Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.2.-779-347/2016;
Proceso Nr. 4-22-3-00683-2016-7;
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.; 2.3.; 2.14.3.
(S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 14 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 506 str. 1 d.,
n u s t a t ė:
E. L. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, ir bendrovei turint Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-11-20 dienai 109562,90 eurų, o 2016-06-21 dienai 111154,18 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. birželio 21 d., nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, kadangi patikrinus piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2015-11-30 iki 2016-04-30, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę dalinai padengti mokestinę nepriemoką valstybei, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kreditoriais, t. y. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus VMI teises, nesilaikydamas LR CK 6.9301 str. 1 d. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Dėl šių veiksmų E. L. kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 506 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. L. padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą prisipažino. Nurodė, kad finansinė padėtis labai sunki, paskirtą baudą prašo išdėstyti.
Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas posėdyje nedalyvavo, 2016-08-30 teisme gautas prašymas (b. l. 41) bylą nagrinėti VMI prie LR FM atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas palaiko savo poziciją, išdėstytą pareiškime.
Iš VMI prie LR FM pareiškimo (b. l. 1- 4) matyti, kad (duomenys neskelbtini) bendrovės pagrindinė veikla – naujų pastatų statyba, komunalinių nuotekų statinių statyba, žemės darbai statybos aikštelėse. Bendrovės vadovas E. L. (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka 2015-11-20 sudarė 109562,90 Eur, 2016-06-21 – 111154,18 Eur. 2015-11-30 – 2016-04-30 laikotarpiu E. L. gautus 10000,00 Eur, 24167,51 Eur, 1000,00 Eur atsiskaitymus iš UAB Natural Beauty DS išleido atsiskaitymams su tiekėjais – 275,00 Eur su UAB „Tanagra“, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-03-01 sudarė 120743,17 Eur, 548,00 Eur su A. Baniulio firma „Protekta“, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-03-23 sudarė 129589,17 Eur, 14,29 Eur su ADP LT, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-04-18 sudarė 97773,24 Eur, 9,66 Eur su UAB „Statoil Lietuva“, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-04-29 sudarė 97448,24 Eur. Tokiu būdu bendrovės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.9301 str. 1 d. straipsnio nuostatas – bendrovė, turėdama lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tiekėjais.
Iš mokesčių mokėtojo - juridinio vieneto aktualių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) vadovas yra E. L., įmonė registruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11).
Iš 2015-11-20 (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balanso ir prievolių išrašo matyti, kad įmonės mokestinė nepriemoka 2015-11-20 sudarė 109562,90 Eur (b. l. 17-18), pagal 2016-03-01 mokestinės nepriemokos balanso ir prievolių išrašą mokestinė nepriemoka 2016-03-01 buvo 120743,17 Eur (b. l. 19-20), 2016-03-23 – 129589,17 Eur (b. l. 21-22), 2016-04-07 – 137275,26 Eur (b. l. 23-24), 2016-04-18 – 97773,24 Eur (b. l. 25-26), 2016-04-29 – 97448,24 Eur (b. l. 27-28), 2016-06-21 – 111154,18 Eur (b. l. 15-16).
Iš kasos dokumentų išrašų kopijų (b. l. 29-34) matyti, kad 2015-11-30 – 2016-04-30 laikotarpiu gautas sumas (2015-11-30 gautą 10000,00 Eur sumą, 2015-12-31 gautą 24167,51 Eur sumą, 2016-04-07 gautą 1000,00 Eur sumą) E. L. išleido šiems atsiskaitymams: 2016-03-01 su UAB „Tanagra“ (275,00 Eur), 2016-03-23 su A. Baniulio firma „Protekta“ (548,00 Eur), 2016-04-18 su ADP LT (14,29 Eur), 2016-04-29 su UAB „Statoil Lietuva“ (9,66 Eur).
ATPK 506 str. 1 d. dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.
Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.63-2243) (toliau -MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bendrovė 2015-11-20 turėjo 109562,90 Eur, 2016-03-01 - 120743,17 Eur, 2016-03-23 – 129589,17 Eur, 2016-04-07 – 137275,26 Eur, 2016-04-18 – 97773,24 Eur, 2016-04-29 – 97448,24 Eur, 2016-06-21 – 111154,18 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Tokiu būdu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra (duomenys neskelbtini) kreditorė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 str. numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 d. 3 p. numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 d. 5 p. numatyta, jog tik penktąja, t. y. paskutine eile privaloma atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. L., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėjo galimybę dengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę sąmoningai teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais: 2016-03-01 atsiskaitė su UAB „Tanagra“ (275,00 Eur), 2016-03-23 - su A. Baniulio firma „Protekta“ (548,00 Eur), 2016-04-18 - su ADP LT (14,29 Eur), 2016-04-29 - su UAB „Statoil Lietuva“ (9,66 Eur).
Taigi įmonė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė CK 6.9301 str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. Duomenų, kurie patvirtintų, jog atlikti mokėjimai turėjo būti tenkinami prioriteto tvarka VMI prie LR FM reikalavimo atžvilgiu, t.y., mokėtos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus, byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokių nepateikė. Taigi, įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad E. L., būdamas bedrovės direktorius, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.9301 str. 1 d. ir taip padarė ATPK 506 str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Nustatyta, kad tokio pobūdžio pažeidimą E. L. padarė pirmą kartą, praeityje baustas už KET pažeidimus (b. l. 50-53), faktinių aplinkybių dėl pažeidimo padarymo neginčija, prisipažįsta. Pažeidimą sąlygojo ne jo tyčiniai veiksmai, bet sunki įmonės finansinė padėtis, patiriamas spaudimas, t. y., ilgalaikio pobūdžio problemos. Tai patvirtina bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo faktas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1689-330/2016, b. l. 54-57). Sunkią pažeidėjo finansinę padėtį patvirtina ir 2016-08-30 pažeidėjo dukters apmokėta jam paskirta 289,00 Eur bauda (2016-06-16 nutarimas), kuri iš pradžių buvo 144,00 Eur (paskirta 2016-05-19 protokolu su administraciniu nurodymu), inkriminuojamas pažeidimas padarytas, kai asmuo dar nebuvo baustas. Darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini), nors ir nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.9301 str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeidimą nulėmė ypatingai sunki asmens finansinė padėtis. Atsižvelgus į šias aplinkybes teismas mano, kad net ir minimali už E. L. inkriminuojamą pažeidimą numatyta nuobauda, būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Todėl teismo įsitikinimu, yra pagrindas ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymui, dėl ko paskyrus mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, išdėstant jos mokėjimą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Vadovaudamasis išdėstytu ir ATPK 20 str., 24 str., 301str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 3022 str., 3024 str. 1 d., 2 d., teismas
n u t a r i a:
E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 506 str. 1d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. paskirti jam administracinę nuobaudą - 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, mokant proporcingai kas mėnesį.
Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą.
Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Kėdainių poskyrį (Didžioji g. 17, Kėdainiai, aptarnavimo salė, 113 kab.) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.
Teisėja Aurelija Ozolinia