Administracinė byla Nr. AS-640-415/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01823-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kyževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji vaidra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji vaidra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonė taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naujoji vaidra“ ir UAB „Šiaulių lyra“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 12 d. pranešimą Nr. SE-551 „Dėl pranešimo apie licencijos patikslinimą“; 2) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. A-1024 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji vaidra“ licencijos Nr. EA-8-(19) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“; 3) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 12 d. pranešimą Nr. SE-554 „Dėl pranešimo apie licencijos patikslinimą“; 4. panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. A-1025 „Dėl UAB „Šiaulių lyra“ licencijos Nr. 1-498 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“; 5) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti aukščiau nurodytų aktų galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugpjūčio 2 d. išsprendę pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, netenkino.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi administracinėje byloje pareiškėjų UAB „Naujoji vaidra“ ir UAB „Šiaulių lyra“ skundą dalyje dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. A-1024 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji vaidra“ licencijos Nr. EA-8-(19) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“ 1 punkto ir 2019 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. A-1025 „Dėl UAB „Šiaulių lyra“ licencijos Nr. 1-498 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“ 1 punkto panaikinimo priėmė, likusioje dalyje skundą atsisakė priimti.
Pareiškėjai teismui pateikė UAB „Masada“ finansinius duomenis kaip įrodymą, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jie patirs didelę žalą. Teismas pažymėjo, kad UAB „Masada“ nėra šios bylos proceso šalis, todėl šios bendrovės finansinius duomenis vertino kaip teisiškai nereikšmingus, priimant sprendimą šioje byloje, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, kad nei vienas iš pareiškėjų nepateikė savo metinių finansinių duomenų, turimų darbuotojų skaičiaus, prekybos alkoholiniais gėrimais analizės, kurie pagrįstai teismui leistų spręsti apie aplinkybių, kurios ateityje galėtų nulemti didelę ir sunkiai atitaisomą žalą, susidarymą.
Pareiškėjai nurodė, kad yra sudarę nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkas – UAB „Naujoji vaidra“ moka nuomotojai – UAB „Šiaulių lyra“ 622,30 Eur netesybas iki patalpų priėmimo – perdavimo akto sudarymo ir ši suma kiekvieną mėnesį didėja. Teismas, pareiškėjų nurodytą argumentą vertino kritiškai ir pažymėjo, kad 2019 m. vasario 19 d. sudarytoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatyta galimybė sutartį nutraukti. Teismas pabrėžė, kad šalims nepateikus įmonių finansinių ataskaitų, nėra galimybės spręsti ar 622,30 Eur suma įmonei gali būti ekonomiškai per didelė našta, kuri galėtų padaryti didelę ar sunkiai atitaisomą žalą. Teismas atkreipė pareiškėjų dėmesį, kad jų sprendimai, susiję su nuomos sutarties tęsimu, kuomet patys pareiškėjai siekia tęsti galimai ekonomiškai nenaudingą sandorį, negali būti priežastis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjų pateiktus argumentus ir dokumentus, sprendė, kad pareiškėjų nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas atkreipė pareiškėjų dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį iš jų prašymą tenkinti. Pareiškėjai nesutikdami su teismo nutartimi, nurodo šiuos argumentus:
Pareiškėjai reikšdami atsakovui konkrečius reikalavimus, kuriuos teismas priėmė nagrinėti, išsamiai motyvavo bei pateikė konkrečius įrodymus, jog Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. priimtas sprendimas, kuris pareiškėjų yra apskųstas kitoje administracinėje byloje (Regionų apygardos administraciniame teisme Šiaulių rūmuose nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-7640-289/2019), yra itin tikėtinai nepagrįstas, atitinkamai pareiškėjų skundu reiškiami reikalavimai dėl atsakovo direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymų Nr. A-1024, A-1025, priimtų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimo pagrindu, irgi yra itin tikėtinai pagrįsti, todėl šių įsakymų vykdymas pažeis viešąjį interesą, nepataisomai paveiks pareiškėjų teisėtus interesus, taigi netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, šiuo atveju bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. priimtu sprendimu yra pakartotinai ribojamos pareiškėjo UAB „Šiaulių lyra“ teisės prekiauti nakties metu, nors, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-63-1221/2012 konstatavo tokio ribojimo nepagrįstumą bei neteisėtumą. Todėl toks atsakovo veikimas vėl priimant UAB „Šiaulių lyra“ veiklą ribojantį 2019 m. liepos 4 d. sprendimą reiškia grubų teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje nepagrįstai neanalizavo bei nepasisakė dėl šios aplinkybės.
Teismas nepaneigė, kad pareiškėjų su skundu pateikti UAB „Masada“ finansiniai rodikliai, sudaro pagrindą tvirtinti, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje byloje. Pareiškėjai pateikė konkrečius įrodymus, jog netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jų patiriama žala viršys 70 000 Eur, o taip pat atsiras išlaidos naujiems teisminiams ginčams dėl turtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjai nurodo, kad UAB „Naujoji vaidra“ kitų pajamų, išskyrus gaunamą nuomos mokestį, neturi, o nuomininkas informavo, kad nutrauks sutartį jau nuo 2019 m. spalio 31 d., todėl UAB „Naujoji vaidra“ patiriamos netesybos pagal nuomos sutartį (kas mėnesį po 621 Eur) irgi yra reikšmingos sumos lyginant jas su bendrovės dabartinėmis pajamomis, nes nuo 2019 m. spalio 31 d. UAB „Naujoji vaidra“ nebeteks visų pajamų.
Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat nurodė daug duomenų, kurie iš esmės nesusiję su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumu ar pagrįstumu. Pareiškėjai citavo administracinių bylų išnagrinėtų iš esmės aplinkybes, Konstitucinio Teismo nutarimus ir pan.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugsėjo 27 d. teismui pateikė duomenis, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą
Nr. T-330 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kurio 1 punktu nusprendė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką draudžiant prekiauti nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Šiaulių miesto viešojo maitinimo vietose adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2 punktu pripažino netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. T-287 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl skundžiamo Tarybos Sprendimo, kuriuo vadovaujantis ir buvo priimti skundžiami direktoriaus įsakymai dėl pareiškėjų licencijų patikslinimo, atsakovo nuomone, nebeliko objektyvių priežasčių tenkinti pareiškėjų skundą, juo labiau spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2019 m. spalio 1 d. pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovas 2019 m. rugsėjo 27 d. rašte „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ tik deklaruoja, kad panaikinus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. T-287 nebeliko objektyvių priežasčių panaikinti skundžiamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymų Nr. A-1024, Nr. A-1025 dalis bei spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, tačiau nenurodo jokių jo nuomonę pagrindžiančių motyvų. Pareiškėjų vertinimu atsakovo nurodyti teiginiai tik patvirtina, kad jų pirminis skundas yra pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas jų atskirasis skundas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, netenkino.
2019 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateikti duomenys į bylą nesudaro pagrindo nevertinti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjų ginčijamų administracinių aktų dalims. Pareiškėjai savo atskirojo skundo neatsisakė, taip pat teisėjų kolegija neturi duomenų, kad byla pirmosios instancijos teisme būtų nutraukta. Todėl, teisėjų kolegija pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-900-662/2016).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tačiau kai kurios bendrosios taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iki 2016 m. liepos 1 d., lieka aktualios taikant nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad prekyba alkoholiniais gėrimais – ūkinė veikla. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį, valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės teisė reguliuoti ūkinę veiklą sudaro konstitucines prielaidas leisti įstatymus, kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę, ekonominio ir socialinio gyvenimo įvairovę bei pokyčius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1996 m. kovo 15 d., 2000 m. spalio 18 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į reguliuojamų ūkio santykių svarbą ir pobūdį, gali diferencijuotai reguliuoti ūkinę veiklą arba nustatyti tam tikras jos sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, ypač atsižvelgdamas į inter alia (be kita ko) visiems žinomus neigiamus padarinius, kuriuos alkoholio vartojimas gali sukelti žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms vertybėms, taip pat į tai, kad šiai veiklos sričiai pagrįstai yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, gali įstatymu nustatyti savivaldybių tarybų įgaliojimus dalyvauti formuojant, koordinuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką ir ją įgyvendinant (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. administracinė byla Nr. AS-570-525/2017).
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.
Prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnis. Prie valstybinio reglamentavimo priemonių, skirtų mažinti alkoholio suvartojimą, priskirtina ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytoji, o būtent tai, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Šioje teisės normoje numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia savivaldybių taryba, priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Todėl įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus savivaldybių taryboms, esant reikalui, riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia (be kita ko) apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai siekia kad būtų laikinai sustabdomi ginčijamų sprendimų – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. A-1024 „Dėl UAB „Naujoji vaidra“ licencijos Nr. EA-8-(19) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“ 1 punkto ir 2019 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. A-1025 „Dėl UAB „Šiaulių lyra“ licencijos Nr. 1-498 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“ 1 punkto, galiojimas.
Pareiškėjai atskirajame skunde cituoja administracines bylas, kurios buvo išnagrinėtos iš esmės, teigdami, kad teismas turėjo atsižvelgti ir preziumuoti, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje, tačiau konkrečių argumentų, kuo tų bylų išnagrinėjimo rezultatas gali turėti reikšmės teismui vertinant pareiškėjams galimą kilti didelę žalą nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nenurodo.
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjai negali grįsti jiems galimai kilsiančią didelę žalą besiremdami kito ūkio subjekto finansiniais duomenimis. Pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jų nurodomos didelės žalos kilimo grėsmę. Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Naujoji vaidra“ 2019 m. birželio 30 d. balansą bei 2019 m. birželio 30 d. pelno (nuostolio) ataskaitą, tačiau patys atskirajame skunde nurodė, kad UAB „Naujoji vaidra“ gauna pajamas tik iš patalpų nuomos ir pajamų iš alkoholinių gėrimų pardavimo negauna. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų su atskiruoju skundu pateikti vieno iš pareiškėjų finansiniai duomenys tik patvirtina, kad licencijos sustabdymas jo gaunamoms pajamoms įtakos neturės. Tai, kad patalpų nuomininkui patalpos gali tapti nebepatrauklios ir jis nutrauks su UAB „Naujoji vaidra“ nuomos sutartį, nereiškia, kad UAB „Naujoji vaidra“ nebegalės šių patalpų išnuomoti kitiems privatiems ar juridiniams asmenims ir toliau gauti pajamas iš nuomos santykių. Pareiškėjai duomenų, kurie pagrįstų, kad licencijos sustabdymas UAB „Šiaulių lyra“ turėtų didelį neigiamą finansinį poveikį, nepateikė.
Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjų prašytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis šalių ir viešojo interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino pagrįstai.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų UAB „Naujoji vaidra“ ir UAB „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius