Civilinė byla Nr. e2A-746-278/2020

                                                Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00465-2020-0

                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                         3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.                                                                    

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2020 m. gruodžio 8 d.

  Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5452-434-2020 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui S. P., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. P. prašė teismo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-08 sprendimą ir priteisti iš atsakovo S. P. nepilnamečiams vaikams P. P. ir L. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam iš vaikų nuo 2020-05-18 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2.       Nurodė, kad nuo 2014-05-08 sprendimo priėmimo vaikai paaugo, pasikeitė jų poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, higienai, ugdymui, mokymuisi ir teismo sprendimu priteistos 58 Eur kiekvienam iš vaikų sumos neužtenka jiems išlaikyti. Teigė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui vidutiniškai per mėnesį reikalinga  680 Eur dydžio suma kiekvienam iš vaikų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020-08-17 sprendimu pakeistas Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-08 sprendimu priteisto vaikams išlaikymo dydis ir iš atsakovo S. P. dukros P. P. ir sūnaus L. P. išlaikymui priteista po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-05-18 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskirta motina I. P. Iš atsakovo S. P. priteista ieškovei 700 Eur jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybės naudai 104 Eur žyminio mokesčio ir 7,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4.       Teismas nustatė, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-08 sprendimu buvo patvirtinta  šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, priteistas išlaikymas iš atsakovo dukros Paulinos ir sūnaus Lauryno išlaikymui po 200 Lt (58 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

5.       Atsižvelgęs į vaikų amžių, teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta išlaikymo vaikams suma (680 Eur) per mėnesį yra aiškiai per didelė. Konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė dirba, gauna minimalų atlyginimą (jos paaiškinimu teisme, pagal projektus ji gauna papildomą užmokestį, kas praeitą pusmetį sudarė iš viso apie 900 Eur), nekilnojamojo turto neturi, turi vieną automobilį, kuriam įsigyti paimtas kreditas. Nustatė, kad atsakovas S. P. dirba, nekilnojamojo turto ir automobilio neturi, daugiau išlaikytinių neturi, yra jaunas ir darbingas, o priešingų duomenų atsakovas teismui nepateikė. Iš pateiktos pažymos apie atsakovo S. P. darbo užmokestį nustatė, kad jo darbo užmokestis nėra didelis, tačiau iš teismo išreikalautų įrodymų matyti, kad be darbo užmokesčio, jam yra mokami dienpinigiai, kurie siekia nuo 265 Eur iki 1 590 Eur per mėnesį. Šių aplinkybių pagrindu  teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo yra pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant iš atsakovo vaikų išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovei tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis jais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020-08-17 sprendimą priteisiant  iš jo nepilnamečiams P. P. ir L. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vaikų pilnametystės bei priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Mano, kad teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį. Teigia, kad nustatęs, jog jis  kas mėnesį uždirba vidutiniškai 329,45 Eur, be to, jam mokami dienpinigiai,  teismas  neįvertino esminės aplinkybės, kad dienpinigiai nėra mokami kiekvieną mėnesį ir pagal pateiktą pažymą nuo 2020 metų sausio mėnesio iki gegužės mėnesio dienpinigiai  nebuvo mokami. Be to, nurodė, kad jis šešias savaites dirba užsienyje, kur pragyvenimo kainos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje, o grįžus į Lietuvą, dienpinigiai nėra mokami.

8.       Nurodo, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, t.y., pagal 2019-03-28 transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT28032019/0014, kas mėnesį, iki 2023-03-28  mokės po 225,64 Eur transporto priemonės išperkamosios nuomos mokestį. Be to, 2018-11-21 VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimu Nr. IVI  SP3-908 kas mėnesį iki 2022-10-28 privalo mokėti po 118 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Tvirtina, kad bendra įsipareigojimų  suma yra didesnė  nei jo mėnesio darbo užmokestis, todėl gaunami dienpinigiai yra pajamos, iš kurių pragyvena, iš kurių gali būti mokamas išlaikymas.  Nurodo, kad palikus galioti teismo sprendimą gali susidaryti situacija, kad jis neišgalės mokėti po 250 Eur kiekvienam vaikui ir taps nemokus.

9.       Sutinka, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-08 sprendimu priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra pernelyg mažas ir neatitinka vaikų poreikių, todėl mano, kad 150 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui būtų proporcingas tiek atsižvelgiant į vaikų interesą, tiek  į jo turtinę padėtį.

10.       Prašo priimti naujus įrodymus byloje - Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi 2019-03-28 sutartį, 2018-11-21 VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimą Nr. IVI SP3-908 „Dėl S. P. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis“ su priedais, pagrindžiančius kreditorinius reikalavimus. Nurodo, kad neturėjo galimybės pateikti teismui reikiamus dokumentus, nes nors ir žinojo apie teisminį procesą, tačiau tuo metu dirbo užsienyje, o procesiniai dokumentai jam buvo įteikti per darbovietę.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. P. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Nurodo, kad S. P. yra jauno amžiaus,  sveikas ir darbingas, jo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei nurodoma apeliaciniame skunde bei ženkliai didesnės nei jos. Tvirtina, kad apeliantas gyvena su tėvais, kitų išlaikytinių neturi, todėl pagal gaunamas pajamas gali prisidėti prie vaikų išlaikymo kas mėnesį po 500 Eur.

13.       Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomos apelianto prievolės nelaikytinos jo kreditoriais, sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio klausimą, o pagal išperkamosios nuomos sutartį jis yra įgijęs brangų automobilį, kuris nelaikytinas pirmojo būtinumo pirkiniu. Teigia, kad prievolė VSDFV yra susijusi su apelianto vengimu vykdyti 2014 metų teismo sprendimą ir atsižvelgiant, jog jis vaikų išlaikymo prievolės nevykdė laiku, šiuo metu taip pat negali šios prievolės sąskaita reikalauti sumažinti vaikų poreikius. Tvirtina, kad S. P. turtinė padėtis kelia abejonių, todėl jas prašo vertinti nepilnamečių vaikų naudai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo S. P. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai  teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas S. P. su apeliaciniu skundu pateikė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi 2019-03-28 sutartį,  VSDFV Mažeikių skyriaus 2018-11-21 sprendimą Nr. IVI SP3-908 „Dėl S. P. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis“ su priedais, pagrindžiančius jo įsipareigojimus, kurių apelianto teigimu, anksčiau pateikti nebuvo galimybės. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo bei šalių įrodinėtinas aplinkybes, apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus, taip pat aplinkybę, kad su naujais įrodymais šalys yra susipažinusios, turėjo procesinę galimybę teikti dėl jų paaiškinimus bei šia galimybę pasinaudojo, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto teikiamų įrodymų priėmimas, neužvilkins proceso, todėl minėti įrodymai priimtini.

16.       Tarp šalių kilo ginčas dėl šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pakeistas Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-08 sprendimu nustatyto išlaikymo dydis ir iš atsakovo S. P. nepilnamečių vaikų P. P. ir L. P. išlaikymui priteista po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų. Apeliantas nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 150 Eur kiekvienam vaikui, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį ir būtent jo siūlomas išlaikymo dydis būtų proporcingas tiek vaikų interesams, tiek jo turtinei padėčiai.

17.       Pagal Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2-3 dalys). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

18.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-294/2010; Nr. 3K-7-24/2013).

19.       Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

20.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiams vaikams P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini), Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-08 sprendimu iš atsakovo S. P. buvo priteistas 200 Lt (58 Eur) išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų iki jų pilnametystės. Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra padidėję ir kad iš atsakovo S. P. priteistas išlaikymas nėra pakankamas, todėl apeliantas  turi pareigą teikti didesnį išlaikymą.  Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ir konstatavo, kad ieškovės nurodoma, kiekvienam iš vaikų būtina 680 Eur išlaikymo suma per mėnesį yra aiškiai per didelė, tačiau kokia konkrečiai suma yra reikalinga vaikų poreikių patenkinimui iš esmės nenustatė.

21.       Teisėjų kolegija  sutinka su teismo išvada, kad ieškovės nurodoma 680 Eur suma kiekvienam iš vaikų per mėnesį yra per didelė. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai, kurie skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 10 bei 8 metų, gyvena kartu su ieškove, lanko mokyklą, taip pat papildomus ugdymo užsiėmimus. Duomenų, kad nepilnamečiai vaikai turėtų kokių nors specialiųjų poreikių, kas nulemtų didesnių išlaidų poreikį, byloje nėra pateikta. Pažymėtina, jog vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir sprendžia, kad išlaidų dydis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti, nors faktiškai išlaidos ir  patiriamos (CK 1.5 straipsnis). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CK 3.3 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi tiek į šalių vaikų amžių, tiek į ieškovės pateiktus įrodymus dėl vaikų išlaikymui skiriamų išlaidų bei pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad dalis ieškovės nurodomų vaikų poreikių yra pernelyg užaukštinti, pvz:, 150 Eur mėnesio išlaidos vieno vaiko drabužiams bei avalynei, 50 Eur išlaidos vaiko sveikatai ir higienai, nesant pateiktų įrodymų apie specialius vaikų poreikius, nulemiančiu didesnes, kasmėnesines išlaidas, ir nepagrįsti byloje pateiktais įrodymais, pvz., ieškovė nurodo, jog 160 Eur per mėnesį yra reikalinga siekiant užtikrinti vaikų poreikius į gyvenamąjį būstą, tačiau pagal pateiktus įrodymus būsto komunaliniai mokesčiai kartu su nuoma sudaro tik apie 200 Eur šildymo sezono metu. Įvertinus bylos duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų bendriesiems, individualiems ir specialiesiems poreikiams patenkinti reikalinga bei protingumo principus atitinkanti suma  šiuo metu sudarytų 460 Eur kas mėnesį kiekvienam iš vaikų.

22.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dirba bei gauna minimalų atlyginimą, taip pat papildomą užmokestį pagal projektus, kuris, ieškovės paaiškinimais, praeitą pusmetį sudarė iš viso apie 900 Eur. Ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute,  savo vardu turi registruotą automobilį, kuriam įsigyti gautas kreditas.

23.       Teisėjų kolegija, kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apelianto S. P. turtinę padėtį. Kaip nustatyta iš byloje pateiktų bei pirmosios instancijos teismo išreikalautų įrodymų, apeliantas dirba ir nors jo gaunamas darbo užmokestis ir nėra  didelis – pagal pateiktą 2020-07-23 darbo užmokesčio pažymą jo darbo užmokestis sudaro 725 Eur, neatskaičius mokesčių, tačiau matyti, kad be darbo užmokesčio, jam yra mokami dienpinigiai, kurie siekia nuo 265 Eur iki 1 590 Eur per mėnesį. Sutiktina su apeliantu, kad dienpinigiai jam kas mėnesį nėra mokami,  ką patvirtina 2020-07-23 pažyma, iš kurios matyti, kad 2020 m. sausio – balandžio mėn. dienpinigiai apeliantui nebuvo mokami, tačiau nepaneigta, kad jų vidurkis 2019 m. per mėnesį sudarė 1 002 Eur. Nustatyta, kad nekilnojamojo turto apeliantas neturi, tačiau jo vardu yra registruota transporto priemonė, įgyta pagal Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi 2019-03-28 sutartį,  už kurią mėnesinės įmokos sudaro 225,64 Eur (iki 2023-03-28). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apelianto finansiniai įsipareigojimai nelaikytini privalomo pobūdžio, sudarančiais pagrindą mažinti teiktino išlaikymo dydį, kaip ir aplinkybė, jog jis ilgą laiką gera valia nemokėjo priteisto išlaikymo savo vaikams, dėl ko yra susidariusi 5 653,30 Eur vaikų išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui, kurią S. P. dengia dalimis. Pažymėtina, kad apeliantas yra jauno, darbingo amžiaus, taigi turi visas galimybes dirbti bei užsidirbti tiek savo, tiek nepilnamečių vaikų išlaikymui. Konstatuotina, kad apeliantas nepagrindė apeliacinio skundo teiginių, jog jo turtinė padėtis leidžia teikti tik 150 Eur išlaikymą kiekvienam iš vaikų.

24.       Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog proporcingas, teisingas ir adekvatus iš apelianto šalių nepilnamečiams vaikams kas mėnesį priteisiamas išlaikymo dydis, atėmus valstybės mokamą 60,06 Eur dydžio išmoką vaikui, yra 200 Eur kiekvienam iš vaikų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas   keistinas, minėta suma mažinant priteistą išlaikymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25.       CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys yra tenkinamas 74 procentais, jai iš atsakovo priteisiama 518 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Be to, iš S. P. valstybės naudai priteisiamas 77 Eur žyminis mokestis, kuris apskaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo priteisiamo (200 Eur) ir Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-08 sprendimu nustatyto dydžio (58 Eur) skirtumo, bei, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, 5,45 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos iš ieškovės I. P. nepriteistinos, nes jai, proporcingai atmestų reikalavimų daliai tenkanti išlaidų dalis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ nustatytos 5 Eur dydžio sumos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).

26.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nustatyta, kad apeliantas S. P. už apeliacinį skundą sumokėjo 104 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgus, kad ginčijamas išlaikymo dydis  dalyje dėl 200 Eur, todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 80 straipsnio 7 dalies   ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis  sudaro  54 Eur. Kadangi apeliantas yra sumokėjęs didesnį žyminį mokestį nei nustato įstatymas,

permokėtas žyminis mokestis apeliantui grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

27.       Nustatyta, kad už apeliacinio skundo parengimą  S. P. patyrė 300 Eur  teisinės pagalbos išlaidas, o ieškovė I. P. – 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šalių patirtos  išlaidos nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad S. P. apeliacinis skundas yra tenkinamas 50 procentų, iš ieškovės atsakovui priteisiama 27 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi proporcingai tenkintų bei atmestų reikalavimų daliai, šalims viena kitai tenkančios atlyginti teisinės pagalbos išlaidos yra lygios (po 150 Eur), jos yra padengiamos įskaitymo būdu ir nėra priteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskirti motiną I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 518 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų) jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 77 Eur (septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 5,45 Eur (penkis eurus 45 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Grąžinti atsakovui S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtą 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 15 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.

Atsakovui S. P. išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi teismo nutartimi.

Teisėjai                                                                                  Dalia Pranckienė

          Laimutė Sankauskaitė

          Birutė Valiulienė