Civilinė byla Nr. 2A-2102-260/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20846-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.1;

2.5.10.5.2.3; 2.5.16; 3.3.1.14; 3.3.1.18

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Persijos žvaigždė“ ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Persijos žvaigždė“ ieškinį atsakovui A. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Persijos žvaigždė“ 2016 m. gegužės 6 d. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo A. K. 1 207,84 Eur turtinės žalos atlyginimą, 36 Eur žyminio mokesčio, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012 m. vasario 26 d. sutrūkus lietaus nubėgimo vamzdžiui, sumontuotam tarp pakabinamų lubų ir pirmojo aukšto perdangos, vandeniu buvo užlietos ieškovės iš atsakovo nuomojamos mažmeninei prekybai  patalpos, sugadintas ieškovės šiose patalpose buvęs turtas, t. y. elektroninė įranga ir prekės. Atsakovas nuomos sutartimi buvo įsipareigojęs patalpas apdrausti, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė.

Atsakovas A. K. 2016 m. gegužės 23 d. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovės UAB „Persijos žvaigždė“ ieškinį atmesti.

Nurodė, kad patalpų draudimas nebūtų užtikrinęs žalos atlyginimo nuomininkui. Atsakomybė už patalpų apliejimą vandeniu turi kilti bendrijai ar viršutiniuose aukštuose esančių patalpų savininkams, tačiau ne atsakovui. 2012 m. vasario mėnesį vidutinė oro temperatūra buvo  nuo -10,5 iki 28 laipsnių šalčio, todėl  lietaus vandeniu patalpos negalėjo būti užlietos. Trūkęs lietaus nubėgimo vamzdis tarp pakabinamų lubų ir pirmojo aukšto perdangos yra ne atsakovo, bet viso namo inžinerinė dalis, kadangi ji nėra atskirta nuo namo inžinerinės sistemos, ir aptarnauja ne tik atsakovo patalpų dalį, tačiau viso pastato poreikius. Byloje taip pat neįrodytas žalos dydis, nepateikti duomenys, kad sulietos kompiuterinės ir kitos technikos nebuvo galimybės suremontuoti.              

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Persijos žvaigždė“ iš atsakovo A. K. 358,06 Eur žalos atlyginimą, 10,67 Eur žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. spalio 20 d.) iki teismo  sprendimo visiško įvykdymo, 316,62 Eur  išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Persijos žvaigždė“ valstybei 6,66 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. 

Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovės ieškinyje nurodytos prekės ir daiktai, dėl kurių sugadinimo ieškovei atsirado žala, buvo sugadintos jas apliejus vandeniu iš pastate, kuriame buvo ieškovės parduotuvė, trūkusio įrengto lietaus vandens nubėgimo vamzdžio. Teismas, spręsdamas prašomos  priteisti žalos dydžio klausimą, sprendė, kad ieškovė  prašomą priteisti žalos dydį pagrindė tik iš dalies. Nurodė, kad patikslinto sugadintų prekių akto duomenyse nurodyti sugadinti daiktai yra ne prekės, bet įmonės turtas, t. y.  nešiojamas kompiuteris 250,21 Eur, multifunkcinis spausdintuvas Brother DCP – 119,85 Eur, klaviatūra – 3,85 Eur, kasos aparatas OCHRON – 175,22 Eur, prailgintuvas – 16,09 Eur, baldai (stalas ir spintelė, kurių sudrėko plokštė) 130,33 Eur, telefonas Samsung U600 – 52,57 Eur, toneris (spausdintuvo kasetė 101,66 Eur), iš viso už 849,78 Eur, todėl laikė, jog šioje dalyje ieškovė savo reikalavimo nepagrindė, t. y. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog minėtos priemonės buvo  remontuotos,  ar jų remontas  nebuvo  galimas. Ieškovė savo teiginių, jog kreipėsi  dėl minėtų daiktų remonto, nepagrindė bei nepaaiškino ilgalaikio turto nurašymo akte ir patikslintame sugadintų prekių akte nurodytų daiktų verčių neatitikimų. Todėl teismas sprendė, kad 849,78 Eur dalyje ieškovė žalos dydžio neįrodė, savo pareigos pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus pilnai neįvykdė, ieškinį šioje dalyje atmetė (CPK 178 str.).

Teismas, spręsdamas dėl apliejimo metu  patalpose buvusių  prekių ir kitų priemonių, kurios buvo aplietos vandeniu ir  neteko prekinės vertės 358,06 Eur sumai, laikė pagrįstu byloje pateiktais įrodymais, kurie nekėlė teismui abejonių, todėl jį tenkino.  

Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, jog jis nėra tinkamu atsakovu byloje, jog juo turi būti name,  esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko ginčo įvykis, įregistruota Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija, kuri yra atsakinga už lietaus kanalizacijos įrenginio priežiūrą pagal STR 1.12.05:2002 priedą „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. D1-888, kurios pirmininkė yra L. B., nurodė, kad nors atsakovas  nėra atsakingas už trūkusio lietaus nuotekų vamzdžio būklę, tačiau vadovaujantis Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo 5 straipsnio 8 punktu, kuriame numatyta, kad nuomotojas visam nuomos laikui įsipareigoja savo sąskaita apdrausti patalpas nuo trečiųjų asmenų veiklos, stichinių nelaimių, o atsakovui šios sutartinės pareigos neįvykdžius, teismas laikė, jog jis pažeidė sutartinius įsipareigojimus bei sutarties vykdymo principą tinkamai vykdyti sutartį,  neapdraudė nuomojamų patalpų nuo trečiųjų asmenų veiklos, šiuo atveju  bendrijos  neveikimo prižiūrint  namo bendrojo naudojimo lietaus nubėgimo vamzdį. Todėl, vadovaujantis minėtos sutarties 8 straipsnio 2 punktu, likusioje dalyje ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei jos 358, 06 Eur patirtos žalos atlyginimui.

Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Persijos žvaigždė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai, pagal bylų proceso taisykles išnagrinėta ir padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, t. y. nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, turėjo pasiūlyti ieškovei įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą, arba galėjo tai padaryti pats neturėdamas ieškovės sutikimo.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti ieškovei ne tik teisę įtraukti kitą atsakovą, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovė nesutinka to padaryti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišaiškino ieškovei neįtraukimo visų bendrininkų atsakovais procesinių padarinių, t. y. padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio akivaizdu, jog trečiojo asmens atstovė pripažino tiesioginę atsakomybę dėl trūkusio vamzdžio, tačiau nepasisakė dėl galimybės kompensuoti ieškovei žalą – jos įtraukimas į bylą bendraatsakove suteiktų galimybę šalims ne tik svarstyti žalos dydžio pagrįstumą, pateiktų įrodymų svarbą, bet ir išspręsti ginčą taikos sutartimi.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Persijos žvaigždė“ ieškinį atmesti pilnoje apimtyje, kaip nepagrįstą bei priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje, nustatė trečiojo asmens atsakomybės sąveiką, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje įvertino priešingai – iš išvedžiojimų, kildino apelianto atsakomybę, ir nieko nepasisakė apie trečiojo asmens atsakomybę, kurią įvardijo sprendime.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje aiškiai įvardijo daikto teisinę ir fizinę priklausomybę negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijai, bendrijos pareigą tinkamai rūpintis daiktu, žalos atsiradimo faktą, kad būtent bendrijos daiktas yra žalos atsiradimo priežastis, aiškiai nustatė aplinkybes būtinas civilinei atsakomybei kilti (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę), ir jas siejo su negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, turėjo pasiūlyti ieškovei įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą – bendriją, tačiau savo pareigos nevykdė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės UAB „Persijos žvaigždė“ apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės UAB „Persijos žvaigždė“ ir atsakovo A. K. apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjęs bylą pagal apeliacinių skundų argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui, kadangi pripažįsta, jog nagrinėjant bylą buvo netinkamai taikytos procesinės teisės normos ir dėl to galėjo būti  neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, taip pat turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas civilinio proceso tikslų įgyvendinimo link. Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti, suprantama, nepažeidžiant konstitucinio teismo nešališkumo principo, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal ieškinį – šalies nustatymo klausimą. Tokia teismo priedermė atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005, 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2005, 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007, 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007, 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Ši priedermė išlieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).

Vadovaudamasis CPK 43 straipsnio 2 dalimi, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau esant asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui šių asmenų procesinis bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galės būti priimtas tik dėl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galės priimti sprendimą tik dėl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta; santykinio privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis ir priima sprendimą tik dėl vieno bendrininko – atsakovo. Kai kurių kategorijų bylose CPK nustato išimtis, kad ieškovo sutikimas dėl atsakovo įtraukimo į bylą nėra reikalingas ir teismas įtraukia visus bendrininkus atsakovais, net ir nesant ieškovo sutikimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais teismas privalo išaiškinti ieškovui ne tik teisę įtraukti kitą atsakovą, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti. Jeigu teismas neišaiškina šios teisės ir procesinių padarinių, tai absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju iš esmės vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kai teismas absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju neišaiškina ieškovui atsisakymo įtraukti visus bendrininkus atsakovais procesinių padarinių, tai laikoma, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra absoliutus privalomasis bendrininkavimas, kai neįmanoma išspręsti ieškinio reikalavimų tik dėl vieno atsakovo, nepasisakant dėl Negyvenamųjų patalpų bendrijos, kuri kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, yra atsakinga už bendrus namo įrenginius, t. y. ji yra atsakinga už bendrus namo įrenginius, jų funkcionalumą ir defektų šalinimą, tame tarpe ir už trūkusį vamzdį dėl kurio ir atsirado žala ieškovei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiojo asmens Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos atstovė – bendrijos pirmininkė L. B. 2016 m. gegužės 27 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog už bendrus namo įrenginius atsako bendrija, kadangi ji yra namo bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių tinklų) administratorė ir yra atsakinga už jų priežiūrą, įskaitant lietaus nuotekų kanalizacijos tinklus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažino nustatytu, kad nėra ginčo, jog ieškovės nuomojamų patalpų apliejimas vandeniu įvyko iš staiga trūkusio lietaus nubėgimo vamzdžio, nurodė, kad pagal konkrečius teisės aktus yra atsakingas trečiasis asmuo, tačiau net ir paaiškėjus minėtai aplinkybei neišaiškino ieškovei neįtraukimo trečiojo asmens į bylos nagrinėjimą atsakovu procesinių padarinių, t. y. teismas nesiėmė veiksmų, kad tinkamai išspręsti dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties ir tokiu būdų padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos  teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai, pagal bylų proceso taisykles išnagrinėta ir padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą. Nustatytas proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai išspręsti proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojamas dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas.

Pilnai patenkinęs ieškovės apeliacinį skundą ir iš dalies patenkinęs atsakovo apeliacinį skundą, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavęs pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovo prašymo priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo privalo išspręsti iš naujo bylą nagrinėjantis teismas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                 Raimondas Buzelis