parodymo-paženklinimo aktą. Kai buvo atliekami matavimai, O. M. buvo savo žemės sklype ir matė, kad yra matuojamas M. R. žemės sklypas. M. R. nurodė, iš anksto pasakė O. M., kad jai reikės jos parašo ant žemės sklypo parodymo-paženklinimo akto, ieškovė pasakė, kurią dieną atvažiuos ir akte pasirašys jos vyras. Sutartą dieną į M. R. namus atvyko O. M. vyras A. Z., kuris ir pasirašė už O. M. 2007-01-16 žemės sklypo parodymo-paženklinimo akte. Tokiu būdu, O. M. buvo informuota apie atliekamus mano žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasirašyti ant parodymo-paženklinimo akto dėl sklypo ribų įpareigojo savo vyrą A. Z., kuris ir pasirašė akte. M. R. pažymėjo, kad jai priklausiusio žemės sklypo ribos buvo suderintos ne tik su gretimų sklypų savininkais, jos buvo suderintos ir patvirtintos žemėtvarkos skyriuje ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo ribos atitiko kadastro žemėlapyje pažymėtoms riboms. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad iš ieškinio turinio galima manyti, kad ieškovę tenkina ta aplinkybė, kad jos sklypo ribos po kadastrinių matavimų sumažėjo iki 565 kv. m., ir ji nesiekia gretimų žemės sklypų sąskaita savo žemės sklypą padidinti. Gavus 2010-06-23 VĮ Registrų centras sprendimą atsisakyti įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus, O. M. reikėjo patikslinti kadastrinius matavimus, kad nebūtų žemės sklypų persidengimo, ir iš naujo kreiptis į VĮ Registrų centrą, tačiau ieškovė to nepadarė, taip pat neskundė sprendimo. Taip pat trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovė jau 2009-08-06, kai jai ta pati bendrovė - UAB "Georanga" - parengė žemės sklypo geodezinį planą ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žinojo, kad M. R. sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti, nes jai nereikėjo gretimo sklypo savininko parašo. Taigi, ji žinojo gretimo sklypo ribas ir su jomis sutiko, todėl trečiojo asmens teigimu, ieškovė iškėlė teisme nepagrįstą ieškinį.
  5. Trečiasis asmuo T. P. pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovė reikalauja panaikinti atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre bei šio sklypo 2007-01-16 geodezinių matavimų planą, taip pat prašo teismo nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas pagal ieškovės pateiktą sklypo planą, todėl atsižvelgiant į nurodytus duomenis, trečiasis asmuo nurodė, kad į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta yra nepagrįstai.
  6. Trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad atsakovei M. R. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti 2007-01-16. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinime dalyvavo, su paženklintomis ribomis sutiko žemės sklypo savininkė M. R. ir kviestiniai asmenys: žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė V. K. ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė O. M., bei sodininkų bendrijos „Neris" pirmininkas. Trečiojo asmens teigimu, palyginus UAB „Georanga" parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodytus linijų ilgius su žemės sklypo plane M 1:500 (privatizavimo schemoje) nurodytais linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas šiaurės vakarinės ribos linijos ilgis (19,91 m) - 0,08 m. ilgesnis nei nurodytas žemės sklypo plane M 1:500 (privatizavimo schemoje); kadastrinių matavimų metu nustatytas šiaurės rytinės ribos linijos ilgis (20,71 m) - 0,41 m ilgesnis nei nurodytas žemės sklypo plane M 1:500 (privatizavimo schemoje); kadastrinių matavimų metu nustatytas pietrytinės ribos ilgis (29,44 m) - 0,48 m trumpesnis nei nurodytas žemės sklypo plane M 1:500 (privatizavimo schemoje); kadastrinių matavimų metu nustatytas pietvakarinės ribos linijos ilgis (29,33) - 0,17 m trumpesnis nei nurodytas žemės sklypo plane M 1:500 (privatizavimo schemoje). Trečiojo asmens teigimu, atsakovės parengta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla buvo patikrinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje, žemės sklypo planas suderintas 2007-02-28. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 2.3-7006-79 buvo patikslinti žemes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys. 2007-08-06 patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registre įrašyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nepaleisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovei O. M. nuosavybės teise žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti 2009-08-06. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinime dalyvavo, su paženklintomis ribomis sutiko žemės sklypo savininkė (ieškovė) O. M. bei kviestiniai asmenys: sodininkų bendrijos „Neris" pirmininkas. Kiti gretimų žemės sklypų savininkai į ribų ženklinimą nebuvo kviesti, kadangi jų žemės sklypai matuoti geodezinia (žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo - parodymo akto 5 punkto informacija). Trečiasis asmuo pažymėjo, kad palyginus UAB „Georanga“ parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nurodytus linijų ilgius su žemės sklypo plane M 1:500 (privatizavimo schemoje) nurodytais linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas šiaurės vakarinės ribos linijos ilgis (19,07 m) - 0,23 m. trumpesnis nei nurodytas žemės sklypo plane M 1:500 (privatizavimo schemoje); kadastrinių matavimų metu nustatytas šiaurės rytinės ribos linijos ilgis (19,27 m) - 0,02 m ilgesnis nei nurodytas žemės sklypo plane M 1:500 (privatizavimo schemoje); kadastrinių matavimų metu nustatytas pietrytinės ribos ilgis (29,54 m) - 0,81 m trumpesnis nei nurodytas žemės sklypo plane m 1:500 (privatizavimo schemoje); kadastrinių matavimų metu nustatytas pietvakarinės ribos linijos ilgis (29,42) - 0,50 m trumpesnis nei nurodytas žemės sklypo plane M 1:500 (privatizavimo schemoje). Kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. 7940/009:284) plotas (0,0565 ha) palyginus su žemės sklypo plane M 1:500 (privatizavimo schemoje) nurodytu žemės sklypo plotu sumažėjo 0,0016 ha, tačiau trečiojo asmens teigimu, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, t.y. ±0,0048 Taigi atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo (kadastro Nr. 7940/0009:284) plotas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos. Parengta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla buvo patikrinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje, žemės sklypo planas suderintas 2010-04-21. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-7078-(79) buvo patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys. 2010-06-17 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bylos buvo pateiktos VĮ Registrų centro Vilniaus filialui ir 2010-06-23 buvo priimtas sprendimas atsisakyti įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos dengia Nekilnojamojo turo registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas šiaurės vakarinėje riboje apie 0,5 m. Nacionalinė žemės tarnyba pažymėjo, kad įvertinusi aukščiau išdėstytą, priėjo išvadą, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracijos, atlikus kadastrinius matavimus, nepakito. Žemės sklypų atstumų neatitikimai, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Pažymėtina, kad ieškovės O. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietrytinė riba, nustatyta atlikus kadastrinius matavimai atitinka pietvakarinę ribą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo - parodymo akte ieškovė O. M. pasirašė, t. y. sutiko su šio sklypo ribomis. Taip pat trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės O. M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ploto trūkumas neviršija maksimalios (ribinės) ploto paklaidos, todėl ieškovės O. M. ieškinys turėtų atmestas kaip nepagrįstas, prieštaraujantis tiek teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės O. M. 1210,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. B.; priteisti iš ieškovės O. M. 647,50 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui M. R.; priteisė iš ieškovės O. M. 18,56 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas savo sprendimą grindė šiais argumentais:
    1. Ieškovė, įrodinėdama, kad nebuvo informuota apie atsakovės atliekamus kadastrinius matavimus, nepateikė jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų ir priešingai – šalys teismo posėdžio metu pripažino ir patvirtino, kad atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, vietoj O. M. dalyvavo ir pasirašė jos sugyventinis A. Z., kas leidžia teigti, kad ieškovė, nurodydama, kad nebuvo informuota apie atliekamus M. R. (šiuo metu atsakovei V. B.) priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, klaidina teismą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nėra duomenų, kad M. R. priklausiusio žemės sklypo, o šiuo metu atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovės reikalavimą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, tenkinti atsisakytina;
    2. Nuostatų 21 punkte nurodyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta nuostatų 1 priede. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, ieškovei priklausančio žemės sklypo - kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, atlikus kadastrinius matavimus, galėjo skirtis nuo teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, t.y. ±0,0048.
    3. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovei neteisingai atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus viešame registre, ieškovė negalinti savo atliktų kadastrinių matavimų įregistruoti dėl to, kad jos sklypas dengia dalį atsakovės žemės sklypo, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir bylos nagrinėjimo metu nuosekliai dėstomai VĮ ,,Registrų centras“ bei kitų byloje dalyvaujančių šalių pozicijai. Nurodyti duomenys taip pat leidžia teigti, kad byloje nustatyta, jog ieškovės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės V. B. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ribos yra aiškios ir nekerta viena kitos, o šalių sklypai ribojasi vienas su kitu byloje esančio plano duomenimis posūkio taškuose 2 ir 4 (t. I, b.l. 78), taigi kad tarp atsakovės V. B. ir ieškovės O. M., dėl joms priklausančių kaimyninių sklypo ribų - ginčo nėra. Bylos nagrinėjimo metu, po to kai ieškovei buvo išaiškinta, kad VĮ ,,Registrų centras“, preliminariai patikrinęs galimybę įregistruoti ieškovės žemės sklypo ribas, pagal ieškovės pateiktą 2009-08-06 žemės sklypo planą, nenustatė, kad ieškovės žemės sklypo ribos kirstų kaimyninių žemės sklypų ribas, ieškovė 2015-05-11 pateikė prašymą VĮ ,,Registrų centras“ pakeisti jai priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre.
    4. Išanalizavus faktines bylos aplinkybes, šalių pateiktus paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovės O. M. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nebuvo įregistruotos viešame registre, kadangi ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo tvarkos, t.y. dėl pačios ieškovės atliktų kadastrinių matavimų netikslumo, todėl teismas, ieškovei nepašalinus atliktų kadastrinių matavimų netikslumų, neturi pagrindo nustatyti ieškovės žemės sklypo ribų pagal ieškovės pateiktą 2009-08-06 sklypo planą.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

 

  1. Ieškovė O. M. pateiktu apeliaciniu skundu prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos skundo argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pati ieškovė privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, kad ji nebuvo informuota apie atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Taip pat nepagrįstas teismo teiginys, kad pati ieškovė patvirtino, jos sugyventinio dalyvavimą kadastriniuose matavimuose ir akto pasirašymo vietoj ieškovės faktą;
    2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, nenustatė faktinių aplinkybių dėl galimybės įregistruoti ieškovės kadastrinius matavimus VĮ „Registrų centre“. Sprendime yra pateikta tik teismo nuomonė, kad ginčą galima išspręsti administracine, o ne teismo tvarka;
    3. Tam, kad nustatyti problemos esmę, būtina atlikti geodezinę ekspertizę. Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į šią aplinkybę ir jos netyrė. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ieškovė kelis kartus prašė skirti byloje geodezinę ekspertizę, bet teismas šiuos prašymus atmetė.
  2. Atsakovė V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsikirtimus:
    1. Pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą sprendimą tinkamai kvalifikavęs ginčą, nustatęs ir ištyręs  reikšmingas bylos aplinkybes, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, juos vertino atsižvelgdamas į tarpusavio ryšį. Vien tai, jog apeliantė byloje esančius įrodymus vertina tik jai palankia linkme, nėra pagrindas pripažinti, jog teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles;
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl ekspertizės paskyrimo ir pagrįstai konstatavo, jog byloje ginčo dėl ribos nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog riba tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypo yra aiški.
    3. Apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl negalėjo būti priimtas. Apeliaciniame skunde neprašoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nenurodytos termino praleidimo priežastys.
  3. Trečiasis asmuo M. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas apeliantei kelis kartus buvo sudaręs galimybę suderinti žemės sklypo planą, kurio ribos nekirto gretimų žemės sklypo ribų, ir iš naujo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl žemės sklypo įregistravimo, tačiau apeliantė to nepadarė. Trakų rajono apylinkės teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, išklausęs šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
  4. Nacionalinė žemės tarnyba pateiktu atsiliepimu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantė nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

 

  1. Apeliacinis skundas atmetamas.
  2. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas,  paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
  4. Byloje nustatyta, kad ieškovė O. M. 2004-09-28 įsigijo žemės sklypą, kurio plotas 0,0581 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1S1m, kurio bendras plotas 63,01 kv. m., esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 9). 2010 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-7078-1791 buvo patikslinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys. Minėto įsakymo 1.1. punkte buvo nustatyta, kad O. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 565 kv. m. (iki kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas buvo 581 kv. m.) (T. 1, b.l. 14). 2010 m. birželio 17 d. ieškovė Valstybės įmonei Registrų centras Vilniaus filialui pateikė prašymą  įrašyti (pakeisti) 565 k. v. m. ploto žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. 2010 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 2347 valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą, kadangi išnagrinėjus ieškovės prašymą buvo nustatyta, jog žemės sklypo ribos dengia Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)– sklypo, priklausančio atsakovei V. B., ribas (T. 1, b.l. 17). Ieškovei priklausančio sklypo Nr. 305 kadastriniai matavimai atlikti 2009 m. rugpjūčio 6 d. (T. 1, b.l. 11, 15). Atsakovė V. B. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo iš trečiojo asmens M. R. 2007-09-19. Nurodytas žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, nurodyto sklypo plotas nustatytas 0,0596 ha. (T. 1, b.l. 42). Byloje esantis 2007-01-16  žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas patvirtina, kad žemės sklypo ribos matuotos 2007-01-16. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; panaikinti su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi 2007 m. vasario 28 d. suderintą nurodyto atsakovės sklypo 2007 m. sausio 16 d. geodezinių matavimų planą bei nustatyti ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas pagal ieškovės pateiktą 2009 m. rugpjūčio 6 d. sklypo planą.
  5. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė, įrodinėdama, kad nebuvo informuota apie atsakovės atliekamus kadastrinius matavimus, nepateikė jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad M. R. priklausiusio žemės sklypo, o šiuo metu atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgęs į sprendime išdėstytas įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, jog  ieškovei priklausančio žemės sklypo - kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas, atlikus kadastrinius matavimus, galėjo skirtis nuo teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, t.y. ±0,0048. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovei neteisingai atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus viešame registre, ieškovė negalinti savo atliktų kadastrinių matavimų įregistruoti dėl to, kad jos sklypas dengia dalį atsakovės žemės sklypo, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir bylos nagrinėjimo metu nuosekliai dėstomai VĮ ,,Registrų centras“ bei kitų byloje dalyvaujančių šalių pozicijai.
  6. Skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pati ieškovė privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, kad ji nebuvo informuota apie atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Apeliantės nuomone, taip pat nepagrįstas teismo teiginys, kad pati ieškovė patvirtino sugyventinio dalyvavimą kadastriniuose matavimuose ir akto pasirašymo vietoj ieškovės faktą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
  7. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog ji nebuvo informuota apie atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi būtent šiuo argumentu ji grindžia savo ieškinio reikalavimą panaikinti atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre bei panaikinti su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi 2007 m. vasario 28 d. suderintą nurodyto atsakovės sklypo 2007 m. sausio 16 d. geodezinių matavimų planą. Tuo tarpu atsakovė, norėdama atsikirsti į ieškovės reikalavimą, turi įrodyti, jog ieškovė buvo informuota apie atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus.
  8. Akcentuotina, jog žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522. Nuostatų 32.1.1.2 punkte nustatyta, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios. Jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba gretimų sklypų adresais kvietimais nebuvo įteikti, šie asmenys nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių asmenų.
  9. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ji nebuvo informuota apie vyksiančius atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus. Negana to, teismo posėdžio metu šalys pripažino ir patvirtino, kad atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, vietoje ieškovės O. M. dalyvavo ir pasirašė A. Z.. Minėtos aplinkybės suteikia pagrindo teigti, kad apeliantės teiginys, jog ji nebuvo informuota apie atliekamus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, prieštarauja pačios ieškovės nurodytiems teiginiams bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
  10. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, nenustatė faktinių aplinkybių dėl galimybės įregistruoti ieškovės kadastrinius matavimus VĮ „Registrų centre“. Pasak apeliantės, sprendime yra pateikta tik teismo nuomonė, kad ginčą galima išspręsti administracine, o ne teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
  11. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir nenustatė faktinių aplinkybių dėl galimybės įregistruoti ieškovės kadastrinius matavimus, kadangi susipažinus su ginčijamo sprendimo turiniu matyti, jog priimdamas sprendimą teismas rėmėsi ir analizavo šiuos byloje esančius rašytinius įrodymus: 2010 m. birželio 17 d. ieškovės valstybės įmonei Registrų centras Vilniaus filialui pateiktą prašymą, 2010 m. birželio 23 d. valstybės įmonė Registrų centras Vilniaus filialas sprendimą Nr. 2347, 2007 m. sausio 16 d. sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu, 2009 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Georanga" parengtu žemės sklypo Nr. 305 planu, šalių teismo posėdžių metų ir procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiškinimais. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmos instancijos teismas tam tikrus įrodymus įvertino ne ieškovei palankia linkme, ar ne taip, kaip ji juos supranta negali būti pagrindas teigti, jos teismas šių įrodymų apskritai nevertino ir/ar dėl jų sprendime nepasisakė, kadangi pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
  12. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jog apeliantės pareikštas ieškinys nesprendžia ginčo iš esmės, kadangi O. M. pateiktas 2009-08-06 UAB „Georanga“ parengtas ieškovės žemės sklypo planas ir 2007-01-16 UAB „Georanga“ parengtas atsakovės žemės sklypo planas sutampa, t.y. žemės sklypai nepersidengia ir jų riba yra aiški. Aukščiau išdėstytos ir pirmosios instancijos teisme sprendime nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės skundo teiginius, jog Trakų rajono apylinkės teismas nenustatė faktinių aplinkybių dėl galimybės įregistruoti ieškovės kadastrinius matavimus VĮ „Registrų centre“. Skundžiamame sprendime, be kita ko, teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, galėjo skirtis nuo teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, t.y. ±0,0048. Taigi, O. M. žemės sklypas sumažėjo teisės aktų leistinos paklaidos normoje ir dėl nurodyto ploto sumažėjimo nėra nustatyta nei atsakovės nei atsakingų institucijų neteisėtų veiksmų.
  13. Nutarties 22 punkte išdėstytais motyvais taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantės O. M. apeliacinio skundo argumentas, jog sprendime yra pateikta tik teismo nuomonė, kad ginčą galima išspręsti administracine, o ne teismo tvarka.
  14. Skunde apeliantė pažymėjo, jog tam, kad nustatyti problemos esmę, būtina atlikti geodezinę ekspertizę. Apeliantės teigimu, Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į šią aplinkybę ir jos netyrė.
  15. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog CPK 212 straipsnyje numatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma nėra įpareigojančioji. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios. Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010 ir kt.).
  16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog byloje iš esmės nebuvo poreikio skirti ekspertizę, kadangi kaip jau nurodyta nutarties 23 punkte, tiek O. M. pateiktas 2009-08-06 UAB „Georanga“ parengtas ieškovės žemės sklypo planas, tiek 2007-01-16 UAB „Georanga“ parengtas atsakovės žemės sklypo planas sutampa, t.y. žemės sklypai nepersidengia ir jų riba yra aiški. Kitokių aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga byloje skirti ekspertizę, ieškovė O. M. apeliaciniame skunde nepateikė (CPK 178 straipsnis).
  17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai nereikšmingi.
  18. Atsakovė V. B. patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, trečiasis asmuo M. R. pateikė duomenis, kad patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos visa apimtimi.
  19. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

    n u t a r ė:

 

     Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

     Priteisti iš ieškovės O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

     Priteisti iš ieškovės O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

    

                                                                            

 

         Teisėjai                                                                                                         Jūratė Varanauskaitė

 

                                                                                            Andrius Verikas

 

                                                                                            Tatjana Žukauskienė