Baudžiamoji byla Nr. 2K-266/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.2.12
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 3
d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Vytauto Masioko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo
posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. (A. Z.) kasacinį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
spalio 4 d. nutarties.
Vilniaus
miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu A. Z.
nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimu;
vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu
paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. kovo 5 d. Klaipėdos
miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, kuria buvo subendrintos 2003
m. kovo 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu,
2003 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi,
2004 m. sausio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirtos bausmės,
neatliktos bausmės dalimi ir A. Z. paskirta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės
atėmimo bausmė.
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4
d. nutartimi nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir
susipažinusi su byla,
nustatė:
A. Z. nuteistas
už tai, kad 2006 m. kovo 3 d., apie 8.30 val., Vilniaus laisvės atėmimo vietų
ligoninėje, konvojuojamųjų laikymo patalpoje, esančioje Vilniuje, Lukiškių skg.
6, tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankomis nukentėjusiajam K. M. į
galvą ir vieną smūgį į kairįjį šoną; padarė šiam poodinę kraujosruvą su odos
nubrozdinimu veido dešinėje pusėje ir iš K. M. pagrobė dešimt pakelių 22 Lt
bendros vertės cigarečių „Saint George“, bendros 8 Lt vertės du pakelius
arbatos „Bodrost“ – taip panaudojęs fizinį smurtą užvaldė nukentėjusiajam K. M.
priklausantį 30 Lt vertės turtą.
Kasaciniu skundu
nuteistasis A. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš
naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame
skunde nuteistasis pažymi, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Jis, užsienio
valstybės pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, turi teisę pasinaudoti vertėjo
paslaugomis (BPK 8 straipsnis), tačiau ši jo teisė proceso metu daug
kartų buvo suvaržyta. 2006 m. spalio 12 d. apžiūros protokole užfiksuotų
duomenų kasatorius negalėjo suprasti, tad jo negalėjo pasirašyti; darant
parodymą atpažinti nedalyvavo vertėjas, atpažinti parinkti asmenys nebuvo
maksimaliai į nuteistąjį A. Z. panašūs, nebuvo gautas gydančio gydytojo
leidimas, be to, nukentėjusysis pagal nuotrauką anksčiau kasatoriaus
neatpažino. Taip pat skunde teigiama, kad vertėjo dalyvavimo būtinumą pripažino
ir prokuroras E. Šleinius 2006 m. gruodžio 14 d. nutarime,
tačiau, anot kasatoriaus, prokuroras nebuvo objektyvus: jis, grįsdamas šio
proceso veiksmo teisėtumą, vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo pareigūno
R. Juntoneno tarnybiniu pranešimu, tačiau nebuvo apklaustas nei advokatas
J. Pliugžma, nei kiti procesinio veiksmo dalyviai; be to, prokuroras
E. Šleinius vykdė ikiteisminio tyrimo kontrolę ikiteisminio tyrimo metu ir
vėliau palaikė kaltinimą teisme. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis
buvo padavęs prašymą ištirti svarbias bylos aplinkybes, tačiau jos nebuvo
išsamiai ištirtos: nebuvo apklaustas konvojaus viršininkas apie konvojuojamų
nuteistųjų sužalojimus 2006 m. kovo 3 d., taip pat nebuvo išreikalauta
prašomų dokumentų, nenustatyta, kad iš K. M. atimta 10 pakelių cigarečių
ir 2 pakeliai arbatos.
Atsiliepime į
nuteistojo A. Z. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. Z. kasacinį
skundą atmesti ir nurodo, kad parodymas atpažinti buvo atliktas tinkamai
vadovaujantis BPK 179, 192 ir 195 straipsnių nuostatomis. Tai, kad parodymo
atpažinti metu nedalyvavo vertėjas, nesuteikia pagrindo abejoti šio
ikiteisminio tyrimo veiksmo teisingumu ir rezultatais, negali būti traktuotina
kaip esminis BPK pažeidimas, kuris galėjo sukliudyti teismui išsamiai ir
nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Iš bylos
medžiagos matyti, kad asmens atpažinimo metu dalyvavo kasatoriaus gynėjas. Nei
jis, nei nuteistasis A. Z. jokių pastabų ar pareiškimų dėl šio procesinio
veiksmo nepateikė. Skirtingai nei teigiama skunde, iš apeliacinės instancijos teismo
posėdžio protokolo matyti, kad prašymo apklausti konvojaus viršininką
nuteistasis teisme nepateikė, o kitus prašymus teismas argumentuotai atmetė ir
pagrįstai nusprendė neatlikti byloje įrodymų tyrimo. Prokuroras atsiliepime
nurodo, kad BPK 324 straipsnio 6 dalis suponuoja teismo teisę, o ne pareigą
atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų
tyrimą tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko
neišsamiai. Apeliacinės instancijos teismo nutartis surašyta laikantis BPK 332
straipsnio reikalavimų, teismas nutarties aprašomojoje dalyje motyvuotai
pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Kasacinis
skundas atmestinas.
Kasaciniame
skunde nurodomi du parodymo atpažinti metu padaryti pažeidimai: 1) atliekant
šį proceso veiksmą, kasatoriui, užsienio valstybės piliečiui, nebuvo
užtikrintas vertėjo dalyvavimas; 2) du iš atpažinti pateiktų asmenų nebuvo
maksimaliai panašūs į kasatorių – atpažintiną asmenį.
Pirmiausia
atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 367 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog
kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų
klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame
skunde motyvai, susiję su teisės turėti vertėją pažeidimu bei parodymo
atpažinti netinkamu atlikimu, nebuvo nurodyti, todėl tokie motyvai negali būti
ir pagrindas kasaciniam skundui tenkinti. Antra vertus, net jei ir
apeliaciniame skunde tokie argumentai būtų išsakyti, konstatuoti, kad proceso
metu buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, nebūtų pagrindo.
BPK 8 straipsnio
2 dalyje įtvirtinta, kad lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso
dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir
paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba ta
kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažinti su bylos
medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Ši teisė
taip pat numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6
straipsnio 3 dalies e punkte (asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi
teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba teismo
procese vartojama kalba). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendime byloje Kamasinski
prieš Austriją (Kamasinski v. Austria, no. 9783/82,
19 December 1989) pažymėjo, kad vertėjo paslaugos turi būti tokios, jog
kaltinamasis suprastų procesinio sprendimo esmę ir galėtų gintis nuo jam pareikšto
kaltinimo, t. y. išdėstyti savo įvykio versiją. Su atlikto parodymo atpažinti
veiksmo rezultatais kasatorius turėjo galimybę susipažinti, jų esmę žinojo. A.
Z. apskundus procesinio veiksmo atlikimą, prokuroras savo
2006 m. gruodžio 14 d. nutarime pažymėjo, kad išties buvo
būtinas vertėjo dalyvavimas atliekant parodymą atpažinti, tačiau šiame proceso
veiksme dalyvavo nuteistojo gynėjas, proceso veiksmo atlikimo metu su
kasatoriumi bendrauta jam suprantama rusų kalba, taigi jis suprato su juo
atliekamų veiksmų esmę. Taip pat pažymėtina, kad baigus ikiteisminį tyrimą
2007 m. vasario 7 d. protokole apie paskelbimą įtariamajam apie
ikiteisminio tyrimo pabaigimą, dalyvaujant vertėjai, kasatorius išreiškė
pageidavimą susipažinti su byla; protokole pažymėta, kad su visa ikiteisminio
tyrimo medžiaga kasatorius susipažino, pretenzijų ir priekaištų, susijusių su
supažindinimo procesu, ikiteisminio tyrimo medžiaga, niekam neturi, prašymų
papildyti ikiteisminį tyrimą taip pat neturi. 2006 m. gruodžio 1 d.
skunde kasatorius kvestionavo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kurį jis suprato
kaip atpažinimą, teisėtumą, t. y., suprato, kokio pobūdžio veiksmas jam, kaip
šiuo atveju pasyviam proceso dalyviui, buvo atliekamas, taip pat akivaizdu, kad
apklausiamas pirmosios instancijos teisme, rašydamas skundus, nuteistasis
suprato parodymo atpažinti protokolo turinį, todėl darytina išvada, kad
pažeidimas, padarytas atliekant parodymą atpažinti, nelaikytinas esminiu.
Pažeidimas, kuris buvo ištaisytas vėliau sudarius kasatoriui galimybę su
parodymo atpažinti protokolu susipažinti dalyvaujant vertėjai, neturėjo jokios
įtakos byloje priimtų teismų sprendimų teisėtumui.
Parodymo
atpažinti metu BPK 192 straipsnio nuostatos taip pat nebuvo pažeistos. Buvo
laikomasi BPK 192 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nurodymo parodomų atpažinti
asmenų grupę nufotografuoti ar kitaip vizualiai užfiksuoti: iš byloje esančio
priedo prie parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nuteistasis A. Z. buvo
vizualiai užfiksuotas su dviem (BPK 192 straipsnio 2 dalis) tos
pačios lyties pagal išorę panašiais asmenimis (BPK 192 straipsnio 1
dalis); iš protokolo akivaizdu, kad jam buvo pasiūlyta užimti bet kokią
pasirinktą vietą tarp atpažintinų asmenų – kasatorius ją pasirinko, tai
užfiksuota protokole (BPK 192 straipsnio 3 dalis). BPK nenustatytas
reikalavimas, kad visi parodomi atpažinti asmenys būtų visiškai to paties
amžiaus. Taip pat pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog parodymo
atpažinti atlikimui būtų buvęs reikalingas gydytojo leidimas.
Kasatoriaus
minimos Vilniaus 2–ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybos vyriausiojo
inspektoriaus I. Kraiko 2006 m. spalio 12 d. laisvės atėmimo vietų ligoninės
direktoriaus pavedimu atliktos apžiūros duomenimis apkaltinamasis nuosprendis
nėra grindžiamas. Tai reiškia, kad nurodoma apžiūra neturėjo jokios įtakos
sprendžiant nagrinėjamą bylą ir jos atlikimo tvarkos vertinimas negali būti
kasacinis pagrindas kasacine tvarka apskųstiems teismų sprendimams keisti ar
naikinti.
To paties
prokuroro dalyvavimas keliose proceso stadijose jokių BPK nuostatų nepažeidžia.
BPK 58 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tokia situacija nėra pagrindas
prokurorui nušalinti, todėl kasatoriaus argumentai dėl prokuroro E. Šleiniaus
galimo šališkumo dėl to, kad šis prokuroras ikiteisminio tyrimo metu vykdė
ikiteisminio tyrimo kontrolę, o vėliau palaikė kaltinimą teisme, nepagrįsti.
Taip pat
pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą,
vadovaujasi BPK 376 straipsnio 1 dalimi ir nuosprendžius bei
nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo
aspektu, t. y. patikrina, ar tinkamai byloje pritaikytas baudžiamasis įstatymas
ir (ar) proceso metu nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Naujų įrodymų
kasacinės instancijos teismas nerenka ir nevertina, žemesnės instancijos teismo
surinktų įrodymų iš naujo nevertina, tad kasatoriaus argumentai skunde dėl
veikos faktinių aplinkybių nustatymo nenagrinėtini. Teisėjų kolegija neturi
pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje
nustatydami sužalojimų K. M. padarymo laiką, būdą, įvykio mechanizmą, darydami
kitas išvadas būtų netinkamai taikę įstatymus.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. Z. (A. Z.) kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Vytautas Masiokas
Rimantas Baumilas
Gintaras Goda