Civilinė byla Nr. e2A-197-381/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02412-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės – firmos „VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2256-823/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės – firmos „VITI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“ dėl vienašalio rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Statybų inžinierinės paslaugos“, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos projektų valdymo agentūra.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė – firma „VITI“ (toliau – ir AB firma „VITI“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“ (toliau – ir atsakovė), kuriame prašė pripažinti neteisėtu atsakovės vienašališką 2010 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties Nr. ES-10/2010 nutraukimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Nemėžio komunalininkas“ organizavo viešąjį pirkimą projekto „Avižienių gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija“ Nr. 4546/80496 įgyvendinimui (toliau – ir viešasis pirkimas); 2010 m. gruodžio 1 d. ieškovė AB firma „VITI“ (rangovas) ir atsakovė UAB „Nemėžio komunalininkas“ (užsakovas) pasirašė rangos sutartį Nr. ES-10/2010 (toliau – ir rangos sutartis), kuria rangovas įsipareigojo pagal statinių projektavimo (techninę) užduotį parengti techninį ir darbo projektą, įvykdyti statybos darbus bei ištaisyti atsiradusius defektus; darbus atlikti per 31 mėnesį (18 mėnesių darbų baigimo laikas + 12 mėnesių pranešimų apie defektus laikas + 28 dienos atlikimo pažymos išdavimui). Užsakovas 2014 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo ieškovę, kad, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsniu ir FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2. punktu, nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutraukia rangos sutartį. Ieškovo teigimu, atlikus projektavimo darbus (parengus techninį ir darbo projektą) paaiškėjo, kad įgyvendinant užsakovo patvirtintą projektavimo užduotį, pasikeitė pirkimo sąlygose numatyti atliekamų darbų kiekiai ir parametrai. Šios aplinkybės paaiškėjo projektavimo darbų atlikimo metu, todėl rangovas apie jas nuolat informuodavo tiek projekto (FIDIC) inžinierių, tiek užsakovą. Pirkimo sąlygose nurodyti numatytų atlikti darbų kiekiai ir parametrai buvo tik preliminarūs, nes užsakovas, skelbdamas viešąjį pirkimą ir neturėdamas detalaus techninio projekto, negalėjo tiksliai numatyti, kokių ir kiek darbų reikia atlikti tam, kad pasiekti projektavimo užduotyje numatytą tikslą. Užsakovas patvirtino rangovo parengtus techninį ir darbo projektus, kuriuose buvo numatyti kiti atliekamų darbų kiekiai ir parametrai, nei buvo numatyti pirkimo sąlygose. Užsakovo patvirtintų techninio ir darbo projekto pagrindu atliekamų darbų kaina neviršijo rangovo pasiūlyme, kuris buvo pateiktas dalyvaujant viešajame pirkime, nurodytos darbų kainos. Esant šioms aplinkybėms rangovas, siekdamas operatyviai vykdyti savo įsipareigojimus ir nelaukdamas, kol užsakovas atliks formalius pirkimo dokumentų pakeitimus, kuriuos buvo būtina atlikti dėl pirkimo sąlygų ir techninio bei darbo projektų nesutapimo, pradėjo atlikinėti statybos darbus pagal užsakovo patvirtintą techninį ir darbo projektą. Rangovas po techninio ir darbo projektų patvirtinimo nuolat kėlė klausimą dėl pirkimo dokumentų pakeitimo, 2013 m. balandžio 16 d. vykusio vadybinio susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl inžinerinių tinklų nuokrypių nuo pirkimo dokumentų, tačiau iki 2014 m. rugsėjo mėnesio pirkimo dokumentų pakeitimai nebuvo atlikti, nors užsakovas turėjo visas galimybes tokius veiksmus atlikti. Vykdant nuotekų tinklų renovacijos darbus paaiškėjo, kad dėl prastos jų būklės ir kitų aplinkybių nėra galimybės atlikti nuotekų tinklų renovacijos darbų pagal pirkimo dokumentus, todėl rangovas informavo užsakovą ir inžinierių apie rangos sutarties vykdymo metu kilusias problemas. Užsakovas 2013 m. rugsėjo 10 d. vykusio vadybinio susirinkimo metu sutiko su rangovo iškeltomis rangos sutarties įvykdymo problemomis, taip pat įpareigojo rangovą atlikti techninio projekto korektūrą ir FIDIC inžinierių kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo. Užsakovas, nors ir pritarė techninio projekto korektūrai ir sutiko, kad nuotekų tinklus reikia ne renovuoti, o keisti, iki 2014 m. rugsėjo mėnesio neatliko pirkimo dokumentų pakeitimo. Rangovas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, siūlė užsakovui sumažinti atliekamų darbų apimtis, t. y. išbraukti iš rangos sutarties darbus, susijusius su nuotekų tinklų renovacija, tačiau ir tokio sprendimo užsakovas nepriėmė. Atsakovui nebendradarbiaujant, rangovas sustabdė darbus dėl nuotekų tinklų renovacijos. Nesant pakeitimo orderio, rangovui nėra žinoma, ar užsakovas ketina atsiskaityti už darbus, nenumatytus pirkimo sąlygose, taip pat nėra aišku, ar užsakovas apskritai pageidauja, kad tokie darbai būtų atlikti. Užsakovo neveikimas dėl pirkimo dokumentų pakeitimo tiesiogiai įtakoja rangovo galimybes ne tik toliau vykdyti statybos darbus, bet ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl jau atliktų darbų pridavimo. Rangovas negali priduoti atliktų darbų pagal užsakovo patvirtintą techninį projektą, kadangi faktiškai atlikti darbai formaliai neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų. Atsakovas, vienašališkai nutraukdamas rangos sutartį, nepaisė CK 6.206 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai tenka.

Atsakovė UAB „Nemėžio komunalininkas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad yra Vilniaus rajono savivaldybės įmonė, kurios akcijos priklauso Vilniaus rajono savivaldybei. UAB „Nemėžio komunalininkas“ vykdo E. S. 2007-2013 metų struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą, kurį administruoja ir finansuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos projektų valdymo agentūra. Sutinkamai su FIDIC Geltonosios knygos 3 straipsniu, atsakovė paskyrė inžinierių – UAB „Statybų inžinierinės paslaugos“, kuris vykdė projekto techninę priežiūrą, rangos sutarties administravimą ir viešinimą. Vykdydama projektą, atsakovė 2009 m. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Avižienių gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija“ Nr. 80496, kurio laimėtoju buvo paskelbta ieškovė. 2009 m. lapkričio 5 d. aiškinamojo susirinkimo metu, kuris vyko iki viešojo pirkimo pasiūlymų pateikimo, tiekėjams buvo paaiškinta, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimo būdus turi numatyti techninio projekto rengėjas; rangovas turi įvertinti visą riziką vamzdžio paklojimui; įgyvendinimo metu nebus galima keisti statybos darbų kainos dėl klojimo būdo pakeitimo. Ieškovės pasiūlymo vertinimo etape paaiškėjo, kad buvo pasiūlyta neįprastai maža kaina, kuri skyrėsi nuo didžiausios pasiūlytos kainos net 2,8 mln. Lt. Paprašyta pagrįsti neįprastai mažą kainą, atsakovė 2010 m. lapkričio 24 d. raštu patvirtino, kad už pasiūlytą kainą pilnai atliks ir užsakovui atiduos tinkamai įrengtus inžinierinius tinklus, nuotekų siurblines bei visus konstruktyvus, įvardytus pateiktame pasiūlyme. Viešojo pirkimo pasiūlyme ir rangos sutartyje ieškovė pateikė darbų atlikimo grafiką, pagal kurį įsipareigojo atlikti visus projekto darbus per 18 mėnesių. Pradėjus vykdyti rangos sutartį, ieškovė jos tinkamai nevykdė ir laiku nepateikė rangos sutarties atlikimo užtikrinimo. Tik gavusi ieškovės pateiktą rangos sutarties atlikimo užtikrinimą, atsakovė informavo apie darbų pradžią nuo 2010 m. gruodžio 22 d. Atsižvelgiant į rangos sutartyje numatytą projekto darbų užbaigimo terminą, ieškovė privalėjo visus darbus užbaigti iki 2012 m. birželio 22 d. Techninis projektas buvo rengiamas ypač ilgai (vietoj darbų grafike numatytų 2 mėnesių -15 mėnesių) ir tik tada buvo gauti visi reikalingi statybos leidimai. Jau 2011 m. kovo 30 d. raštu inžinierius rekomendavo atsakovei nutraukti rangos sutartį, nes nevykdoma eilė rangovo įsipareigojimų. 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu inžinierius konstatavo, kad rangovas nevykdo rangos sutarties 15.1 punkte numatyto reikalavimo, t. y. iki inžinieriaus nurodyme nurodytos datos darbai objekte nepradėti vykdyti, neremontuojama automatika nuotekų siurblinėse, nepateikta dokumentacija, reikalinga statybos užbaigimo procedūroms, rangovas savo veiksmais aiškiai parodo, kad neketina tęsti sutartinių įsipareigojimų. Dėl ieškovės netinkamai atliekamų darbų pretenzijas reiškė ne tik inžinierius ir užsakovas, bet ir gyventojai, Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Dėl nuolatinio rangos darbų vėlavimo 2013 m. vasario 26 d. buvo sudarytas nebaigtų darbų atlikimo grafikas, kuriame numatyta, kad visus nebaigtus darbus ieškovė atliks iki 2013 m. liepos 31 d. Nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio ieškovė neužbaigė ir neperdavė užsakovui jokių darbų pagal rangos sutartį, iki 2012 m. rugsėjo mėnesio liko neužbaigta 15,6 proc. visų darbų. 2012 m. liepos 4 d. atsakovei tapo žinoma, kad Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį dokumentą dėl 1 275 792,44 Lt išieškojimo iš ieškovės. Taigi, nuo 2012 m. liepos 4 d. egzistavo juridinis faktas apie ieškovės įsiskolinimą kreditoriams, kas sudarė savarankišką pagrindą nutraukti rangos sutartį pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 (e) punktą. Galutinį pasiūlymą dėl rangos sutarties pakeitimų, susijusių su nuotekų tinklų rekonstrukcija, ieškovė pateikė tik 2014 m. sausio 10 d. raštu. Rangovas pasiūlė iš esmės pakeisti rangos sutartį nuotekų rekonstrukcijos dalyje, dėl to siūlydamas padidinti rangos darbų kainą net 265 785,85 Lt suma. Atsakovė sutiko su rangovo pasiūlymu dėl atliekamų darbų patikslinimo tik ta apimtimi, kiek tai buvo galima atlikti, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ). 2014 m. sausio 25 d. raštu atsakovė pranešė ieškovei, kad pritaria dalies inžinierinių tinklų skersmenų bei ilgių pakeitimui ir nuotekų siurblinių ir dalies inžinierinių tinklų paklojimo vietos koregavimui, tačiau ieškovė, net ir raginama inžinieriaus bei atsakovės, nepateikė išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų dokumentacijos, kad užsakovas galėtų patikrinti faktinius tinklų kiekius ir parengti bei įforminti rangos sutarties pakeitimus. 2014 m. birželio 26 d. raštu užsakovas dar kartą informavo rangovą, kad jis neatliko darbų per nustatytą terminą, turi pateikti galiojančią rangos sutarties įvykdymo garantiją, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentą ir visų statybos rizikų draudimą. Rangovas tik pratęsė rangos sutarties įvykdymo garantiją iki 2014 m. rugsėjo 30 d., kitų dokumentų nepateikė. 2014 m. liepos 16 d. raštu užsakovas rangovui nurodė, kad nuo 2013 m. gruodžio mėnesio darbai objekte nevykdomi. Iš rangovo pareikalauta pateikti objekto dalies dokumentaciją, būtiną statybos užbaigimo procedūroms įforminti, iki 2014 m. liepos 31 d. užbaigti nuotekų siurblinių statybos ir automatikos įrengimo darbus ir pateikti dokumentaciją statybos užbaigimo procedūroms įforminti. Rangovas į užsakovo reikalavimus nereagavo, nurodytų darbų neužbaigė, dokumentų nepateikė.

Atsakovės vertinimu, pati ieškovė neteisėtai atsisakė atlikti nuotekų tinklų renovacijos darbus už pasiūlytą kainą, remdamasi vamzdžio paklojimo būdo pakeitimu, taip pažeisdama viešojo pirkimo sąlygas ir rangos sutarties nuostatas. Tiek inžinierius, tiek užsakovas sutiko su rangovo nurodytomis priežastimis, dėl kurių reikia keisti renovuojamo tinklo diametrą, tačiau rangovas nepateikė jokių dokumentų bei pagrindimo, kokie rangos sutarties pakeitimai buvo būtini tik dėl vamzdyno diametro pakeitimo, ir kiek tai papildomai kainuotų atsakovei. Neturėdama šių duomenų ir dokumentų atsakovė negalėjo įstatymų nustatyta tvarka parengti rangos sutarties pakeitimų ir kreiptis dėl jų į Viešųjų pirkimų tarnybą. Būtent ieškovė nuolat pažeidinėjo savo, kaip rangovo, imperatyvią pareigą rangos sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti, kooperuotis ir sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Atsiradus kliūčių vykdant rangos sutartį, ieškovė nevykdė savo priešpriešinės pareigos pateikti reikalingą dokumentaciją rangos sutarties pakeitimams įforminti, laimėjusi viešąjį pirkimą su nepagristai maža kaina rangos sutarties vykdymą norėjo paversti uždarbiavimu, siekdama neteisėtai pasididinti viešojo pirkimo metu nustatytą darbų kainą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės negalėjimą tinkamai įvykdyti rangos sutartį lėmė sunki ieškovės turtinė padėtis, skolos kreditoriams ir piniginių lėšų areštas. Pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto (e) dalį įsiskolinimų kreditoriams turėjimas yra savarankiškas pagrindas nutraukti rangos sutartį vienašaliu užsakovo pareiškimu. Atsižvelgiant į rangos sutarties vykdymo eigą ir į tai, kad vietoj 18 mėnesių darbų atlikimo termino darbai nebuvo užbaigti ir praėjus 45 mėnesiams nuo darbų pradžios, rangos sutarties nutraukimas, kaip išimtinė atsakovės teisių gynybos priemonė, buvo būtina, siekiant visiškai nesužlugdyti projekto ir išvengti ES institucijos reikalavimo grąžinti suteiktą paramą projektui vykdyti, kas reikštų didelę žalą atsakovei, Vilniaus rajono savivaldybei ir valstybei. Be to, atsakovės veiksmai nutraukiant rangos sutartį buvo būtini ir teisėti, siekiant apsaugoti ne tik užsakovo, kaip sąžiningos sutarties šalies teises, bet ir viešąjį interesą.

Tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos projektų valdymo agentūra ir UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ atsiliepimuose į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė viešojo pirkimo būdu 2010 m. gruodžio 1 d. sudarė rangos sutartį Nr. ES-10/2010 4 518 828,28 Lt sumai be PVM (t. I, b. l. 10-11); pagal viešojo pirkimo sąlygas pagrindiniai pirkimo darbai yra: 1) nauji savitakinės buitinės nuotekynės tinklai – 6 640 m; 2) nauji slėginiai buitinės nuotekynės tinklai – 4 392 m; 3) nauji vandentiekio tinklai – 3 655 m; 4) naujos kvartalinės nuotekų siurblinės – 11 vnt.; 4) rekonstruojami savitakinės buitinės nuotekynės tinklai – 1 233 m.; pastarieji darbai apmokami iš projekto užsakovo lėšų (t. I, b. l. 99); pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą nuotekų tinklų renovacijai skiriama 189 077,75 Lt kainos dalis (t. I, b. l. 174).

Teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl savitakinės buitinės nuotekynės tinklų rekonstrukcijos darbų. 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu ieškovė (rangovas) informavo atsakovę (užsakovą) ir inžinierių, kad atlikus esamo vamzdyno televizinę diagnostiką ir detalius topografinius tyrinėjimus paaiškėjo, jog eilėje tinklo atkarpų yra kontranuolydis, dalis esamo tinklo patenka po parduotuvės statiniu, ką draudžia normatyvai. Rangovas prašė pritarimo siūlymui likusią apie 280 m. ilgio nuotekų tinklo dalį pakloti iš 250 mm PE vamzdynų bei padengti statybos darbų kainų skirtumą, kurio apskaičiavimas bus pateiktas vėliau (t. I, b. l. 44). Pasiūlymui pritarta tos pačios dienos vadybiniame susirinkime, nurodant, kad techninio projekto korektūrą rangovas turi atlikti iki 2013 m. rugsėjo 20 d. ir pateikti sąmatinius skaičiavimus šiems darbams atlikti, užsakovas apmokės rangovui už rangos sutartyje nenumatytus papildomus darbus (t. I, b. l. 46).

Teismas taip pat nustatė, kad pagal rangos sutarties 14.3 punktą, prieš vykdant papildomus, sutartyje nenumatytus darbus, tokie darbai turi būti suderinti su užsakovu bei inžinieriumi, įforminant pakeitimų orderį arba inžinieriaus nurodymą rangovui (t. I, b. l. 28). 2013 m. lapkričio 12 d. raštu ieškovė kreipėsi į užsakovą ir inžinierių, prašydama patvirtinti papildomų darbų kiekius (t. I, b. l. 49). Teismas sprendė, kad šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės skaičiavimams nepritarė FIDIC inžinierius, kurio vertinimu į skaičiavimus buvo įtraukti ne tik papildomi darbai, kurių rangovas negalėjo numatyti, bet ir tie darbai, kurių atsiradimo riziką prisiėmė rangovas (t. I, b. l. 289). Pateiktų skaičiavimų ieškovė nekoregavo. 2014 m. gegužės 15 d. inžinierius nurodė ieškovei pateikti paaiškinimą, kodėl nėra vykdomi darbai statybos objekte, kodėl nėra pateikti dokumentai, reikalingi rangos sutarties pakeitimo įforminimui pagal rangovo pretenziją (t. I, b. l. 60,). 2014 m. birželio 4 d. raštu ieškovė informavo, kad darbų vykdyti negali, kol nebus patvirtintas pakeitimo orderis, ir kad reikalingus dokumentus rangovas pateikė dar 2013 m. lapkričio 12 d. raštu (t. I, b. l. 62), t. y. nurodė nevykdysianti darbų, kol nebus patvirtinti jos siūlomi pakeitimai. 2014 m. rugpjūčio 28 d. raštu ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę ir inžinierių, nurodydama, kad nesutinka savo lėšomis atlikti darbų, kadangi keičiasi ne tik vamzdynų diametrai, bet ir pats įrengimo būdas, t. y. faktiškai klojama nauja trasa, o ne renovuojama sena. Ieškovė siūlė daliai numatytos renovuoti linijos skelbti naują darbų pirkimą (t. I, b. l. 63). 2014 m. sausio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei ir inžinieriui papildomų darbų skaičiavimo lenteles ir lokalines sąmatas. Teismas nustatė, kad pagal palyginamąją lentelę nuotekų vamzdyno renovacijai papildomai turėtų būti skiriama 265 785,85 Lt (rangovo pasiūlyme nurodyta suma – 189 077,75 Lt) (t. I, b. l. 234-235).

Teismas konstatavo, kad, nors, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, nesutarimas tarp šalių iš esmės kilo dėl buitinės nuotekynės tinklų rekonstrukcijos darbų, t. y. užsakovo lėšomis finansuojamos projekto dalies, byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė nėra atsakovei perdavusi dalies bendrosios dalies projekto darbų, nuotekų siurblinių statybos darbų. Paskutinis atliktų darbų aktas pasirašytas 2012 m. rugsėjo mėn. (t. I, b. l. 229).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendė, kad ieškovės tvirtinimas, jog ES lėšomis finansuojamos projekto dalies darbai negalėjo būti perduoti atsakovei dėl atsakovės kaltės (t. y. atitinkamų rangos sutarties pakeitimų nebuvimo) nepagrįsti. Pagal rangos sutarties sąlygų 1.1.4 punktą, sutarties kaina yra suma, apibrėžta 14.1 punkte, kartu su sutartyje numatytais patikslinimais. Pagal viešojo pirkimo sąlygas (žiniaraščius) atliekamų darbų kiekiai tikslinami techninio – darbo projekto metu. Pagal Konkrečių sutarties sąlygų 14.3 punktą, pakeitimų orderis prieš pateikiant sąskaitą apmokėjimui būtinas, jei buvo vykdomi papildomi, sutartyje nenumatyti darbai. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė išvadą, kad ieškovei patikslinus bendrosios dalies, nuotekų siurblinių statybos ir naujų tinklų statybos darbų apimtis (t.y. ES lėšomis finansuojamos projekto dalies darbus), rangos sutartyje nenumatyti darbai neturėjo būti atliekami, keitėsi faktiniai atskirų rūšių darbų kiekiai, faktiškai atliktų darbų kaina buvo 4 476, 61 Lt mažesnė, nei nurodyta sutartyje (t. I, b. l. 236).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų siekusi perduoti nurodytos dalies darbus rangos sutartyje nustatyta tvarka, t.y. kreipėsi dėl darbų perėmimo pažymos išdavimo, o atsakovė būtų atsisakiusi juos priimti. Teismas sprendė, kad, priešingai, byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad nurodytos dalies darbai ir dokumentų perdavimas buvo ieškovės sustabdyti kilus šalių ginčui dėl vamzdynų rekonstrukcijos dalies apmokėjimo (t. I, b. l. 64-65), užsakovo nurodymai pateikti objekto dalies dokumentaciją, būtiną statybos užbaigimo procedūroms įforminti, nebuvo vykdomi (t. I, b. l. 246-247), taip pat nebuvo vykdomi ir kiti atitinkami inžinieriaus nurodymai (t. I, b. l. 287-288, 290-291).

Teismas nustatė, kad iš ieškovės atsakovei 2014 m. sausio 10 d. pateiktos palyginamosios lentelės (t. I, b. l. 235) matyti, kad į papildomai apmokėtinus vamzdynų rekonstrukcijos darbus be kita ko įtrauktas vamzdžių klojimo būdo pasikeitimas. 2009 m. lapkričio 5 d. vykusio aiškinamojo susirinkimo metu, kuris vyko iki viešojo pirkimo pasiūlymų pateikimo, tiekėjams buvo paaiškinta, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimo būdus turi numatyti techninio projekto rengėjas; rangovas turi įvertinti visą riziką vamzdžio paklojimui; įgyvendinimo metu nebus galima keisti statybos kainos dėl klojimo būdo pakeitimo (t. I, b. l. 163). Teismas sprendė, kad aiškinamojo susirinkimo protokolas yra sudėtinė rangos sutarties dalis (Sutarties 2 (b) punktas). Remdamasis inžinieriaus 2014 m. birželio 25 d. raštu (t. I, b. l. 289) teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktiems sąmatiniams skaičiavimams vamzdynų rekonstrukcijos dalyje nebuvo pritarta būtent dėl šios priežasties. Teismas nurodė, kad duomenų, jog ieškovė būtų pateikusi patikslintus skaičiavimus, atsižvelgiant į inžinieriaus pastabas, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų siekusi kilusį ginčą spręsti FIDIC Bendrųjų sąlygų nustatyta tvarka ar būtų iniciavusi teisminį ginčą dėl rangos sutarties sąlygų pakeitimo.

Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovė laikėsi vienašalio sutarties nutraukimo procedūros. Ieškovė savo nesutikimą su vienašaliu rangos sutarties nutraukimu grindžia kooperavimosi pareigos pažeidimu iš ieškovės pusės (CK 6.200 straipsnis), taip pat draudimu sutarties šaliai remtis kitos šalies sutarties neįvykdymu (CK 6.206 straipsnis, 6.64 straipsnis). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, šiuos ieškovės argumentus pripažino nepagrįstais. Teismas nustatė, kad atsakovė vienašališkai nutraukė rangos sutartį remdamasi CK 6.217 straipsnio 1 punktu bei FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 punktu, konkrečiai (a) ir (b) dalimis (t. I, b.l. 38-39). Pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 (a) punkto nuostatas, užsakovui suteikiama teisė nutraukti rangos sutartį, jeigu rangovas nevykdo 4.2 punkto (atlikimo užtikrinimas) arba 15.1 punkto (nurodymas pataisyti) reikalavimų. Pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 (b) punkto nuostatas, užsakovui suteikiama teisė nutraukti rangos sutartį jeigu rangovas nebevykdo darbų arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį. Teismas sprendė, kad nurodyti rangos sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs, t. y. vienašaliam sutarties nutraukimui pagrįsti pakanka vieno iš jų.

Teismas sprendė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovė nevykdė inžinieriaus nurodymų, laikydama juos nepagrįstais, kas neatitinka FIDIC Bendrųjų sąlygų 3.3, 3.5 punktų nuostatų, pagal kurias inžinieriaus nurodymai rangovui yra privalomi ir vykdytini tol, kol nėra peržiūrėti pagal 20 straipsnį, rangovui nėra suteikta teisė vienašališkai spręsti dėl inžinieriaus reikalavimų privalomumo ir atsisakyti juos vykdyti. Tokiu atveju turi būti inicijuojamas ginčo sprendimas rangos sutarties nustatyta tvarka.

Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, susijusių su rangovo teise sustabdyti darbus (CK 6.684 straipsnio 2 dalis), pažymėjo, kad rangovo teisė sustabdyti darbus siejama su užsakovo pozicijos dėl kainos padidinimo nebuvimu. Rangovo teisių gynimo būdas, užsakovui atsisakius padidinti sutarties kainą, yra numatytas CK 6.653 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, užsakovui nesutikus padidinti darbų kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Taigi rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).

Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog užsakovas pritarė rangovo siūlomiems techniniams sprendimams vamzdynų renovacijos dalyje, nesudaro pagrindo teigti, kad užsakovas sutiko su rangovo siūlomu darbų kainos padidinimu. Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog nors ieškovei buvo pasiūlyta pateikti atitinkamus skaičiavimus 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu ir ieškovė juos pateikė 2013 m. lapkričio 12 d. raštu, nei užsakovas, nei inžinierius ieškovės siūlomiems skaičiavimams, t. y. darbų kainos padidinimui ieškovės nurodoma apimtimi, nepritarė. Ieškovė, reaguodama į atitinkamus atsakovės veiksmus, savo pateiktų skaičiavimų pagal inžinieriaus nurodymus nekoregavo, nepasinaudojo rangos sutarties vienašalio nutraukimo teise, neinicijavo teisminio ginčo dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau darbų nebetęsė, inžinieriaus nurodymų pateikti su atliktais darbais susijusią dokumentaciją nevykdė, tokiu būdu iš esmės reikalaudama, kad atsakovė patvirtintų jos siūlomą sutarties kainos padidinimą.

Teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma sutarties šalių kooperavimosi pareiga negali būti aiškinama taip, kad įpareigotų užsakovą pritarti rangovo siūlomam sutarties kainos padidinimui, kadangi tai reikštų sutarties laisvės principo pažeidimą (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu užsakovo atsisakymas didinti sutarties kainą rangovo siūlomu būdu (ir įforminti atitinkamus sutarties pakeitimus) negali būti laikomas užsakovo sutarties nevykdymu CK 6.206 straipsnio prasme. Kadangi ieškovė, nesutikdama su atsakovės pozicija dėl papildomų darbų apmokėjimo, vienašališkai darbų nebetęsė, tačiau sutarties nenutraukė, neperdavė atsakovei ne tik su vamzdynų rekonstrukcijos darbų, bet ir su kitų projekto darbų vykdymu susijusių dokumentų, reikalingų darbų priėmimui, dėl šių ieškovės veiksmų projekto įgyvendinimas sustojo, todėl atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį vadovaudamasis FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 punktu.

Teismas detaliau nepasisakė dėl šalių argumentų, susijusių su užsakovo teise vienašališkai nutraukti rangos sutartį pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 (e) punkto nuostatas, kadangi toks sutarties nutraukimo pagrindas nenurodytas atsakovės 2014 m. rugsėjo 4 d. rašte dėl sutarties nutraukimo (t. I, b.l. 38-39).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė AB firma „VITI“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, įpareigojant trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Ekoprojektas“ ir spręsti klausimą dėl statinio projektinės dokumentacijos ir statybos darbų ekspertizės skyrimo, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė AB firma „VITI“ apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176, 183 ir 185 straipsniai). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad užsakovas 2013 m. rugsėjo 10 d. vadybiniame susirinkime pritarė techninio projekto korektūroms, dėl kurių buvo būtina atlikti papildomus, rangos sutartyje nenumatytus darbus, bei 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu patvirtino, kad papildomi darbai bus apmokėti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog užsakovas neprivalėjo įforminti sutarties pakeitimo, taip pat kad rangovas dėl šių priežasčių neturėjo teisės stabdyti darbų vykdymą.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė galėjo ir turėjo pareigą prieš teikdama pasiūlymą apskaičiuoti tikslius darbų kiekius ir buvo įsipareigojusi už pasiūlytą kainą atlikti visus statybos darbus. Tokios apimties objektui apskaičiuoti darbų kiekius galima tik atlikus tikslius kadastrinius matavimus ar techninį projektą, ko padaryti objekto apžiūros metu neįmanoma. Be to, teisės normose nustatyta būtent atsakovės – užsakovės pareiga tinkamai organizuoti viešąjį pirkimą ir nustatyti tikslius darbų kiekius, o šių nežinant – vykdyti pirkimą fiksuoto įkainio pagrindu. Taigi, viešojo pirkimo sąlygose nurodyti planuojamų atlikti darbų kiekiai ir parametrai buvo tik preliminarūs, nes pati perkančioji organizacija skelbdama viešąjį pirkimą ir neturėdama detalaus techninio projekto, negalėjo tiksliai numatyti, kokių ir kiek reikia darbų tam, kad pasiekti projektavimo užduotyje nurodytą tikslą. Kadangi atsakovė viešojo pirkimo metu statinio projektavimo užduotyje nenumatė visų darbų kiekių, tai ji atsako už jų tikslumą (VPĮ 24 straipsnio 7 dalis) bei paaiškėjus kitiems darbų kiekiams, privalėjo spręsti klausimą dėl papildomų darbų vykdymo ir jų tinkamo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

3. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, ar rangos sutartyje nenumatyti papildomi darbai atsirado dėl to, kad keitėsi tinklų klojimo būdas ar dėl to, kad keitėsi dalies darbų rūšis, t. y. vietoj renovacijos reikėjo atlikti naujų tinklų tiesimo darbus. Šias faktines aplinkybes būtina įvertinti, kadangi nuo jų priklauso, ar rangovas, teikdamas pasiūlymą viešajam pirkimui dėl vandens tiekimo ir nuotekų tinklų renovavimo, o ne dėl naujų tinklų tiesimo, privalėjo ir turėjo numatyti darbus, kurie atliekami tiesiant naujus tinklus, bei atitinkamai įtraukti į pasiūlymą šių darbų vykdymo kainą.

4. Ieškovė, įrodinėdama, kad papildomų darbų ir atitinkamai rangos sutarties pakeitimo būtinybė atsirado dėl techninio projekto korektūrų, kurių sprendiniuose numatytas naujų tinklų tiesimas, prašė pirmosios instancijos teismo į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Ekoprojektas“, kuris sutarties su ieškove pagrindu ir rengė techninį bei darbo projektus, techninio projekto korektūras, skaičiavimus, bei kuris galėjo paaiškinti, kuo skiriasi naujos statybos projektavimas nuo statinio rekonstrukcijos projektavimo, dėl kokių priežasčių keitėsi sprendiniai, medžiagos, darbų kiekiai ir pobūdis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė UAB „Ekoprojektas“ įtraukti į bylą, nors nagrinėjamoje byloje, be atsakovės atsakomybės, kyla ir jo, kaip projektuotojo, atsakomybės klausimas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoju UAB „Ekoprojektas“ direktorių. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės užkirto ieškovei kelią ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodinėti ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

5. Pirmosios instancijos teismas neištyrė, ar papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti rangos sutartyje bei kuriuos būtina atlikti pagal užsakovo patvirtintas techninio projekto korektūras, priskirtini statinio renovacijos ar naujos statybos darbų rūšiai, taip pat, ar rangovas, remdamasis viešojo pirkimo dokumentais, teikdamas pasiūlymą dėl statinio renovacijos darbų atlikimo šio ginčo atveju, privalėjo ir turėjo galimybę įvertinti tokių darbų atsiradimo riziką. Į šiuos klausimus galėjo atsakyti tik specialių žinių turintis asmuo (CPK 212 straipsnis), todėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo būtina skirti ekspertizę.

6. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar nagrinėjamu atveju ieškovės padaryti rangos sutarties pažeidimai buvo esminiai bei sudarė pakankamą pagrindą šios sutarties nutraukimui CK 6.217 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat pirmosios instancijos teismas byloje sprendžiamo ginčo visiškai nevertino CK 6.206 straipsnio normos kontekste, nors ieškovės reikalavimai ir buvo grindžiami šia teisės norma. Nagrinėjamu atveju būtina vadovautis CK 6.206 straipsnio nuostata, kadangi užsakovas patvirtino rangovo parengtas techninio projekto korekcijas, pripažino dėl to atsiradusių papildomų, sutartyje nenumatytų darbų apmokėjimo faktą, tačiau prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė bei neteisėtai sutartį nutraukė.

7. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų siekusi kilusį ginčą išspręsti FIDIC Bendrųjų sąlygų nustatyta tvarka ar būtų inicijavusi teisminį procesą dėl rangos sutarties sąlygų pakeitimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė bendradarbiavo su atsakove ir siekė ginčą spręsti taikiai, t. y. teikė užklausimus, atsakymus, skaičiavimus, pagrindžiančius būtinybę keisti sutarties sąlygas, tačiau atsakovė piktnaudžiaudama jai suteiktomis teisėmis neteisėtai nutraukė sutartį. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovė netinkamai ir nepakankamai bendradarbiavo bei nepagrįstai pasinaudojo vienašališku rangos sutarties nutraukimu.

Atsakovė UAB „Nemėžio komunalininkas“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad užsakovas pritarė techninio projekto korektūroms, dėl kurių buvo būtina atlikti papildomus, rangos sutartyje nenumatytus darbus. Padarydama tokią išvadą, apeliantė klaidingai interpretuoja atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ 2013 m. rugsėjo 12 d. atsakymą, kalbėdamas apie visos rangos sutarties vykdymą, o ne tik apie esamų nuotekų tinklų renovaciją.

2. Ginčo rangos sutartis buvo sudaryta atlikus viešojo pirkimo procedūrą, vadovaujantis FIDIC Geltonosios knygos sąlygomis, tačiau apeliantė nesiremia nei specialiosiosmis viešųjų pirkimų teisės normomis, nei rangos sutarties sąlygomis, kurių sudėtinė dalis yra FIDIC Geltonoji knyga.

3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes bei tinkamai atskleidė bylos esmę, t. y. pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą patikrino, ar atsakovas nutraukė rangos sutartį pagal rangos sutartyje numatytas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas 96 proc. rangos sutartyje numatytų darbų vienašališkai nepagrįstai atsisakė vykdyti ir taip iš esmės pažeidė sutartį. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl papildomų darbų atsiradimo neturi jokios reikšmės, kadangi byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl rangos sutarties sąlygų pakeitimo. Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su viešojo pirkimo sąlygomis ir galimybe tinkamai apskaičiuoti pasiūlymo kainą, nepagrįsti, nes dalyvaudama viešajame pirkime apeliantė sutiko su visomis jo sąlygomis, pretenzijų dėl jų nereiškė ir jam, kaip profesianaliam statybos proceso dalyviui, nekilo abejonių dėl galimybės tinkamai apskaičiuoti pasiūlymo kainą.

4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įtraukti į bylą UAB “Ekoprojektas” ir apklausti byloje liudytoju šios įmonės direktorių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurias galėtų patvirtinti arba paneigti UAB “Ekoprojektas” direktorius, be to, byloje nėra sprendžiami klausimai dėl parengto techninio projekto tinkamumo arba projektuotojo atsakomybės, todėl nurodyti apeliantės argumentai visiškai nepagrįsti.

5. Apeliantė, kaip rangovas, pažeidė sutarties sąlygas, todėl rangos sutarties nutraukimas atitinka visas CK 6.217 straipsnio 1 dalyje išvardintas sąlygas. Užsakovo atsisakymas tenkinti rangovo reikalavimą didinti sutarties kainą negali būti laikomas užsakovo sutarties nevykdymu CK 6.206 straipsnio prasme. CK 6.204 straipsnio 3 dalis nurodo, kad pasikeitus aplinkybėms kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą, todėl ne atsakovė, o ieškovė (rangovas) sutarties nevykdė dėl savo paties veiksmų (neveikimo).

6. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinio argumentus, kad ES lėšomis finansuojamos projekto dalies darbų ieškovė negalėjo perduoti atsakovui dėl atitinkamų rangos sutarties pakeitimų nebuvimo.

7. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad gavus statybos leidimus jokie papildomi darbai ES lėšomis finansuojamų darbų dalyje nebuvo reikalingi, keitėsi tik faktiniai atskirų rūšių darbų kiekiai, o kaina buvo net mažesnė, nei nurodyta sutartyje. Taip pat teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė laikėsi vienašalio rangos sutarties nutraukimo procedūros. Apeliaciniame skunde ieškovė kelia klausimą tik dėl nepakankamo kooperavimosi iš atsakovės pusės ir draudimo remtis kitos šalies sutarties neįvykdymu, kuriuos teismas pripažino nepagrįstais. Užsakovo pritarimas techninio projekto korektūrai negali būti laikomas papildomų darbų poreikio pripažinimu ir pažadu apmokėti už atliktus papildomus darbus, kadangi ieškovė nekoregavo pateiktų skaičiavimų pagal užsakovo ir inžinieriaus pastabas, techninio projekto korektūros nebuvo realizuotos, nes ieškovė neišėmė statybos leidimo naujų nuotekų tinklų tiesimui, be to, pagal VPĮ atsakovė negalėjo iš anksto pažadėti ar siūlyti būtent ieškovei atlikti papildomus darbus, jei tokių darbų rangovas galėjo būti parenkamas paskelbus naują viešąjį pirkimą.

8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovės teisės sustabdyti darbus, kurią apeliantas grindžia CK 6.684 straipsniu. Pagal nurodytą teisės normą, rangovas turi teisę sustabdyti tik normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytų darbų atlikimą, tačiau neturi teisės stabdyti visų kitų normatyviniuose statybos dokumentuose numatytų darbų atlikimą, ir tik tuo atveju, jeigu negauna užsakovo atsakymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė sustabdė visų pagal rangos sutartį privalomų vykdyti darbų atlikimą, nors, be kita ko, ir buvo gavusi užsakovo atsakymą dėl papildomų darbų apmokėjimo tvarkos, t. y. būtinybės gauti tikslius skaičiavimus, kad užsakovas galėtų priimti sprendimą dėl darbų apmokėjimo. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, ieškovė turėjo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus.

Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Trečiojo asmens atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad užsakovas neprivalėjo įforminti sutarties pakeitimo, o rangovas dėl šių priežasčių neturėjo teisės stabdyti darbų vykdymą. Teismas padarė teisingą išvadą, kad sutarties pakeitimai nebuvo atlikti tik dėl rangovo kaltės, kadangi pats rangovas nepateikė darbų įvykdymo brėžinių (kadastrinių matavimų bylų), įrodančių visus faktiškai atliktus darbus pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 5.6.punktą.

2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Ieškinyje buvo keliamas klausimas dėl sutarties vienašališko nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje vertino vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumą, o ne papildomų darbų atsiradimo priežastis.

3. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančio šalių susirašinėjimo, kuris patvirtina netinkamą ir nepakankamą atsakovės bendradarbiavimą. Byloje nustatyta, kad apeliantė nuo pat sutarties pasirašymo pradžios tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nepateikė laiku sutarties įvykdymo užtikrinimo, nuolat vėlavo atlikti darbus, turėjo įsiskolinimų tretiesiems asmenims, nepateikė dokumentų, reikalingų įforminti rangos sutarties pakeitimus, nepratęsė privalomųjų draudimų, neteikė darbų atlikimo dokumentacijos, kas įrodo, jog atsakovė tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti ir dėjo visas pastangas siekdamas išsaugoti sutartį, tuo tarpu rangovas kooperavimosi pareigos nevykdė. Apeliantės elgesys po rangos sutarties nutraukimo, taip pat liudija apie jos vengimą bendradarbiauti su užsakovu.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad palaiko atsakovės UAB „Nemėžio komunalininkas“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktą poziciją ir argumentus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos nagrinėjimo ribų

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Nemėžio komunalininkas“ (užsakovas) ir ieškovė AB firma „VITI“ (rangovas) 2010 m. gruodžio 1 d. sudarė rangos sutartį Nr. ES-10/2010, pagal kurią rangovas įsipareigojo užsakovui už sutarties kainą (kaina 4 518 828,28 Lt be PVM) tinkamai atlikti ir laiku užbaigti projekto „Avižienių gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija“ darbus ir per nustatytą terminą ištaisyti visus defektus (Rangos sutarties 3 ir 6 punktai) (t. I, b. l. 10-11). Sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu. Pagal viešojo pirkimo sąlygas pagrindiniai pirkimo darbai yra: 1) nauji savitakinės buitinės nuotekynės tinklai – 6 640 m; 2) nauji slėginiai buitinės nuotekynės tinklai – 4 392 m; 3) nauji vandentiekio tinklai – 3 655 m; 4) naujos kvartalinės nuotekų siurblinės – 11 vnt.; 4) rekonstruojami savitakinės buitinės nuotekynės tinklai – 1 233 m (t. I, b. l. 99). Sutarties kaina apima visus pagal sutartį reikalingus atlikti darbus (Pirkimo sąlygų 14.1. punktas). Rangos sutarties vykdymo metu tarp šalių kilo ginčas dėl savitakinių buitinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbų atlikimo. Atlikus esamo vamzdyno televizinę diagnostiką ir detalius topografinius tyrinėjimus paaiškėjo, kad eilėje tinklo atkarpų yra kontranuolydis, dalis esamo tinklo patenka po parduotuvės statiniu, ką draudžia normatyvai. Rangovas prašė pritarimo siūlymui likusią nuotekų tinklo dalį apie 280 m. ilgio pakloti iš 250 mm PE vamzdynų bei padengti statybos darbų kainų skirtumą, kurio apskaičiavimas bus pateiktas vėliau (t. I, b. l. 44). Užsakovė pasiūlymui pritarė, įpareigojo rangovę atlikti techninio projekto korektūrą ir pateikti sąmatinius skaičiavimus šiems darbams atlikti iki 2013 m. rugsėjo 20 d., informavo, kad gavus techninio projekto korektūrą su kainos paskaičiavimais bus priimtas sprendimas dėl papildomų darbų finansavimo (t. I, b. l. 45-46). Ieškovė, vykdydama užsakovo įpareigojimą, pateikė papildomų darbų kiekius, kurie susidarė dėl tinklų ilgių pokyčių, tačiau nepateikė išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų dokumentacijos, kad užsakovas galėtų patikrinti faktinius tinklų kiekius ir parengti bei įforminti rangos sutarties pakeitimus. 2014 m. sausio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei ir inžinieriui papildomų darbų skaičiavimo lenteles ir lokalines sąmatas, pagal kurias nuotekų vamzdyno renovacijai papildomai turėjo būti skirta 265 785,85 Lt (Rangovo pasiūlyme nurodyta suma – 189 077,75 Lt) (t. I, b. l. 234-235). Ieškovės skaičiavimams nepritarė FIDIC inžinierius, kurio vertinimu į skaičiavimus buvo įtraukti ne tik papildomi darbai, kurių rangovas negalėjo numatyti, bet ir tie darbai, kurių atsiradimo riziką prisiėmė pats rangovas (t. I, b. l. 289). Pateiktų skaičiavimų ieškovė nekoregavo, tačiau ginčo statybos darbus sustabdė iki kol bus patvirtintas rangos sutarties pakeitimo orderis (t. I, b. l. 62). Kadangi nuo 2013 m. gruodžio mėnesio darbai objekte nebuvo vykdomi, rangovas nepateikė užsakovui reikalaujamos dokumentacijos, nustatytu laiku statybos darbų neužbaigė, užsakovas (atsakovė) 2014 m. rugsėjo 4 d. pranešimu informavo rangovą (ieškovę) apie rangos sutarties nutraukimą nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. bei įpareigojo ieškovę iki 2014 m. rugsėjo 18 d. sustabdyti bet kokius rangos sutarties darbus, atlaisvinti statybvietę bei perduoti FIDIC inžinieriui visus rangovo dokumentus ir kitus rangovo ar jo užsakymu sukurtus projektavimo dokumentus (t. I, b. l. 38-39). Ieškovė, nesutikdama su vienašaliu rangos sutarties nutraukimu, laikosi pozicijos, kad atsakovė, vienašališkai nutraukdama sutartį nesilaikė CK 6.206 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, taip pat piktnaudžiavo rangos sutarties bendrųjų sąlygų 15.2 punkte numatyta teise.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar užsakovas, vienašališkai nutraukdamas rangos sutartį, tinkamai įvertino rangos sutarties pažeidimus bei laikėsi kooperavimosi pareigos (CK 6.200 straipsnis), taip pat draudimo sutarties šaliai remtis kitos šalies sutarties neįvykdymu (CK 6.206 straipsnis, 6.64 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Ieškovė AB firma „VITI“ apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo pareikštas nenurodant jokių motyvų, kodėl teisingas apeliacinio skundo išnagrinėjimas siejamas būtent su žodiniu jo nagrinėjimo procesu.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė, prašydama nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, šio prašymo visiškai nemotyvavo, nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl teisingas apeliacinio skundo išnagrinėjimas negali būti užtikrintas jį nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, taip pat nenurodė, kodėl savo teise duoti paaiškinimus tinkamai nepasinaudojo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei teikdama apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje būtų būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, sprendžia, jog nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl ieškovės AB firmos „VITI“ prašymą atmeta.

Dėl rangos sutarties šalių pareigos bendradarbiauti nevykdymo ir teisės vienašališkai (užsakovo iniciatyva) nutraukti rangos sutartį

Sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas. Šiame kontekste kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, ji aktuali ir nagrinėjamoje byloje: Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį taip pat įtrauktas E. S. viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (direktyvos); VPĮ – lex specialis tiek Civilinio kodekso, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ taikymo; atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pagal VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą pirkimo dokumentuose turi būti perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas. Pagal VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 8 punktą pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta sutarties nutraukimo tvarka. VPĮ nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, tik įpareigoja perkančiąją organizaciją nurodyti sutarties nutraukimo tvarką pirkimo dokumentuose, o sudarant pirkimo sutartį raštu – ir pirkimo sutartyje. Atsižvelgiant į nurodytą VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, į tai, kad VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, kad pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos, kuri ribojama tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose.

CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne.  Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, jog jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013, 2014 m. sausio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju rangos sutarties nutraukimas užsakovo iniciatyva numatytas rangos sutarties FIDIC bendrųjų sąlygų 15 straipsnyje. FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.1. punkte numatyta, kad, jeigu rangovas nevykdo kurių nors sutartinių įsipareigojimų, tai inžinierius gali rangovui nurodyti, apie tai pranešdamas raštu, įvykdyti įsipareigojimus ir juos įgyvendinti per pagrįstai tinkamą laiką. Užsakovas gali nutraukti rangos sutartį ir pašalinti rangovą iš statybvietės, prieš 14 dienų apie tai raštu pranešęs rangovui (t. I, b. l. 94-95). Atsakovė vienašaliu pareiškimu nutraukė tarp šalių sudarytą statybos rangos sutartį FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 (a) punkte ir 15.2 (b) punkte numatytais pagrindais. Pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 (a) punkto ir 15.2 (b) punkto nuostatas užsakovui suteikiama teisė nutraukti rangos sutartį, jeigu rangovas nebevykdo darbų arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį, nepateikia atlikimo užtikrinimo arba nevykdo kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų pagal inžinieriaus nurodymus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė laikėsi vienašalio sutarties nutraukimo procedūros, ieškovė taip pat neginčija užsakovo teisės nutraukti sutartį anksčiau nurodytais pagrindais. Tačiau, ieškovės teigimu, atsakovė, vienašališkai nutraukdama rangos sutartį, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, kas leidžia konstatuoti, kad dėl nesėkmingų šalių santykių kalta atsakovė, todėl būtent atsakovė laikytina pažeidusia rangos sutartį ir turi prisiimti iš to kylančius neigiamus padarinius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bendradarbiavimo pareigą pažeidė ieškovė (rangovas), kuri, nesutikdama su atsakovės pozicija dėl papildomų darbų apmokėjimo, vienašališkai darbų nebetęsė bei visų likusių darbų vykdymą sustabdė, neperdavė atsakovei vamzdynų rekonstrukcijos darbų ir kitų su projekto darbų vykdymu susijusių dokumentų, reikalingų darbų priėmimui, dėl ko sustojo ieškovės vykdomo projekto įgyvendinimas bei atsakovė privalėjo vienašališkai nutraukti rangos sutartį. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes bei įvertino byloje esančių įrodymų visetą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad šalių pareiga kuo ekonomiškiau ir vykdant prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis), numatyta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje. Analogiška sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, įgyvendinant savo teises ir pareigas, įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šalių bendradarbiavimo pareiga reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta. Šių pareigos bendradarbiauti principo turinio elementų aiškinimas aktualus ir nagrinėjamoje byloje.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, rangos sutarties vykdymo metu tarp šalių kilo ginčas dėl savitakinės buitinės nuotekynės tinklų rekonstrukcijos darbų, kadangi atlikus esamo vamzdyno televizinę diagnostiką ir detalius topografinius tyrinėjimus paaiškėjo, jog eilėje tinklo atkarpų yra kontranuolydis, dalis esamo tinklo patenka po parduotuvės statiniu, ką draudžia normatyvai. Rangovas prašė pritarimo siūlymui likusią nuotekų tinklo dalį apie 280 m. ilgio pakloti iš 250 mm PE vamzdynų bei padengti statybos darbų kainų skirtumą, kurio apskaičiavimas bus pateiktas vėliau (t. I, b. l. 44). Rangovo teigimu, šiam siūlymui betarpiškai buvo pritarta 2013 m. rugsėjo 10 d. susirinkime, o 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu buvo patvirtinta, kad papildomi darbai bus apmokėti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog užsakovas neprivalėjo įforminti sutarties pakeitimo, taip pat kad rangovas dėl šių priežasčių neturėjo teisės stabdyti darbų vykdymą. Su nurodyta apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka, kadangi ji padaryta klaidingai interpretuojant 2013 m. rugsėjo 10 d. susirinkime priimtus sprendimus bei tolimesnį šalių bendradarbiavimą šiuo klausimu. Kaip matyti iš 2013 m. rugsėjo 10 d. susirinkimo protokolo, susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad atliekant buitinių nuotekų tinklų renovaciją, t. y. sulaužant esamą ir įtraukiant naują vamzdį bus atkartoti esamo vamzdyno nuolydžiai, todėl reikia atlikti techninio projekto korektūrą, numatant naujo vamzdyno paklojimą. Techninio projekto korektūrą rangovas turėjo atlikti ir sąmatinius paskaičiavimus šiems darbams atlikti pateikti iki 2013 m. rugsėjo 20 d. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, šio susirinkimo metu sprendimas apmokėti rangovo papildomus statybos darbus nebuvo priimtas, tačiau buvo nutarta įpareigoti rangovą atlikti techninio projekto korektūrą bei pateikti papildomų darbų paskaičiavimus, o juos gavus, atitinkamai spręsti klausimą dėl papildomų darbų finansavimo (t. I, b. l. 47).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. lapkričio 12 d. ieškovė kreipėsi į užsakovą ir inžinierių, prašydama patvirtinti papildomų darbų kiekius (t. I, b. l. 49). 2014 m. sausio 10 d, ieškovė pateikė atsakovei ir inžinieriui papildomų darbų skaičiavimo lenteles ir lokalines sąmatas, pagal kurias nuotekų vamzdyno renovacijai papildomai turėjo būti skirta 265 785,85 Lt (Rangovo pasiūlyme nurodyta suma – 189 077,75 Lt) (t. I, b. l. 234-235). Ieškovės skaičiavimams nepritarė FIDIC inžinierius, kurio vertinimu į skaičiavimus buvo įtraukti ne tik papildomi darbai, kurių rangovas negalėjo numatyti, bet ir tie darbai, kurių atsiradimo riziką prisiėmė pats rangovas (t. I, b. l. 289). Pateiktų skaičiavimų ieškovė nekoregavo, tačiau ginčijamus ir kitus likusius statybos darbus sustabdė iki kol bus patvirtintas rangos sutarties pakeitimo orderis (t. I, b. l. 62). Kaip matyti iš ieškovės pateiktos 2014 m. sausio 10 d. palyginamosios lentelės (t. I, b. l. 235), į papildomai apmokėtinus vamzdynų rekonstrukcijos darbus be kita ko yra įtrauktas vamzdžių klojimo būdo pasikeitimas. 2009 m. lapkričio 5 d. vykusio aiškinamojo susirinkimo metu, kuris vyko iki viešojo pirkimo pasiūlymų pateikimo, tiekėjams buvo paaiškinta, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimo būdus turi numatyti techninio projekto rengėjas; rangovas turi įvertinti visą riziką vamzdžio paklojimui; įgyvendinimo metu nebus galima keisti statybos kainos dėl klojimo būdo pakeitimo (t. I, b. l. 163). Be to, pirkimo sąlygų 8.2. punkte tiekėjams buvo rekomenduojama ne tik dalyvauti nurodytame aiškinamajame susirinkime, bet ir apžiūrėti statybvietę ir jos apylinkes, kad susipažinti su visa pasiūlymui rengti reikalinga informacija ir įvertinti visas išlaidas, riziką bei visas aplinkybes, prieš rengiant ir pateikiant pasiūlymą dalyvauti konkurse bei pasirašant rangos sutartį (t. I, b. l. 108). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad į papildomų darbų kainą ieškovė įtraukė statybos darbus, kurių atlikimo riziką ji prisiėmė teikdama pasiūlymą, todėl sprendžiant klausimą dėl šių darbų papildomo apmokėjimo ieškovė turėjo aktyviai bendradarbiauti su užsakovu bei, atsižvelgdama į užsakovo ir inžinieriaus pastabas, teikti patikslinimus.

Kadangi apeliaciniame skunde ieškovė savo nesutikimą su užsakovo vienašališku rangos sutarties nutraukimu iš esmės grindžia užsakovo pareiga atlikti rangos sutarties pakeitimus bei atsiskaityti už papildomai atliktus darbus, teisėjų kolegija pasisako dėl būtinų sąlygų ginčo rangos sutarties papildomų darbų kainai didinti.

Pirmiausia pažymėtina, kad galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Tačiau pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

Antra, jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, kad konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004). Taigi, galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pagal ginčo 2010 m. gruodžio 1 d. rangos sutartį, rangovas įsipareigojo atlikti reikiamus inžinierinius tyrinėjimus, parengti statybos techninių reglamentų nustatytos apimties projektą, vykdyti statybos darbus pagal rangovo parengtą ir užsakovo patvirtintą statinio projektą, užbaigti statybos darbus ir ištaisyti defektus. Rangos sutarties 6 punkte numatyta 4 518 828,28 Lt sutarties kaina be PVM. Pagal FIDIC bendrųjų sąlygų 14.1. punktą, rangos sutartyje nurodyta kaina apima visus pagal sutartį reikalingus atlikti darbus; nurodyta kaina yra fiksuota (bendra suma), todėl rangovas turi įvertinti sutarties vykdymo išlaidas ir prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio; rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti (t. I, b. l. 158). Nurodytos rangos sutarties sąlygos patvirtina, kad sutartimi buvo susitarta dėl fiksuotos darbų kainos, kurią draudžiama keisti net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Taigi, nustačius, kad ginčo rangos sutartis buvo fiksuotos kainos sutartis, galioja griežtas įstatymuose nustatytas ribojimas sutarties kainai keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai ypač aktualu turint omenyje tai, kad ginčo rangos sutartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Todėl situacija, kai būtų leidžiama keisti sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos ir egzistavo sutarties sudarymo metu, neatitiktų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.

Ieškovė, nesutikdama su užsakovo atsisakymu padidinti rangos sutarties kainą, apeliaciniame skunde iš esmės remiasi aplinkybėmis, kad atliekant viešąjį pirkimą nebuvo žinoma tiksli darbų apimtis ir jų kiekis, darbų kiekiai ir parametrai buvo tik preliminarūs, todėl pats užsakovas, neturėdamas detalaus techninio projekto, negalėjo tiksliai numatyti, kokių ir kiek darbų jam reikia. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliantės argumentais nesutinka, kadangi jie neatitinka ginčo sutarties sąlygų turinio, viešojo konkurso būdu pirkto objekto pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė dėl apytikslių darbų kiekių nurodymo viešojo pirkimo pasiūlyme iš esmės yra susijusi su ginčo viešojo pirkimo objekto pobūdžiu ir specifika. Kaip matyti iš viešojo pirkimo dokumentų, pirkimo objektas yra Avižienių gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija. Remiantis viešojo pirkimo dokumentais, rangovas, vykdydamas šiuos darbus, privalėjo atlikti ne tik inžinierinius tyrinėjimus, parengti projektus, vykdyti ir užbaigti statybos darbus ir ištaisyti defektus, bet ir suteikti konkrečias objekto rekonstrukcijos projektavimo paslaugas. Taigi esminę reikšmę turinti aplinkybė nagrinėjamu atveju yra ta, kad viešasis konkursas buvo skelbtas ne tik vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbams, bet ir konkretaus objekto rekonstrukcijos projektavimo paslaugoms pirkti. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Projektavimo paslaugų pobūdis lemia tai, kad jas perkantis užsakovas negali nurodyti tikslių projektuojamų darbų apimčių, plotų ir pan., nes šie dydžiai paaiškėja atlikus projektavimo darbus, t. y. jau vykdant tokio pobūdžio rangos sutartį ir suteikiant užsakovui paslaugas. Ginčo viešojo pirkimo sąlygose pirkimo objektas buvo  pakankamai aiškiai apibrėžtas. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nebuvo ginčo, kad rangovas, imdamasis atsakomybės, privalėjo suprojektuoti atitinkamus darbus (FIDIC bendrųjų sąlygų 5.1. punktas). Todėl rangovas (ieškovė), būdamas profesionalus statybų verslo dalyvis, turėjo suvokti ir suvokė, kad konkretūs ir galutiniai rekonstrukcijos darbų kiekiai ir apimtys objekte, kurio rekonstrukcijai užsakovas skelbė viešąjį konkursą, paaiškės tik atlikus projektavimo darbus, t. y. konkurso laimėtojui pradėjus vykdyti sutartį, sudarytą konkurso sąlygų pagrindu. Esant konkrečiai apibrėžtam rekonstruotinam objektui, jo rekonstrukcijos darbų apimtis nustatyti ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą viešajam pirkimui buvo konkurso dalyvių užduotis ir rizika. Pabrėžtina, jog ieškovė viešojo pirkimo sąlygų neginčijo, taip pat nereikalavo perkančiosios organizacijos paaiškinti  su ginčo objektu nagrinėjamoje byloje susijusius viešojo pirkimo dokumentus dėl tikslaus darbų masto ir atskirų darbų rūšių kiekių ir pan. (VPĮ 27 straipsnis). Todėl situacija, kai būtų leidžiama keisti sutartyje nustatytas sąlygas (kainą) dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos ir egzistavo sutarties sudarymo metu, neatitiktų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į ginčo pirkimo objekto specifiką, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su užsakovo pareiga spręsti klausimą dėl papildomų darbų tinkamo apmokėjimo bei kainos padidinimo, taip pat apeliacinio skundo argumentai, kad rangovas, teikdamas pasiūlymą dėl statinio renovacijos darbų atlikimo, neturėjo galimybės įvertinti papildomų darbų atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, rangovas (apeliantė) nuo pat rangos sutarties pasirašymo pradžios tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų bei nuolat pažeidinėjo rangos sutartyje nustatytas sąlygas (nepateikė laiku sutarties įvykdymo užtikrinimo, mokėjimo ir projektavimo darbų grafikų, nuolat vėlavo atlikti darbus, turėjo įsiskolinimų tretiesiems asmenims, nepateikė dokumentų, reikalingų įforminti rangos sutarties pakeitimus, nepratęsė privalomųjų draudimų, neteikė darbų atlikimo dokumentacijos ir kt.), apie ką inžinierius ne kartą buvo raštu informavęs ieškovę bei įpareigojęs ją tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir juos įgyvendinti per pagrįstai tinkamą laiką (t. I, b. l. 243-291). 2011 m. kovo 30 d. raštu FIDIC inžinierius informavo užsakovą ir rangovą apie rangos sutarties pažeidimus – laiku nepateiktus mokėjimo ir projektavimo darbų grafikus, draudimus ir informacijos apie projektavimo darbų eigą, laiku nepradėtus statybos darbus, bei rekomendavo užsakovui apsvarstyti galimybę nutraukti rangos sutartį remiantis FIDIC sutarties sąlygų 15.2. punktu, kadangi rangovas tokiu neveikimu demonstruoja akivaizdų atsisakymą tinkamai vykdyti sutarties sąlygas (t. I, b. l. 250). 2014 m. rugpjūčio 19 d. raštu FIDIC inžinierius pakartotinai informavo užsakovą apie tai, kad objekte darbai nevyksta, nepabaigta montuoti automatika nuotekų siurblinėse, nepateikta dokumentacija, reikalinga statybos užbaigimo procedūroms, bei įpareigojo rangovą iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. užbaigti sutartinius įsipareigojimus bei pateikti statybos užbaigimo procedūroms atlikti būtiną dokumentaciją. Nors nesutarimas tarp šalių iš esmės kilo dėl buitinės nuotekynės tinklų rekonstrukcijos darbų, t. y. užsakovo lėšomis finansuojamos projekto dalies, tačiau rangovas nėra atsakovei perdavęs dalies bendrosios dalies projekto ir nuotekų siurblinių statybos darbų, finansuojamų ES lėšomis. Paskutinis atliktų darbų aktas pasirašytas 2012 m. rugsėjo mėnesį (t. I, b. l. 229). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nurodyti darbai yra faktiškai atlikti, tačiau negali būti perduoti atsakovei dėl to, kad nėra įforminti atitinkami rangos sutarties pakeitimai, dėl kurių atlikimo užsakovas neprieštarauja. Nurodytus darbus rangovas sustabdė ir dokumentų užsakovui neperdavė kilus šalių ginčui dėl vamzdynų rekonstrukcijos dalies apmokėjimo (t. I, b. l. 64-65). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais savo veiksmais rangovas pažeidė sutarčių vykdymo principus – elgtis sąžiningai, bendradarbiauti, vykdyti sutarties įsipareigojimus kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai (CK 6.38, 6.200 straipsniai), taip pat aiškiai parodė ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog anksčiau išvardinti ieškovės padaryti rangos sutarties pažeidimai nebuvo esminiai bei nesudarė pakankamo pagrindo šios sutarties nutraukimui CK 6.217 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip minėta, sutarties nutraukimo pagrindai šalių buvo aptarti pačioje sutartyje, todėl, visų pirma, jie ir turi būti taikomi, sprendžiant dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo. Ginčo rangos sutartis buvo sudaryta atlikus viešojo pirkimo procedūrą, vadovaujantis FIDIC Geltonosios knygos sąlygomis. Todėl sprendžiant šalių ginčą būtina vadovautis specialiosiomis viešųjų pirkimų teisės normomis bei viešųjų pirkimų pagrindu šalių sudarytos statybos rangos sutarties sąlygomis, kurių sudėtinė dalis yra FIDIC Geltonoji knyga. Pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 (a) punkto nuostatas, užsakovui suteikiama teisė nutraukti rangos sutartį, jeigu rangovas nevykdo 4.2 punkto (atlikimo užtikrinimas) arba 15.1 punkto (nurodymas pataisyti) reikalavimų. Pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 (b) punkto nuostatas, užsakovui suteikiama teisė nutraukti rangos sutartį jeigu rangovas nebevykdo darbų arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį. Nurodyti rangos sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs, t. y. vienašaliam sutarties nutraukimui pagrįsti pakanka vieno iš jų. Įvertinusi anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė turėjo teisėtą pagrindą vienašališkai nutraukti rangos sutartį vadovaudamasi FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto (a) ir (b) dalimis, nes ieškovė nei ėmėsi veiksmų, reikalingų įforminti rangos sutarties pakeitimus, nei tinkamai ir nustatytais terminais vykdė sutartinius įsipareigojimus, tokiu neveikimu parodydama akivaizdų atsisakymą tinkamai vykdyti sutarties sąlygas, nors inžinierius ne kartą buvo raštu informavęs ieškovę bei įpareigojęs ją tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir juos įgyvendinti per pagrįstai tinkamą laiką, užbaigti sutartyje numatytus statybos darbus, pateikti statybos užbaigimo procedūroms būtiną dokumentaciją, įvykdymo atlikimo užtikrinimą etc. Kita vertus, šie vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai, numatyti pačioje sutartyje, iš esmės atitinka ir įstatyme – CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose bei 3 dalyje numatytus esminio sutarties pažeidimo požymius.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nevykdė inžinieriaus nurodymų, laikydama juos nepagrįstais, kas neatitinka FIDIC Bendrųjų sąlygų 3.3, 3.5 punktų nuostatų, pagal kurias inžinieriaus nurodymai rangovui yra privalomi ir vykdytini tol, kol nėra peržiūrėti pagal 20 straipsnį, t. y. rangovui nėra suteikta teisė vienašališkai spręsti dėl inžinieriaus reikalavimų privalomumo ir atsisakyti juos vykdyti. Tokiu atveju turi būti inicijuojamas ginčo nagrinėjimas pagal FIDIC Bendrųjų sąlygų 20 straipsnio nuostatas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kilusį ginčą būtų bandžiusi išspręsti FIDIC Bendrųjų sąlygų nustatyta tvarka ar būtų inicijavusi teisminį procesą dėl rangos sutarties sąlygų pakeitimo (CK 6.204 straipsnis).

Atsakovė UAB „Nemėžio komunalininkas“ atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad užsakovo atsisakymas tenkinti rangovo reikalavimą didinti sutarties kainą negali būti pripažintas sutarties nevykdymu dėl paties užsakovo veiksmų ar neveikimo pagal CK 6.206 straipsnio nuostatas. Užsakovo pritarimas techninio projekto korektūrai nereiškia papildomų darbų poreikio pripažinimo ir įsipareigojimo apmokėti už atliktus papildomus darbus, kadangi ieškovė nekoregavo pateiktų skaičiavimų pagal užsakovo ir inžinieriaus pastabas. Techninio projekto korektūros nebuvo realizuotos dėl pačios ieškovės netinkamų veiksmų, nes ieškovė inžinieriaus reikalavimu nepatikslino  papildomų darbų kiekių ir kainos, neteisėtai į papildomų darbų sąmatą įtraukė statybos darbus, kurių atlikimo riziką prisiėmė pati ieškovė, teikdama pasiūlymą, nepateikė išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų dokumentacijos, kad užsakovas galėtų patikrinti faktinius tinklų kiekius ir parengti bei įforminti rangos sutarties pakeitimus, negavo statybos leidimo naujų nuotekų tinklų tiesimui ir kt. Be to pagal VPĮ nuostatas atsakovė net ir negalėjo a priori, nesilaikant nustatytos viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimo procedūros, leisti ieškovei atlikti papildomus darbus ir įsipareigoti už juos sumokėti (VPĮ 18 straipsnio 8 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovės teisės sustabdyti darbus, kurią apeliantas grindžia CK 6.684 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisykle. Pagal nurodytą teisės normą, rangovas turi teisę sustabdyti tik normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytų darbų atlikimą ir tik tuo atveju, jeigu negauna užsakovo atsakymo, tačiau neturi teisės stabdyti normatyviniuose statybos dokumentuose numatytų darbų atlikimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė sustabdė visų pagal rangos sutartį privalomų vykdyti darbų atlikimą, nors buvo gavusi užsakovo atsakymą dėl papildomų darbų apmokėjimo tvarkos, t. y. būtinybės gauti tikslius skaičiavimus, parengtą techninę dokumentaciją, kad užsakovas galėtų priimti sprendimą dėl darbų apmokėjimo. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, ieškovė turėjo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Be to ir pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį šalies kreipimasis dėl sutarties pakeitimo taip pat savaime nesuteikia šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įtraukti į bylą projektuotoją UAB “Ekoprojektas” arba apklausti byloje liudytoju šios įmonės direktorių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurias galėtų patvirtinti arba paneigti UAB “Ekoprojektas” direktorius (CPK 190 straipsnis), be to, byloje nėra sprendžiami klausimai dėl parengto techninio projekto tinkamumo arba projektuotojo civilinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis kitomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d.  sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei AB firmai „VITI“ nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

Atsakovo UAB „Nemėžio komunalininkas“ bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 907,50 Eur dydžio išlaidos už advokato teisines paslaugas, t. y. advokatės susipažinimą su ieškovės apeliaciniu skundu (10 val., 300 Eur be PVM) ir atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą (450 Eur be PVM)

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), 8.11. punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas, už vieną teisinių konsultacijų valandą – 0,1 koeficientas, skaičiuojamas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (713,90 Eur). Atsakovės teismui deklaruotos išlaidos (907,50 Eur) už parengtus procesinius dokumentus neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

           n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186063262) iš ieškovės akcinės bendrovės firmos „VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                            Artūras Driukas

Nijolė Piškinaitė

Antanas Rudzinskas