Baudžiamoji byla Nr. N1-3150-1017/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60740-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.2.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,

sekretoriaujant A. B., Rūtai A. N., 

dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,

kaltinamiesiems E. (E.) L. ir I. (I.) R.,

nukentėjusiajam S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. 

I. (I.) R

1) 2006 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2012 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2012 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, ši bausmė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinta su 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 3 metams;

4) 2013 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį 6 MGL (780 Lt) bauda;

5) 2014 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 641 straipsnį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2013 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, o BK 64 straipsnio 1 dalies pagrindu su 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 6 MGL (780 Lt) bauda; laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 2014 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrintos 2014 m. kovo 6 d. bei 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams (2017 m. kovo 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro);

6) 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant jį per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų per laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Paskirta BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigotas 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 11 d., 2017 m. rugsėjo 15 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą);

7) 2018 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausmę, kurią nustatyta atlikti poilsio dienomis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d, 19.50 val. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., 16.00 val. (įsiteisėjo 2018 m. spalio 8 d.);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

E. L. ir I. R., veikdami kartu, 2017 m. lapkričio 21 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), priėjus prie nukentėjusiojo S. S. iš už nugaros, sugriebus pastarąjį už kaklo ir sudavus jam du smūgius į galvos viršutinę dalį, po ko, nukentėjusiajam bandant ištrūkti, pastarąjį pargriovus ant žemės, nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno dalis, po ko buvo nuplėšta nukentėjusiojo 100 Eur vertės striukės dalis ir pagrobtas striukės vidinėje kišenėje gulėjęs nukentėjusiajam priklausantis 100 Eur vertės mobilaus ryšio telefonas „Samsung Duos“. Tokiu būdu bendrais veiksmais kaltinamieji E. L. ir I. R., panaudodami fizinį smurtą S. S. atžvilgiu, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarydami jam dvi muštines žaizdas galvoje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, pagrobė S. S. priklausantį turtą už 100 Eur.

Bylos duomenys

2018 m. spalio 30 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2017 m. lapkričio mėnesį, nakties metu, prie kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis buvo pas panelę namuose, kai išgirdo riksmus, pažiūrėjo per balkoną ir pamatė, kad kažkas vyksta. Jam buvo įdomu, todėl išbėgo į lauką ir pamatė, kad kažkas voliojasi, mušasi rankomis. A. I., jį pažįsta, nes I. jo tėvo draugas. Bandė atitraukti besimušančius vyrus, bet jam nepavyko. Tuo metu nukentėjusysis gulėjo, jam kaltinamasis E. L. sudavė porą smūgių į juosmens sritį, gal į galvą; tiksliai nepamena dėl sukilusio adrenalino. Kojomis nesmūgiavo. Po to nukentėjusysis atsikėlė ir nubėgo link pagrindinio kelio. T. I. pamatė nukentėjusiojo telefoną Samsung, baltos spalvos, pradėjo rėkti, kad pasiimtų telefoną, tačiau nukentėjusysis jų turbūt neišgirdo. Telefonas liko pas I. rankose buvo telefonas, taip ir išsiskyrė, nesprendė, kas pasiims telefoną. I. nuėjo namo, o jis (E. L.) grįžo panelę. Nepamena, kokius tiksliai veiksmus I. atliko prieš nukentėjusįjį. Jam gali maišytis įvykio aplinkybės, kadangi anksčiau užsiėmė kovos menais, smūgiavęs yra ne kartą. Galbūt nukentėjusiojo striukė plyšo tuomet, kai jis kėlė nukentėjusįjį. Nematė, kad nukentėjusiajam būtų suimta už kaklo. Konflikto metu jo rankose buvo žiebtuvėlis. Įvykio metu buvo neblaivus, apie 22-23 val. buvo išgėręs 1-2 buteliukus alaus. Po įvykio telefonu bendravo su I. R., tarėsi, kaip atlyginti žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Šią žalą atlygino I. R., o jis I. R. vėliau grąžino 20 Eur. Gailisi dėl to, kas įvyko, savo veiksmus vertina blogai. Atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą – 100 Eur (sumokėjo abu su I. R. po 50 Eur) (2 t., b. l. 123-124, 137). 2018 m. lapkričio 9 d. teisiamojo posėdžio metu, paržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamasis E. L. nurodė, kad jis yra nufilmuotas prie naktinės parduotuvės, jis dėvi kepurę. Prieš įvykį netyčia buvo susitikęs I. R., eidamas į naktinę parduotuvę, bet vėliau jie išsiskirstė ir nesitarė dar kartą susitikti tą vakarą, į įvykio vietą jis atbėgo tik dėl išgirsto triukšmo. Įvykio metu buvo blaivus. Į naktinę parduotuvę ėjo pirkti cigarečių (2 t., b. l. 137-138). Perklausius telefoninių pokalbių garso įrašus, nurodė, kad jo paaiškinimai tyrimo metu ir teisme keitėsi, kadangi pirmos apklausos metu komisariate jis buvo spaudžiamas pareigūnų, antros apklausos metu taip pat buvo išsigandęs. Pagarsinus kaltinamojo E. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 1, 5-6), paaiškino, kad tokius paaiškinimus davė dėl pareigūnų spaudimo, kurie sakė, kad jį uždarys į kalėjimą, taip pat norėdamas apsaugoti I. R., jam tuo metu buvo ką tik gimęs vaikas. Pareigūnai nenurodinėjo jam, kokius parodymus kaltinamasis turi duoti, jis sakė tai, ką pats norėjo sakyti. Antros apklausos metu duoti parodymai skiriasi nuo pirmos apklausos parodymų, nes jis išsigando, norėjo išsisukti. Įvykio metu buvo blaivus, išgėręs porą gurkšnių degtinės, gėrė vienas, vėliau nurodė, kad išgėrė trečdalį degtinės butelio (2 t., b. l. 139).  

2018 m. lapkričio 29 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L., atsakydamas į teisėjos klausimus, nurodė, kad įvykio metu jis rankoje turėjo žiebtuvėlį, kurio forma buvo kaip moteriško kaubojaus stiliaus bato (nupiešė jo modelį). Suduodamas smūgius nukentėjusiajam, jis šį žiebtuvėlį laikė rankoje, sugniaužtame kumštyje. Iš už kumščio buvo išlindęs žiebtuvėlio galas. Panaudojo žiebtuvėlį smūgiavimui. Laikė žiebtuvėlį rankoje, kad smūgio metu pirštai (plaštaka) nesulūžtų, kad smūgis nukentėjusiajam būtų stipresnis (2 t., b. l. 155).   

 2018 m. spalio 30 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. R. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad buvo susimušęs su S. S., bet telefono iš jo vogti, t. y. apiplėšėti, nenorėjo. Įvykis įvyko 2017 m. lapkričio mėnesį, nakties metu, apie 1 val. Buvo išeiginės, I. R. norėjo išgerti, susitiko su S. S., kurio anksčiau nepažinojo, prie kultūros namų, vėliau atėjo E.. I. R. stovėjo su pažįstamu žmogumi, priėjo nukentėjusysis, įvyko tarp jų žodinis konfliktas (dėl ko, neprisimena) ir jie susimušė. Tuo metu jis dar nebuvo išgėręs alkoholio. Turėjo su savimi 3 butelius alaus, o nukentėjusysis norėjo jį pavaišinti degtine. Kartu su nukentėjusiuoju negėrė.  Kaip tiksliai vyko muštynės, neprisimena, nes daug laiko jau praėjo. Prisimena, kad sudavė nukentėjusiajam, kaip tiksliai, pasakyti negali, bet turbūt spyrė į veidą arba pilvo sritį, po to jis nukrito, buvo sąmoningas ir dar 2 kartus spyrė su koja į pilvo sritį. Iš viso nukentėjusiajam sudavė 3-5 smūgius. Pats šoke buvo dėl šių įvykių. Nukentėjusiojo iš už nugaros už kaklo nebuvo sugriebęs, prie jo smilkinio jokio daikto pridėjęs nebuvo. Konflikto niekas nematė. Jau po muštynių atėjo E.. E. L. neatliko jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį. Kai I. R. S. S. kėlė nuo žemės, jo striukė suplyšo. Striukė suplyšo per rankovę (pažastį). Gal tada ir iškrito telefonas. Nekišo rankų į nukentėjusiojo striukės kišenes. I. R. rėkė nukentėjusiajam, kad palauktų, kad telefoną pasiimtų, bet jis nereagavo. Telefonas buvo baltas, sudaužytas. I. R. tuomet nuėjo namo, kur nuėjo E. L. nematė. Telefoną pasiėmė su savimi, nes norėjo nunešti į policiją. Jo brolis nešė į policiją telefoną, bet jam pareigūnai liepė pačiam grąžinti telefoną savininkui. Kratos metu šis telefonas rastas jo namuose, gulėjo ant spintelės. Atvykus pareigūnams, iš karto jį padavė. Šio telefono nenaudojo. E. L. tėvas geras I. R. pažįstamas. Įvykio vietoje susitikti su E. L. nebuvo susitarę. Jį tą vakarą matė prieš įvykį, bet susitikti nesitarė. Ar E. L. buvo išgėręs, negali pasakyti. Atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą – 100 Eur (sumokėjo abu su E. L. po 50 Eur) (2 t., b. l. 122-123, 137). 2018 m. lapkričio 9 d. teisiamojo posėdžio metu, paržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamasis I. R. nurodė, kad prieš įvykį buvo netyčia susitikęs su E. L., eidamas į naktinę parduotuvę; jis yra nufilmuotas asmuo, kuris nedėvi kepurės. Buvo blaivus įvykio metu, išgėręs vieną butelį alaus, rankose prie naktinės parduotuvės nešasi Coca cola butelį, tai tikrai nėra alkoholinio gėrimo butelis (2 t., b. l. 137-138). Perklausius telefoninių pokalbių garso įrašus, nurodė, kad jis su E. L. kartu negėrė. Apie kokį baltą daiktą kalbėjo telefonu su broliu neprisimena. Su pažįstamu iš Anglijos kalbėjo apie nukentėjusįjį, nes norėjo jam grąžinti pinigus, tačiau su nukentėjusiuoju pirmą kartą po įvykio susitiko tik prieš pirmą teismo posėdį. Paklausus dėl tyrimo metu duotų parodymų, nurodė, kad pirmos apklausos metu buvo depresijoje, prašo netikėti jos metu duotais paaiškinimais. Antra apklausa taip pat prašo netikėti. Tikėti reikia tuo, ką jis sako teisme. Nukentėjusiojo telefoną davė savo broliui, kad jis nuneštų į komisariatą, bet brolis to nepadarė, brolis darė pas jį remontą. Kaip telefonas vėl atsirado pas kaltinamąjį, neprisimena (2 t., b. l. 140).

2018 m. spalio 30 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. S. nurodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko praeitų metų rudenį, nakties metu, prie Naujosios Vilnios kultūros namų. Jis į Naująją Vilnią grįžo su taksi, nuėjo į naktinę parduotuvę, nusipirko degtinės, ėjo namo pro kultūros namus ir pamatė stovinčius tris žmones. Pagalvojo prieiti, pakalbinti, kartu išgerti. Pabandė bendrauti, bet stovėję žmonės su juo nebendravo, todėl nuėjo į šoną ir gėrė vienas degtinę. Tarp nurodytų trijų asmenų buvo abu kaltinamieji. Po kurio laiko E. L. kažkur nubėgo, bet greitai grįžo. I. R. stovėjo prie kelio, trečias asmuo išėjo. Nukentėjusysis toliau nekreipė dėmesio, ką jie darė, nusisuko, paskui jį griebė už kaklo su alkūne iš nugaros. Tuo metu nukentėjusysis stovėjo. Tuomet sekė smūgių kruša. Nematė, kas smūgiavo, nes jį laikė. Negali pasakyti, ar vienas laikė, kitas smūgiavo, ar laikė ir smūgiavo tas pats asmuo, nematė. Buvo smūgiuota į galvą 2 kartus, po to nuvertė ant žemės ir mušė. Kol nukentėjusysis stovėjo, į kitas kūno dalis nesmūgiavo, tik į galvą. Kažkuo kietu smūgiavo, nežino rankomis ar kojomis. Kol stovėjo, prie smilkinio jautė pridėtą kažką šaltą, kas tai buvo nežino. Pagalvojo, kad pridėjo šautuvą prie smilkinio, nes buvo šaltas, lygtais metalas; nematė to daikto. Kol nukentėjusysis stovėjo, iš kaltinamųjų konkretaus reikalavimų neišgirdo, jie kažką aiškino ir tiesiog pargriovė. Kai gulėjo ant žemės, nežino, ar su kojomis, ar su rankomis smūgiavo, nematė, nes gulėjo ant pilvo. Buvo suduodami smūgiai ir rankomis kažko ieškoma striukės kišenėse, kelnių kišenės nebuvo tikrintos, bent to nejautė. Kas tai darė nematė, tik jautė. Po to nuplėšė pusę striukės. Jie kažką užčiuopė, suprato, kad telefoną, ir plėšė tą striukę. Telefonas buvo striukės vidinėje kišenėje. Gulinčiam paėmė ir išplėšė striukę. Tuomet paleido nukentėjusįjį. Jis ėjo link stotelės, pamatė patrulius, jie privažiavo, nukentėjusiojo galva kraujavo, nes buvo praskelta. Striukės vertė 100 Eur, telefono taip pat 100 Eur. Telefoną atgavo, civilinio ieškinio dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo atsisakė, nes kaltinamieji šią žalą jam atlygino. Tyrimo metu ir teisme paaiškinimai skiriasi, nes tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 124-128, 137).

2018 m. spalio 30 d. teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiojo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 20, 24-25 27), S. S. nurodė, kad dalį parodymų prifantazavo, kad daikto, kuris buvo pridėtas jam prie smilkinio, nematė, sakė tyrimo metu, kad galbūt tai buvo šautuvas, nes girdėjo du spragtelėjimus. Spragtelėjimai tikrai buvo, taip pat jam prie smilkinio buvo pridėtas ir kažkoks daiktas. Jis turbūt sakė kaltinamiesiems: „ko čia šaudai tuščiais šoviniais“. Per jo galvą buvo kažkuo daužoma, ne kumščiu. Kad kaltinamieji vienas kitam perduotų ginklą, kad tai būtų tikrai ginklas, jis to nematė. Tyrimo metu sakė, kad stambesnis vaikinas priėjo prie jo ir paėmė už kaklo, nors to nematė, nes taip sprendė pagal jį suėmusio asmens ranką, jaustųsi, jeigu tai būtų atlikęs smulkesnis vaikinas. Kokius tiksliai veiksmus atliko jaunesnis, o kokius vyresnis kaltinamieji, nematė, smūgių neskaičiavo, sakė apytiksliai. Kai buvo išplėšta dalis striukės, kaltinamieji sakė „Jiest jiest, t. y. iš rusų kalbos „Yra yra“ . Pakartojo įvykio eigą – pamatė 3 vaikinų kompaniją, priėjus, jie nenorėjo bendrauti, už kokių 3-4 metrų atsisėdo šalia, pamatė, kad liko 2 kaltinamieji, jam stovint pajautė, kad jam suėmė už kaklo iš nugaros, įrėmė kažką į smilkinį, sudavė į galvą 2 kartus, po to nuvertė ant žemės, nukentėjusysis gulėjo ant pilvo, jam sudavė smūgius visur, bet ne į galvą, o į nugarą, šonus; negalėjo suprasti, ar suduoti spyriai, ar smūgiai rankomis (kumščiais), ar kitais daiktais. Jam gulint išplėšiama striukė, paimamas telefonas. Atsikėlus kaltinamieji laikė už striukės, o jis bandė pabėgti (2 t., b. l. 126-128).

2018 m. lapkričio 29 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo I. R. brolis – liudytojas D. (D.) P. paaiškino, kad brolis jam buvo davęs baltą išmanųjį telefoną. Pasakė, kad jį reikia atiduoti į policiją, daugiau nieko neaiškino. Jis (liudytojas) daug dirbo ir telefono į policiją nenunešė. Brolis nenurodė, kodėl telefoną reikia nunešti į policiją, taip pat nepasakė, kodėl pats to padaryti negali. Liudytojas šiuo telefonu naudojosi vieną dieną, jo buvo sugedęs, iki nusipirko naują telefoną. Pagardinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus (1 t., b. l. 83-84), nurodė, kad remtis reikia jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. šiuo metu visų įvykio aplinkybių neprisimena. Tyrimo metu jis tiesiog pamiršo pasakyti, kad brolis telefoną jam davė, prašydamas jį nunešti į policiją. Jis daug ko neprisimena, turėjo galvos traumą (2 t., b. l. 154-155). 

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 155). V. M. nurodė, kad dirba Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-kopos 4-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017 m. lapkričio 20 d., nuo 19.00 val. pradėjo darbą, tai yra patruliavo Naujosios Vilnios mikrorajone, 4-ojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, su tarnybine mašina V1729, valst. (duomenys neskelbtini) Patruliuojant nustatytu maršrutu, apie 1.20 val. nakties, 2017 m. lapkričio 21d. pastebėjo vyriškį prieš pat „Maximą“, (duomenys neskelbtini), kuris pamatęs tarnybinį automobilį, pradėjo prie jo bėgti. Pribėgęs nurodė, kad buvo sumuštas ir apiplėštas 10 minučių bėgyje, pasakė, kad parodys vietą, kur buvo sumuštas ir apiplėštas. Vyriškis minėjo, kad iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“. Vyriškio tapatybė buvo nustatyta iš jo žodžių, jis prisistatė S. S.. Vyriškis kalbėjo lietuviškai ir rusiškai, jautėsi nuo jo sklindantis alkoholio kvapas, koordinacija sutrikusi, svirduliavo, matėsi, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio. Vyriškis buvo su mėlyna striuke, šviesiomis kelnėmis. Striukė jo buvo suplėšyta, matėsi rankovė nudraskyta (kuri tiksliai nepamena, bet išoriškai matėsi, kad striukė tikrai buvo suplėšyta), vyriškis pats nurodė sumušimo metu, kad buvo suplėšyta jo striukė, kad prie jo prisikabino trys asmenys, iš kurių du jį sumušė, trenkė pistoleto rankena į pakaušį, kad jis parkrito ir buvo spardomas dviejų nepažįstamų asmenų, o trečias nieko nedarė. Apibūdino užpuolikus kaip vieną stambų aukštą, o kitą nežino. Apsirengę tamsiai, detaliau nieko nepaaiškino. Vizualiai ant vyriškio matėsi sužalojimai, o būtent prakirsta galva ties pakaušiu, kraujuotas veidas. Vyriškį pasodino į savo automobilį ir jis parodė pirštu, kur buvo sumuštas, tai buvo (duomenys neskelbtini), prie Kultūrnamio, tada dirbo pagal požymius, ieškojo užpuolikų. Jis nurodė, kad užpuolikai pasišalino Gerovės g. didėjančia tvarka. Pavažinėję po apylinkes įtartinų asmenų nerado. Pats vyriškis nuo greitosios atsisakė, tačiau vis tiek iškvietė greitąją į (duomenys neskelbtini), kadangi vyriškis kraujavo. Atvažiavus greitajai, vyriškis buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Vyriškis bendravimo metu aiškino, kad turi telefono dokumentus, sakė atvažiavo taksi automobiliu į Naująją Vilnią, turėjo iš ten eiti namo per keliukus į Viktariškes, kad sustojo prie Kultūrnamio  išgerti (prie pastato) ir tuo metu prie jo priėjo trys asmenys, du iš jų grasino, kad jį nušaus, tada pistoleto rankena trenkė per galvą, jis nukrito ir spardė jį ant žolės. Paėmė telefoną ir pasišalino. Nors vyriškis ir matėsi, kad yra girtas, tačiau kalbėjo daugmaž adekvačiai, nesipainiojo įvykiuose. Įvykio vietoje prie Kultūrnamio pastato sienos matėsi kraujo dėmės ant trinkelių, matėsi palei sieną ant bortelio stovintis nugertas butelis degtinės (pavadinimo neprisimena, stiklinis baltos spalvos butelis, talpos nepamena), buvo du rudi plastikiniai vienkartiniai puodeliai. Tyrimui pateikia tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą (1 t., b. l. 86).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad S. S., jam pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad atpažįsta asmenį kuris yra fotonuotraukoje Nr. 2 (nuotrauka I. R.), tai tas pats asmuo, kuris jį apiplėšė ir  apie kurį jis davė parodymus dėl plėšimo. Šis asmuo jį mušė, buvo pargriovęs ant žemės, laikė prispaudęs prie žemės, buvo pridėjęs prie smilkinio daiktą, kaip suprato pistoletą, nes girdėjo spragsėjimus ir jautė ginklo vamzdžio formą, kuris taip pat kraustė kišenes. Jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus (1 t., b. l. 28-29).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad S. S., jam pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad atpažįsta asmenį kuris yra fotonuotraukoje Nr. 3 (nuotrauka E. L. (buvusi pavardė G.)), tai tas pats asmuo, kuris jį apiplėšė kartu su savo bendrininku ir apie kurį jis davė parodymus dėl plėšimo. Šis asmuo jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas, kol kitas jį laikė prispaudęs prie žemės, taip neleisdamas atsikelti. Jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, nors jis buvo ir su kepure, tačiau jo veido bruožus prisimena gerai (1 t., b. l. 31-32).

N. S. S. pareiškime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 21 d., apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), einant gatve jį užpuolė du nepažįstami asmenys, sumušė, suplėšė striukę bei atėmė mobilaus ryšio telefoną ir degtinės butelį, padaryta žala siekia 220 Eur (1 t., b. l. 3).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 15-16).

Specialisto išvadoje Nr. G856/2018 (01) nurodyta, kad remiantis S. S. medicinos dokumentų duomenimis, S. S. nustatytos dvi muštinės žaizdos galvoje, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. S. sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 45-46).

Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus pagrobto telefono Samsung IMEI kontrolę, nustatyta, kad į telefoną 2017 m. lapkričio 26 d., 17:52:30 val. buvo įdėta SIM kortelė kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini) (Tele2). Atlikus patikrinimus policijos duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad telefono numeriu naudojasi D. P. (1 t., b. l. 77).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė V. M., įrašo pavadinimas „alwa_20171121_011214_F“. Atidarius vaizdo įrašą kompiuteryje W. M. Player programa matoma, kad vaizdo įrašo trukmė yra 3 minutės. Vaizdo įrašo apatiniame dešiniame kampe yra data - 2018/11-21 ir laikas. Įrašas filmuojamas tamsiu paros metu. Įraše matomas automobilio priekinis variklio dangtis, kas leidžia suprasti, kad filmavimo vaizdas yra iš automobilio vaizdo registratoriaus. 1.13 val. (įrašo laiku) matomas vaizdas sankryžos, po kaire puse yra parduotuvė „Maxima“. Pagal vaizdą matoma, kad automobilis su vaizdo registratoriumi sankryžoje pasuka į kairę pusę, kur matomas asmuo prie autobusų stotelės, prie „Maxima“ parduotuvės. 1.14 val. paminėtas asmuo prieina prie automobilio. Asmuo apsirengęs pilkomis kelnėmis, su mėlyna striuke, kurios dalis yra kabanti, lyg būtų nutraukta ar suplyšusi (1 t., b. l. 87-90).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės vadovas pateikęs vaizdo įrašą nurodė, kad įraše rodomas laikas turi apie vienos valandos paklaidą t. y. laikrodis atsilieka. Įrašo laikotarpis 2017 m. lapkričio 20 d., nuo 23:01:15 val. iki 2017 m. lapkričio 21 d., 00:59:59 val. (realus laikas nuo 00:01:15 iki 01:59:59 val.). Peržiūrėjus visą įrašą, ikiteisminiam tyrimui atrinktas reikšmingas įrašas, kuris yra įrašytas faile „119_04M_171121000843“. Įjungus vaizdo įrašą matomas vaizdas iš vaizdo kameros, kuri įrengta ant pastato išorinės dalies, kameros filmavimo laukas yra parduotuvės įėjimo durys. Matomi mūriniai laiptai į parduotuvę, dalis šaligatvio, dalis važiuojamosios kelio dalies. Monitoriaus apatinėje dalyje užrašas CAM04, viršuje dešiniam kampe užrašas 23017-11-21 00:08:43 ( realus laikas pridėjus paklaidą + 1 val. 01:08:43 val.), vaizdo įrašas yra spalvotas vidutinės kokybės. Įraše matoma, kaip nuo važiuojamosios kelio dalies, ekrano viršutinėje dalyje labiau iš kairės pusės ateinančius du vyriškius, daroma vaizdo įrašo fotonuotrauka. Vienas iš vyriškių yra su kepure, (toliau vyriškis Nr. 1), kitas be kepurės (toliau vyriškis Nr. 2). Pirmas eina vyriškis Nr. 1, jis yra žemesnis už vyriškį Nr. 2, matoma, kad dešinėje rankoje jis laiko skaidraus permatomo stiklo butelį, apsirengęs su sportinio tipo kelnėmis trumpa tamsia striuke. Vyriškis Nr. 2 yra aukštas (lyginant su vyriškiu Nr. 1) stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs su sportinėmis tamsios spalvos kelnėmis, trumpa žiemine tamsia striuke, matoma, kad jis po dešine pažastimi nešasi plastikinį butelį. Vyriškis Nr. 1 palipa į parduotuvę vedančiais laiptais prie įėjimo durų ir sustoja ties turėklais atsisukęs į vyriškį Nr. 2, kažką jam sako. Vyriškis Nr. 2 eina palei parduotuvės laiptus toliau keliu palei parduotuvės pastatą link apatinės ekrano vaizdo dalies, 00:08:49 (realus laikas pridėjus paklaidą + 1 val. 01:08:49 val.) užeina už vaizdo kameros lauko ribos. Vyriškis Nr. 1 toliau stovi prie laiptų turėklų, kažką kalbą žiūrėdamas į tą pusę, kur nuėjo vyriškis Nr. 2. 00:08:56 (realus laikas pridėjus paklaidą + 1 val. 01:08:56 val.) vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 93).

Asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolo matyti, kad atpažįstančiajam nukentėjusiajam S. S. parodyti asmenų vaizdo įrašai, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Atpažįstantysis, pasiūlius jam iš vaizdo įrašų nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad peržiūrėjęs du parodytus vaizdo įrašus, įraše Nr. 2 pamatė du vyriškius apie kuriuos davė parodymus apklausos metu. Įraše atpažino vyriškį, stambaus kūno (atletiško) sudėjimo su tamsiais rūbais, kuris jį 2017 m. lapkričio 21 d., apie 1.00 val. nakties buvo užpuolęs, pargriovęs ant žemės ir ginklo rankena daužė per galvą, ko pasekoje jis pagrobė jo turėtą telefoną Samsung ir nupirktą degtinės butelį bei suplėšė striukę. Atpažino jį iš kūno sudėjimo ir tamsios striukės. Taip pat tame pačiame įraše atpažino asmenį, smulkesnio kūno sudėjimo, kuris 2017 m. lapkričio 21 d., apie 1.00 val. nakties metu jį kojomis spardė į visas kūno dalis. Atpažįsta jį iš bendro kūno sudėjimo (smulkesnio) ir iš jo kepurės su bumbulu, nors apklausoje nurodė, kad nepamena kepurės, tačiau peržiūrėjęs vaizdo įrašą iškart ją prisiminė, o būtent „bumbuliuką“ ant kepurės. Šitie asmenys (smulkesnis ir stambesnis vyriškiai) būdami kartu jį užpuolė ir apiplėšė, ir tai tie patys asmenys, kurie gėrė degtinę prie Kultūrnamio toje pačioje vietoje kaip ir jis (1 t., b. l. 96-98).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad vadovaujantis BPK 154 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuota: Pokalbis Nr. 62, pokalbio pradžia 2017-12-11 14:08:17 pabaiga 14:10:01 tarp numerių (duomenys neskelbtini) ( I. R.) - toliau IR ir asmens ( vyriškas balsas) kurio tel. (duomenys neskelbtini) - toliau VB. IR skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), atsiliepė VB, kalba rusų kalba, IR teiraujasi VB ar tas prisimena DK (iš trumpinio yra žinoma, kad tai „Dom kulturi“ - kultūros namai) VB-atsako, Taip, teiraujasi dėl ko klausia, kas atsitiko.IR- kalba susijaudinęs, sako, kad tas parodė į manę pirštu ir parašė ant manęs pareiškimą. VB - keikiasi ir klausia ką dabar darysim ?, toliau vyksta pokalbis apie tai, kad to negali būti, iš kur jis galėjo kas matyti, to negali būti. IR - ten viskas gerai bus, ten niekas nieko, jei ką susitiksim po darbo pašnekėsim (1 t., b. l. 115).

Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, (protokolas 1.2-1321406, 2017-12-13) buvo nustatytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (Bitė). Patikrinus policijos duomenų bazėje buvo nustatyta, kad telefono numeriu naudojasi E. G.. Iš bylos duomenų yra žinoma, kad plėšime dalyvavo du asmenys. Palyginus šio nustatyto asmens fotonuotrauką, su byloje užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad E. G. pagal išorinius požymius atitinka antro nenustatyto plėšiko asmens požymius (1 t., b. l. 116).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad vadovaujantis BPK 154 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį leisti atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuota: Veiksmo pradžia 2017-12-18, veiksmo pabaiga 2018-02-14.Tyrimui reikšmingas pokalbis Nr. 1585, pokalbio pradžia 2018-01-18 19:23:29, pokalbio pabaiga 2018-01-18 19:28:38. Pokalbis fiksuotas tarp telefono numerių (duomenys neskelbtini) (E. G.) ir telefono numerio (duomenys neskelbtini). Skambina E. G. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (moteriškas balsas - toliau MB ), pokalbis vyksta rusų kalba. Atsiliepė MB, kalbasi apie tai, kad buvo pas advokatą, kalbėjosi, sako, kad samdys, nes senasis silpnas ir neapgins tinkamai. E. G. sako, kad nereik, MB atsako, kad taip bus geriau, toliau kalbasi apie įvykį. E. G. pasakoja kaip ten viskas buvo, MB sako kaip ten viską kitaip reik daryti, kad būtu kitas straipsnis, kad nebūtų plėšimo, o kvalifikuotų kaip paprastas muštynes, nes kitaip pripaišys plėšimą ir teks sėdėti kalėjime. Toliau ginčijasi dėl aplinkybių, būsimų išlaidų, kad reiks važiuoti ir galvoti (1 t., b. l. 125).

Iš Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos gautos pokalbių suvestinės (1 t., b. l. 134-143).

Kratos metu I. R. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), I. R. pateikė bute pas jį esantį mobilų telefoną „Samsung-Duos“, baltos spalvos įskilusiu ekranu. Paaiškino, kad šį telefoną jam davė brolis D. P., kitų nutartyje išvardintų ieškomų daiktų neturi. Toliau buvo atlikta krata bute. Butas yra vieno kambario su balkonu. Kratos metu apieškojus butą, spintoje rasta striukė, kitų ieškomų nutartyje nurodytu, daiktų rasta nebuvo (1 t., b. l. 155-160).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilus telefonas be Sim kortelės su baterija, įskilęs ekranas, paimtas 2018 m. sausio 5 d. kratos metu, (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. pas I. R.. Vizualiai apžiūrimas mobilus telefonas. Mobilus telefonas yra naudotas, išmanus, korpusas baltos spalvos, iš priekinės pusės ant telefono yra užrašas „SAMSUNG DUOS“, telefono išorinis ekranas yra pažeistas (įskilęs), telefono korpusas turi smulkių įbrėžimų. Ant galinės telefono dalies yra užrašas „Samsung“, yra vaizdo kamera. Įjungus telefoną telefonas užsikrauna, yra veikiantis. Išėmus bateriją matomas gamyklinis lipdukas su telefono informacija: IMEI: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 165).

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojo paaiškinimai, duoti teisme, garso bei vaizdo įrašų, jų apžiūrų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų, apžiūros protokolų, tarnybinių pranešimų, kratos protokolo duomenys, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-215-696/2016, 2K-208-1073/2018). Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti tokias aplinkybes: 1) paties daikto panaudojimo būdą plėšimo metu ir / ar 2) išankstinį tikslą, dėl kurio tas daiktas kaltininko buvo paimtas (parinktas). 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis S. S. 2017 m. lapkričio 21 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas, jam nustatytos dvi muštinės žaizdos galvoje. Toks sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, šio įvykio metu S. S. neteko savo mobilaus ryšio telefono Samsung Duos, buvo suplėšyta jo striukė. Iš esmės šios aplinkybės byloje neginčijamos. Jas patvirtina kaltinamųjų E. L. bei I. R. ir nukentėjusiojo S. S. paaiškinimai teisme, taip pat kiti byloje esantys įrodymai – specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo masto nustatyto, liudytojo – policijos pareigūno V. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie, nesant galimybės apklausti šį liudytoją teisme, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, šio pareigūno pateikto vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo duomenys, telefono bei striukės apžiūros protokolų duomenys.

Tai, jog prieš nukentėjusįjį smurtavo abu kaltinamieji, t. y. E. L. ir I. R., taip pat įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Iš esmės to teisme neneigė ir patys kaltinamieji. Be to, šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo S. S. paaiškinimai teisme, kurie šioje dalyje (dėl to, kurie asmenys atliko smurtinio pobūdžio veiksmus jo atžvilgiu) sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolų duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pagal jam pateiktas nuotraukas bei peržiūrėtą vaizdo įrašą, pateiktą naktinės parduotuvės, atpažino E. L. ir I. R. kaip asmenis, smurtavusius jo atžvilgiu bei pagrobusius jo telefoną. 

Sprendžiant dėl to, kokie tiksliai veiksmai buvo atlikti prieš nukentėjusįjį ir kas juos atliko, pažymėtina, jog tiek kaltinamųjų, tiek ir nukentėjusiojo pozicija dėl šių aplinkybių skyrėsi ir keitėsi tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme. Vertinant kaltinamųjų paaiškinimus, duotus teisme, akivaizdu, jog kaltinamieji net ir teisme dar kartą dėl skirtingų aplinkybių keitė savo versijas, kurios nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais; be to, kaltinamųjų tarpusavio paaiškinimai dalyje taip pat nesutampa, o tyrimo metu kiekvienas iš jų pateikė po dvi skirtingas bei tarpusavyje nesutampančias versijas. Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat įvertinęs ir kaltinamųjų telefoninių pokalbių duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamieji siekia sušvelninti savo padėtį, iš dalies išvengti baudžiamosios atsakomybės, gina tiek vienas kitą, tiek ir save, todėl kaltinamųjų paaiškinimus teismas vertina kritiškai ir tiki jais tiek, kiek tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis iš esmės tyrimo metu buvo nuoseklus, dėl esminių bylos aplinkybių, susijusių su įvykio eiga bei aplinkybėmis, jis liko nuoseklus ir teikdamas paaiškinimus teisme, tačiau teismui prisipažino, kad dalį įvykio aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu jis išgalvojo, be to, teisme nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kokius veiksmus prieš jį atliko kiekvienas iš kaltinamųjų (ką buvo padaręs tyrimo metu), bendrai paaiškindamas apie prieš jį panaudotus smurtinio pobūdžio veiksmus. Visa tai rodo, jog ir nukentėjusiojo paaiškinimais galima tikėti tais, kurie išliko nuoseklūs bei kuriuos patvirtina byloje esančių kitų įrodymų visuma.

Pagal nukentėjusiojo S. S. paaiškinimus teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu jis netoli Naujosios Vilnios kultūros namų, ten vienas stovėjo ir vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, o šalia jo, kaip atskira kompanija, stovėjo abu kaltinamieji bei trečias nepažįstamas asmuo, kuris po kurio laiko išėjo, t. y. liko tik abu kaltinamieji. Nukentėjusysis nuo jų buvo atskirai, kartu alkoholinių gėrimų nevartojo, bet stovėjo netoliese. Stovint nukentėjusysis pajuto, kad jam kažkuris iš kaltinamųjų, priėjęs iš nugaros suėmė savo ranka už kaklo, įrėmė kažkokį daiktą į smilkinį, po ko sudavė du kartus per galvą ir nuvertė (pargriovė) jį ant žemės, jis gulėjo ant pilvo, nukentėjusiajam buvo suduodami smūgiai į nugarą, šonus, į faktiškai visą kūną, išskyrus galvą; jis nematė, negalėjo suprasti, ar smūgiai buvo suduoti kojomis, rankomis (kumščiais) ar kitais daiktais; mano, kad tuo metu, kai gulėjo ant žemės, smūgiai buvo suduodami kojomis (jis buvo spardomas). Nukentėjusysis teisme negalėjo nurodyti, kuriuos iš šių veiksmų atliko kaltinamasis E. L., o kuriuos I. R., kadangi to nematė – iš pradžių buvo nugara nusisukęs į kaltinamuosius, o vėliau gulėjo ant pilvo. 

Dėl jam suduotų smūgių skaičiaus, nukentėjusysis teisme nurodė, kad jam stovint, į galvą buvo suduoti du smūgiai, o gulint smūgių neskaičiavo. Tyrimo metu jis pirmojoje apklausoje teigė, jog į galvą jam buvo suduoti keli smūgiai, o gulintis nukentėjusysis buvo spardomas, nedetalizuojant smūgių skaičiaus. Antrosios apklausos metu jis nurodė, kad į galvą buvo suduoti ne mažiau kaip penki smūgiai, tiek pat smūgių suduota ir jam gulint į kitas kūno vietas. Tuo tarpu kaltinamasis E. L. teisme teigė, kad gulinčiam nukentėjusiajam jis sudavė du smūgius kumščiu, jame laikydamas bato formos žiebtuvėlį; tyrimo metu iš pradžių jis teigė, jog jis mušė nukentėjusįjį, stovinčiam jam sudavė du smūgius kumščiu ir vieną smūgį kumščiu (jame laikant žiebtuvėlį) gulinčiam nukentėjusiajam; pakartotinai apklaustas teigė, jog vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam, kumščiu smūgių jam nesudavė. Kaltinamasis I. R. teisme prisipažino, kad jis sudavė smūgį gulinčiam nukentėjusiajam bei 3-5 smūgius jam nugriuvus; tyrimo metu iš pradžių teigė, kad vieną kartą trenkė per galvą stovinčiam S. S. ir vieną kartą įspyrė jam gulinčiam, o pakartotinės apklausos metu nurodė, kad kelis kartus sudavė per galvą su žiebtuvėliu nukentėjusiajam per galvą; E. L. smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Vertinant nukentėjusiojo bei kaltinamojo E. L. paaiškinus, kitus byloje esančius įrodymus (vaizdo įrašo, atpažinimo duomenis), minėta, jog yra pagrindo teigti, kad abu kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį. Specialisto išvadoje nurodyta, jog S. S. nustatytos dvi muštinės žaizdos galvoje.

Vertinant kaltinamųjų bei nukentėjusiojo paaiškinimus teisme bei lyginant juos su tyrimo metu duotais parodymais, atsižvelgus į specialisto išvados duomenis, taip pat vadovaujantis principu, kad visos abejonės baudžiamojoje byloje turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad nagrinėjamo įvykio metu, veikiant bendrai abiem kaltinamiesiems, priėjus prie nukentėjusiojo iš už jo nugaros ir sugriebus pastarąjį už kaklo, stovinčiam nukentėjusiajam buvo suduoti du smūgiai į galvą, po ko nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės ir jam gulinčiam buvo suduoti dar ne mažiau kaip keturi smūgiai į įvairias kūno vietas (išskyrus galvą).

Teikdamas paaiškinimus teisme nukentėjusysis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad po to, kai jį vienas iš kaltinamųjų sugriebė savo ranka už kaklo, jam prie smilkinio buvo pridėtas kažkoks šaltas, metalinis daiktas, tuo metu jis nespėjo pagalvoti, kas tai buvo, reikalavimų konkrečių išsakyta nebuvo, nes jam iš karto buvo suduoti du smūgiai į galvą ir nukentėjusysis buvo pargriautas. Nukentėjusysis teisme prisipažino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis išsigalvojo dalį aplinkybių, susijusių su ginklo panaudojimu prieš jį bei jo perdavimu iš vieno kaltinamojo kitam prieš pat nagrinėjamą įvykį. Taigi byloje nustatyta, jog nenustatytas daiktas buvo pridėtas nukentėjusiajam prie smilkinio konflikto metu. Koks tai buvo daiktas, byloje duomenų nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas buvo panaudotas, suduodant smūgius. Nors kaltinamasis E. L. teisme paaiškino, kad jis smūgiavo nukentėjusiajam, kumštyje laikydamas kaubojiško stiliaus bato formos žiebtuvėlį, duomenų, kad būtent šiuo žiebtuvėliu buvo sužalotas nukentėjusysis, byloje nėra. Tai kaltinamasis darė, siekdamas sustiprinti smūgį bei apsaugoti savo plaštaką nuo galimų smūgių, bet jo ar kito kaltinamojo veiksmai būtent šiuo daiktu sužaloti nukentėjusįjį nenustatyti. Specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiojo muštinių žaizdų galvoje (plaukuotoje galvos dalyje) makromorfologinis vaizdas nėra aprašytas, todėl pasakyti apie tikslesnį žalojusio įrankio (įrankių) formą, dydį, žalojusių įrankių skaičių nėra galimybės. Konstatuota tik tai, jog S. S. nustatytos dvi muštinės žaizdos galvoj, šie sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Teismo vertinimu, paminėti sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgiu kumščiu, alkūne ar kitokiu būdu.

 Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokiu atveju, jeigu plėšimo metu yra panaudojami daiktai, kurie nėra šaunamieji ar nešaunamieji ginklai, sprogmenys, peiliai ar kiti specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai, o tik jų imitacija, tokioje veikoje nėra ir BK 180 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų kvalifikuojančių požymių, tačiau, jei panaudojus juos, buvo padarytas sveikatos sutrikdymas (pvz., pagrasinus mokomąja granata ar pistoleto formos žiebtuvėliu, po to smogiant tuo daiktu žmogui padaromas kūno sužalojimas), tokie daiktai turi būti pripažįstami daiktais, specialiai pritaikytais žmogui sužaloti.

Nagrinėjamu atveju, minėta, kad byloje nesant duomenų apie tai, koks konkrečiai daiktas buvo pridėtas prie nukentėjusiojo smilkinio, taip pat įrodymų, kad būtent šiuo daiktu buvo sužalotas S. S., nėra pagrindo pripažinti, kad šis nenustatytas daiktas buvo specialiai pritaikytais žmogui sužaloti.

Kaltinamieji teigia, kad jie neturėjo tyčios įvykdyti plėšimą, o nukentėjusiojo telefoną I. R. paėmė tik todėl, kad po įvykusių muštynių, nukentėjusiajam pabėgus, rado jį gulintį ant žemės. Pagal teismų praktiką, plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015, 2K-349-648/2017).

Teismo vertinimu, pagal nukentėjusiojo paaiškinimus teisme, kurie dėl šių aplinkybių sutampa su jo parodymais, duotasi tyrimo metu, nustatyta, jog kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusįjį, siekdami pagrobti jo turtą. Nukentėjusysis nuosekliai teigia, kad jam gulint ant žemės, buvo ne tik smūgiai suduodami, bet ir apieškomos jo striukės kišenės, o vienoje iš striukės kišenių radus jo telefoną Samsung Duos, po ko vienas iš kaltinamųjų pasakė rusų kalba: „Yra, yra“; siekiant surasti nukentėjusiojo turimus daiktus netgi buvo suplėšyta jos striukė. Šiais nukentėjusiojo paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jie yra detalūs ir nuoseklūs, nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Be to, aplinkybes dėl pagrobto telefono ir konflikto metu suplėšytos striukės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo – policijos pareigūno V. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų vaizdo registratoriaus įrašo, apžiūros protokolų, tarnybinių pranešimų duomenys.

Tyčia pagrobti nukentėjusiojo turtą, teismo nuomone, rodo ir kaltinamųjų elgesys po įvykio. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo telefoną pasiėmė kaltinamasis I. R., kuriuo jis disponavo iki kratos metu šis telefonas buvo paimtas iš jo namų. Be to, šį telefoną kaltinamasis I. R. buvo davęs savo broliui D. P.. Nors kaltinamasis I. R. ir jo brolis D. P. teisme teigė, kad I. R. telefoną broliui davė, kad pastarasis jį nuneštų į policiją, ši jų versija nepasitvirtino ir yra paneigta byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, kaltinamasis I. R. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad telefoną davė broliui D. P. pasinaudoti, o brolis šį telefoną grąžino, nurodydamas, jog jo neįmanoma įjungti, tik antrosios apklausos tyrimo metu bei teisme kaltinamasis iškėlė versiją, kad broliui telefoną davė tam, kad jį nuneštų į policiją. Tokiu atveju nesuprantama, kodėl pats I. R. nenunešė telefono į policijos komisariatą arba kodėl savo broliui nepaaiškino, dėl kokių priežasčių šį telefoną reikia priduoti pareigūnams, kokias aplinkybes nurodyti, nuėjus į policijos komisariatą. Juolab kad liudytojas D. P. tyrimo metu taip pat teigė, kad I. R. jam laikinai davė pasinaudoti telefonu Samsung Duos ir tik dieną prieš tai, kai pas I. R. buvo atlikta krata, paprašė telefoną nunešti į policiją. Tai, kad D. P. naudojosi nukentėjusiojo telefonu, patvirtina I. R. ir D. P. pokalbio telefonu duomenys bei suvestinė, iš kurių matyti, kad kaltinamasis kalba apie baltą daiktą, naudojamą brolio, bei tarnybinio pranešimo duomenys, kad nukentėjusiojo telefonu nuo 2017 m. lapkričio 26 d. naudotasi D. P. SIM kortele (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). 

Liudytojas D. P. teisme, viena vertus, teigė, kad šiuo metu aplinkybių neprisimena, tiksliau viską prisiminė tyrimo metu, kita vertus, nurodė, jog tyrimo metu jis pamiršo pasakyti, kad brolis iš karto jo prašė telefoną nunešti į policiją, be kita ko, nurodydamas ir tai, jog apskritai dėl galvos traumos jis daug ko neprisimena. Šia liudytojo versija teismas netiki. Visų pirma dėl to, kad liudytojas yra kaltinamojo brolis ir suinteresuotas padėti kaltinamajam I. R.. Be to, liudytojas teisme keitė paaiškinimus kaltinamojo I. R. naudai. Trečia, liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė detalius, išsamius ir nuoseklius parodymus dėl telefono, todėl teigti, kad jis neprisimena įvykio aplinkybių nėra pagrindo. Ypač kai teigiama, jog tyrėjams pamiršo pasakyti broliui naudingas aplinkybes.

Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje visiškai įrodyta, kad abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, kuomet bendrais savo veiksmais, panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, pagrobė jam priklausantį turtą. Jie matė vienas kito veiksmus, stovėjo ir veikė kartu, pritarė vienas kito veiksmams ir nesiėmė veiksmų, kad sulaikytų kitą bendrininką nuo nusikaltimo darymo. Svarbu ir tai, jog kaltinamasis E. L. matė ir suprato, kad kaltinamasis I. R. paėmė nukentėjusiojo telefoną. Nors byloje neįrodyta, kad kaltinamieji būtų susitarę iš anksto apiplėši nukentėjusįjį, patys kaltinamieji tai neigia, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog  bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, o esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-976/2016). Taigi tai, kad tarp bendrininkų nebuvo išankstinio išsamaus susitarimo dėl nusikalstamos veikos detalių, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Be to, minėta, kad sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu, taigi išankstinis susitarimas nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad abu kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu atliko smurtinio pobūdžio veiksmus tam, kad pagrobtų jo turtą, t. y. veikė bendrininkų grupėje (BK 25 str. 2 d.).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus. Tai įrodo jo paaiškinimai, kad prieš pat įvykį vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė degtinę, specialisto išvados duomenys, kurioje konstatuoti girtumo požymiai, liudytojo V. M. parodymai tyrimo metu, iš kurių taip pat matyti, jog nukentėjusysis iš karto po įvykio buvo neblaivus. Iš dalies nukentėjusiojo pradinių parodymų patikimumą bei jo parodymų keitimą galėjo įtakoti jo neblaivumas. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis nebuvo tokios neblaivumo būsenos, kad nesuvoktų aplinkos, savo bei kitų veiksmų, jis gerai prisiminė nagrinėjamo įvykio aplinkybes, detaliai jas papasakojo. Kaltinamųjų pozicijos dėl jų būsenos – (ne)blaivumo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuolat keitėsi. Kaltinamasis I. R. pirmosios apklausos tyrimo metu apskritai teigė, kad nelabai prisimena įvykio aplinkybių dėl savo neblaivumo, nes buvo išgėręs daug degtinės įvykio dieną, alkoholinius gėrimus vartojo ir prieš pat įvykį, vėliau jis švelnino savo padėtį, nurodydamas, jog buvo išgėręs nedaug alaus, o teisme teigė, kad buvo blaivus. Kaltinamasis E. L. pirmosios apklausos metu taip pat nurodė, jog visą dieną prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivus, teisme nurodė, kad buvo blaivus – viename posėdyje teigė, kad buvo išgėręs kelis gurkšnius degtinės, kitame – kad buvo išgėręs 1/3 degtinės butelio, kas jau nesudaro pagrindo teigti, kad jis buvo blaivus. Tuo tarpu nukentėjusysis nuosekliai teigia, jog kaltinamieji kartu su trečiu nenustatytu asmeniu prieš pat įvykį vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Be to, tai iš dalies patvirtina naktinės parduotuvės pateikto vaizdo įrašo duomenys, kuriuose užfiksuota, kad prieš pat įvykį, t. y. 2017 m. lapkričio 21 d., apie 1.00 val. nakties kaltinamasis I. R. buvo prie parduotuvės ir savo rankose (po pažastimi) laikė plastikinį butelį, kaip pats teigė – gėrimo „Coca cola“ butelį, o kaltinamasis E. L. rankose turėjo skaidraus permatomo stiklo butelį, panašų į degtinės. Kaltinamasis E. L. yra prisipažinęs, kad įvykio dieną gėrė degtinę. Visus šiuos įrodymus įvertinus bendrai, tiek kiekvieną atskirai, darytina išvada, kad kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivūs. Tai jie patys buvo pripažinę ikiteisminio tyrimo metu, be to, šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti įrodymai. Tuo tarpu kaltinamųjų versijos dėl to, kad įvykio metu jie buvo blaivūs, atmetamos kaip nepagrįsto ir neįrodytos. Taip jie siekia sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Tai, jog byloje nėra duomenų apie kaltinamųjų būklę, gautų alkotesterio ar kraujo tyrimo pagalba, nepaneigia šios teismo išvados. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik pagal alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Nagrinėjamu atveju nėra svarbus neblaivumo laipsnis, tikslus neblaivumo nustatymas, užtenka duomenų, kad asmenys, vykdydami nusikalstamą veiką, buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. 

Įvertinus visa tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, jog šioje byloje teismas nustatė, kad E. L. ir I. R., veikdami tiesiogine tyčia kartu, bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2017 m. lapkričio 21 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), priėjus prie nukentėjusiojo S. S. iš už nugaros, sugriebus pastarąjį už kaklo ir sudavus jam du smūgius į galvos viršutinę dalį, po ko nukentėjusiajam bandant ištrūkti, pastarąjį pargriovus ant žemės, nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno dalis, po ko buvo nuplėšta nukentėjusiojo 100 Eur vertės striukės dalis ir pagrobtas striukės vidinėje kišenėje gulėjęs nukentėjusiajam priklausantis 100 Eur vertės mobilaus ryšio telefonas „Samsung Duos“. Tokiu būdu bendrais tyčiniais veiksmais kaltinamieji E. L. ir I. R., panaudodami fizinį smurtą S. S. atžvilgiu, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarydami jam dvi muštines žaizdas galvoje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, pagrobė S. S. priklausantį turtą už 100 Eur.

Teismo vertinimu, byloje nebuvo įrodyta, kokius konkrečiai veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko kiekvienas iš kaltinamųjų, bet nustatyta, kad abu kaltinamieji smurtavo S. S. atžvilgiu, po ko buvo apieškotos jo striukės kišenės ir pagrobtas nukentėjusiajam priklausęs mobilaus ryšio telefonas. Tai, jog nenustatytas tikslesnis kaltinamųjų vaidmuo nagrinėjamo įvykio metu, nesudaro pagrindo išteistini kaltinamųjų. Baudžiamosiose bylose dėl galimo nusikalstamų veikų padarymo (tarp jų sveikatos sutrikdymo, plėšimo) kai kurios faktinės aplinkybės ne visada gali būti itin tiksliai nustatomos, tačiau tai nereiškia, kad tokiose situacijose baudžiamosios atsakomybės taikymas neįmanomas. BPK nustatyti principai, įrodinėjimo taisyklės nėra pažeidžiamos, jei bylos duomenys leidžia patikimai nustatyti esmines teisingam bylos išsprendimui aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425-222/2016). Šiuo atveju šalintinos iš pareikšto kaltinimo aplinkybės, kad buvo išankstinis susitarimas, kad prie nukentėjusiojo smilkinio buvo pridėtas specialiai žmogui sužaloti pritaikytas tyrimo metu nenustatytą daiktas bei pareikalauta nukentėjusiojo atiduoti, ką jis turi, taip pat aplinkybės, kad tyrimo metu nenustatytu daiktu buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam į galvos viršutinę dalį, kadangi jos nebuvo įrodytos. Nenustačius, kad nagrinėjamo įvykio (plėšimo) metu buvo panaudotas specialiai žmogui sužaloti pritaikytas tyrimo metu nenustatytas daiktas, darytina išvada, kad kaltinamųjų tyčiniai veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Apie galimą veikos kvalifikavimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bylos dalyviai buvo įspėti. Kitos aplinkybės, kurias teismas patikslino kaltinime esminės reikšmės kaltinamųjų veikos kvalifikavimui neturi.   

Bausmių skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. L., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, apysunkis, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (veika įvykdyta, veikiant kartu su kitu bendrininku, esant apsvaigus nuo alkoholio, dėl panaudoto smurto, nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata), į tai, kad nustatyta kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo noru atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis (17 metų), iš dalies pripažino savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, pripažindamas tai, kad sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tačiau kitos dalies kaltinimo nepripažino, nuolat keitė savo poziciją ir versijas, teigė, jog kritiškai vertina savo veiksmus, gailisi, kad taip pasielgė, ėmėsi veiksmų, kad atlygintų žalą civiliniams ieškovams, šiuo metu nedirba, iki 2018 m. lapkričio 20 d. dirbo UAB „F. P.“ virėju, nėra duomenų, kad mokytųsi, baustas administracine tvarka (paskirtos baudos sumokėtos), neteistas, pagal bylos duomenis, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. L. yra pagrindo skirti švelniausią iš BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių, t. y. arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą maksimumui (BK 90 str. 4 d.), t. y. 40 parų arešto bausmė. 

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 5 d., 13.00 val. iki 2018 m. sausio 5 d., 15.12 val. (1 t., b. l. 191-192), t. y. vieną laikinojo sulaikymo parą, prilyginamą vienai arešto parai. 

Kaltinamajam E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepasišalinti iš (duomenys neskelbtini), paliktina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikintina (1 t., b. l. 194). 

Kaltinamajam E. L. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti jo mamai E. L., panaikinti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, įvertinus tai, kad šiuo metu kaltinamasis yra pilnametis (1 t., b. l. 195).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. R., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojus fizinį smurtą, pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, apysunkis, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (veika įvykdyta, veikiant kartu su kitu bendrininku, kuris tuo metu buvo nepilnametis, nakties metu, esant apsvaigus nuo alkoholio, dėl panaudoto smurto, nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata), į tai, kad nustatyta kaltinamojo I. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo noru atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šią veiką įvykdė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1, 9, 13 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, iš dalies pripažino savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, pripažindamas tai, kad sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tačiau kitos dalies kaltinimo nepripažino, nuolat keitė savo poziciją ir versijas, teigė, jog kritiškai vertina savo veiksmus, gailisi, kad taip pasielgė, ėmėsi veiksmų, kad atlygintų žalą civiliniams ieškovams, šiuo metu nedirba, iki 2018 m. spalio 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku, vedęs, turi ir augina du mažamečius vaikus, baustas administracine teistas, nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis I. R. buvo teistas šešis kartus, iš jų du kartus jis yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (pagal BK 180 straipsnio 1 dalį), taip pat du kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (BK 138 str. 2 d. 8 p., 140 str. 2 d.). Po nagrinėjamos nusikalstamos veikos jis dar kartą buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. rugpjūčio 5 d. įvykdytų nusikalstamų veikų. Iki šiol kaltinamajam nebuvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Jis teismo prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nurodydamas, jog neįsivaizduoja, kaip jo šeima bei vaikai gyvens be kaltinamojo, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis I. R. paskutines dvi nusikalstamas veikas (be nagrinėjamo nusikaltimo) įvykdė būtent prieš savo šeimos narį – sutuoktinę E. R., įskaitant ir tuo metu, kai sutuoktinė laukėsi kūdikio. I. R. yra gydytas psichiatrijos ligoninėje bei priklausomybės ligų centre dėl priklausomybės alkoholiui sindromo, tačiau specialisto išvados duomenimis, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti nėra pagrindo.

Teismas, įvertinęs tai, kas nurodyta aukščiau, sprendžia, jog kaltinamasis I. R., būdamas ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, savo elgesio nepakeitė, tinkamų išvadų nepadarė, pakartotinai nusikalto ne tik nagrinėjamo įvykio metu, kuomet jam buvo paskirta ir vykdoma laisvės apribojimo bausmė, bet ir vėliau, jam ne kartą buvo atidėtas paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau tai įtakos kaltinamojo I. R. elgesiui nepadarė.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamajam I. R. paskyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę – areštą, net ir maksimalaus dydžio, nebus pasiekti bausmės tikslai. Dėl to jam skirtina griežtesnė BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, šios bausmės dydį, be kita ko atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius bei tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra atlikęs realios laisvės atėmimo bausmės, nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis I. R. įvykdė tuo metu, kai jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, jos dar neatlikus. Šiuo teismo nuosprendžiu ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes reikėtų bendrinti BK 64 straipsnio pagrindu, tačiau, įvertinus tai, jog šiuo metu 2017 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė yra visiškai atlikta, teismas paminėtų bausmių nebendrina.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu (įvertinus recidyvą) bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. rugpjūčio 5 d. įvykdytų nusikalstamų veikų paskirta 20 parų arešto bausme ir I. R. paskiriama galutinė subendrinta 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2018 m. rugsėjo 18 d. baudžiamąjį įsakymą ir šiuo baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti I. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 5 d., 10.25.00 val. iki 2018 m. sausio 5 d., 15.29 val. (1 t., b. l. 170-172), t. y. vieną laikinojo sulaikymo parą, prilyginamą vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam I. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepasišalinti iš (duomenys neskelbtini), bei periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikintinos (1 t., b. l. 173-174).

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas nurodė, kad buvo atlyginta 47,98 Eur turtinė žala dėl S. S. gydymo išlaidų, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas (1 t., b. l.47-52).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. pareiškė 100 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos jam turtinės žalos, suplėšant jo striukę. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji atlygino žalą ir nukentėjusysis atsisakė civilinio ieškinio, todėl bylos dalis dėl nukentėjusiojo S. S. civilinio ieškinio nutrauktina (1 t., b. l. 34; 2 t., b. l .137; BPK 107 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais bei pokalbių telefonu išklotinėmis, esantys byloje (voke, prisegtame prie 1 t. galinio viršelio), paliktini saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d., 3 p.).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

P. E. (E.) L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 5 d., 13.00 val. iki 2018 m. sausio 5 d., 15.12 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą, prilyginamą vienai arešto parai.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepasišalinti iš (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikinti.

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti jo mamai E. L., panaikinti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

P. I. (I.) R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme ir I. R. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2018 m. rugsėjo 18 d. baudžiamąjį įsakymą ir šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikinojo sulaikymo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti I. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 5 d., 10.25.00 val. iki 2018 m. sausio 5 d., 15.29 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą, prilyginamą vienai laisvės atėmimo dienai.

I. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepasišalinti iš (duomenys neskelbtini) bei periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikinti.

I. R. ir E. L. paskirtų bausmių pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistųjų sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Nutraukti bylos dalį dėl nukentėjusiojo S. S. civilinio ieškinio dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais bei pokalbių telefonu išklotinėmis, esančius byloje (voke, prisegtame prie 1 t. galinio viršelio), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Giedrė Norvilienė