Civilinė byla Nr. e2-271-516/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02506-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. e2-6612-580/2016 pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CWT Lithuania“ dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais (tretieji asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Voyage-voyage“, Vilniaus miesto 22 – ojo notarų biuro notarė J. S.), ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilo dėl teismo atsisakymo atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą.
2. Ieškovas D. T. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2015 m. balandžio 2 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Voyage-voyage“ iki 2015 m. balandžio 13 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „CWT Lithuania“ 45 160,46 Eur, o D. T. laidavo visu savo turtu, bei pripažinti negaliojančiu 2015 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės J. S. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JS-2750 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas tai pat prašė atidėti 925 Eur žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodė, kad visas jo turtas ir sąskaitos areštuoti, santaupų neturi, pajamos per mėnesį sudaro 80 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė ieškovui terminą iki 2016 m. gruodžio 15 d. sumokėti 925 Eur žyminį mokestį už ieškinį.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė 2016 m. birželio 6 d. antstolio Valdo Čegliko patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš kurio matyti, kad antstolis išskaičiuoja 70 proc. ieškovo darbo užmokesčio. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis D. T. nekilnojamojo turto neturi, valstybinio socialinio draudimo duomenimis – nedirba, dvi AB SEB banko sąskaitos areštuotos.
6. Neatsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui kilo abejonių dėl ieškovo tikrojo pragyvenimo šaltinio. Nors ieškovas niekur nedirba ir pajamų neturi, tačiau jis neregistruotas Darbo biržoje, negauna socialinių pašalpų, nesikreipia dėl nemokamos teisinės pagalbos, nors antrinės teisinės pagalbos gavimas sudarytų pagrindą jį atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Nurodytus neaiškumus teismas vertino kaip turtinės padėties neatskleidimą.
7. Taip pat teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas ateityje turės galimybių sumokėti žyminį mokestį. Šiuo metu ieškovas niekur nedirba, pajamų negauna, jokių būsimų pajamų šaltinių nenurodo. Iš pateiktų duomenų nematyti, kad ieškovas galės žyminį mokestį sumokėti ateityje, todėl neįrodžius CPK 84 straipsnio taikymui būtinų sąlygų, prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą buvo atmestas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovas D. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atidėti 925 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškovas atskleidė teismui tikrąją jo finansinę padėtį. Šiuo metu visas jam priklausantis turtas ir lėšos yra areštuoti, antstolis vykdo išieškojimą pagal vykdomąjį įrašą. Už teikiamas teisines paslaugas jis nemoka. Atidėjus dalies žyminio mokesčio mokėjimą ir patenkinus ieškovo reikalavimus, žyminis mokestis būtų sumokėtas šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas.
2. Nors teismas ir nurodo, jog ieškovo draudimo laikotarpis baigėsi 2016 m. balandžio 30 d. bei šiuo metu ieškovas nedirba, tačiau jis nuo 2016 m. kovo 9 d. ir iki šiol dirba UAB „360 kelionių“ vadovo pareigose, bei gauna darbo užmokestį, kuris vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 80 Eur, todėl jo finansinė padėtis labai sunki, tačiau ateityje jo pajamos turėtų padidėti, kadangi šiuo metu vadovauja jaunai bei ambicingai bendrovei.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atidėti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą.
9. Lietuvos Respublik?s Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, nustatyta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.)
10. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).
11. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi pareiga pateikti įrodymus, patikimai patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, o nagrinėjamu atveju – būtinumą atidėti 925 Eur žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
12. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, priėjo išvadą, kad nors ieškovas pakankamai pagrindė, jog šiuo metu jis turi finansinių sunkumų, trukdančių sumokėti žyminį mokestį, minėtų duomenų neužtenka konstatuoti, kad jo turtinė padėtis ateityje pagerės.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, inter alia atskirojo skundo argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
14. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti pinigų sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, pagal kurią, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, kad artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2012 ir kt.). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys (priešieškinis) bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
15. Apeliantas nurodo, kad nuo 2016 m. kovo 9 d. ir iki šiol dirba UAB „360 kelionių“ vadovu bei gauna darbo užmokestį, kuris vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 80 Eur, tačiau nurodo, kad ateityje jo pajamos turėtų padidėti, kadangi ateityje bendrovė plėsis ir augs. Apeliantas ne tik su atskiruoju skundu, bet ir kitais procesiniais dokumentais nepateikia įrodymų apie UAB „360 kelionių“ plėtros ir pelno didėjimo galimybes, jo paties darbo užmokesčio didėjimą, jokių objektyvių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie jo deklaruojamos sunkios turtinės padėties galimą pagerėjimą artimiausiu metu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad byloje neįrodyta CPK 84 straipsnio taikymui būtina aplinkybė, jog ieškovas ateityje turės galimybių sumokėti žyminį mokestį. Be to pažymėtina, kad apelianto turtinės padėties pagerėjimas negali būti siejamas su šios bylos išnagrinėjimo rezultatu, taigi, ir su apelianto nurodoma aplinkybe, kad žyminį mokestį, išnagrinėjus bylą, turės sumokėti šalis, kurios nenaudai bus priimtas sprendimas, kadangi jos rezultatas negali būti aiškus šioje stadijoje, kai yra sprendžiamas tik ieškinio priėmimo klausimas.
16. Apeliantas pažymi, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisė turėti advokatą reiškia asmens teisę pačiam pasirinkti advokatą, taip pat teisę turėti valstybės paskirtą advokatą (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Apelianto teigimu, nors teismas nurodo, kad ieškovas nesikreipė dėl nemokamos teisinės pagalbos, dėl ko būtų pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jam neturėtų būti atimta teisė pasirinkti norimą advokatą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir pats jos suteikimas neužkerta kelio apeliantui turėti kartu ir savo pageidaujamą atstovą, ypač, jeigu šis atstovas, kaip nurodoma atskirajame skunde, teisinę pagalbą teikia nemokamai.
17. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti 925 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, todėl ji paliktina nepakeista.
18. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2017 m. kovo 24 d. (įskaitytinai) 925 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui D. T. terminą iki 2017 m. kovo 24 d. (įskaitytinai) sumokėti 925 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Teisėja                                                                       Rasa Gudžiūnienė