Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-668-606/2016
Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00313-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2.; 3.26.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gruodžio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustosios R. D. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo, kuriuo R. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 straipsnio 1 dalį 1000 Eur dydžio bauda,
n u s t a t ė :
Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu R. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama ūkininkė (ūkio kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir darbdavė, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio (tyrimo metu tiksli data nenustatyta) iki 2016 m. balandžio 12 d., pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalių reikalavimus, leido J. M. dirbti melžėja, sutarė jai mokėti po 15 Eur už vieną darbo dieną, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties, neišdavusi jai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. J. M. žiemos sezono metu, t. y. gruodžio–balandžio mėnesiais, kasdien nuo 5.30 val. iki 9 val., o vasaros sezono metu ir nuo 17 iki 20 val. dirbo R. D. jai pavestus darbus, susijusius su karvių melžimu.
Apeliaciniu skundu nubaustoji R. D. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą panaikinti.
Apeliantė nurodo, kad 2016 m. balandžio 13 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17319-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 1 dalyje. Dėl nurodyto įtarimo buvo sulaikytas ir apklaustas M. P., t. y. šios bylos liudytojas. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. kreipėsi į Darbo inspekciją dėl to, kad nutraukus su juo darbo sutartį, jam nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis. Tuo pačiu metu skundą Darbo inspekcijai pateikė ir J. M.. Klausimą, susijusį su darbo užmokesčio M. P. sumokėjimu, išsprendė taikiai, Darbo ginčų komisija 2016 m. birželio 3 d. sprendimu patvirtino taikos sutartį. Šioje taikos sutartyje taip pat numatė, kad ji kreipsis į Tauragės apylinkės prokuratūrą ir prašys M. P. nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą, jeigu J. M. paneigs išgalvotas nelegalaus darbo aplinkybes. Ji sutarties sąlygas įvykdė, tačiau prokuratūroje jos prašymo nagrinėti negalėjo. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kitu pagrindu – nesant M. P. veikoje nusikalstamos veikos požymių, tačiau, apeliantės įsitikinimu, būtent jos išsakyta pozicija dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo sąlygojo tokio nutarimo priėmimą. J. M. sužinojusi apie priimtą nutarimą, vėl pradėjo duoti melagingus parodymus.
Nubaustoji R. D. nurodo, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas išdėstė asmenų paaiškinimus, tačiau jų realiai netyrė ir nevertino. Byloje nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad J. M. kalbėdama apie nelegalų darbą, parodė daug atsitiktinių aplinkybių, jos aiškinimą reikia vertinti aplinkybių visumos kontekste ir tik po to daryti apibendrintas išvadas. Tai, kad J. M. kartais padėdavo ūkyje, nėra nelegalus darbas, kaip jį apibrėžia įstatymas. Padėti kitam, esant reikalui, yra natūrali kaimo žmonių bendravimo forma, ji nėra grindžiama darbdavio ir darbuotojo darbo santykiais. Apeliantė nurodo, kad teisme ji paaiškino, jog J. M. kartu su M. P. ir jo motina gyvena vienkiemyje, jis yra visiškai šalia jos ūkio fermų. Šiose fermose dirbo M. P., todėl tiek J. M., tiek ir kiti jos šeimos nariai, įskaitant vaikus, galėjo be jokių reikalų įeiti į fermas ir laisvai vaikščioti po jos teritoriją, todėl J. M. pateiktos nuotraukos nieko neįrodo. Apeliantės įsitikinimu, taip pat nieko neįrodo ir J. M. užrašai bloknote. Be to, šie įrašai turėjo būti ištirti ir tik tada įvertinti. Nutarimas grindžiamas ir telefoninių pokalbių išklotine, žinute telefone, bet šios aplinkybės nieko nepatvirtina, išskyrus galbūt tai, ką ji pati pripažino. Apeliantės teigimu, apklaustų liudytojų parodymai taip pat nebuvo ištirti. Kartu apeliantė pažymi, kad priimdamas procesinį sprendimą, teismas nesivadovavo įstatymo nuostatomis, apibrėžiančiomis, kas yra nelegalus darbas (DK 98 straipsnis). Pagal šioje įstatymo normoje nurodytą apibrėžimą ir jo požymius turėjo būti vertinami visi byloje esantys įrodymai, tačiau teismas to nepadarė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus vedėjas R. L. prašo nubaustosios R. D. apeliacinį skundą atmesti, Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti galioti. Teigia, kad tyrimo dėl nelegalaus darbo metu nukentėjusioji J. M. davė nuoširdžius ir išsamius parodymus, juos patvirtino teisme. Iš J. M. parodymų matyti, kad nelegalus darbas pas ūkininkę R. D. buvo dirbamas ilgą laiką, t. y. nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. balandžio 12 d. Kad J. M. nelegaliai dirbo pas R. D., patvirtino liudytojai M. P. ir S. P., jų parodymai visiškai sutapo su J. M. parodymais. R. D. ir pati iš dalies pripažino, kad J. M. nelegaliai dirbo pas ją, tačiau tai, pasak jos, buvo tik keletą kartų, ir turi būti traktuojama kaip kaimyniška pagalba. Netikėti J. M. parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtino ne tik rašytiniai liudytojų parodymai, bet ir kiti faktiniai duomenys, t. y. nuotraukos, kurias pateikė J. M., išrašai iš bloknoto, kur J. M. rašydavo išdirbtas darbo valandas ir iš R. D. už darbą gautas pinigų sumas. J. M. dirbdama R. D. ūkyje pakluso R. D. nurodymams, kuriuos ji teikdavo žodžiu, telefonu arba SMS žinutėmis. J. M. už dirbtą darbą buvo atlyginama.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji J. M. prašo nubaustosios R. D. apeliacinį skundą atmesti, Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti galioti. Nurodo, kad ji visada buvo įsitikinusi M. P. nekaltumu. R. D. suprasdama, kad tyrimas dėl M. P. neįmanomas, M. P. ir ją bandė įkalbėti kreiptis į Darbo inspekciją ir atsiimti pareiškimą dėl nelegalaus darbo, o ji sakė kreipsis į prokuratūrą ir prašys ikiteisminį tyrimą M. P. nutraukti. R. D. turėdama advokatą negalėjo nežinoti, kad toks jos prašymas yra niekinis ir ikiteisminio tyrimo eigai jokios įtakos negalės turėti, tačiau tokiu būdu siekė juos įteigti, kad jai „panorėjus“ ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas. Vėlesni įvykiai parodė, kad tyrimas buvo nutrauktas, nesant išžaginimo veikos požymių. Visos šios aplinkybės parodo, kad R. D., bandydama išvengti administracinės atsakomybės kaip darbdavė dėl nelegalaus darbo, ją ir M. P. klaidino.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nubaustoji R. D. ginčija padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, tvirtindama, kad tarp jos ir J. M. jokių darbo santykių nebuvo, J. M. ateidavo į jos ūkį, nes jame dirbo jos sugyventinis M. P.. J. M. kartais padėdavo ūkyje kaimyniškai, tačiau tai nebuvo nelegalus darbas, kaip numatyta įstatyme. Ne tik J. M., bet ir jos visa šeima galėjo vaikščioti po fermą laisvai, todėl jos padarytos nuotraukos, taip pat ir įrašai bloknote nieko neįrodo.
Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis) (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija).
DK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija); 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų (2015 m. balandžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1616 redakcija). DK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija).
DK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu (aktuali įstatymo redakcija).
2016 m. gegužės 2 d. Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriuje buvo gautas J. M. skundas/pranešimas dėl nelegalaus darbo. Skunde/pranešime J. M. nurodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį ji pradėjo dirbti ūkininkės R. D. ūkyje melžėja, dirbo iki 2016 m. balandžio 12 d. Dėl karvių melžėjos darbo susitarė su R. D., rašytinės sutarties nesudarė, sulygo, kad R. D. mokės jai 15 Eur už darbo dieną. Žiemos sezono metu gaudavo 7,5 Eur. Žiemos sezono metu ji dirbdavo nuo 5.30 val. iki 9 val., o vasaros sezono metu (gegužės–lapkričio mėnesiais) – dar ir nuo 17 val. iki 20 val. Žiemos sezono metu R. D. laikė apie 30 karvių, o vasaros sezono metu – 50 karvių (b. l. 5).
Iš 2016 m. gegužės 2 d. Valstybinėje darbo inspekcijoje Tauragės skyriuje gauto nukentėjusiosios J. M. skundo/pranešimo nustatyta, kad J. M. susitarė su R. D. dėl melžėjos darbo ūkyje, sulygo darbo užmokestį, J. M. įsipareigojo dirbti nurodytomis valandomis R. D. nurodytus darbus.
2016 m. gegužės 12 d. paaiškinime R. D. nurodė, kad ji pažįsta J. M. tik kaip M. P. sugyventinę, kad ji tik kartais ateidavo į fermą pas savo sugyventinį (b. l. 7).
2016 m. gegužės 18 d. paaiškinime R. D. nurodė, kad J. M. nuolat prašydavo darbo, aiškino, jog nepragyvena. J. M. padėdavo pamelžti karves kartą arba du kartus per mėnesį. Šiaip ji dažnai ateidavo pas savo sugyventinį M. P., prikaišiodavo jai, kad tarp jų yra artimi santykiai. R. D. teigimu, ji šalinosi jų abiejų, sakė ieškoti uždarbio kitur, nes ji iš viso nebenori ūkininkauti (b. l. 6).
Iš aptartų R. D. skirtingomis dienomis rašytų paaiškinimų matyti, kad pirmame paaiškinime R. D. iš viso neužsiminė apie tai, kad J. M. jai padėdavo, teigė, jog J. M. ateidavo tik kartais pas savo sugyventinį M. P.. Vėlesniame paaiškinime R. D. jau nurodė, kad J. M. padėdavo pamelžti karves kartą arba du kartus per mėnesį, kad pas M. P. ateidavo ne kartais, o dažnai. Tokie skirtingi R. D. paaiškinimai parodo, kad ji pati negalėjo apsispręsti, kokius sau naudingesnius paaiškinimus surašyti dėl J. M. buvimo jos ūkyje. 2016 m. gegužės 18 d. paaiškinime R. D. pati aiškiai nurodė, kad J. M. prašė jos darbo, aiškino jai, kad nepragyvena. Ši aplinkybė neabejotinai parodo, kad J. M. buvo suinteresuota dirbti būtent už darbo užmokestį, o ne veltui.
Teismo posėdyje nubaustoji R. D. taip pat neigė padariusi pažeidimą, paaiškino analogiškai, kad J. M. pamelždavo karves kartais, kai ji išvažiuodavo pas gydytojus. Šios pagalbos ji nelaikė įdarbinimu. J. M. nuo 2013 m. pradėjo gyventi su M. P.. Ji skolindavo jiems techniką, duodavo šieno, yra davusi veršiukų. Taip pat leido jiems parsivežti iš tėvų miško malkų. Tokia buvo žodinė sutartis, todėl J. M. jai ir padėdavo. Su dukra ji laiko apie 150 galvijų, iš jų apie 40 melžiamų. J. M. pareiškimą Darbo inspekcijai parašė dėl to, kad 2016-04-12 tarp jos ir J. M. sugyventinio M. P. kilo konfliktas, kai jis norėjo ją išžaginti. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į policiją (b. l. 46–47, 58).
2016 m. liepos 14 d. teismo posėdyje nukentėjusioji J. M. nuosekliai paaiškino už ką R. D. skolino jiems techniką ir panašiai, aiškiai parodė, kad M. P. buvo įdarbintas tik 0,2 etato, o dirbdavo R. D. ūkyje nuo ryto iki vėlyvo vakaro, per šienapjūtę dirbdavo ir naktimis, už tai ji duodavo jiems techniką, pernai davė ir 16 rulonų šieno. Taip pat R. D. jiems pasiūlė parsivežti malkų, kai jos brolis valė mišką. J. M. nuosekliai patvirtino, kad ji R. D. ūkyje dirbo – melžė karves, plovė melžimo aparatus – nuo 2013 m. gegužės 13 ar 14 dienos. Dirbo kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalius. Kai paprašydavo, R. D. suteikdavo išeiginę. Prieš pradedant dirbti sutarė, kad R. D. už darbo dieną mokės jai po 50 litų. Dirbo ryte nuo 5 val. iki maždaug 8.30–9 val. ir vakare nuo 17 val. iki 19.30 – 20 val. Savo išdirbtas dienas pas R. D. ji žymėdavo bloknote. Patikrinimo metu pateikė inspektoriui lapelius iš bloknoto su jos pažymėtomis darbo dienomis. Bloknote ji žymėjo, kiek ji ir sugyventinis uždirbdavo, nes kartais R. D. visų uždirbtų pinigų neatiduodavo. Darbo inspektoriui ji pateikė 2015 metais telefonu darytas fotonuotraukas iš darbo vietos pas R. D.. R. D. telefonu ją ne vieną kartą kvietė į darbą, duodavo nurodymus dėl darbo. Po to, kai jos sugyventinis R. P. buvo apkaltintas dėl išžaginimo, buvo sutarta, kad R. D. susitaikys su R. P., jis nutrauks darbo bylą dėl neišmokėto darbo užmokesčio Darbo ginčų komisijoje, o ji (J. M.) atsisakys kaltinimų dėl nelegalaus darbo. Todėl ji pasirašė R. D. advokato surašytus dokumentus, juose buvo nurodyta, kad ji melagingai apkaltino R. D. dėl nelegalaus darbo. Tačiau tai yra netiesa, R. D. advokato pateiktus pareiškimus ji pasirašė spaudžiama R. D. ir jos advokato, nes buvo pasakyta, kad R. P. sės į kalėjimą (b. l. 47).
Iš 2016 m. birželio 9 d. prie bylos pridėto J. M. pareiškimo nustatyta, kad pareiškime J. M. tvirtino, jog R. D. jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, prašė administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti. Nurodė, kad skunde Darbo inspekcijai nurodyta informacija buvo neteisinga, kad ji norėjo atkeršyti R. D. už jos padarytus veiksmus prieš jos sugyventinį M. P. (b. l. 30).
2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje nukentėjusioji J. M. paaiškino šio pareiškimo atsiradimo aplinkybes, kad ji pasirašė ant pareiškimo, kuriame buvo paneigta, jog ji dirbo pas R. D. nelegaliai, jausdama R. D. spaudimą, norėdama išsaugoti vaikui tėvą, nes jai buvo pasakyta, jog M. P. sės į kalėjimą. J. M. dar kartą patvirtino, kad ji pas R. D. dirbo trejus metus, tai gali patvirtinti kaimynai, bet jie nenori kištis. Skunde Darbo inspekcijai ji nurodė viską teisingai (b. l. 57–58).
Kad J. M. buvo daromas spaudimas pasirašyti ant pareiškimo, kuriame paneigta, jog ji dirbo pas R. D. nelegaliai, nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti nubaustosios R. D. argumentai. R. D. nurodė, kad Darbo ginčų komisija patvirtino taikos sutartį, kurioje buvo numatyta, kad ji kreipsis į Tauragės apylinkės prokuratūrą ir prašys M. P. nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą, jeigu J. M. paneigs išgalvotas nelegalaus darbo aplinkybes. Ji sutarties sąlygas įvykdė, tačiau prokuratūroje jos prašymo nagrinėti negalėjo. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kitu pagrindu, nesant M. P. veikoje nusikalstamos veikos požymių, tačiau, apeliantės įsitikinimu, būtent jos išsakyta pozicija dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo lėmė tokio nutarimo priėmimą. Tokie R. D. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai aiškiai patvirtina J. M. parodymus, kad R. D. ją spaudė pasirašyti ant pareiškimo, kuris buvo pateiktas Šilalės rajono apylinkės teismui. Kaip matyti, R. D. tokiu būdu siekė įtikinti J. M. paneigti skunde Darbo inspekcijai nurodytas aplinkybes dėl jos nelegalaus darbo ūkyje, o J. M., norėdama padėti M. P. išvengti gresiančios bausmės, nelegalaus darbo aplinkybes paneigė.
Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokuroro E. Ž. rašto R. D. nustatyta, kad 2016 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje buvo gautas R. D. prašymas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-17319-16 nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam M. P., nes ji su juo susitaikė. Tačiau prokuroras aiškiai nurodė, kad toks prašymas negali būti nagrinėjamas, nes prašomas veiksmas – ikiteisminio tyrimo nutraukimas – nėra tas veiksmas, kurį gali prašyti atlikti ikiteisminio tyrimo metu proceso dalyvis (b. l. 38). Kartu apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymas ir kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nenumatytas ir baudžiamajame įstatyme (BK 38 straipsnis). Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad R. D., turėdama profesionalų teisininką – advokatą, šią aplinkybę puikiai žinojo ir suprato, kad pagal jos prašymą prokuratūra M. P. ikiteisminio tyrimo tikrai nenutrauks, tačiau jai buvo reikalingas J. M. paneigimas dėl nelegalaus darbo jos ūkyje. Tokio prašymo pateikimas prokuratūrai akivaizdžiai buvo tik dėl to, kad J. M. pasirašytų ant advokato surašyto pareiškimo teismui, kad ji neva nelegaliai pas ją nedirbo. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokuroro E. Ž. 2016 m. birželio 22 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl pasikėsinimo išžaginti, nesant M. P. veikoje požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 149 straipsnio 1 dalyje (b. l. 40).
Aptarti duomenys nepaneigia aplinkybių, kad J. M. kreipėsi su skundu į Darbo inspekciją po to, kai R. D. parašė pareiškimą prokuratūrai dėl M. P. pasikėsinimo ją išžaginti, kad J. M. galbūt taip pasielgė norėdama atkeršyti R. D., nes prieš tai ji ūkyje dirbo jau ilgą laiko tarpą ir dėl nelegalaus darbo niekur nesikreipė. Tačiau aplinkybė, dėl kokios priežasties J. M. apskundė R. D. Darbo inspekcijai, yra visiškai nesvarbi, ir tai savaime nereiškia, kad ji R. D. apkalbėjo, nes bet kuriuo atveju nelegalaus darbo faktas yra tiriamas, renkami įrodymai.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas T. P. patvirtino, kad M. P. ir J. M. kreipėsi į Darbo inspekciją, M. P. – dėl neišmokėto darbo užmokesčio, o J. M. – dėl nelegalaus darbo. Pradėjęs tyrimą nuvyko į R. D. ūkį, klausinėjo žmonių, ar J. M. dirbo R. D. ūkyje. Kai kurie žmonės sakė, kad ji dirbo, tačiau rašyti paaiškinimą atsisakė. Tyrimo metu J. M. pateikė lapelius, juose ji buvo surašiusi dienas, kai dirbo pas R. D.. Ruošiant bylą į teismą, J. M. pateikė ir nuotraukas, darytas R. D. fermoje. Ant nuotraukų buvo 2015 metų data (b. l. 48).
Aptarti liudytojo T. P. parodymai visiškai patvirtina 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje duotus nukentėjusiosios J. M. parodymus dėl to, kad aplinkiniai žmonės tikrai matė J. M. dirbančią R. D. ūkyje, šią aplinkybę jie žodžiu patvirtino ir T. P., tačiau rašyti paaiškinimus atsisakė. Analogiškai parodė ir nukentėjusioji J. M., kad kaimynai gali patvirtinti, jog ji dirbo ūkyje 3 metus, tačiau nenori kištis į šį reikalą.
Prie bylos yra pridėtas J. M. pateiktas diskelis su nuotraukomis, kartu pridėtos tos pačios nuotraukos spausdintu formatu (b. l. 17–20, 21), iš diskelyje esančių nuotraukų matyti, kad nuotraukos darytos skirtingu metu, t. y. 2015 m. gegužės 10, 23 dienomis, nuotraukose užfiksuota J. M., melžianti karves, su laistymo žarna plaunanti fermos grindis, atliekanti kitus darbus fermoje. Šie vaizdai neabejotinai patvirtina, kad J. M. tikrai dirbo. Kartu apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad vien šiose nuotraukose užfiksuoti vaizdai, jei jie būtų vertinami ne kartu su kitais įrodymais, bet tik kaip atskiras įrodymas, galbūt ir nepatvirtintų J. M. nelegaliai dirbto darbo R. D. ūkyje, galbūt būtų galima teigti, kad ji tikrai tik padėjo R. D. pamelžti karves kartą ar du, tačiau šiuo atveju J. M. nelegalaus darbo faktą parodo ne tik J. M. išsamūs ir nuoseklūs parodymai, kartu ir nuotraukose užfiksuoti vaizdai, bet ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, kurie vieni kitiems neprieštarauja ir vieni kitus tik papildo.
Iš byloje esančių nukentėjusiosios J. M. užrašų „Algaraštis 2016 m.“ nustatyta, kad trijuose atskiruose lapuose užfiksuoti sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesiai, surašytos mėnesių dienos, atitinkamomis mėnesių dienomis skaičiai: 15+6, 7,5+6, 15+7,5, 0+6, 7,5+7,5 ir panašiai, be to, parašyta, kaip, pavyzdžiui, prie sausio mėnesio atitinkamos dienos: „davė 50“, „viso 465“, „liko 42,5“ ir t. t. (b. l. 10, 11, 12, 13). Iš šių aptartų užrašų aiškiai galima suprasti, kad nukentėjusioji J. M. kiekvieną mėnesį ir kiekvieną dieną užsirašydavo, kiek gavo pinigų už atliktą darbą ūkyje, dienas, kada realiai ji dirbo. Teismo posėdyje nukentėjusioji J. M. parodė, kad R. D. kartais neatiduodavo jai visų pinigų, konkrečiai parodė, kad neatsiskaitydavo už visą savaitę (b. l. 47). Tai atsispindi ir užrašuose, kaip pavyzdžiui, „liko 42,5“, „15+6“, o ne +7,5. Be to, kaip J. M. parodė ir teisme, ji skaičiuodavo, kiek uždirba per mėnesį. Abejoti tokiais išsamiais užrašais, kad J. M. fiksuodavo būtent savo atlygį už darbą R. D. ūkyje, nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užrašuose užfiksuota, jog ji sausio mėnesį net 8 dienas nedirbo, t. y. ties tomis dienomis padėti brūkšneliai, be to, surašytos skirtingos sumos, o tomis dienomis, kai nedirbo ryte arba vakare, parašyti 0, padarytos žymos tik jai vienai suprantamu užšifravimu. Šiuo atveju akivaizdu, kad jeigu J. M. būtų pateikusi neva išgalvotus užrašus, jai surašyti visų skaičiavimų, ir kai kurių tik jai suprantamų, nebuvo jokio pagrindo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji J. M. užrašuose yra pažymėjusi ir papildomai gautus pinigus, kaip pavyzdžiui, „2 Eur“ ir panašiai. Kad šie J. M. pateikti duomenys dėl gauto užmokesčio už darbą yra neišgalvoti, leidžia pagrįstai daryti išvadą ir teismui pateiktų ir skundžiamame nutarime aptartų R. D. jai rašytų telefoninių žinučių turinys, kurių Darbo inspekcijai ji net nepateikė, manydama, kad nelegalaus darbo faktą gali patvirtinti ir darbo metu ūkyje darytos nuotraukos, jos paaiškinimai.
Iš 2016 m. liepos 14 d. teismo posėdžio protokole užfiksuotų J. M. parodymų turinio matyti, kad ji pateikė teismui ir savo mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo likusios nubaustosios R. D. jai rašytos žinutės. J. M. garsiai pacitavo 2016 m. vasario 5 d. jai rašytą ir išlikusią žinutę, kad nemelžtų T., balandžio mėnesį rašytą žinutę, kad ateitų į darbą. Taip pat teismui parodė, kad R. D. jai ir skambindavo, nurodydavo telefonu, kokius darbus dirbti. R. D. jai skambino 2016 m. balandžio 9, 12 dienomis. R. D. kaip abonentas įvesta raide D, kaip paaiškino J. M., „darbas“ (b. l. 47).
Iš aptartų telefoninių žinučių turinio aiškiai matyti, kad R. D. ne kaimyniškai prašė nemelžti T., o vienareikšmiškai įsakė, t. y. davė nurodymą būtent kaip darbdavė, taip pat liepė ateiti ne padėti, bet būtent liepė ateiti į darbą. Be to, R. D. nurodymas nemelžti karvės T. parodo, kad J. M. tik nuolat dirbdama prie karvių galėjo gerai pažinoti kiekvieną karvę ir jų vardus. Kad J. M. skambindavo dėl to, kad ji ateitų pamelžti karvių, teismo posėdyje nepaneigė ir pati R. D., teigdama, kad ji paskambindavo J. M., „bet ištisai ji pas mane karvių nemelždavo“ (b. l. 47).
2016 m. gegužės 12 d. paaiškinime S. P. nurodė, kad J. M. yra jos sūnaus sugyventinė. J. M. šeima gyvena jai priklausančiame name. J. M. apie 3 metus dirbo R. D. ūkyje po maždaug 4 valandas ryte ir vakare. J. M. būnant darbe, ji prižiūrėdavo jų vaikus (b. l. 8).
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja S. P. patvirtino, kad jo sūnaus sugyventinė J. M. pas R. D. melžė karves. Pas ją dirbo nuo 2013 metų gegužės mėnesio iki 2016 m. pavasario. Atlyginimą gaudavo kas savaitę. Vakare ji išeidavo 17 val., o grįždavo apie 21 val. Kadangi gyvena kartu, tai ji prižiūrėdavo J. M. vaikus. Sūnus M. P. pas R. D. dirbo legaliai, o J. M. nelegaliai. Darbo dienas J. M. užsirašydavo (b. l. 48).
2016 m. gegužės 12 d. paaiškinime M. P. nurodė, kad jis kartu su sugyventine J. M. dirbo R. D. ūkyje apie 3 metus. J. M. dirbo melžėja, ji išeidavo į darbą apie 5.30 val. ir grįždavo apie 9 val., o vakare dirbdavo nuo 17 val. iki 20 val. Už darbą gaudavo po 15 Eur per dieną. Iš darbo buvo atleista 2016 m. balandžio 12 d. (b. l. 9).
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. P. patvirtino, kad jo sugyventinė J. M. dirbo pas R. D. nuo 2013 metų gegužės mėnesio, nelegaliai melždavo karves. Jis pas R. D. išdirbo 7 metus. Už dieną gaudavo po 15 Eur. Dirbdavo kiekvieną dieną, išskyrus tas dienas, kai iš darbo atsiprašydavo. J. M. rašydavosi išdirbtas darbo dienas, kiek turi gauti atlyginimo. Po konflikto su R. D., jie pas ją nebedirba. J. M. dirbo nuo 5.30 val. ryto iki 21 val. vakaro, išskyrus dienos metą, kai būdavo namuose (b. l. 48).
Tokie liudytojų S. P. ir M. P. paaiškinimai ir duoti parodymai teisme ne tik visiškai sutampa su nukentėjusiosios J. M. išsamiais ir nuosekliais parodymais, bet ir neprieštarauja kitiems surinktiems ir jau aptartiems įrodymams, kad J. M. dirbo R. D. ūkyje, kad išdirbtą dienų skaičių, taip pat kiek gaudavo pinigų už atliktą darbą ji užsirašydavo.
Iš aptartų įrodymų aiškiai nustatyta, kad tarp R. D. ir J. M. buvo susiklostę darbo sutartiniai santykiai, R. D. nesudariusi su R. M. rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, leido J. M. dirbti savo ūkyje melžėja. J. M. pakluso R. D. nurodymams dirbti jos pavestus darbus, dirbo nustatytomis valandomis už sulygtą atlyginimą ir sulygtą atlyginimą R. D. J. M. mokėjo. Todėl apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu R. D. nubausta pagrįstai ir teisėtai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama ūkininkė ir darbdavė, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio (tyrimo metu tiksli data nenustatyta) iki 2016 m. balandžio 12 d., pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 99 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalių reikalavimus, nesudariusi su J. M. rašytinės darbo sutarties, neišdavusi jai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, leido J. M. dirbti melžėja žiemos sezono metu, t. y. gruodžio – balandžio mėnesiais kasdien nuo 5.30 val. iki 9 val., o vasaros sezono metu ir nuo 17 iki 20 val., sutarė jai mokėti po 15 Eur už vieną darbo dieną, J. M. dirbo R. D. jai pavestus darbus, susijusius su karvių melžimu.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
n u t a r i a :
Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Edita Lapinskienė