Administracinė byla Nr. A-859-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01410-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 9–10), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 2R-46(4R-40) ,,Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti jos 2015 m. sausio 17 d. skundo dėl atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. BRK-10981(12.4) ,,Dėl paramos skyrimo iš dalies“ priėmimo klausimą.

Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. sausio 20 d. išsiuntė 2015 m. sausio 17 d. skundą Komisijai dėl Agentūros 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. BRK-10981(12.4). 2015 m. vasario 20 d. savo pašto dėžutėje rado Komisijos atsiųstą laišką, kuriuo jai grąžinti jos siųsti dokumentai. Komisija skundžiamu sprendimu atsisakė priimti jos skundą nagrinėti, nes nurodė, jog ji   nepašalino Komisijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 2R-28(4R-40) nustatytų trūkumų. Pareiškėja pabrėžė, kad Komisijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 2R-28(4R-40) dėl trūkumų šalinimo nebuvo gavusi, todėl neturėjo galimybės įvykdyti šio sprendimo.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 16–17) prašė atmesti skundą.

Atsakovas nurodė, kad Komisijos nustatomi procesiniai terminai skirti užtikrinti ikiteisminio nagrinėjimo proceso operatyvumą ir koncentruotumą, teisinių santykių stabilumą. Ikiteisminio proceso šalys privalo savo teises ir pareigas vykdyti laikydamosi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja privalo pateikti tokį skundą, kuris atitiktų nustatytus formos ir turinio reikalavimus, o šių reikalavimų neatitinkantį skundą pataisyti per nustatytą terminą. Skunde išdėstytos termino praleidimo priežastys negali pateisinti termino praleidimo pagal Komisijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 2R-28(4R-40) dėl trūkumų šalinimo, siųsto pareiškėjos nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Teigė, kad terminą trūkumams pašalinti pareiškėja praleido dėl savo kaltės, skunde išdėstytos aplinkybės nepašalina jos atsakomybės už netinkamą savo procesinių teisių įgyvendinimą, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu (b. l. 44–46) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 2R-46(4R-40), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą jai nepašalinus nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis į bylą pateikta Komisijos bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėja 2015 m. sausio 17 d. surašė skundą Komisijai dėl Agentūros 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. BRK-10981(12.4) dėl paramos skyrimo iš dalies teisėtumo ir pagrįstumo, šį skundą išsiuntė 2015 m. sausio 20 d., kurį Komisija gavo 2015 m. sausio 22 d. Komisija 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 2R-28(4R-40) nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, kurių nepašalinus buvo priimtas skundžiamas sprendimas dėl atsisakymo priimti skundą.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1519 redakcija) patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 18.3, 18.4 punktais.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos Komisijoje 2015 m. sausio 22 d. gauto skundo priėmimo klausimas buvo spręstas tą pačią dieną – 2015 m. sausio 22 d. Kadangi buvo nustatyti skundo neatitikimai teisės aktų nuostatoms, Komisijos pirmininkė, vadovaudamasi Nuostatų 18.3 punktu, 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 2R-28(4R-40) nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Remdamasis į bylą pateikta Komisijos bylos medžiaga, teismas nustatė, kad Komisijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. 2R-28(4R-40) trūkumams šalinti pareiškėjai      buvo siųstas pareiškėjos skunde nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Jokiu kitu būdu Komisija pareiškėjai pranešti apie priimtą sprendimą neturėjo nei teisės, nei galimybės. Aplinkybė, jog pareiškėja, pati nurodžiusi adresą korespondencijai, netikrina pašto dėžutės, nesidomi paduoto skundo eiga, patvirtina pačios pareiškėjos nerūpestingumą, neatsakingumą jos iniciatyva pradėto proceso atžvilgiu. Pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu pateiktos vokų kopijos nėra susijusios su keliamo ginčo esme, kadangi pateikti vokai gauti dar prieš kreipiantis į Komisiją. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad terminą trūkumams pašalinti pareiškėja praleido dėl savo kaltės,       skunde išdėstytos aplinkybės nepašalina jos atsakomybės už netinkamą savo procesinių teisių įgyvendinimą. Pabrėžė, kad pareiškėja, pradėjusi procesą, pati turi būti itin aktyvi proceso dalyvė, todėl jos teiginį, jog ji neturėjo galimybės įvykdyti Komisijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 2R-28(4R-40) trūkumams šalinti, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Taigi, pareiškėjai nepašalinus Komisijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 2R-28(4R-40) nustatytų skundo trūkumų, vadovaujantis Nuostatų 18.4 punktu, pagrįstai pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą ir konstatavo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Pažymėjo, jog antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, todėl, atmetęs pirmąjį skundo reikalavimą kaip nepagrįstą, teismas atmetė ir antrąjį skundo reikalavimą.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 52–55) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą.

Pareiškėja nurodo, kad negavo Komisijos pirmininkės 2015 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 2R-28(4R-40), todėl negalėjo įvykdyti tai, kas yra neįmanoma, t. y. reikalavimą, kurio          nėra gavusi ir skaičiusi. Teismui yra pateikusi įrodymus, patvirtinančius, jog skundo padavimo Komisijai terminai nėra praleisti. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms procesinių dokumentų įteikimą, apribojama jos galimybė į pažeistų teisių gynybą. Byloje nėra pateikta duomenų, jog Komisijos pirmininkės 2015 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. 2R-28(4R-40) būtų išsiųstas pareiškėjos nurodytu adresu, kam įteiktas ir kada įteiktas, ir pan. Ji apie šį sprendimą sužinojo tik 2015 m. vasario 20 d., gavusi Komisijos sprendimą atsisakyti priimti skundą. Vadovaujantis ABTĮ 75 straipsnio 4 dalimi, negalima daryti išvados,      kad sprendimas dėl skundo trūkumų pašalinimo jai buvo tinkamai įteiktas, todėl konstatuotina, jog nustatytu terminu šiame sprendime nurodytų trūkumų nepašalino dėl svarbios priežasties, kuri nepriklausė nuo jos, nes visiškai nežinojo, jog toks sprendimas buvo priimtas, kadangi jo negavo. Taigi Komisija nepagrįstai nusprendė atsisakyti priimti skundą ir jį grąžinti tuo pagrindu, kad per Komisijos nustatytą terminą nepašalino ankstesniu sprendimu nurodytų skundo trūkumų. Teismo sprendimas atsisakyti patenkinti skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 65–66) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad jeigu Komisijos pirmininkės 2015 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. 2R-28(4R-40) pareiškėjai buvo išsiųstas jos prašyme nurodytu gyvenamuoju adresu,        skunde išdėstytos aplinkybės negali būti laikomos pateisinančiomis 14 dienų termino praleidimą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog Komisijos sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas jos nurodytu adresu ir Komisija neturėjo nei teisės, nei galimybės pranešti jai apie priimtą sprendimą kitokiu būdu. Aplinkybė, jog pareiškėja, pati nurodžiusi adresą korespondencijai, netikrina pašto dėžutės    ir nesidomi paduoto skundo eiga, patvirtina pačios pareiškėjos nerūpestingumą, neatsakingumą     jos iniciatyva pradėto proceso atžvilgiu. Šaukimo įteikimo tvarkos griežtas reglamentavimas yra sąlygotas šio procesinio dokumento paskirties bei reikšmės teismo procese ir negali būti taikomas pagal analogiją Komisijos dokumentų išsiuntimo tvarkai. Nuostatų 24.2, 24.3 punktuose kalbama apie dokumentų išsiuntimą, nenumatant įteikimo pasirašytinai tvarkos. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja praleido 14 dienų terminą, nustatytą prašymo trūkumams pašalinti, dėl savo kaltės, skunde išdėstytos aplinkybės nepašalina pareiškėjos atsakomybės už netinkamą savo procesinių teisių įgyvendinimą, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjos Komisijai adresuoto 2015 m. sausio 17 d. skundo, kuriuo buvo skundžiamas jos atžvilgiu priimtas Agentūros 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimas, priėmimo nagrinėti iš esmės. Pareiškėjos šioje administracinėje byloje skundžiamu Komisijos    2015 m. vasario 13 d. sprendimu buvo atsisakyta priimti šį pareiškėjos skundą tuo pagrindu, kad pareiškėja neištaisė jo trūkumų, nurodytų Komisijos 2015 m. sausio 22 d. sprendime, t. y. per         14 dienų nepateikė Komisijai duomenų, patvirtinančių, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tokio pobūdžio skundams paduoti vieno mėnesio terminas jos nėra praleistas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, nurodyto termino eiga prasideda nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kalbant apie faktines bylos aplinkybes, taip pat pažymėtina, kad (kaip matyti iš prie nagrinėjamos bylos pridėtos Komisijos bylos) paminėtas pareiškėjos 2015 m. sausio 17 d. datuotas skundas buvo įteiktas pašto skyriui 2015 m. sausio 20 d. (t. y. praėjus mėnesiui ir      8 dienoms nuo skundžiamo Agentūros sprendimo priėmimo) ir Komisijos buvo gautas 2015 m. sausio 22 d. (b. l. 7). Išvardytos faktinės (Komisijos byloje užfiksuotos) aplinkybės pareiškėjos paminėto skundo priėmimo stadijoje galėjo sukelti Komisijai pagrįstas abejones dėl pirmiau aptarto vieno mėnesio termino laikymosi. Todėl Komisija, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančių Nuostatų 16.2 ir 18.3 punktais, turėjo teisę ir pagrindą pareikalauti iš pareiškėjos dokumentus, patvirtinančius jos skundžiamo Agentūros 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo įteikimo jai laiką. Taigi šiuo aspektu paminėtas Komisijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu.

Kita vertus, iš nagrinėjamos administracinės bylos matyti, kad pareiškėjos Komisijai apskųstas Agentūros 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimas (pašto siuntoje (duomenys neskelbtini))  pareiškėjai buvo įteiktas 2015 m. sausio 5 d. (b. l. 33-34). Tai leidžia daryti nagrinėjamai bylai reikšmingą išvadą, kad, paduodama Komisijai paminėtą 2015 m. sausio 17 d. skundą, kuris (kaip jau buvo pasakyta) Komisijos buvo gautas 2015 m. sausio 22 d., pareiškėja nepraleido ABTĮ          30 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, nes šio termino eiga pasibaigtų 2015 m. vasario 5 d. Atsižvelgdama į tai, kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytų byloje pateiktų įrodymų (vokų kopijų ir pašto žymų) reikšmės nagrinėjamai bylai įvertinimu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje spręstina dilema, kuriam iš paminėtos situacijos aspektui (formaliajam, kuris pasireiškė tuo, kad Komisija, 2015-01-22 sprendime nustatytu laiku negavusi iš pareiškėjos papildomai prašomų dokumentų, priėmė Nuostatų 18.4 p. atitinkantį sprendimą grąžinti skundą pareiškėjai, arba materialiajam, kuris pasireiškia pareiškėjos teise apginti, jos manymu, Agentūros pažeistas jos teises ABTĮ nustatyta tvarka) turi būti suteikta prioritetinė reikšmė.

Atsakydama į iškeltą klausimą, kolegija pirmiausia pažymi, kad paminėtoje Komisijos byloje yra 2015 m. sausio 22 d. lydraštis Nr. 9R-170(4R-40), kuris leidžia daryti prielaidą, jog paminėtas Komisijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimas buvo išsiustas pareiškėjai jos pačios nurodytu adresu 2015 m. sausio 22 d. (b. l. 8). Tačiau nei Komisijos byloje, nei nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kada ši siunta (Komisijos               2015-01-22 sprendimas) pareiškėjos buvo gauta arba iš viso buvo gauta. Šios aplinkybės kartu su pareiškėjos teigimu, kad ji nebuvo gavusi Komisijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimo, kolegijos manymu, sukelia tam tikras abejones dėl to, ar pareiškėja iš tikrųjų buvo gavusi šį Komisijos sprendimą. Pareigą išsklaidyti šias abejones turi Komisija. Tačiau to ji nepadarė. Todėl, kolegijos manymu, nurodytos abejonės turi (turėjo) būti traktuojamos pareiškėjos naudai. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje prioritetinė reikšmė suteiktina pareiškėjos teisei „būti išklausytai“, t. y. teisei ABTĮ nustatyta tvarka ginti savo tariamai pažeistas teises.  

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos nepripažintinas pagrįstu bei teisingu ir yra naikintinas, o pareiškėjos teismui paduotas skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti. Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimą           Nr. 2R-46(4R-40) ,,Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ ir įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjos V. M. 2015 m. sausio 17 d. skundo dėl atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. BRK-10981(12.4) ,,Dėl paramos skyrimo iš dalies“ priėmimo klausimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                        Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė