Civilinė byla Nr. 2A-1567-160/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08245-2011-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 121.14.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. A. ieškinį V. K. (V. K.) dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (trečiasis asmuo – UAB ,,Vilniaus energija“).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
1. Ginčo esmė
N. A. prašė atidalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš bendros dalinės nuosavybės, priteisiant jai visą butą natūra, o atsakovui V. K. priteisti 24950 Lt kompensaciją už jam priklausančią ¼ buto dalį per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo; atidalinus butą, atsakovą iškeldinti per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Paaiškino, kad ¾ ginčo buto testamentu jai paliko 2010-10-02 mirusi Z. K., likusi dalis buto priklauso atsakovui. Butas yra 3 kambarių su virtuve, vonia ir kt. bendro naudojimo patalpomis. Atidalinti butą suformuojant du nekilnojamojo turto objektus nėra galimybės, kadangi butas yra nedalus. Ieškovė savo buto dalimi neturi galimybės realiai naudotis, o bute gyvenantis atsakovas nėra finansiškai pajėgus išsipirkti jos buto dalį bei negali išlaikyti turto.
V. K. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad yra neįgalus, neturi kito būsto, juo rūpinasi žmona, kuri gyvena kartu. Siūloma kompensacija yra per maža, jog jis galėtų nusipirkti kitą būstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-24 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, kad ieškovės pasiūlytu būdu buto atidalinti negalima. Ieškovė atsakovui kitokio bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo nesiūlė, nors yra visos galimybės atidalinti šalims priklausantį butą natūra. Atsakovas yra ribotai darbingas, nuosavybės teisėmis kito būsto neturi, tuo tarpu ieškovė gyvena užsienyje, nepateikė įrodymų, kad nuosavybės teisėmis jokio gyvenamojo ploto neturi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
N. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika ir neginė ieškovės teisės dėl to, jog ieškovė nuosavybės teisės priklausančiame bute negyvena. Teismo išvada, jog ieškovė nesiūlė kitokio atidalijimo būdo yra nepagrįsta, kadangi byloje pateikti įrodymai, kad iki ieškinio pateikimo teismui ieškovė siekė išspręsti bendru susitarimu, siūlė kelis variantus atidalijimo. Teismo motyvai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad nuosavybės teisėmis jokio gyvenamojo ploto neturi ir kad atsakovas yra nedarbingas ir neturi nuosavybės teisėmis kito būsto, yra netinkami, dėl šių motyvų negali būti pažeidžiami kito savininko, t. y. ieškovės nuosavybės teisės. Be to, atsakovo žmona nuosavybės teisėmis turi kitą butą. Atsakovas yra skolingas už komunalines paslaugas, todėl egzistuoja grėsmė prarasti butą. Byloje pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas turėtų užtikrinti tolesnį turto naudojimo racionalumą bei padės išvengti didesnių nuostolių abiems savininkams.
V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Paaiškino, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto atidalinimas, priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją, o ieškovei nuosavybės teisėmis priskiriant visą butą, negalimas. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovė atsakovui kitokio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo (be ieškinyje nurodyto) nesiūlė. Ieškovė taip pat yra skolinga kreditoriams, todėl ieškovės argumentai dėl buto praradimo yra nepagrįsti. Atsakovo skola už komunalines paslaugas nėra didelė, todėl skola bus grąžinta. Ieškovė turi realią galimybę atsidalinti jai tenkančią realiąją buto dalį ir pati mokėti mokesčius už jai tenkančią buto dalį.
Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują. Paaiškino, kad teismas nevertino bendraturčių interesų pusiausvyros, netinkamai taikė materialinės teisės normas, ginčo iš esmės neišsprendė. Ieškovės pasiūlytas atidalijimo būdas atitinka LAT suformuotą praktiką.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CK 4.80 str. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nesusitarus dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).
Taigi įstatymu reglamentuota, kad vieno iš bendraturčio reikalavimu, jo dalis gali būti atidalinta iš bendrosios jungtinės nuosavybės, jei atidalijimas neišeina natūra – naudojant subsidiarų atidalijimo būdą – kompensaciją.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 7-8) tvirtina, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkai yra du: N. A. (3/4 dalys) ir V. K. (1/4 dalis). Buto plotas – 63,67 kv. m., gyvenamasis plotas – 43,76 kv. m. Jeigu butą išeitų padalinti natūra pagal savininkams tenkančias ploto dalis, atsakovui tektų viso 15,92 kv. m. buto ploto, iš jo gyvenamojo – 10,94 kv. m. Taigi atsakovui tenkanti buto ploto dalis yra žymiai mažesnė nei ieškovei, todėl jei daikto natūra neįmanoma padalinti, subsidiarus atidalijimo būdas labiau taikytinas atsakovui. Buto planas (Buto su rūsiu vertinimo ataskaitos Nr. 11-08-29-K102 8, 25 pusl.) tvirtina, kad natūra butą padalinti į du atskirus būtus nei pagal šalims tenkantį plotą, nei nukrypstant nuo nuosavybės teisės dalių, neįmanoma: butas turi vieną išėjimą ir jo išplanavimas toks, kad neišvengiamas bendrų patalpų ir vieno pereinamo gyvenamojo kambario bendras naudojimas. Atsakovo paaiškinimas tvirtina, kad jis, nors ir gyvena bute, neturi lėšų kompensacijai, jei butas butų paliktas jam. Jo nuosavybės dalis turte yra 3 kartus mažesnė, nei ieškovės. Todėl išmokant jam kompensaciją esminės jo, kaip savininko teisės nebūtų pažeistos. Argumentas, kad atsakovas už kompensaciją negalėtų įsigyti kito gyvenamojo būsto, nepagrįstos. Kaip matyti iš buto su rūsiu vertinimo ataskaitos, buto rinkos vertė 2011-09-02 buvo nustatyta 160000 Lt. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, viešai prieinama VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė 2012-01-01 datai pagal 2011-08-01 rinkos būklę yra 127000 Lt. Kitokių įrodymų dėl buto vertės į bylą nepateikta. Taigi buto vertės vidurkis pagal šiuos vertinimus yra 143500 Lt, o viena ketvirtoji šios vertės sudaro 35875 Lt. Už tokią kainą Vilniaus mieste pagal atsakovui tenkantį buto plotą, gyvenamąją patalpą įsigyti įmanoma, todėl atidalijimo ir bendro turto būdas išmokant atsakovui kompensaciją, yra įmanomas ir atsakovo, kaip dalies turto savininko, interesų nepažeidžia.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad butą galima atidalinti natūra, įvertinus buto išplanavimą, yra nepagrįsta, o naudojimosi butu tvarkos nustatymas tai nėra atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas. Aplinkybė, kad atsakovas yra iš dalies nedarbingas (b. l. 23) negali turėti įtakos jo nuosavybės teisių įgyvendinimui. Todėl teismo sprendimas nepagrįstas. Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų priimti sprendimui iš esmės, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovės nuosavybėn priteisiamas visas butas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 35875 Lt kompensacija. Kadangi atsakovui reikalingas laikas įsigyti kitai gyvenamajai patalpai, atsakovas įpareigojamas išsikeldinti iš buto per 3 mėnesius po to, kai ieškovė išmokės atsakovui kompensaciją.
Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos žyminio mokesčio išlaidos už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą, viso 276 Lt.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškovės N. A. ieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalinti N. A. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra butą N. A., o N. A. įpareigoti išmokėti V. K. 35875 Lt (trisdešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių Lt) kompensaciją.
Įpareigoti V. K. išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo kompensacijos už atidalintą turto dalį išmokėjimo dienos.
Priteisti iš V. K. 276 Lt (du šimtus septyniasdešimt šešis Lt) N. A. naudai teismo išlaidų atlyginimo.
Teisėjai Zita Smirnovienė
Henrichas Jaglinskis
Asta Radzevičienė