Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-5-876/2014
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00245-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija:52.3.; 63. (N)
(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gegužės 19 d.
Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK atstovui M. A., administracinėn atsakomybėn traukiamam T. Č., nukentėjusiam J. D., jo atstovuyi advokatui M. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK komisariato skundą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1/2014,
n u s t a t ė :
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas skunde prašo panaikinti 2014-04-08 Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1/2014, kaip nepagrįstą ir paskirti T. Č. administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. sankcijos ribose.
Skunde nurodoma, kad 2014-04-08 Administracinė komisija prie Šakių rajono savivaldybės tarybos, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 1/2014, kurioje T. Č. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. dėl to, kad 2013-12-18 savavališkai ir nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, perdavė G. B. 50 m3 talpos akumuliacinį baką priklausantį J. V. D., nutarė grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jį lydinčią medžiagą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas, kaip administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija su šiuo Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos nutarimu nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. dispozicijoje nustatyta, jog savavaldžiavimas yra veika nepadariusi esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau niekur Lietuvos Respublikos ATPK nepateikė „esminės žalos“ apibrėžimo ir (ar) piniginės išraiškos tokiu būdu palikdamas bylą nagrinėjančiam organui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta tvarka, vertinti byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu spręsti ar veiką įvykdžiusio asmens veiksmais padaryta žala yra esminė. Taip pat nurodoma, kad J. V. D. jam padarytą žalą vertina 5000 litų, tačiau nurodyta bako vertė vertintina kritiškai, neparemta jokiais objektyviais kriterijais ir J. V. D. pasyvuus elgesys ir prašymų pasiimti jam priklausantį nenaudojamą turtą ignoravimas aiškiai parodo, kad jam akumuliacinis bakas nebuvo reikšmingas turtas, kurio praradimas galėjo padaryti esminės žalos.
Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos ATPK 249 str. 1 d. nustatyta, kad Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato Lietuvos Respublikos ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Administracinė komisija prie Šakių rajono savivaldybės tarybos priimdama ginčijamą nutarimą, vadovavosi tik Administracinės komisijos prie rajono savivaldybės tarybos nuostatais, patvirtintais Šakių rajono savivaldybės tarybos ir savo sprendimo negrindė Lietuvos Respublikos ATPK ir (ar) kitais įstatymais. Tokiu būdu Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos 2014-04-08 nutarimu priimtas sprendimas neatitinka nei vienos Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. išvardintų nutarimų rūšies ir todėl negali būti laikomas teisėtu ir (ar) pagrįstu.
Teismo posėdžio metu Šakių rajono apskrities VPK Šakių rajono VPK atstovas M. A. paaiškino, kad palaiko skundą ir jame išdėstytus argumentus, prašo jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Č. paaiškino, kad jis D. prašė kelis kartus paimti tą daiktą. Nuo 1993 metų ta bačka stovėjo jo sodybos teritorijoje. D. vilkino, todėl jis savavališkai pašalino bačką iš tos vietos. Jo tėvai buvo sutarę su D., kad kažkiek ta bačka stovės. Jis daug kartų į D. kreipėsi dėl bačkos pasiėmimo. Jis paprašė, kad išvežtų bačką, tai padarė Bakšys. Jis ją išsivežė į savo sodybą. Kaimyno neinformavo apie tai. Bačka niekam nebuvo naudojama jos būklė prasta, buvo surūdijusi. Jis nežino kodėl tiek metu bačka stovėjo jo sklype. Jam tėvai aiškino, kad laikė kurą visi kartu susidėję. Jis pasakė B., kad jam trukdo bačka ir jam nereikalinga. Jie sutarė, kad bačką gražins D.. Jo santykiai su D. geri. Jis mano, kad jam nereikalinga bačka buvo, todėl ir išvežė.
Teismo posėdžio metu nukentėjęs Vytautas J. D. nurodė, kad dabar jau viskas aišku. Jam davė 2000 Lt užstatą už baką. Ūkininkavimo pradžioje buvo sutarta su T. tėvais pasidėti kartu bačką ir laikyti kurą. J. T. kelis kartus liepė pasiimti, bet jis taip ir nesusiruošė pasiimti. Dar buvo ir reklama pakabinta. Jis pripažįsta, kad buvo ir jo nerūpestingumo. Jis paskutinį kartą talpą naudojo labai seniai. Jo prašė pasiimti talpą vieną kartą dar vieną kartą sakė ir T. Č. mama. Talpa, kad ne jo teritorijoje, jis žinojo. Kai bačka dingo, tai pats pamatė ir paklausė Tomo ir jis pasakė, kad išvežė. Jam žalos nėra padaryta.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 301 str.).
Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., yra numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-662-109/2010 ir kt.). Lietuvos Respublikos ATPK 10 str. numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. Č. bei teismo pripažinto nukentėjusiu J. V. D. paaiškinimų matyti, kad iš T. Č. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., buvo išvežta J. V. D. priklausantis akumuliacinis bakas. Iš T. Č. paaiškinimu matyti, kad jis siūlė J. V. D. išsivežti baką iš jam priklausančios teritorijos, šią aplinkybę patvirtino ir pats nukentėjusysis J. V. D.. Iš J. V. D. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad jam žala nėra padaryta, kadangi su T. Č. jis susitarė, jog jam akumuliacinis bakas bus grąžintas ir jam yra sumokėtas užstatas, todėl jokių pretenzijų T. Č. neturi.
Teismas sprendžia, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti T. Č. kaltą tyčinį veikimą padarant Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., ar nusikalstamą veiką.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinė komisija prie Šakių rajono savivaldybės tarybos grąžino policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes nurodoma, kad tirdami pareiškimą policijos pareigūnai privalėjo išsiaiškinti, ar buvo padaryta esminė žala, ar ne. Nurodoma, kad bako vertė yra 5000 Lt ir akivaizdu, kad tokia žala negali būti vertinama kaip nepadariusi esminės žalos, tokiu būdu turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar nėra veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Su šiais nutarime nurodytais argumentais teismas nesutinka. Pagal bylos medžiaga matyti, kad ginčas kilo dėl bako, kuris ilgus metus stovėjo šiuo metu T. Č. priklausančiame žemės sklype. Šiuo baku nebuvo disponuojama, jis stovėjo tuščias ilgus metus. Bako vertė 1992 m. buvo apie 5000 Lt, tai yra prieš daugiau negu dvidešimt metų, tad šiuo metu remtis šia turto vertė yra neteisinga, nes akivaizdu, jog per 20 metų turto vertė turėjo akivaizdžiai sumažėti. Taigi nėra nustatyta tiksli turto vertė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pagal BK 294 str. nėra nurodytas žalos dydis atitinkanti piniginę išraišką, vadinasi tai yra vertinamoji sąvoka. Atsižvelgiant į tai, kad bakas ilgus metus stovėjo nenaudojamas, tuščias svetimoje žemėje, ir jo buvo pasigęsta tik tuo metu, kai žemės savininkas daiktą pašalino iš jam priklausančios teritorijos, teismas laiko, jog tai parodo, jog daiktas nebuvo labai vertingas, ir tai, kad juo nebuvo ilgus metus disponuojama leidžia daryti išvadą, jog jo praradimas negali padaryti didelės žalos asmens interesams. Tai leidžia daryti išvadą, jog byloje nėra baudžiamosios veikos požymių, todėl administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos nutarimas yra nepagrįstas.
Tačiau teismas konstatuoja, jog šiuose T. Č. veiksmuose taip pat nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kaip jau buvo nurodyta Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., yra numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Taigi siekiant asmeniui inkriminuoti šį pažeidimą būtina nustatyti, ar šioje situacijoje buvo tikra ar tariama teisė, kurią ginčijo kitas asmuo. Kaip matyti iš esamos situacijos T. Č. žemės sklype stovėjo bakas, kuris priklausė J. V. D.. T. Č. paprašė šį J.V. D. priklausantį turtą pasiimti. Šioje situacijoje nėra jokio ginčo dėl to, kad bakas priklausė J.V. D. ir šis turtas stovėjo T. Č. priklausančiame žemės sklype. Kai J.V. D. po perspėjimo savo turto nepasiėmė, T. Č. manydamas, jog turtas nereikalingas, šį turtą pašalino iš savo teritorijos. Kaip matyti T. Č. perspėjo turto savininką, o šiam neatliekant jokių veiksmų suprato, jog asmuo nenori disponuoti ginčo turtu. T. Č. turėjo visišką pagrindą taip suprasti situaciją, nes bakas toje pačioje vietoje stovėjo daugiau negu 20 metų, juo niekas nesinaudojo, J.V. D. po perspėjimo nesiėmė jokių veiksmų dėl jam priklausančio turto pervežimo, tad T. Č. turėjo pagrindą manyti, jog šis turtas yra nereikalingas. Taigi T. Č. turėjo visas teises pašalinti iš savo teritorijos jam trukdantį baką, šią savo teisę jis įgyvendino įstatymų numatyta tvarka, tai yra pranešė turto savininkui apie jo turto pasiėmimą iš svetimos teritorijos, ir turto savininkui nesiėmus jokių veiksmų, T. Č. suprato, kad tas turtas yra kaip bešeimininkis, todėl turėjo teisę jį patraukti iš jam nuosavybės teise priklausančios teritorijos. Teismas nemato šioje situacijoje, jog T. Č. savo teises įgyvendino nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, kas leidžia daryti išvadą, jog T. Č. veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymio – savo teisės įgyvendinimo, nesilaikant įstatyme numatytos tvarkos.
Be to, būtina atkreipti dėmesį, jog šis pažeidimas gali būti inkriminuojamas tik tuo atveju, kai yra nustatomas asmens tyčia, tai yra jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Šiuo atveju akivaizdu, kad T. Č. nesuprato, jog jo veiksmai yra neteisėti ir jis nenorėjo, jog kiltų žalingos pasekmės. Pagal esamą situaciją, akivaizdu, jog T. Č. tik norėjo, kad iš jam nuosavybės teise priklausančios teritorijos būtų paimtas bakas, kuris jam nepriklausė. Šį savo pageidavimą jis išsakė J.V. D., o šiam nesiėmus jokių veiksmų dėl disponavimo jam priklausančiu turtu, T. Č. suvokė, jog turi teisę iš savo nuosavybės pašalinti jam nereikalingus daiktus. Taigi T. Č. disponuodamas nuosavybės teise žemės sklypu, nesuvokė, jog daikto pašalinimas iš jam priklausančios teritorijos yra neteisėtas ir neturėjo tyčios, kad atsirastų neigiamos pasekmės.
Įstatymų suteiktomis civilinėmis teisėmis asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau jas įgyvendindami privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai. Iš bylos medžiagos ir T. Č. ir J. V. D. paaiškinimų matyti, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek nukentėjusysis nebuvo pakankamai rūpestingi įgyvendindami savo teises į nuosavybę, t. y. T. Č. nesiėmė visų priemonių, kad nukentėjęs J. V. D. pasiimtų jam priklausantį turtą, o J. V. D. nesant svarbių priežasčių daugelį metų neišsivežė jam priklausančio akumuliacinio bako iš kitam asmeniui priklausančios teritorijos. J. V. D. teimo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad jam žala nėra padaryta. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad T. Č. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatyto pažeidimo sudėties, atitinkamai jo veiksmai negali būti aiškinami kaip turintys nusikalstamos veikos požymių.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., T. Č. atžvilgiu nutraukiama, nesant administracinio pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d., 1p., 287 str. 1d. 2p. 302 str., 1d. . 2 p.,
n u t a r i a :
Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK skundą tenkinti iš dalies.
Administracinės komisijos prie Šakių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., T. Č. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.
Teisėjos parašas.
Nuorašas tikras :
Teisėja Judita Sungailaitė