Administracinė byla Nr. eI-30-426/2019

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 14 d.

                Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei Ugnei Rinkevičienei, 

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Kilikevičiui,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Justinai Katelovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. K. ir J. K. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

        Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškime (t. I, b. l. 1–5) prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. (laikytina rašymo apsirikimu ir laikytina 2013 m. birželio 26 d.)   įsakymą Nr. 30-1471; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-2078; 3) panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-( 14.49.2.)-1269; 4) įpareigoti Tarnybą grąžinti J. K. už žemės sklypo plano parengimą 2014 m. vasario 2 d. šios sumokėtą sumą – 98,72 Eur.

        Prokuroras nustatė, kad Administracijos direktorius 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 30-1471 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – Žemės sklypas) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: 0,1634 ha plotas, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0440 ha sklypą prie 0,1194 ha privataus žemės sklypo dalies.

        Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2078 įregistravo Tarnybos patikėjimo teisę į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , 0,0440 ha ploto žemės sklypas (toliau – 0,0440 ha ploto Žemės sklypas). Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1269 nusprendė  0,0440 ha ploto žemės sklypą parduoti už 40 700 Lt. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Už žemės sklypo plano parengimą J. K. 2014 m. vasario 2 d. sumokėjo 198,10 Lt 
(57,37 Eur) ir 142,78 Lt (41,35 Eur).

Pasak prokuroro, administraciniai sprendimai, kuriais buvo suformuotas ginčo Žemės sklypas, vėliau įregistruota Tarnybos patikėjimo teisė į šį sklypą ir priimtas sprendimas jį  parduoti J. K., pažeidžia imperatyvius aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką.

Nurodo, kad suformuotas 0,0440 ha ploto Žemės sklypas neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai. Administraciniai aktai, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, turi būti panaikinti, kadangi valstybinės žemės pardavimo sandoris, kai suformuotas žemės sklypas neatitinka reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui parduoti, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas), t. y. Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimų. Kadangi J. K. už 0,0440 ha Žemės klypo plano parengimą sumokėjo 98,72 Eur, Tarnyba privalo šią sumą jai grąžinti.

Pasak Prokuroro, šis pareiškimas grindžiamas būtinumu pašalinti valstybės institucijų pažeidimus, kuriais atsakovui sudaryta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypą išskirtinėmis sąlygomis ne aukciono tvarka ir dėl to valstybė ne tik negavo galimų pajamų, tačiau buvo suvaržytos kitų asmenų teisės pretenduoti į ginčo sklypą, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas.

Be to, viešas interesas šioje byloje pasireiškia ir siekiu užtikrinti tinkamą viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą, valstybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Tarnyba, atstovaujama Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepime į prašymą nurodė, jog su juo sutinka ir prašė tenkinti (t. I, b. l. 182–188).

Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. balandžio 4 d. raštą Nr. A51-6938(2.14.2.12-MP8), kuriame buvo prašoma pateikti išvadą dėl0,0440 ha  Žemės sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje. 

Likviduojama Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr. (31)-1.2-1684-(3.31) pritarė Žemės sklypo padidinimui laisvoje valstybinėje žemėje, jeigu tai neprieštaraus teisės aktų reikalavimams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A30-1618 leido pradėti rengti apie 1634 kv. m  Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, bei nustatė, kad Žemės sklypo rengimo plano tikslas yra padidinti ne daugiau kaip
6 arais minėtą žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 30-1471 patvirtino Žemės sklypo planą. Minėtame plane nustatytas bendras Žemės sklypo
1 634 kv. m plotas, įskaitant 440 kv. m įsiterpus į žemės sklypą.

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2078 patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis nustatytus pagal UAB (duomenys neskelbtini)   matininko F. S. 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nutarė kreiptis į VĮ „Registrų centrą“, prašydamas įregistruoti minėtą 440 kv. m žemės sklypą.

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1269 nusprendė parduoti 440 kv. m valstybinės žemės sklypą Vilniaus m. sav., Vilniaus m.

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SFN-198-(14.49.104.) informavo J. K., kad 440 kv. m valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokai ir minėto žemės sklypo pardavimas stabdomas (nebus vykdomas).

Nurodo, kad jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Tarnybos nuomone, kompleksiškai vertinant ginčo teritoriją (aplink (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves suformuoti kaip įsiterpę žemės sklypai) galima teigti, kad ginčo teritorijoje galima formuoti atskirus sklypus, todėl tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas nėra galimas.

Atkreipia dėmesį, kad Nutarime nėra nustatyta, jog įsiterpusio žemės sklypo sąvoka turi būti apibrėžiama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 1124 (toliau – ir Aprašas), kadangi Aprašo nuostatos šiuo atveju yra taikomos tik informuojant su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus ir (ar) nuomininkus bei nustatant parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo ploto dydį, todėl priimant sprendimus dėl galbūt įsiterpusio valstybinės žemės ploto, neturi būti vadovaujamasi Apraše nurodytu įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimu.

Atsakovė Tarnyba, remdamasi taikytinu teisiniu reglamentavimu ir faktine Žemės sklypo ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padėtimi teigia, kad minėtas žemės sklypas šiaurės, pietų ir rytų pusėse formavimo metu ribojosi su laisva valstybine žeme (kitais kaip įsiterpusiais formuojamais žemės sklypais), žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepastebimi dideli reljefo nelygumai leidžiantys konstatuoti šlaito ar griovos buvimą, o sprendžiant dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) atitikimo siauros juostos išimčiai reikalinga atsižvelgti, atkarpa tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  ), esančio (duomenys neskelbtini)  Vilniuje ir žemės sklypo yra didesnė nei 30 metrų, kuri negali būti prilyginama siaurai juostai.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie Žemės sklypo.

Administracija atsiliepime nurodo, kad su pareiškimu nesutinka ir prašė administracinę bylą nutraukti, netenkinus pirmojo prašymo, pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus 2016 m. vasario 15 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos J. R. atžvilgiu bei buvo konstatuota, kad priimti sprendimai, perleidžiant sklypus, iš esmės nesukėlė žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, valstybės interesams. Taip pat pažymėjo, jog minėtame nutarime buvo vertintas ir administracinių aktų dėl Žemės sklypo dalies perleidimo teisėtumas bei konstatuota, kad administraciniai aktai Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatas. Taigi, būtent 2016 m. vasario 15 d. nutarimo priėmimo diena laikytina termino administraciniams aktams apskųsti pradžia, nes pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, tačiau kreiptis į teismą delsė kelis mėnesius, todėl laikytina, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo.

Be to, akcentuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjas neturi jokių įrodymų, kad aukciono tvarka sklypas būtų parduotas už didesnę nei rinkos kainą, nes yra įmanomos situacijos, kad aukciono metu, nesusirinkus pakankamai potencialių pirkėjų, sklypas gali būti parduotas ir už mažesnę nei rinkos kaina. Taigi pareiškėjas neįrodė viešo intereso pažeidimo, todėl pareiškimas turėtų būti atmestas.

Pažymi, kad Administracija, nagrinėdama prašymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į šį valstybinės žemės plotą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte buvo nustatyta, kad miestų teritorijose pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, esamas žemės sklypas gali būti padidinamas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Šį teisės aktą atsakovas vertino kaip aukštesnės galios teisės aktą nei Nutarimas.

Kadangi siekiamoje prijungti žemės sklypo dalyje yra reljefo svyravimai (virš 3 m), tai įvertinusi atsakovė teigia, kad visoje teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)   gatvių, prie šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto nėra galimybės įrengti privažiavimo ir jame nėra galimybės suformuoti atskiro, savarankiško, racionaliai naudojamo žemė sklypo. Be to, yra galiojantys ir detalieji planai, kurie apima sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)  gatvėje. Pasak atsakovės,  nesant galimybės suformuoti atskiro savarankiško žemė sklypo bei siekiant užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą, buvo priimti šioje byloje skundžiami administraciniai aktai.

Teigia, kad ginčijamas Administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas prieš įsigaliojant Nutarimo 2016 m. gegužės 25 d. redakcijai. Taigi, nebuvo pažeista bendroji teisės akto taikymo laiko atžvilgiu taisyklė. Kadangi tuo metu, kai buvo priimti šioje byloje skundžiami administraciniai aktai, teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, kiekvienas atvejis būdavo vertinamas individualiai, tai nėra jokio teisinio pagrindo naikinti šioje byloje ginčijamus administracinius aktus, remiantis teisės aktų nuostatomis, kurios įsigaliojo po administracinių aktų priėmimo šioje byloje.

Pagal galiojančius detaliuosius planus, apimančius (duomenys neskelbtini)   ir (duomenys neskelbtini)  gatvėse esančius sklypus, yra suplanuoti du savarankiški individualiųjų gyvenamųjų namų statybos kvartalai su visa šių kvartalų poreikiams būtina susisiekimo ir inžinierine infrastruktūra. Teigia, kad laisvos valstybinės žemės plotas šiuo atveju apribotas minėtų individualių gyvenamųjų namų kvartaluose esančiais privačiais žemės sklypais, todėl tokiame valstybinės žemės plote suformavus atskirą žemės sklypą nebūtų galimybės įrengti įvažiavimo. Prašomas papildomai priskirti apie laisvos valstybinės žemės plotas, yra prie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir saugomos teritorijos – Pavilnių regioninio parko Tuputiškių geomorfologinio draustinio. Atsakovė savo poziciją grindžia suvestiniu skaitmeniniu teritorijos žemėlapiu bei reljefo žemėlapiais, iš kurių matyti, kad dėl vyraujančio reljefo, nebuvo įmanoma suformuoti atskirų sklypų bei įrengti įvažiavimus į juos. Siekiant įrengti įvažiavimą, turėtų būti ardomas reljefas, esantis Rokantiškių kalvos apsaugos zonoje, kas yra draudžiamas.

Tarp žemės sklypų savininkų (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  gatvėse buvo sudarytas 2013 m. sausio 24 d. susitarimas, kuriuo šalys įsipareigojo išsipirkti nustatytus žemės plotus, esančius siaurame ruože tarp (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini). Pažymime, kad išsipirkus atitinkamus žemės plotus ir įgyvendinus šį susitarimą, nebūtų galima laikyti, kad ginčo žemės plotas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Gi, pareiškėjas neginčija 2013 m. sausio 24 d. susitarimo, sudaryto tarp žemės sklypų savininkų (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  gatvėse.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepataikė, jiems apie teismo posėdį pranešta, į posėdį neatvyko.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl to, ar trečiųjų suinteresuotų asmenų lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) pageidaujamas įsigyti iš valstybės laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.

Visų pirma, vertintina ar pareiškėja nepraleido termino kreiptis dėl viešojo intereso gynimo ir, ar ginamas viešasis interesas šioje byloje.

        Byloje nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 30-1471 patvirtino Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: 0,1634 ha plotas, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0440 ha sklypą prie 0,1194 ha privataus žemės sklypo dalies.

        Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2078 registravo Tarnybos patikėjimo teisę į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

        Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1269 nusprendė 0,0440 ha ploto žemės sklypą parduoti.

        Už žemės sklypo plano parengimą J. K. 2014 m. vasario 2 d. sumokėjo
198,10 Lt (57,37 Eur) ir 142,78 Lt (41,35 Eur).

Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SFN-198-(14.49.104.) informavo J. K., kad 440 kv. m valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokai ir minėto žemės sklypo pardavimas stabdomas (nebus vykdomas).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813-(14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas, be kita ko,  inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. (laikytina rašymo apsirikimu ir laikytina 2013 m. birželio 26 d.)  įsakymą Nr. 30-1471; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr.
49SK-(14.49.109.)-2078; 3) panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-( 14.49.2.)-1269 panaikinimo procedūras.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą. Viešasis interesas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu nustatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004). 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos

Kadangi NŽT Vilniaus miesto skyrius, neturėdamas pats teisės kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas inicijuoti ginčijamų administracinių aktų panaikinimo procedūras, kreipėsi 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813-(14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“, konstatuotina, kad Prokuroras nepraleido įstatymo nustatyto termino paduoti pareiškimą teismui. Teismas nesutinka su Administracijos vertinimu, kad nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo turėjo būti skaičiuojamas terminas kreiptis į teismą. Šiuo atveju terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kada pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą kreiptis dėl viešojo intereso gynimo.

Vertintina, ar suformuotas žemės sklypo plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Remiantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (toliau – Aprašas), 4.4 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Aprašo 17.1 ir 17.2 papunkčiuose nustatyta, kad, nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus pradėti rengti žemės sklypo planą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Aprašo 4.4 papunktyje. Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, per 5 darbo dienas kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašoma duoti sutikimą. Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, per 5 darbo dienas parengiamas motyvuotas atsakymas pageidaujančiam pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą asmeniui, nurodžius prašymo netenkinimo priežastis.

Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata apibrėžta Nutarimo 2.15 papunktyje, t. y. laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Vadovaujantis minėta Nutarimo nuostata, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, kai jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 punktas). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis).

Taigi, anksčiau paminėtas teisinis reglamentavimas įtvirtina aiškią taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais.

Pagal Aprašo 4.4 papunktyje (redakcija nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio
1 d.) nustatyta, kad žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų.

Būtent Nutarimo 2.15 papunktis, įgyvendinantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, reglamentuoja, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačių žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių ar išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

Pažymėtina, kad ši išskirtinė (lengvatinė) valstybinės žemės pardavimo tvarka negali būti vertinama ir aiškinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, aiškiai apibrėžti minėto Nutarimo 2.15 papunktyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą, kai yra sąlygų visuma: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, atsižvelgiant į teritoriją, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (LVAT 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr.
A-438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015). Taigi, remiantis LVAT jurisprudencija,  konstatuotina, kad, nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju vertinama, kaip valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs ir ar jis atitinka sąlygas, nustatytas Nutarimo 2.15 punkte. Šiuo atveju Administracijos argumentai dėl ginčo santykiui teisės kitų hierarchijos yra teisiškai nereikšmingi.

Remiantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio ir suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenimis, nustatyta, kad 0,0440 ha ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai. Taigi, ginčijami administraciniai aktai, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, turi būti panaikinti, nes valstybinės žemės pardavimo sandoris, kai suformuotas žemės sklypas neatitinka reikalavimų, Nutarimo
2.15 papunkčio nuostatų, t. y. ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Taigi, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu ir tokio sklypo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis nėra galimas, remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis. Šių išvadų nepaneigia ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į bylą pateiktas
2013 m. sausio 24 d. žemės sklypų savininkų susitarimas išsipirkti įsiterpusius sklypus, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad šis savininkų susitarimas yra įgyvendintas.

Siekiant pripažinti sklypą įsiterpusiu, nesiribojimo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu sąlyga netaikoma tokiam sklypui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų teigimu, ginčo sklypo reljefas atitinka griovos ir šlaito apibrėžtis, todėl tokiam sklypui netaikomas nei
0,04 ha maksimalaus ploto reikalavimas, nei reikalavimas, kad įsiterpusiu sklypu formuojama teritorija nesiribotų su laisva valstybine žeme.

Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir kartu pateiktos ginčo teritorijos nuotraukos, skaitmeninio žemėlapio kopijos nepatvirtina vienareikšmės išvados, kad ginčo sklypo nuolydis yra žymus ir akivaizdus, leidžiantis teigti, jog ginčo sklype yra šlaitas ar griova. Pritartina atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad ginčo sklypo reljefo svyravimai atsispindi pateiktame paviršių pjūvių žemėlapyje bei skaitmeniniame žemėlapyje, tačiau ginčo sklypo plotis ir esamas reljefas nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo sklypas laikytinas siaura juosta, griova ar šlaitu, ginčo sklypas, remiantis Nutarimo 2.15 papunkčiu, galėjo būti formuojamas ne didesnis kaip 400 kv. m (0,04 ha) ir nebuvo jokio teisinio bei faktinio pagrindo žemės sklypo plotą didinti iki 440 kv. m.

Taigi, byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas už tariamos siauros juostos, šlaito ar griovos ribojasi su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, dėl ko negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Dėl šių priežasčių atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentai, kad ginčo žemės sklypas atitinka siauros juostos, šlaito ar griovos požymius, ir gali būti parduoti be aukciono yra nepagrįsti.

Konstatuotina, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso ir negali būti pardavimo pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį objektu.

Remiantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad Prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundžiami administraciniai aktai prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies
4 punktui, Nutarimo  2.15 papunkčiui ir yra naikintini.

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovių argumentai dėl objektyvios galimybės (ne)buvimo suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirus sklypus ginčo sklype, įgyvendinant žemės reformą teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais, todėl teismas atskirai šių argumentų nenagrinėja ir jų nelaiko esminiais bylai išnagrinėti.

Taip pat pažymėtina, kad ši nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai priimti išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eI-7324-484/2016, Nr. eI-7321-790/2016 ir eI-434-244/2017, kuriose buvo ginčijami iš esmės analogiški administraciniai aktai, kuriais pradėtos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  gatvėse, Vilniuje, pardavimo be aukciono procedūros, panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas atitinkamai 2016 m. rugsėjo 5 d., 2016 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. sausio 23 d. sprendimais minėtose administracinėse bylose nustatė, kad ginčo sklypų plotis ir reljefo ypatumai nesudarė pagrindo teigti, jog ginčo žemės sklypai laikytini siaura juosta, griova ar šlaitu, todėl pareiškėjo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymus tenkino ir ginčijamus administracinius aktus panaikino. LVAT teismų sprendimus paliko galioti, jie yra įsiteisėję ir turi įrodomąją reikšmę šioje byloje, vertinant ginčo sklypo atitiktį įsiterpusio žemės sklypo sąvokai.  Taigi, šioje byloje nagrinėtas ginčas atitinka šiuo klausimu suformuotą LVAT praktiką iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso ir negali būti pardavimo pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį objektu, dėl viešo intereso gynimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo.

Teismas konstatuoja, kad administraciniai sprendimai, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, vėliau įregistruota Tarnybos patikėjimo teisė į šį sklypą ir priimtas sprendimas jį parduoti pažeidžia imperatyvius aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką. Šiuo atveju iš žemės sklypo plane nurodytų ginčo žemės sklypo gretimybių matyti, kad suformuotas 0,0440 ha ploto ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, todėl administraciniai aktai, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, turi būti panaikinti. Valstybinės žemės pardavimo sandoris, kai suformuotas žemės sklypas neatitinka reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui parduoti, nustatytų Nutarime negali būti sudarytas.

Remiantis išdėstytais motyvais, prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas, skundžiami aktai naikintini.

Atsižvelgiant į tai, kad J. K. už žemės sklypo plano parengimą 2014 m. vasario 2 d. iš viso sumokėjo 98,72 Eur, tai Tarnyba įpareigotina šią sumą pastarajai grąžinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 30-1471 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“.

        Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-2078 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

        Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1269 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  ), Vilniaus m., Vilniaus sav. pardavimo J. K.“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti J. K. už žemės sklypo plano parengimą 2014 m. vasario 2 d. pastarosios sumokėtą sumą – 98,72 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus ir 72 euro centus).

Sprendimas  per trisdešimt kalendorinių dienų   nuo  jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas  Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismu.

Teisėjai                                Jolanta Malijauskienė

        Rūta Miliuvienė 

                                Henrikas Sadauskas