Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-01-19][nuasmeninta nutartis byloje][II-24-409-2018].docx
Bylos nr.: II-24-409/2018
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmasis veiklos skyrius 190521648 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima (ANK 72-80 straipsniai)
Pasirengimas nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 640 str.)
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimas apylinkės teisme (ANK 626 str.)
Ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimas pirmosios instancijos teismui
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administracinių nusižengimų teisena
Administracinių nusižengimų teisena

Byla Nr. II-24-409/2018

  Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01033-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

(S)

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2018 m. sausio 10 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,

sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui Ž. A.,

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Raimondui Šidlauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. T. 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 40-IL-17414-(5.14E) panaikinimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

 

n u s t a t ė :

 

2017 m. spalio 27 d. Ž. A. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą dėl to, kad sūnus M. A., gimęs (duomenys neskelbtini),  2017 m. spalio 26 d. apie 18 val. papasakojo jai, jog rugsėjo mėnesio pradžioje lauke susižodžiavo su kaimynų berniuku M., kuriam yra apie 10 metų. Po žodinio konflikto sūnus grįžo į namus ir pro durų akutę pamatęs bendro naudojimo koridoriumi einantį M. pradarė duris ir pavadino M. kaimiečiu, po ko duris uždarė ir užsirakino. Tuo metu laiptinės balkone buvo M. brolis ir mama J., kurie išgirdę, kaip M. pavadino kaimiečiu, priėjo prie buto durų, pradėjo garsiai į jas belsti, kad sūnus pradarytų duris. Sūnus, išsigandęs, kad nebūtų sulaužytos durys, jas pradarė. Tuo metu M. brolis, atsistojęs ant durų slenksčio, sūnui pasakė, kad jei dar kartą prasivardžiuos bus blogai, ne žodžiu, o jėga parodys, bei parodė gestą su kumščiu suduodamas į delną. Tuo tarpu M. mama su ranka laikė buto duris ir neleido jų uždaryti bei pasakė, kad neuždarytų durų, nes jis prisidirbo ir dėl tokių savo veiksmų gali keliauti į vaikų teises. Po tokių žodžių sūnus užsidarė buto duris. Tą dieną jai grįžus į namus sūnus nieko nesakė, o spalio 26 d. paaiškino, kad nieko nesakė, nes bijojo. Su ta šeima dėl vaikų elgesio konfliktas kyla nebe pirmą kartą. 2017 m. spalio 26 d. laiptinėje kalbėjosi su minėto vaiko mama, kuriai pasakė, kad pasielgė netinkamai, o ši atsakė, kad ir jos vaiką ji (Ž. A.) yra sudrausminusi, į ką atsakė, kad ji į namus nėjo, kalbėjosi tik kieme. Moteris už savo poelgį atsiprašė. Tačiau mano, jog toks elgesys netinkamas, prašo ištirti įvykį ir kaltus asmenis nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. T. 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 40-IL-17414-(5.14E) administracinio nusižengimo teisena M. P. ir J. P. atžvilgiu nutraukta, nesant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, kadangi nėra objektyvių įrodymų, kad prieš vaiką M. A. būtų naudota psichinė prievarta (vaiko psichikos žalojimas: bauginimas, gąsdinimas, laikymas nuolatinėje baimėje, vaiko protinių gebėjimų neigimas ir kitoks psichinis smurtas, ypač tada, kai jis atsilieka mokymesi, žaidimuose ar nepritaria suaugusių diktatui) ar emocinė prievarta (dažnas arba nuolatinis vaiko žeminimas, jo ignoravimas, kuris gali sutrikdyti vaiko elgesį ir jo psichikos raidą, bet koks vaiko skriaudimas yra ir emocinis traumavimas). Nutarime nurodyta, jog su M. P. ir J. P. buvo apsiribota prevenciniu pokalbiu, jie buvo supažindinti su administracine atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnį (vaiko teisių pažeidimas) ir įspėti, kad apie vaikų poelgius, jiems atrodančius netinkamus, reikia kalbėti su vaikų tėvais.

2017 m. lapkričio 30 d. teisme buvo gautas pareiškėjos Ž. A. skundas dėl šio nutarimo, o 2017 m. gruodžio 18 d. teisme gautas patikslintas Ž. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. T. nutarimą Nr. 40-IL-17414-(5.14E) ir pavesti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017 m. spalio 27 d. pareiškimą nagrinėti iš naujo, kadangi pareiškimas buvo tirtas netinkamai, buvo apklaustas tik M. P., kiti asmenys neapklausti, jos nuomone, M. P. ir J. P. veikoje yra akivaizdūs administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus atsiliepime į Ž. A. skundą nurodoma, kad su Ž. A. skundu nesutinka. Apklausti Ž. A. sūnų nebuvo būtinybės, kadangi nuo įvykusio incidento tarp Ž. A. sūnaus ir M. P. bei J. P. buvo praėję daugiau negu mėnuo laiko ir per tą laikotarpį daugiau jokių incidentų neįvyko. J. P. teigė, jog ji taip pat gynė savo sūnų nuo Ž. A. sūnaus patyčių, jos tikslas buvo tik sudrausminti Ž. A. sūnų, o ne kaip nors pažeisti vaiko teises panaudojant psichologinį ar emocinį smurtą. Vėliau aiškinantis įvykusią situaciją J. P. atsiprašė Ž. A., kad sudrausminimas vyko jai nedalyvaujant. Kadangi nėra objektyvių įrodymų, kad prieš vaiką būtų naudota psichinė prievarta, padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnyje, požymių. Kadangi tai buvo vienkartinis atvejis, be to, M. P. ir J. P. gailėjosi dėl savo poelgio, todėl vadovaujantis žmogiškaisiais faktoriais su M. P. ir J. P. buvo apsiribota prevenciniu pokalbiu, jie buvo supažindinti su administracine atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnį ir įspėti, kad apie vaikų poelgius, jiems atrodančius netinkamus, reikia kalbėtis su vaikų tėvais.

Pareiškėja Ž. A. teismo posėdyje palaikė savo skundo argumentus, prašė jį tenkinti bei skundžiamą nutarimą panaikinti ir perduoti medžiagą papildomam tyrimui, kadangi yra įsitikinusi, jog buvo pažeistos jos mažamečio sūnaus teisės.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti, nutarimą palikti nepakeistą.

Įvertinęs skundo argumentus, pareiškėjos Ž. A. teisme duotus paaiškinimus, medžiagą, kurioje nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, teismas pripažįsta, jog skundas pagrįstas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis). Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsniu, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 1 dalį, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Iš skunde nurodytų aplinkybių ir bylos medžiagos matyti, kad galimai buvo pažeistos vaiko teisės, tačiau Institucija, priimdama nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nutarimas priimtas skubotai ir neišsamiai atlikus administracinio nusižengimo tyrimą. Policijos pareigūnė, tirdama Ž. A. pareiškimą, apsiribojo tik galimai administracinį nusižengimą padariusių asmenų J. P. ir M. P. paaiškinimų gavimu, kuriuose jie nurodė, kad M. P. iš pradžių paskambino į duris, po to pabeldė ir pasakė, kad atidarytų duris arba iškvies policiją, M. A. atidarius duris jie tik pasikalbėjo, tačiau vaikui negrasino. Mažametis M. A., kurio teisės galimai buvo pažeistos, nebuvo apklaustas, nebuvo išsiaiškinta ar jis neigiamai sureagavo į šį įvykį bei nebuvo apklausti ir kaimynai, kurie taip pat galėjo matyti minėtą įvykį. Tokiu būdu pareigūnė, neapklaususi visų konflikte dalyvavusių asmenų ir nepašalinusi prieštaravimų, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsnio reikalavimų visapusiškai ir išsamiai išaiškinti bylos aplinkybes. Todėl, neįvertinus visų bylos duomenų ir nepašalinus prieštaravimų dėl faktinių bylos aplinkybių negalima spręsti, kad nagrinėjamoje veikoje nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnyje, požymių.

Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, jog 2017 m. lapkričio 3 d. vyresniosios tyrėjos A. T. nutarimas Nr. 40-IL-17414-(5.14E) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir medžiaga grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui, kadangi būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus, o teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (nustatyti ir apklausti galimai incidentą mačiusius asmenis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjos Ž. A. skundą patenkinti.

Panaikinti 2017 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. T. nutarimą Nr. 40-IL-17414-(5.14E), kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena M. P. ir J. P. atžvilgiu, ir medžiagą grąžinti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmajam veiklos skyriui papildomam tyrimui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                                                             Astra Karpytė