Baudžiamoji
byla Nr. N1-650-648/09
Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00993-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.11.11.;
(S)
1.2.14.1.2.3.;

VILNIAUS
MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N
D I S
L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A
R D U
2009 m.
gruodžio mėn. 14 d.
Vilnius
Vilniaus
miesto antros apylinkės teismo teisėjas Artūras Pažarskis, sekretoriaujant
Gintarei Selezniovaitei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. J. , gynėjui
advokatui Mansurui Muksinovui, kaltinamajam M. S. ,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M.
S., asmens kodas (duomenys
neskelbtini) gimęs (duomenys
neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, besimokantis (duomenys
neskelbtini) mokykloje, 7 klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
deklaravęs gyvenamosios vietos adresą ten pat, neteistas, kaltinamas pagal LR
BK 178 str. 2 d.
Teismas,
išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n
u s t a t ė :
M. S. pagrobė svetimą turtą iš asmens kuprinės, o būtent: jis, veikdamas kartu su mažamečiu E.
M. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2009-03-19 apie 14.30
val. 14-o maršruto troleibuse, važiuojant Savanorių pr., Vilniuje, nuo viešojo
transporto sustojimo „Savanorių“ iki sustojimo „Gerosios Vilties", iš
mažametės J. J. kuprinės kišenes pagrobė J.
J. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6085", 400 litų vertės, su SIM kortele, 19 litų vertės, ir 2 GB
atminties kortele, 60 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. J. bendrą 479 litų dydžio turtinę žalą.
Kaltinamasis
M. S. kaltu prisipažino ir parodė, jog su E. įlipo
į troleibusą Savanorių stotelėje. Troleibuse jis iš mergaitės kuprinės galinės
kišenės ištraukė telefoną Nokia su SIM kortele ir atminties kortele. Galinė
kuprinės kišenė buvo uždaryta, o E. ją atidarė. Telefoną jis vienas pardavė
stotyje už 40 Lt. SIM atidavė E., o dėl atminties kortelės neatsimena. Nežino,
kodėl taip pasielgė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė
įrodyta sekančiais įrodymais:
Nepilnamečio
liudytojo E. M. parodymais, kuris teisme parodė, kad kartu
su M. važiavo troleibuse, ten buvo dvi mergaitės. Jos į jį atsisuko, tada jis
pasakė „ko čia žiūrit“. Jos nusisuko, tada jis truputi atsegė vienos mergaitės
kuprinės kišenės užtrauktuką, o tada M. atsegė iki galo. Kuprinėje buvo
telefonas. M. įkišo ranką, ištraukė telefoną ir įdėjo į kišenę. Išlipę iš
troleibuso nuėjo iki draugo, vėliau jis nuėjo namo, o kur M. nuėjo su telefonu,
nežino. Po poros dienų su M. buvo susitikęs, už tą telefoną nieko nedavė.
Nukentėjusiosios
J. J. parodymais, kuri teisme parodė, jog po vagystės
dukra jai pasakojo, kad ji važiavo troleibusu iki Gerosios Vilties stotelės.
Berniukai stovėjo už nugaros. Kai dukra atsisuko, berniukai pasakė, užsisukti.
Ji jautė, kaip kažkas vyksta su kuprine. Išlipo iš stotelės ir pamatė, kad
nebėra telefono. Telefonas neatsirado. Telefono vertė su SIM kortele 419 litų.
Žala neatlyginta. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti.
Asmens parodymo apažinti protokolas
patvirtina, kad mažametė nukentėjusioji J. J. parodymo
atpažinti metu atpažino M. S. kaip vaikiną, kuris
2009-03-19 apie 14.30 val. buvo troleibuse ir stovėjo jai už nugaros (b.l.
56-58).
Ištirtų
įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis viešoje
vietoje iš nukentėjusiosios J. J. kuprinės pagrobė svetimą
nukentėjusiajai J. J. priklausantį turtą – mobilaus ryšio
telefoną Nokia su SIM kortele ir atminties kortele. Kaltinamasis prisipažino,
kad jis važiuodamas troleibuse iš nukentėjusiosios kuprinės kišenės ištraukė
mobiliojo ryšio telefoną Nokia su SIM kortele ir atminties kortele. Šią
aplinkybę patvirtino ir nepilnametis liudytojas E. M. . Kad
kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš mažametės J. J. kuprinės
buvo pagrobtas minėtas turtas teisme patvirtino ir nukentėjusioji J. J. . Ikiteisminio tyrimo metu duoti mažametės
nukentėjusiosios J. J. parodymai (b.l. 9), kurie
teisiamojo posėdžio metu pagarsinti LR BPK 276 str. 4 d. tvarka, neprieštarauja
byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir taip pat patvirtina vagystės iš
kuprinės faktą. Darytina išvada, kad kaltinamasis suprato, jog savinasi
svetimą turtą iš kuprinės ir tai yra nusikalstama bei to siekė, t.y.,
kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Nusikalstama veika yra baigta,
kadangi kaltinamasis pagrobtu turtu naudojosi ir disponavo turtu pagal savo
valią. Kvalifikuojantis požymis – turto pagrobimas iš nešulio (kuprinės)
viešoje vietoje, yra įrodytas aptartais įrodymais, neginčijamai yra nustatyta,
kad kaltinamasis svetimą turtą pagrobė viešoje vietoje – troleibuse, bei jį
pagrobė iš mažametės nukentėjusiosios kuprinės. Todėl kaltinamojo nusikalstami
veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 178 str. 2 d.
M. S. atsakomybę lengvinanti
aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi,
jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis
teisiamas pirmą kartą (b.l. 69), administracine tvarka nebaustas (b.l. 70), yra
moksleivis, nepilnametis, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 81),
Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 88), Vilniaus
psichikos sveikatos centre negydytas ir įskaitose neįrašytas (b.l. 90), padarė
tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kadangi kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi,
tai atitinka LR BK 93 str. 1 d. 3 p. numatytą pagrindą, kuriam esant galima
atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo
elgesys po nusikalstamos veikos padarymo socialine prasme nėra pakankamai
tinkamas: jis retai lanko mokyklą, neklauso savo motinos, kurią, jos žodžiais,
ignoruoja, todėl siekiant pakeisti jo gyvenimo būdą ir netoleruotiną elgesį,
atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtinos auklėjamojo poveikio
priemonės.
Byloje
nukentėjusioji J. J. byloje pareiškė 479 litų dydžio
civilinį ieškinį. Civilinė atsakovė V. S. civilinį ieškinį
pripažino iš dalies, nurodydama, kad ji neturi tokių pinigų. Kadangi byloje
nustatyta, kad turtinė žala padaryta tiek kaltinamojo M. S. ,
tiek mažamečio E. M. veiksmais, civilinis ieškinys
tenkinamas, žalą solidariai priteisiant iš M. S. , o jam
neturint turto ar uždarbio, iš jo motinos civilinės atsakovės V.
S. ir E. M. tėvo civilinio atsakovo V.
M. ( LR CK 6.275 str. 1 d. ir 6.276 str. 1 d., 2 d.).
Civilinis
ieškinys byloje nepareikštas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 4 d,
teismas
n
u s p r e n d ž i a:
M. S. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės
pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti M. S. auklėjamojo poveikio priemones -
įspėjimą, išaiškinant, jog jeigu jis ateityje padarys nusikalstamą veiką, jis
bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendra tvarka, bei paskirti elgesio
apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo
dienos, įpareigojant M. S. kiekvieną dieną nuo 21 val.
iki 07 val. būti namuose, elgesio apribojimo laikotarpiu mokytis bei dalyvauti
valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamuose socialinio
ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kardomąją
priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje,
panaikinti.
Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš M.
S. , o jam neturint turto ar uždarbio, iš jo motinos V. S.
bei nepilnamečio E. M. tėvo V. M. 479
(keturis šimtus septyniasdešimt devynis) litus J. J. turtinei
žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti
skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus
miesto antros apylinkės teisme.
Teisėjas
Artūras Pažarskis