Pranešėja J. Badaugienė                                                Civilinė byla Nr. 2A-578-194/2011

Teisėja I. Narbutienė                                          Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00122-2011-3

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 75.4.1.; 121.

(S)

                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                     S P R E N D I M A S

                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                        2011 m. lapkričio 29 d.

       Šiauliai                                                                    

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti  iš

kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

kolegijos narių: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant atsakovo G. S. atstovui advokatui D. G.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. V. ir U. V. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo ir 2011 m. liepos 1 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-218-476/2011 pagal ieškovių A. V. ir U. V. ieškinį atsakovams G. S., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, 

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

             Ieškovės A. V. ir U. V. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo G. S. ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro solidariai priteisti žalos atlyginimą A. V. naudai  16 314,00 Lt., o U. V. naudai 1 470,00 Lt. Nurodė, kad dėl 2006-01-02 autoįvykio, kurio kaltininkas yra atsakovas G. S. ieškovėms buvo padaryta turtinė žala, tačiau atsakovai vengia gera valia atlyginti autoįvykio metu padarytą turtinę žalą.

Atsakovas G. S. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą – priteisti 6 200,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių A. V. ir U. V. ieškinį atsakovams G. S., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl turtinės žalos atlyginimo 2010 m. birželio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovių ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovių solidariai atsakovo naudai 1 350, 00 Lt advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovių apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Raseinių rajono apylinkės teismas pakartotinai išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių A. V. ir U. V. ieškinį atsakovams G. S., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl turtinės žalos atlyginimo 2010 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovių ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovių solidariai atsakovo G. S. naudai 1 850, 00 Lt advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti: 1) 2009-12-30 kvitas Serija (duomenys neskelbtini) – 1 350,00 Lt (rašytinis įrodymas buvo pateiktas Raseinių rajono apylinkės teismui ir pareikštas prašymas dėl šių išlaidų priteisimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-06-16 sprendimo priėmimo); 2) 2010-10-06 kvitas Serija (duomenys neskelbtini) –3 000,00 Lt (rašytinis įrodymas buvo pateiktas Šiaulių apygardos teismui ir pareikštas prašymas dėl šių išlaidų priteisimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir Šiaulių apygardos teismo 2010-12-14 nutarties priėmimo); 3) 2011-04-18 kvitas Serija(duomenys neskelbtini)– 1 850,00 Lt (rašytinis įrodymas buvo pateiktas Raseinių rajono apylinkės teismui ir pareikštas prašymas dėl šių išlaidų priteisimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-05-30 sprendimo priėmimo). Atsakovo teigimu, esant proceso šalies prašymui teismas privalėjo išspręsti klausimą dėl šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 str. 1 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

        Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovių A. V. ir U. V. solidariai atsakovo G. S. naudai 1850,00 Lt. advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad ieškovės autoįvykio metu sugadinto turto neišsaugojo, nepateikė jo apžiūrai draudikui ar draudikų biurui, nepateikė rūbų išvalymo įrodymų. Dėl to nebuvo galima nustatyti ar tikrai buvo sugadinti ieškovių drabužiai, ar jie buvo sugadinti šio eismo įvykio metu, kokia buvo jų vertė ir nustatyti sugadintų drabužių žalos dydžio (TPVCAPD Įstatymo 14 str. 2 d., Taisyklių 13 p.). Taip pat nesant transporto išlaidų įrodymų, teismas negalėjo nustatyti jų dydžio, pagrįstumo, bei jų priežastinio ryšio su eismo įvykiu.

             Ieškovių A. V. 17 84,00 Lt ir U. V. 410,00 Lt išlaidos vaistams bei  ieškovės A. V. 10 000,00 Lt darbo užmokesčio netekimas taip pat nepagrįstos įrodymais.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 1 d. papildomu sprendimu atsakovo G. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino. Priteisė solidariai iš ieškovių A. V. ir U. V. atsakovui G. S. likusią bylinėjimosi išlaidų dalį – 4 350,00 Lt. Teismas nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu iš ieškovių solidariai priteisė atsakovo naudai 1 350,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, t. y. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl 3 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo neišsprendė, todėl teismas vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 227 str. 1 d. 3 p. atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

            Apeliaciniais skundais ieškovės A. V. ir U. V. prašo Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. papildomą sprendimą.

            Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismo išvada, kad kadangi ieškovės autoįvykio metu sugadinto turto neišsaugojo ir nepateikė jo draudikui arba draudikų biurui, todėl teismas negalėjo nustatyti sugadinto turto vertės ir žalos dydžio yra nepagrįsta ir nemotyvuota.  Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio aplinkybių nustatyta, kad dėl atsakovo (nuteistojo) G. S. kaltės jo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su nukentėjusiųjų automobiliu. Smūgis buvo stiprus, nes nukentėjusiųjų automobilis buvo pilnai sunaikintas, o nukentėjusios iškrito iš automobilio ir buvo sužalotos, išdaužytų stiklų supjaustytos, kruvinos, ant šlapio sniego purvino ir kraujuoto. Visi ieškovių rūbai buvo sutepti krauju, supjaustyti stiklų (sunaikinti). Draudimo kompanija nereikalavo pateikti ar išsaugoti autoavarijos metu sugadintų drabužių. CK 249 str. numato, kad jeigu šalis nuostolio dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas minėto CK straipsnio pagrindu absoliučiai nevertino  žalos dydžio dėl kiekvienos įvardintos sumos.
2. Teismo atsisakymas prijungti civilinę bylą, kurioje buvo pateikti įrodymai dėl negautos naudos, dėl darbo užmokesčio ir kt., tik parodė teismo išankstinę nuomonę nespręsti žalos atlyginimo klausimo įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamojoje byloje buvo atlikta medicininė ekspertizė dėl nukentėjusiųjų sužalojimo, kurioje nurodyta, kada buvo sužalota, prie kokių aplinkybių, kiek laiko gydėsi, kiek buvo nedarbinga. Teismo teiginys, kad A. V. gydymas VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje buvo apmokėtas iš sveikatos draudimo fondo lėšų, tik patvirtina nukentėjusios gydymą ir laikotarpį ir kad ji neprašė iš atsakovų padengti šias išlaidas.
3. Teismas  priėjo nepagrįstos išvados, kad nukentėjusios turėjo kreiptis į draudikų biurą ir pateikti jam kažkokius įrodymus. Atvirkščiai, draudikų biuras privalėjo rinkti įrodymus dėl žalos atlyginimo, bei teismui pateikti kokius nors įrodymus, nuginčijančius ieškovių pateiktus žalos paskaičiavimus. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, civilinėje byloje (kurią prašėme teismo išreikalauti ir prijungti prie šios civilinės bylos) išaiškinta, kad biuras turi pareigą atlyginti žalą tuo atveju kai draudimo bendrovė subankrutavo, o jis perėmė draudimo bendrovės teises ir pareigas. Draudikų biuras, kuris į bylą įtrauktas tik po kelių metų, atsisakė mokėti žalos atlyginimą motyvuodamas tuo, kad ieškovės laiku nesikreipė dėl žalos atlyginimo. To padaryti ieškovės net neturėjo galimybės, nes nežinojo, kad draudimo bendrovei bus paskelbtas bankrotas. Bet Draudikų biurui išlieka pareiga, civilinėje byloje, paskaičiuoti žalos dydį pagal pateiktus įrodymus, esamus įrodymus, arba nuneigti pateiktą žalos dydį. Biuras pateikė savo paskaičiavimus teismui, bet teismas jų nepagrįstai nevertino ir dėl jų nepasisakė.
4. Apeliantės teigia, kad atsakovo G. S. vardu pateiktas prašymas pasirašytas ne paties atsakovo, o nežinomo asmens. Toks prašymas suklastotas ir negalėjo būti priimtas nagrinėjimui. Apeliančių nuomone, atsakovas praleido 20 dienų terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti.
5. Teigia, kad teismas sąmoningai nenurodė, kokioje civilinėje Raseinių apylinkės teismo byloje buvo priimtas sprendimas priteisti iš ieškovių 1 350,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės paaiškina, kad toks sprendimas buvo priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-0237/2007, 2010 m. birželio 16 d. sprendimu. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas Šiaulių apygardos teismui ir Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas. Todėl Šiaulių apygardos teisme ir negalėjo būti išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų G. S. naudai, nes teismo sprendimas buvo panaikintas būtent ieškovių apeliacinio skundo pagrindu.
6. Teismas net nesiteikė įvertinti atstovavimo išlaidų, o jas priėmė, kaip faktą, nors pateiktos atstovavimo išlaidos neatitinka Teisingumo ministerijos rekomendacinių kriterijų.

            Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovas G. S. prašo palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-05-30 sprendimą ir Raseinių apylinkės teismo 2011-07-01 papildomą sprendimą, apeliacinius skundus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas G. S. laiko teisiškai nepagrįstu apeliančių reikalavimą solidariai kartu su LR transporto priemonių draudikų biuru atlyginti apeliančių nurodomą žalą. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, t.y. atvejai, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. Draudimo kompanija, draudžianti civilinę atsakomybę, prisiima ribotą atsakomybę, t.y. atlygina padarytą žalą neviršydama draudimo sumos. Apeliančių teiginiai, jog yra suklastotas parašas yra nepagrįsti ir melagingi, kadangi visus procesinius dokumentus parengtus atsakovo vardu visada pasirašydavo pats atsakovas.

            Apeliacinis skundas dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo panaikinimo tenkintinas iš dalies.

           Apeliacinis skundas dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. papildomo sprendimo panaikinimo tenkintinas iš dalies.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

           Byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 29 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (162–165 b. l., t. 1, baudžiamoji byla Nr. 1-96-0237/2007) atsakovą G. S. pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ieškovėms U. V. ir A. V. buvo pripažinta teisė į jų pareikštų civilinių ieškinių dalyse dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl šio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka dėl to, kad ieškovių turtinei žalai apskaičiuoti patvirtinančius įrodymus teismas pripažino nepakankamais, jog šio reikalavimo pagrįstumui įvertinti reikalingas papildomų procesinių veiksmų, kurie užvilkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, atlikimas.

          Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos taikyti civilinę atsakomybę, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka esant įstatyminiams pagrindams (BPK 115 str. 2 d.), tai ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka nebegalima iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį (CPK 182 str. 3 p.). Pripažinimas teisės į ieškinio patenkinimą baudžiamajame procese reiškia, jog teismas, civilinio proceso tvarka nagrinėjantis žalos dydžio klausimą, gali tik pareikalauti iš ieškovių reikalingos medžiagos ieškinio dydžiui pagrįsti, tačiau atmesti jo negali.

Žalos atlyginimą apeliantės prašo priteisti iš atsakovų G. S. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Įvykio kaltininkas G. S. buvo apsidraudęs transporto priemonę UADB “Baltikums draudimas“. Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymo ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta juose numatytas draudiminis įvykis. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikas, įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje numatytam draudiminiam įvykiui, įsipareigoja sumokėti draudėjui draudimo išmoką, atlygindamas autoavarijos metu padarytą žalą tretiesiems asmenims. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo  draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu atsakingam draudikui ar Biurui  sumokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį (TPVCAPD įstatymo 13 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2004; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2005). Šiuo atveju esant apdraustai atsakovo G. S. civilinei atsakomybei bei atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų dydį, neegzistuoja įstatymų leidėjo reglamentuoti pagrindai numatantys apsidraudusio G. S. papildomą (subsidiarią) civilinę atsakomybę. Pareiga atlyginti turtinę žalą atsiranda šiuo atveju UADB “Baltikums draudimas“. Kadangi G. S. civilinę atsakomybę apdraudusi UADB “Baltikums draudimas“ yra bankrutavusi, todėl pareiga atlyginti žalą pereina atsakovui Transporto priemonių draudikų biurui, kuris nagrinėjimu atveju yra pripažįstamas tinkamu atsakovu (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėse, Transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymas).

Ieškovės prašė priteisti autoįvykio metu patirtos turinės žalos atlyginimą, kurią sudaro autoįvykio metu sunaikinti rūbai, transporto išlaidos, darbo užmokesčio netekimas, išlaidos vaistams. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).

Liudytoja O. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad abiejų ieškovių rūbai, avalynė ir kt. rūbai buvo sutepti krauju, nuo išdužusių automobilių stiklų supjaustyti, sugadinti, netinkami naudoti, todėl ieškovių prašymas pritiesti A. V. – 2 190,00 Lt, U. V. – 1 060,00 Lt už autoįvykio metu sugadintą turtą tenkintinas.

Nors ieškovė A. V. pateikė teismui Taksi kelionės kvitus, tačiau nėra byloje pateiktos gydytojų komisijos išvados, jog ieškovė dėl patirto autoįvykio negali judėti visuomeniniu transportu, kad dėl sužalojimo būtinas spec. transportas. Taip pat liudytoja O. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vežiojo mamą į gydymo įstaigas nuosavu automobiliu, tačiau už tai atlygio negavo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ieškovės prašymas dėl transporto priemonių išlaidų priteisimo netenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.283 str. 2 d., į atlygintiną žalos, padarytos sužalojant asmens sveikatą, sumą turi būti įtrauktos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad ieškovei A. V. buvo nustatytas 1 000,00 Lt darbo užmokestis. Nuo 2006 m. gegužės mėn. iki gruodžio ieškovė dirbo tik po 4 va. per dieną ir gaudavo 300,00 Lt darbo užmokestį. Negautos kiekvieno mėnesio pajamos sudarė 700,00 Lt.  Ieškovė nedarbinga buvo nuo 2006-01-02 iki 2006-05-03, t. y. 6 mėnesius, todėl ieškovei priteistinas 4 200,00 Lt netektas darbo užmokestis.

Ieškovės prašymas priteisti netektas pajamas dėl UAB „Žemėtvarkos projektai“ vykdomus projektus yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Bylos duomenimis ieškovė 2007 m. jau buvo darbinga. Nėra duomenų, kad dėl 2006 m. sausio 26 d. traumos gydymas būtų tęsiamas iki 2007 m. Įmonės, kurioje dirbo ieškovė nuostoliai dėl neįgyvendintų projektų nepriskirtini fizinio asmens turtinei žalai.

Iš baudžiamojoje byloje Nr. 2-448-96/2009 esančių išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovėms dėl patirtų traumų autoįvykio metu buvo skiriami vaistai gydymui, todėl ieškovių prašymas priteisti A. V. –  1784,00 Lt, o U. V. – 410,00 Lt išlaidas vaistams tenkintinas.

    Apeliančių teiginys, kad atsakovo G. S. vardu pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pasirašytas ne paties atsakovo, o nežinomo asmens, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Šį faktą patvirtinančių įrodymų ieškovės nepateikė, taip pat apeliantės neprašė skirti ekspertizės parašo tikrumui nustatyti.

    LR CPK 277 str. 2 d. nustato 20 dienų terminą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, per kurį gali būti iškeltas klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2011-05-30, terminas baigėsi 2011-06-19. Ant voko esantis pašto spaudas patvirtina, kad prašymas buvo priduotas į paštą 2011-06-16, t. y. nepraleidus termino.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas maksimalų dydį, tai reiškia, kad didesnių išlaidų, nei nurodytos rekomendacijose, priteisimas iš esmės neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Nurodytos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3  straipsnio 7 dalis), teisinė pagalba teikiama, pavyzdžiui, itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ir panašiai. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas turėtas išlaidas. Rekomenduojami dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta  minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – 800 Lt nuo 2008-01-01 (Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo G. S. advokatas ruošė atsiliepimą į ieškinį, daug kartų dalyvavo teismo posėdžiuose, bylos nagrinėjimas truko ilgiau kaip vienerius metus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas nenukrypo nuo Rekomendacijos nustatytų maksimalaus dydžio už advokato suteiktas paslaugas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatymas pirmiausiai atlyginti ieškovėms autoįvykio metu padarytą turtinę žalą įpareigoja Draudikų biurą ir ieškovių ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-07-01 papildomas sprendimas keistinas bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš Draudikų biuro.

Ieškinį tenkinant iš dalies iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistinos G. S. 5 275,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos pirmos instancijos teisme ir 1 500,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 p.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlyginęs pagal draudimo sutartį ieškovėms autoįvykio metu patirtą žalą turi regreso teisę į G. S..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, 3 punktu,

n u t a r i a :

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo panaikinti ir priimti naują sprendimą.  Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (įmonės kodas 125709291, adresas Algirdo g. 38, Vilnius) ieškovei A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 8 174,00 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (įmonės kodas 125709291, adresas Algirdo g. 38, Vilnius) ieškovei U. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1 470,00 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. papildomą sprendimą pakeisti: priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (įmonės kodas 125709291, adresas Algirdo g. 38, Vilnius) G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini))  5 275,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (įmonės kodas 125709291, adresas Algirdo g. 38, Vilnius) G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini))  1 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                        Jolanta Badaugienė                                                                       

Teisėjai                                                                                           Laisvė Aleknavičienė

                Danutė Matiukienė