Administracinė byla Nr. I-3477-171/2010

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02630-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 11.6.2; 74

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Daliai Kindurytei, atsakovės atstovei Daliai Maleckaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. G. trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Vilniaus miškų urėdijos atstovui T. N. (T. N.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) dėl sprendimo dalies panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys P. G. ir VĮ Vilniaus miškų urėdija).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

 

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 1–4), kuriame prašo panaikinti 2007-09-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.5-41-26139 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei P. G.“ (toliau – Sprendimas) dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai 0,06 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 0,76 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Pareiškime paaiškino, kad Sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į P. G. tenkančią buvusios savininkės U. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,00 ha žemės, buvusios Navikų kaime, Ignalinos rajone, Vilniaus apskrityje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,76 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktus dokumentus: 2010-08-25 pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentą Nr. P1008-21916 bei 2010-08-25 pažymą apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Taksacinius rodiklius Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-24 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. 481 ginčo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra 0,06 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

Pareiškėjas nurodo, kad 2007-09-18 Sprendimu atkuriant P. G. nuosavybės teises į nurodytą žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, į kurį patenka 0,06 ha valstybinės reikšmės miško plotas, pažeistos sprendimo priėmimo metu galiojusios imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6, 13 str. nuostatos.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apygardos prokuratūra tam tikrą pradinę informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą sužinojo, kai 2010-08-13 gavo Valstybinės įmonės Vilniaus miškų urėdijos 2010-08-12 raštą, kuriuo buvo prašoma kreiptis į teismą dėl galbūt neteisėtų VAVA sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius Vilniaus rajone, kuriuose yra valstybinės reikšmės miško, panaikinimo. Minėtame rašte nebuvo nurodyta, kokiu konkrečiai LR Vyriausybės nutarimu žemės sklypų dalys buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškams bei nebuvo pateikti ginčijami VAVA sprendimai ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos. Šie tyrimui reikšmingi dokumentai buvo gauti 2010-08-27 (VĮ Registrų centro raštas Nr. IN(12.5.1.15)-25028) ir 2010-09-01 (Valstybinės miškų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos raštas Nr. 1424), todėl mano, kad terminas kreiptis į teismą su pareiškimu nebuvo praleistas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime išdėstytus argumentus (b. l. 104−105).

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 45–47) nurodė, kad P. G. pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme (toliau – Reformos įstatymas) nustatytų asmenų, įgyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilę, priskirta 10 eiliškumo grupei. Ginčo žemės sklypas buvo suprojektuotas kaip tai nustatyta Reformos įstatymo 19 str. 5 d. ir 20 str., patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41 „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Atsakovės manymu, kadangi pareiškėjas neginčija žemės sklypo suformavimo dokumentų, neįrodžius, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo derintas su atsakingomis institucijomis.

Nurodė, kad iš dokumentų, kuriais remiasi pareiškėjas, matyti, jog iš ginčijamo pilietės vardu grąžinto sklypo tik dalis yra miško ploto. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktame VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjas, ginčydamas dalį žemės sklypo, nenurodo konkrečios buvimo vietos, todėl skundo tenkinimo atveju sprendimo įvykdyti nebus galimybės.

Teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą, nes P. G. nuosavybės teisės atkurtos 2007 m., o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2010 m.(b. l. 104–105).

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. G. su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 56) nurodė, kad prašymas suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą pateiktas 2002-10-02 VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Žemės sklypo ribų paženklinimas–parodymas atliktas 2005-11-21 ir suformuotas žemės ūkio veiklai žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendro ploto 0,76 ha, o plotas apskaičiuotas matavimo metu. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas surašytas 2005-11-21. Žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-24 įsakymu Nr. 2.3.-2018-4, suprojektuotas ribas, patikslintas 2006-10-17, Nr. 2-3-10001-41.

Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre minėto VAVA 2007-09-18 sprendimo Nr. 2.5-41-26139 pagrindu buvo įregistruota P. G. nuosavybės teisė į 0,76 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Apie tai, jog į jai teisėtai priklausantį 0,76 ha žemės sklypą patenka 0,06 ha valstybinės reikšmės miško žemė tuo metu nustatyta nebuvo. Prašo teismo priimtų sprendimų bei atliktos teisinės registracijos nenaikinti ir nustatyti jai priklausančio žemės sklypo galimo sumažėjimo leistinumo ribas po atliktų geodezinių matavimų.

Teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 104−105).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Vilniaus miškų urėdija atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pareiškėjo prašymą (b.  l. 104−105).

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko priimto sprendimo atkurti P. G. nuosavybės teises į žemę dalies teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgiant į tai, kad į žemės sklypą patenka valstybinės reikšmės miško plotas.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos galiojantys teisės aktai.

Dėl viešojo intereso

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme nepateikta viešojo intereso sąvoka. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Norint išsiaiškinti, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti, kad jei nebus patenkintas tam tikro asmens ar asmenų grupės interesas, bus pažeistos LR Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Viešasis interesas, taikant LR administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama, kaip įstatymu nustatyta asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Tais atvejais sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas, kaip viešasis interesas, turi priimti bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁴⁶-335/2008).

Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė ir tai patvirtina Konstitucinio Teismo 2005-05-13 bei 2006-03-14 nutarimai.

 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas šioje byloje gina viešąjį interesą.

Dėl termino paduoti skundą

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁷-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 p.; 2005-03-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS¹⁰-67/2005, 2005-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS¹⁰-27/2005, 2007-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸-660/2007; 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁷-742/2007). Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, gindamas viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas paduoti pareiškimą turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁷-742/2007).

Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą, todėl tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁴⁶-335/2008).

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad VĮ Vilniaus miškų urėdija 2010-08-12 raštu Nr. I- 1250 (b. l. 5−6) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad ji gintų viešąjį interesą dėl neteisėto VĮ Vilniaus miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškų pasisavinimo.

Teismas nustatė, kad į VĮ Vilniaus miškų urėdijos pateiktą žemės sklypų sąrašą pateko ir P. G. priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos prokuratūra minėtą VĮ Vilniaus miškų urėdijos raštą gavo 2010-08-13 (b. l. 5, spaudas ant dokumento). Akivaizdu, kad tokios informacijos nepakako, jog pareiškėjas iš karto, neatlikęs papildomų veiksmų, galėtų kreiptis į teismą.

 Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, rinkdama papildomus įrodymus, pateikė paklausimus VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, iš kurių atsakymus gavo atitinkamai 2010-08-27 (b. l. 14) ir 2010-09-01 (b. l. 22) ir 2010-09-07 (b. l. 28).

Iš Nekilnojamojo turto registro pareiškėjas gavo pažymą apie žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos duomenis apie tai, kad Migūnų girininkijos 17 kvartalo 7 sklypo plotas (0,06 ha), patenkantis į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) VAVA 2007-09-18 sprendimo Nr. 2.5-41-26139 priėmimo metu buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154. Pareiškėjas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gavo P. G. nuosavybės teisių atkūrimo bylas kartu su sprendimu, kuriuo P. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir kurio dalį pareiškėjas prašo panaikini.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos prokuratūra visus reikalingus duomenis, kurių pakako nuspręsti, kad buvo pažeistas viešasis interesas, gavo tik 2010-09-07, todėl termino paduoti pareiškimą pradžia laikytina būtent ši data. Teismas nustatė, kad pareiškimą teismui pareiškėjas pateikė 2010-09-09 (b. l. 1), todėl terminas paduoti pareiškimą nebuvo praleistas.

Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2007-09-18 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-26139 (b. l. 36) P. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkantį buvusios savininkės U. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,00 ha žemės, esantį Navikų kaime, Ignalinos rajone, Vilniaus apskrityje.

Šio sprendimo pagrindu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos nuosavybės teisės į 0,7600 ha žemės sklypą (b. l. 21). Šio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-08-25 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento Nr. P1008-21916 (b. l. 23, 99) matyti, kad į P. G. priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v.) patenka valstybinės reikšmės miško dalis.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-08-25 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24) nurodoma, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 0, 06 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

Nustatyta, kad minėto sklypo dalis valstybinių miškų plotams priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-09-19 nutarimo Nr. 916 redakcija).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas jau po 2006-09-19 Vyriausybės nutarimo Nr. 916 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priėmimo, t. y. Sprendimas priimtas  2007-09-18.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais, išimtinės nuosavybės teise jie priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata draudžia įsigyti privačion nuosavybėn žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams.

Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje, išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems. Minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams ar valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė, priimdama ginčijamą administracinį aktą, pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnį bei Atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.5-41-26139 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei P. G.” dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai 0,06 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 0,76 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, yra neteisėta, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl naikintina.

Teismas pažymi, kad ginčijamo akto priėmimas trečiajam suinteresuotam asmeniui P. G. sukūrė teisėtą lūkestį, kad teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės bus atkurtos (žr., pvz.: Europos žmogaus teisių teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą J. prieš Lietuvą (pareišk. Nr. 41510/98); 2004 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Kopecky prieš Slovakiją (pareišk. Nr. 44912/98)). Todėl teismo sprendimo, kuriuo ginčijamas aktas panaikinamas iš dalies, priėmimas negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią įgyvendinti minėtą teisę. Priešingai, panaikinus ginčijamą aktą tam tikroje dalyje, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra toje dalyje teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis juose įtvirtintais principais bei normomis privalo būti tęsiama trečiojo suinteresuoto asmens P. G. pasirinktu būdu ir per protingą terminą privalo būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas taip pat konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo P. G. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė ginčijamo akto dalies panaikinimas (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-859/2010).

Be to, teismas pažymi, kad panaikinus ginčijamo sprendimo dalį toje apimtyje, kiek jis atkuria nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, nuosavybės teisių įgyvendinimas P. G. nuosavybės teise priklausančioje likusiose sklypo dalyje nebus apsunkintas, nes valstybinio miško plotas yra pakraštyje sklypo, pagal sklypo ploto santykį 0,76 ha  ir valstybinio miško ploto 0,06 ha santykį eliminuojamas plotas yra nedidelis bei nepasiskirstęs per visą sklypo plotą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimas tenkintinas,  t. y. 2007-09-18 sprendimo Nr. 2.5-41-26139 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei P. G.” dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai 0,06 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 0,76 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, naikintina.

Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teismas

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą tenkinti.

Panaikinti 2007-09-18 sprendimo Nr. 2.5-41-26139 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei P. G.” dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai 0,06 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemę, patenkančią į 0,76 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                     Irena Paulauskienė

 

 

Gintaras Dzedulionis

 

 

Liudmila Zaborovska