Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1452-2014].docx
Bylos nr.: 2-1452/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Žemlisa" 302316530 atsakovas
"Karaliaučiaus grupė" 300971626 atsakovo atstovas
VSDFV Vilniaus skyrius Ieškovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių bankrotas:
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas teisme
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
Bankrutavusios įmonės likvidavimas

Civilinės bylos: Nr. 2-1451/2014

Nr. 2-1452/2014

Procesinio sprendimo kategorija 101.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. (buvusio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žemlisa“ administratoriaus) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria išspręstas baudos paskyrimo klausimas, ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria išspręstas teismo paskirtos baudos panaikinimo klausimas, priimtų atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žemlisa“ bankroto byloje.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovui UAB „Žemlisa“ iškelta bankroto byla, o įmonės bankroto administratoriumi paskirtas E. J..

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi E. J. atstatydintas iš BUAB „Žemlisa“ administratoriaus pareigų, naujuoju įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Karaliaučiaus grupė“, o E. J. įpareigotas perduoti UAB „Karaliaučiaus grupė“ BUAB „Žemlisa“ turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš BUAB „Žemlisa“ administratoriaus pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi paskyrė buvusiam BUAB „Žemlisa“ administratoriui E. J. 5000 Lt baudą bei nustatė 7 dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo (gavimo) dienos, per kurį buvęs BUAB „Žemlisa“ administratorius E. J. turi perduoti bankroto administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ iki šiol neperduotus bankrutavusios įmonės dokumentus. Teismas baudą skyrė vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 9 dalyje įtvirtintu pagrindu, nustatęs, kad buvęs įmonės bankroto administratorius perdavė naujam administratoriui ne visus įmonės dokumentus, kas trukdo tinkamai vykdyti įmonės bankroto procedūras.

Buvęs BUAB „Želmisa“ administratorius E. J. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi jam skirtą 5000 Lt baudą bei įpareigojimą perduoti likusius BUAB „Žemlisa“ dokumentus. Nurodė, jog buvęs BUAB „Žemlisa“ vadovas perdavė jam ne visus bendrovės dokumentus, o jis naujajam bendrovės administratoriui perdavė visus jo žinioje buvusius įmonės dokumentus.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti prašymo dalį dėl įpareigojimo panaikinimo ir atmetė prašymo dalį dėl baudos, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi, panaikinimo. Teismas nurodė, jog buvusio bendrovės administratoriaus argumentas, jog jis perdavė naujajam bendrovės administratoriui ne visus bendrovės dokumentus dėl to, jog jam šių dokumentų neperdavė buvęs bendrovės vadovas, turi būti vertinamas, atsižvelgiant į bankroto administratoriui, kaip ir įmonės vadovui, keliamus didesnius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, o taip pat pareigą veikti aktyviai bankroto proceso metu. Buvusio bankroto administratoriaus teiginys, jog bendrovės vadovas perdavė jam ne visus dokumentus, neparemtas jokiais įrodymais. Be to, buvęs bankroto administratorius nesiėmė jokių priemonių, kad bendrovės vadovas tinkamai įvykdytų jam įstatymo nustatytą pareigą dėl dokumentų perdavimo, inter alia nesikreipė į teismą dėl baudos buvusiam bendrovės vadovui paskyrimo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog buvęs bendrovės administratorius, būdamas neaktyvus ir neveikęs taip, kaip analogiškoje faktinėje situacijoje būtų veikęs vidutiniškai rūpestingas ir atidus bankroto administratorius, savo neaktyvumu ir nepakankamu veikimu, iš esmės pateisindamas buvusio bendrovės vadovo neteisėtą neveikimą, prisiėmė neigiamų padarinių kilimo riziką. Todėl jam tenka pareiga atsakyti už atsiradusias pasekmes – dokumentų neperdavimą naujam bendrovės administratoriui, taip darant neigiamą įtaką bankroto bylos procesui.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Buvęs BUAB „Želmisa“ administratorius E. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 22 d. nutartis. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi baudą paskyrė byloje nesant pateikto 2013 m. rugsėjo 2 d. turto ir dokumentų perdavimo akto, pasirašyto buvusio ir naujai paskirto administratorių.
  2. Buvęs administratorius yra perdavęs visus jo žinioje buvusius dokumentus. Teismas nenurodė, kokie dokumentai nebuvo perduoti, koks yra neperduotų dokumentų rūšies ir/ar turinio informacijos pobūdis.
  3. Teiginys, jog naujajam administratoriui nebuvo perduoti visi su darbo santykiais susiję dokumentai, yra klaidingas. Iš 2013 m. rugsėjo 2 d. turto ir dokumentų perdavimo akto matyti, jog naujajam administratoriui buvo perduotos šios įmonės bylos: „personalas“, „avanso apyskaita“, „darbo užmokestis“, „darbo sutartys“, „materialinės atsakomybės sutartys“, „tabeliai“, „darbo grafikai“. Be to, šio turto ir dokumentų perdavimo akto turinio taip pat galima spręsti, kad naujajam administratoriui buvo perduoti visi ūkiniam subjektui būdingi dokumentai, reikalingi bankroto procedūroms vykdyti.
  4. Teismo išvados dėl buvusio bendrovės administratoriaus neaktyvumo ir nerūpestingumo yra nepagrįstos. Buvusiai įmonės vadovei nustojus bendrininkauti ir neperdavus įmonės dokumentų, administratorius, žinodamas, kur yra įmonės dokumentai, juos paėmė ir pradėjo vykdyti savo funkcijas.

Atsakovo BUAB „Žemlisa“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti buvusio įmonės administratoriaus atskirąjį skundą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi įpareigojo buvusį BUAB „Žemlisa“ administratorių perduoti naujai paskirtam administratoriui visus įmonės dokumentus. 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu į buvusį bankroto administratorių dėl dokumentų ir turto perdavimo kreipėsi ir naujai paskirto administratoriaus įgaliotas asmuo. Buvęs bankroto administratorius perdavė dokumentus, tačiau ne visus. Į jį pakartotinai buvo kreiptasi 2013 m. spalio 8 d. raštu, į kurį sureaguota nebuvo. Dėl šios priežasties naujasis administratorius negali pateikti paraiškos skirti lėšas iš Garantinio fondo. Tokiu būdu yra pažeidžiami kreditorių interesai.
  2. Buvęs bendrovės administratorius, pradėdamas administruoti BUAB „Žemlisa“, savo veiklą turėjo orientuoti į atliktų veiksmų rezultatyvumą ir teisinius principus, kurie užtikrintų veiklos ir teisėtų lūkesčių apsaugą. Atlikdamas bankrutuojančios įmonės administratoriaus darbą, teismo paskirtas administratorius turėjo vykdyti jam teisės aktų pavestas funkcijas, kurių nevykdymas yra atsakomybės taikymo pagrindas.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo BUAB „Žemlisa“ buvusio bankroto administratoriaus E. J. prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi jam paskirtą 5 000 Lt baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Apeliantas E. J. 2014 m. birželio 10 d. atskiruoju skundu skundžia tiek Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį dėl baudos jam, kaip buvusiam administratoriui, paskyrimo, tiek 2014 m. gegužės 22 d. nutartį, kuria netenkintas jo prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo.

 

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

 

Pažymėtina, jog bankroto bylų nagrinėjimui taikomos CPK įtvirtintos taisyklės, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 1 d. ir 3 d.).

CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą, nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 106 straipsniu, skyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui baudą. Toks teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Remiantis CPK 107 straipsnio 1 dalimi tik asmuo, kuriam yra paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas skirti buvusiam BUAB „Žemlisa“ administratoriui baudą ne visų įmonės dokumentų perdavimą naujai paskirtam įmonės administratoriui negalėjo būti skundžiamas atskiruoju skundu. Todėl apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

 

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo

 

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad buvęs atsakovo BUAB „Žemlisa“ bankroto administratorius neįvykdė jam Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo dėl atsakovo dokumentų perdavimo naujai paskirtam BUAB „Žemlisa“ bankroto administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“, sprendė, kad nėra jokio pagrindo panaikinti E. J. paskirtą 5 000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog buvusio administratoriaus E. J. pareiga dėl įmonės dokumentų perdavimo naujai paskirtam administratoriui kyla ne tik iš pareigos perduoti jo žinioje esančius dokumentus, bet ir iš pareigos prisiimti įmonės dokumentų neperdavimo naujai paskirtam administratoriui neigiamų padarinių atsiradimo riziką tuo atveju, jei buvęs administratorius nesiėmė aktyvių veiksmų tam, jog įmonės vadovas būtų perdavęs jam visus įmonės dokumentus.

Apeliantas E. J., nesutikdamas su šia teismo išvada, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą panaikinti jam paskirtą baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą, kadangi 2013 m. rugsėjo 2 d. parengtu ir 2013 m. rugsėjo 4 d. pasirašytu BUAB „Žemlisa“ turto ir dokumentų perdavimo aktu jis, kaip buvęs BUAB „Žemlisa“ administratorius, perdavė naujai paskirto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ įgaliotam asmeniui visus jo žinioje buvusius įmonės dokumentus.

Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 9 dalimi, teismas, atstatydinęs administratorių ir paskyręs kitą administratorių, nurodo terminą, per kurį buvęs administratorius privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jeigu atstatydintas administratorius be pateisinamos priežasties per nustatytą laiką neperduoda įmonės turto ir dokumentų ar perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti atstatydintam administratoriui (kai administratorius – juridinis asmuo, jo vadovui) iki 10 tūkstančių litų baudą. Tinkamas atstatydinto administratoriaus pareigos dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo naujai paskirtam administratoriui įgyvendinimas užtikrina nepertraukiamą, kuo operatyvesnį įmonės bankroto procedūrų vykdymą, užbaigimą bei įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. ĮBĮ 11 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos teisės normos, kurioje įstatymo leidėjas nustatė procesinę sankciją teismo nutartimi iš pareigų atstatydintam administratoriui už įmonės turto pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visų dokumentų neperdavimą ar netinkamą perdavimą naujai paskirtam administratoriui, pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius atstatydintus įmonės administratorius, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą; ja siekiama įmonės buvusį administrator priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, kad būtų galima kuo operatyviau vykdyti bankroto procedūras, nes, nesant visų reikiamų bankrutuojančios įmonės dokumentų ir naujai paskirtam administratoriui neturint įmonės turto, stabdomos bankroto procedūros, nukenčia sąžiningų kreditorių teisės. Pažymėtina, jog baudos skyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo teisė, ne pareiga. Tačiau teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2008).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs baudų, nustatytų ĮBĮ, panaikinimo ar sumažinimo sąlygų bei tvarkos. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą dėl bankroto bylų nagrinėjimui taikytinų teisės aktų, darytina išvada, jog ĮBĮ nustatytos baudos skiriamos, pakeičiamos ir/ar panaikinamos pagal CPK nustatytas taisykles. Teismo baudų skyrimo pagrindai ir tvarka nustatyta CPK X skyriuje „Teismo nuobaudos“. Pagal CPK 106 straipsnį teismas baudas skiria šiame kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio; nutarties skirti baudą nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po nutarties priėmimo pasiunčiamas asmeniui, kuriam paskirta bauda, jeigu asmuo teismo posėdyje nedalyvavo; baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų. Remiantis CPK 107 straipsniu asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta (CPK 107 str. 2 d.).

Vadovaudamasis sistemine ĮBĮ 11 straipsnio 9 dalies ir CPK teisės normų, reglamentuojančių teismo baudos skyrimo pagrindus ir tvarką, analize, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindas teismo atstatydintam bankroto administratoriui skirti įstatymo nustatytą nuobaudą yra tada, kai egzistuoja šių sąlygų visetas, o būtent: 1) kai buvęs administratorius per teismo nustatytą laiką neperduoda naujai paskirtam administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visų įmonės dokumentų arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus (neteisėtas neveikimas ar netinkamas veikimas); 2) kai nėra priežasčių, pateisinančių buvusio administratoriaus neteisėtą neveikimą arba netinkamą veikimą. Pažymėtina, jog baudos skyrimas yra procesinė sankcija, kuri negali riboti asmens teisių daugiau, nei nustatyta įstatymo leidėjo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Todėl, remiantis sisteminiu ĮBĮ 11 straipsnio 9 dalyje ir CPK 106-107 straipsniuose įtvirtintų teisės normų aiškinimu, o taip pat atsižvelgiant į minėtus procesine sankcija siekiamus tikslus, darytina išvada, jog ĮBĮ 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta bauda teismo atstatydintam administratoriui gali būti skiriama tik tais atvejais, kai buvęs administratorius per teismo nustatytą terminą be pateisinamų priežasčių neperduoda jam įmonės valdymo organų perduoto ir jo žinioje esančio įmonės turto pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visų įmonės dokumentų arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ĮBĮ 11 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo pagrindas yra ir buvusio administratoriaus nepakankamai aktyvus veikimas, neperimant viso įmonės turto ir dokumentų įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, valdymo organų, nepagrįstai sudaro pagrindą plečiamam ĮBĮ 11 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos procesinės sankcijos taikymui. Pažymėtina, jog įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas sudaro administratoriaus drausminės atsakomybės taikymo pagrindą (ĮBĮ 117 str.). Todėl ĮBĮ 11 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta procesinė sankcija gali būti taikoma, kai konstatuojamas šios teisės normos dispozicijoje įtvirtintas neteisėtas buvusio administratoriaus neveikimas ar netinkamas veikimas, įgyvendinant atstatydintam administratoriui tenkančią pareigą dėl jo žinioje esančių įmonės turto ir dokumentų perdavimo, kurios tinkamas įgyvendinimas užtikrintų įmonės bankroto proceso tęstinumą.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovui UAB „Žemlisa“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė E. J.. Šia nutartimi teismas įpareigojo UAB „Žemlisa“ vadovą per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (b.l. 63-64). 2012 m. liepos 9 d. vykusio BUAB „Žemlisa“ kreditorių susirinkimo protokolo, kurio metu buvo svarstytas administratoriaus ataskaitos laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2012 m. liepos 9 d. patvirtinimo klausimas, matyti, jog buvęs BUAB „Žemlisa“ vadovas 2010 m. birželio 15 d. aktu perdavė įmonės administratoriui E. J. įmonės registracijos dokumentus, antspaudą ir 8 Lt banko sąskaitos likutį. Kadangi buvęs BUAB „Žemlisa“ vadovas nevykdė įpareigojimo dėl visų įmonės dokumentų ir turto perdavimo bei nebendradarbiavo su teismo paskirtu administratoriumi, administratorius E. J. įmonės dokumentus vienašališkai perė buvimo vietoje, dėl ko nėra jokių įmonės dokumentų perdavimą ir priėmimą įmonės valdymo organų patvirtinančių įrodymų (b.l. 117). Apie iškilusias kliūtis administruojant atsakovo BUAB „Žemlisa“ bankroto procedūras liudija ir administratoriaus E. J. Vilniaus apygardos teismui adresuotas 2011 m. lapkričio 2 d. raštas, kuriame nurodyta, jog įmonės vadovui tinkamai neperdavus įmonės dokumentų, pasunkėjo įmonės kreditorių ir jų reikalavimo tikrinimo, rengimo ir teikimo tvirtinti teismui procedūra, kurią, be kita ko, apsunkino ir nustatyti neatitikimai dėl įmonėje dirbusių darbuotojų, lyginant su VSDFV duomenimis, bei nelegalaus darbo įmonėje faktai (b.l. 106). Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtino BUAB „Žemlisa“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi BUAB „Žemlisa“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Byloje taip pat nustatyta, jog įstatyme numatyta buvusio BUAB „Žemlisa“ administratoriaus pareiga perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus atsirado po to, kai jis buvo atstatydintas iš BUAB „Žemlisa“ administratoriaus pareigų Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (b.l. 138-139). Teismo nutartimi nustatytas buvusio administratoriaus pareigos įgyvendinimo terminas trys dienos, skaičiuojant nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo jam dienos. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties patvirtinta kopija, laikantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tvarkos reikalavimų, buvo įteikta E. J. sutuoktinei 2013 m. rugpjūčio 31 d. (b.l. 142). Iš byloje esančio 2013 m. rugpjūčio 2 d. BUAB „Žemlisa“ turto ir dokumentų perdavimo akto matyti, jog E. J. 2014 m. rugpjūčio 4 d. perdavė naujai paskirto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ įgaliotam asmeniui šiame akte nurodytus įmonės dokumentus, tame tarpe susijusius su įmonės darbuotojais (b.l. 154-155). Naujai paskirtas atsakovo administratorius šio fakto neneigia. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 2 d. turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo faktą ir jo turinį, o taip pat į šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su E. J. veiksmais, perimant BUAB „Žemlisa“ dokumentus, bei tai, jog buvęs įmonės administratorius, vienašališkai įvykdęs įmonės dokumentų paėmimą iš jų buvimo vietos, neturi jokių jo perimtus įmonės dokumentus patvirtinančių įrodymų, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, nesant kitų įrodymų, nebuvo pagrindo konstatuoti netinkamo buvusio administratoriaus E. J. pareigos dėl dokumentų perdavimo naujai paskirtam administratoriui įvykdymo fakto ir tuo pagrindu jam skirti baudą. Kaip minėta, įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, inter alia netinkamas įmonės dokumentų perėmimo iš įmonės valdymo organų faktas, gali būti pagrindas administratoriaus drausminei atsakomybei atsirasti. Tuo tarpu naujai paskirtas atsakovo BUAB „Žemlisa administratorius dėl atsakovo buvusių valdymo organų neperduotų šios įmonės dokumentų turėtų kreiptis tiesiogiai į buvusius įmonės valdymo organus. Tik paaiškėjus naujoms įrodymais pagrįstoms aplinkybėms, jog buvęs BUAB „Žemlisa“ administratorius nėra perdavęs naujai paskirtam administratoriui konkrečių įmonės dokumentų, būtų pagrindas svarstyti baudos buvusiam administratoriui paskyrimo klausimą, kadangi įstatyme įtvirtinta pareiga buvusiam administratoriui dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo naujai paskirtam administratoriui lieka galioti iki tinkamo jos įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, tenkinant apelianto E. J. prašymą dėl jam paskirtos baudos panaikinimo (CPK 107 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., 302 str.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Nutraukti apeliacinį procesą pagal E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria atmestas E. J. prašymas dėl baudos, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi, panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi buvusiam BUAB „Žemlisa“ administratoriui E. J. paskirtą 5000 Lt dydžio baudą.

 

 

Teisėjas                                                        Konstantinas Gurinas

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 1 str. Civilinio proceso įstatymai
  • 3K-3-131/2008