Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-87-332/2018
Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00001-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6.; 21.11.10.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 24 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus įgaliotos atstovės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-26 nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal 2017-12-29 protokolą dėl K. B., nutraukta.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė :
2017-12-29 K. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 422 straipsnio 7 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2017-12-24 00.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vengė pasitikrinti blaivumą. Transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais savo veiksmais K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14, 16, 17, 226 punktų reikalavimus.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-26 nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal 2017-12-29 protokolą dėl K. B., nutraukta. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimas asmeniui, yra pernelyg prieštaringi, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Telšių apskrities VPK KPS) įgaliota atstovė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-26 priimtą nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje pagal 2017-12-29 K. B. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį už KET 14, 16, 17 punktų pažeidimus ir netaikyti K. B. administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 1 dalį bei 415 straipsnio 2 dalį.
Apeliaciniame skunde Telšių apskrities VPK KPS įgaliota atstovė nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra abejotinas. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik 2018-02-14 teismo posėdžio metu duotais pareigūnų K. M., V. J., A. P., L. L. žodiniais parodymais, kurie buvo duoti praėjus beveik dviem mėnesiams nuo pažeidimo padarymo momento ir nesivadovavo tarnybiniais pranešimais, kuriuose smulkiai yra aprašytos įvykio aplinkybės. Teismas administracinio nusižengimo bylą nutraukė argumentuodamas tuo, kad pateikti įrodymai yra prieštaringi. Tačiau, apeliantės nuomone, pareigūnų parodymai praėjus gan ilgam laiko tarpui nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti nenuoseklūs ir nepakankamai tikslūs, nes sunku tiksliai atkurti įvykių seką, kai kasdien yra surašomi vis nauji administracinio nusižengimo protokolai už panašias veikas. K. M. 2017-12-24 surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad parvažiuojantis automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stabdomas tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungus švyturėlius (oranžinės ir mėlynos šviesos signalus), K. M. pravėrė tarnybinio automobilio dureles ir išlipęs ketino stabdyti atvažiuojantį automobilį, tačiau to padaryti nespėjo, nes atvažiuoti transporto priemonė pastebėjusi, kad yra stabdoma, akivaizdžiai padidino greitį bei pravažiavusi nesustojo. Buvo tamsus paros metas, todėl pareigūnų tarnybiniuose automobiliuose įjungti oranžinės ir mėlynos šviesos signalai turėjo būti matomi pravažiuojančiai transporto priemonei. K. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad matė policijos automobilio švyturėlius vėliau už metro, tačiau, kodėl nesustojo asmenys, neaišku. K. M. tarnybiniame pranešime nurodo, kad iš galo važiuojantis kitas tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat įjungęs švyturėlius stabdė parvažiuojančią transporto priemonę, kuri nestojo stabdoma. Šiuos faktus tarnybiniuose pranešimuose patvirtina policijos pareigūnai V. J., L. L., A. P.. A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad matydamas, jog parvažiuojantis automobilis nestoja kolegoms, nestojusį automobilį stabdė ne tik įjungęs švyturėlius, bet ir per tarnybinio automobilio langą iškišęs skritulį su raudonu atšvaitu. Visi pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodo, kad automobilį „Audi“ vairavo asmuo, vilkintis šviesios spalvos striukę, o nestojusioje transporto priemonėje buvo tik du asmenys – K. B., vilkintis šviesios spalvos striukę, ir K. U., vilkintis tamsios spalvos striukę. Pašalinių asmenų nei automobilyje, nei šalia jo nebuvo. Pareigūnai L. L. bei K. M. važiavo iš paskos „Audi“ automobilio, kuris nuolat buvo pareigūnų akiratyje ir nematė, kad iš sustojusio automobilio būtų pasišalinęs kitas asmuo. K. M. tarnybiniame pranešime bei teismo posėdyje nurodė, kad matė, jog automobilio „Audi“ vairuotojas t. y. K. B. perlipa iš vairuotojo pusės į keleivio vietą automobilio priekyje. Tačiau Teismas K. M. parodymus atmeta, kaip logiškai nepaaiškinamą aplinkybę, nes pareigūnas, pamatęs, kaip asmuo persėda iš vairuotojo pusės į keleivio pusę, iš karto neprieina prie tos pusės, į kurią persėdo asmuo. Tokie teismo argumentai, apeliantės manymu, yra paviršutiniški ir abejotini, nes pareigūno priėjimas iš vienos ar iš kitos pusės automobilio neatmeta tokio fakto, kaip asmens persėdimas iš vairuotojo vietos į keleivio vietą, o esant stresinėje, kitokioje situacijoje nei įprastai, kai pažeidimą darančio asmens veiksmų negalima numatyti iš anksto, tiek pareigūnų, tiek aplinkinių asmenų veiksmai gali būti nenuoseklūs, nepaaiškinami ir galbūt nelogiški, tačiau vien todėl paneigti pareigūnų parodymus yra esamos situacijos neįvertinimas. Pareigūnai L. L. bei K. M. savo tarnybiniuose pranešimuose bei teismo posėdžio metu nurodo, kad įvykio vietoje buvę K. B. ir K. U. teigė, jog jie nevairavo transporto priemonės. K. B. pastariesiems nurodė, kad jam priklausančią transporto priemonę vairavo asmuo, kurio nepažįsta, nenurodė asmens vardo, pavardės, kontaktinių duomenų, nepaaiškino, kodėl kitas asmuo vairavo, kur asmuo dingo, kur jis gyvena. L. L. norint apžiūrėti įvykio vietą K. B. giminaitis A. J., ties kurio namu sustojo K. B. vairuojamas automobilis, neleido apžiūrėti namų teritorijos, taip pat nesuteikė duomenų apie galimai pabėgusį asmenį. K. B. pareigūnei G. J. perrašant administracinio nusižengimo protokolą taip pat nenurodė galimai vairavusio asmens duomenų, nors turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus. Asmens, galimai vairavusio K. B. priklausantį automobilį „Audi“ T. T. duomenys buvo nurodyti tik teismo posėdžio metu. Tiek T. T., tiek K. B. nurodė, kad jie yra seniai pažįstami, tačiau priežastys, kodėl K. B. įvykio vietoje seniai pažįstamo asmens vardo ir pavardės nenurodė, neaiškios.
Apeliantės teigimu, asmenų K. U., K. B., T. T., A. J. bei K. J. (K. B., A. J. bei K. J. sieja giminystės ryšiai, todėl parodymai gali būti duodami K. B. naudai) parodymai teismo posėdžio metu galimai iš anksto apsitarti ir seka nurodyta minučių bėgyje, tačiau asmenų veiksmai nepaaiškinami, nelogiški t. y. asmuo atvyksta ir perkamą automobilį apsižiūri bei išbando naktį apie 23.25 val., vėliau stabdomas policijos pareigūnų nestoja, nes nemato, sustoja būtent K. B. giminaičiui A. J. priklausančiame kieme, pastarajam pasako, kad atsivijo policija ir staiga dingsta neinformavęs kur. kodėl, perka automobilį ar neperka, o vėliau, paaiškėjus, kad K. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, T. T. neatvyksta į policijos įstaigą ir nenurodo, kad būtent jis vairavo automobilį. Apeliantė mano, kad tokie asmenų veiksmai ir parodymai yra siekimas K. B. išvengti realios gresiančios atsakomybės, kurios pasekmė – ne tik piniginė bauda, bet ir specialiosios teisės atėmimas bei galima transporto priemonės konfiskacija.
Apeliantė pažymi, kad sutinka su teismo argumentais dėl Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio l dalies bei 415 straipsnio 2 dalies nuostatų K. B. netaikymo, kadangi automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu t. y. 2017-12-29 00.30 val. buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu ir jam buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. B. prašo palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-26 nutarimą nepakeistą ir Telšių apskrities VPK KPS 2018-04-11 apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą K. B. nurodo, kad jis transporto priemonės nevairavo, jam nuosavybės teise priklausantį automobilį vairavo T. T., tad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek teisės vairuoti transporto priemonės pažymėjimo paėmimas yra neteisėti veiksmai. 2017-12-29 surašant administracinio nusižengimo protokolą Telšių apskrities VPK KPS ir specialistė G. J. žinojo, kad automobilį vairavo ne jis, o T. T., bet į tai nebuvo atsižvelgta. Teigia, kad jis net ir negalėjo automobilio vairuoti, nes jam buvo padarytos abiejų akių operacijos, dieną matydavo ne toliau kaip 7-10 metru atstumu, o nakties metu matymas buvo dar trumpesnis, apie 3-5 metrų atstumu, tad nieko nematydamas negalėjo vairuoti automobilio.
K. B. teigimu, jis, susipažinęs su Telšių apskrities VPK KPS apeliaciniu skundu, nesuprato apeliacinio skundo pagrindų ir motyvų, nes jie nėra nurodyti, o apeliacinis skundas grindžiamas nuomone, išvedžiojimas ir neteisingu faktinių aplinkybių interpretavimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nereikia vadovautis policijos pareigūnų duotais parodymais teismo metu, o vadovautis jų tarnybiniais pranešimais, tačiau teismas negali vadovautis melagingais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie iš esmės yra paneigiami peržiūrėjus policijos pateiktus video įrašus.
K. B. pažymi, kad 2017-12-24 tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas A. P. nurodo, jog kolegai K. M. pravėrus tarnybinės transporto priemonės dureles bei išlipęs ketino papildomai stabdymo lazdelės pagalba nurodyti atvažiuojančiai transporto priemonei sustoti šalikelėje, tačiau prieiti prie važiuojamosios dalies nespėjo dėl atvažiuojančio automobilio greičio. Tačiau peržiūrėjus video įrašą, matosi, kad policijos automobilis net nebuvo sustojęs, policijos pareigūnas nebuvo pravėręs tarnybinio automobilio durelių ir niekas nebuvo išlipęs iš važiuojančio automobilio, kad atliktų pravažiuojančio automobilio stabdymą. Tas pats policijos pareigūnas A. P. 2017-12-24 tarnybiniame pranešime nurodo, kad tuo metu jie su tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustoję už kolegų tarnybinio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pat įjungė mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius, o jis, matydamas, kad nespės išlipti iš tarnybinio automobilio, atidarė vairuotojo pusės langą ir per jį iškišęs rankoje laikomą šviesą atspindintį stabdymo skritulį, skersai judėjimo krypties atvažiuojančiam automobiliui nurodė šiai transporto priemonei sustoti. Tačiau video įrašas paneigia tokius A. P. parodymus, nes A. P. vairavo automobilį, tai jis pats pripažįsta tarnybiniame pranešime, yra tiesiog super greitas pareigūnas, nes turėjo įjungti švyturėlius, sustabdyti automobilį, atidaryti vairuotojo pusės langą, paimti atspindintį stabdymo skritulį ir iškišti jį pro langą. Bet pažiūrėjus video įrašą matosi visiškai kitoks vaizdas: priekyje važiavęs automobilis prasilenkiant nebuvo sustojęs, švyturėliai buvo įjungti jau prasilenkus, viskas vyko labai greitai, kelių sekundžių tarpe, tad visi tie veiksmai, kurios neva atliko policijos pareigūnas A. P. yra tik jo fantazijos vaisius. Kitas policijos pareigūnas L. L. 2017-12-24 tarnybiniame pranešime nurodo, kad privažiavus prie namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo jau sustojęs minėtas „Audi“ automobilis, su tarnybinio automobilio „VW Passat“ priekinėmis šviesomis apšvietė automobilio šoną. Pastebėjo, kad „Audi“ markės automobilio vairuotojo durelės buvo uždaros, iš jo niekas neišlipo, jokie žmonės nenuėjo į šalia esanti namo kiemą. Apšviestame „Audi“ markės automobilyje pastebėjo, kaip iš vairuotojo sėdynės į priekinę keleivio sėdynę per saloną ropščiasi vyriškis kuris vilki šviesios spalvos striukę. Tačiau ir vėl video įrašas paneigia tokius policijos pareigūno L. L. parodymus. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), policijos automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo praėjus 40 sekundžių nuo to momento, kai „Audi“ automobilis įsuko į kiemą ir tai nesunku patikrinti, peržiūrėjus video įrašą ir chronometru užfiksavus laiką nuo to momento, kai policijos automobilis apsisuka. Tad per 40 sekundžių galima buvo neskubant pasišalinti iš automobilio, bet jis to nedarė, nes nebuvo jokio reikalo, o tai, kodėl automobilį vairavęs T. T. nuėjo pas A. J. ir negrįžo atgal, jis paaiškino teismo posėdžio metu. Video įraše taip pat matosi, kad nieko nematyti, kas vyksta automobilio „Audi“ salone, nes tai neįmanoma, o paaiškinimas, kad jokie žmonės nenuėjo į šalia esantį kiemą, negali būti laikomas teisingu, nes pirmas policijos automobilis privažiavo tik po 40 sekundžių, tad savaime suprantama, kad jie nieko ir negalėjo pastebėti.
K. B. nuomone, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu peržiūrėjus video įrašus ir palyginus su policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, matosi, kad tarnybiniuose pranešimuose yra pateikta tikrovės neatitinkantį informacija, paprastai suprantama kaip melaginga informacija, todėl pirmosios instancijos ir nesivadovavo melagingais policijos pareigūnų parodymais, kurie buvo paneigti policijos pateiktais video įrašais. Be to, nei A. J., nei K. J. teisme neliudijo matę, kas vairavo automobilį, o tik paliudijo, kad buvo T. T., kurio buvimą neigia policijos pareigūnai. T. T. ir K. U. parodymai teisme nėra paneigti, nėra įrodyta, kad jie melavo ar sakė netiesą, nei T. T., nei K. U. nėra jo giminaičiai, nėra suinteresuoti duoti melagingus parodymus, tad jų parodymų objektyvumu nėra pagrindo abejoti.
K. B. įsitikinimu, apeliaciniame skunde pateikiami faktinių aplinkybių interpretavimai taip, kaip būtų naudinga apeliantui, tačiau ši faktinių aplinkybių interpretacija yra paneigiama video įrašais, kuriuos pateikė apeliantas. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir sąžiningai išnagrinėjo šią administracinę bylą, tinkamai ir teisingai įvertino byloje surinktus tiek rašytinius, tiek liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus ir priėmė teisingą ir teisėtą nutarimą.
Telšių apskrities VPK KPS įgaliotos atstovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 652 str. 1 d.).
Kaip jau minėta, skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-26 nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal 2017-12-29 K. B. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimas asmeniui, yra pernelyg prieštaringi, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Tačiau iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog Telšių apskrities VPK KPS įgaliota atstovė nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl K. B. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – K. B. paskirti nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį ir netaikyti jam administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-26 nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, susipažinęs su Telšių apskrities VPK KPS įgaliotos atstovės apeliacinio skundo argumentais ir įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal 2017-12-29 K. B. surašytą administracinio nusižengimo protokolą, nutraukdamas, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas dėl K. B. kaltės, kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog K. B. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.
Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą. Pažymėtina, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.).
Apklaustas pirmosios instancijos teisme K. B. dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis 2017-12-24, apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), nevairavo transporto priemonės „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes tą vakarą buvo vartojęs alkoholio, automobilį vairavo jo pažįstamas T. T., kuris prieš pirkdamas norėjo išbandyti, kaip automobilis važiuoja. Važiavo trise – jis, T. T. ir K. U., T. T. vairavo. Jis nematė, kad juos važiuojant stabdė policijos pareigūnai. Važiuojant juos apakino priešpriešiais atvažiuojančio automobilio šviesos, todėl jis nusuko akis. Jam buvo operuotos akys, tad dėl automobilio šviesų jis jautė nemalonų pojūtį. Niekas jų nestabdė ir nesivijo, švyturėlių jis nematė, garsinio signalo ir raginimų sustoti negirdėjo. Jie įvažiavo į A. J. kiemą ir. T. T. kažkur išėjo. Jis (K. B.) atsisuko pakalbėti su automobilio gale sėdėjusiu K. U. ir pajuto, kad į jį šviečia prožektoriumi. Jis išlipo iš automobilio ir pamatė policijos pareigūnus, kurie jo klausė, kas vairavo automobilį, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jis pasimetė ir atsakė, kad vairavo pažįstamas, kuris kažkur nubėgo, tiksliai atsakyti policijos pareigūnams negalėjo, tačiau sakė, kad pažįsta asmenį, vairavusį transporto priemonę, nors jo vardo ir pavardės nepasakė. Įvažiavus į A. J. kiemą, policijos pareigūnai atvažiavo maždaug po 30-40 sekundžių. Tą vakarą jis vilkėjo šviesią striukę. Atsiliepime į apeliacinį skundą K. B. taip pat nurodo, kad jis byloje nagrinėjamo įvykio metu transporto priemonės nevairavo, jam nuosavybės teise priklausantį automobilį vairavo T. T.. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis K. B. paaiškinimas laikytinas jo gynybine versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės, kadangi byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad jis 2017-12-24 00.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė nustatyta tvarka tikrintis neblaivumą.
Liudytojas policijos pareigūnas L. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuojant tarnybiniu automobiliu su kolega K. M. (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) pastebėjo priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, sustojo šalikelėje, įsijungė šviesos signalus (švyturėlius). Garsinio signalo nejungė ir per mikrofoną nešaukė, kad netrikdyti žmonių poilsio, nes buvo nakties metas, jie buvo gyvenamojoje zonoje. Jo kolega išlipo iš tarnybinio automobilio stabdyti atvažiuojančios transporto priemonės, bet automobilio vairuotojas nereagavo į reikalavimą sustoti, net nepristabdė ir nuvažiavo. Jo kolega net nespėjo prieiti prie kelio. Kai automobilis važiavo pro šalį, jis matė, kad vairuotojas buvo su šviesia striuke. Jo kolegos, važiavę kitu tarnybiniu automobiliu jiems iš paskos, taip pat įsijungė švyturėlius, bet pravažiuojantis automobilis nereagavo. Tuomet jie apsisuko ir važiavo tam automobiliu iš paskos įjungę švyturėlius, be garsinio signalo, ir matė, kad automobilis nuvažiavo tiesiai ir pasuko į kairę į gyvenamojo namo kiemą ir sustojo. Privažiavus prie to automobilio pastebėjo, kad žmogus šviesia striuke ropščiasi, peršoka į keleivio vietą. Automobilyje dar buvo kitas asmuo – K. U.. Priėjęs prie keleivio vietoje priekyje sėdinčio automobilio vairuotojo jis pasakė, kad matė, kaip pastarasis persėdo iš vairuotojo pusės į keleivio sėdynę, tačiau asmuo neigė vairavęs automobilį, o kas vairavo atsisakė nurodyti, sakė, kad nežino, nepažįsta. Jis pats (liudytojas) išlipančių iš automobilio kitų asmenų nematė, tačiau jei dar kas nors būtų išlipęs iš automobilio, jis būtų matęs. Vairuotojo pusės durelės buvo uždarytos. K. B. pateikė jiems vairuotojo pažymėjimą. Iš gyvenamojo namo išėjus jo savininku A. J., jo klausė, ar buvo dar trečiųjų asmenų, tačiau A. J. pasakė, kad pas jį nėra jokių kitų asmenų ir daugiau jokios informacijos neteikė. K. B. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, bet K. B. atsisakė tai daryti, teigdamas, kad jis nevairavo automobilio.
Liudytojas policijos pareigūnas K. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatve pamatė atvažiuojantį iš priekio automobilį ir nutarė jį sustabdyti įsijungę švyturėlius. Jis išlipo iš tarnybinio automobilio, bet nespėjo su šviesą atspindinčiu skrituliu prieiti prie kelio, nes stabdomas automobilis padidinęs greitį pravažiavo. Pravažiuojant automobiliui matė, kad pravažiuojančiame automobilyje priekyje sėdėjo tik vairuotojas, kuris buvo su šviesia striuke. Jis įlipo į tarnybinį automobilį, jie apsisuko ir pradėjo vytis. Automobilį vijosi įjungę švyturėlius. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Artėjant prie automobilio jį visą laiką stebėjo ir matė, kad iš jo niekas neišlipo, durelės neatsidarė. Privažiavę arčiau matė, kaip automobilio vairuotojas šviesia striuke iš vairuotojo pusės perlipo į keleivio vietą priekyje. Priėjęs prie automobilio pamatė priekyje keleivio vietoje sėdintį vaikiną šviesia striuke ir automobilio gale sėdintį vaikiną tamsia striuke – K. U.. Liepė su šviesia striuke vaikinui, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo K. B., išlipti iš automobilio. Tiek K. B., tiek K. U. teigė, kad nevairavo automobilio, sakė, kad nežino, kas vairavo automobilį, kad vairuotojas nubėgo link namo. Vėliau K. B. aiškino, kad vairavo jo draugas, kurio nepažįsta, paskui, kad vyriškis, kuris norėjo pirkti jo automobilį, bet nežinojo nei jo vardo, ne pavardės. K. B. jokio vardo nepaminėjo.
Liudytoja policijos pareigūnė V. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuodami (duomenys neskelbtini) pamatė atvažiuojantį automobilį, ir kolegos, važiuojantys kitu tarnybiniu automobiliu priekyje, šį automobilį stabdė įjungę švyturėlius ir garsinę sireną. Kolega K. M. lipo stabdyti atvažiuojančios transporto priemonės, bet nespėjo, nes automobilis pravažiavo. Jie savo tarnybiniame automobilyje taip pat buvo įjungę švyturėlius ir garsinį signalą. Pravažiuojant automobiliui ji atkreipė dėmesį į tai, kad vairuotojas vilkėjo šviesią striukę. Kolegos, važiavę priekyje kitu tarnybiniu automobiliu, apsisukinėjo, kad galėtų vytis pravažiavusį ir nestojusį automobilį. Jie taip pat apsisuko. Vyjantis automobilį, jo iš akiračio nebuvo pametę. Kai jie privažiavo prie kolegų, automobilis, kurį vijosi, buvo įvažiavęs į gyvenamojo namo kiemą. Ji prie to automobilio nebuvo priėjusi, visą laiką buvo prie savo tarnybinio automobilio.
Liudytojas policijos pareigūnas A. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) miestelyje pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį. Kolegos, važiuojantys priekyje kitu tarnybiniu automobiliu, L. L. ir K. M. bandė stabdyti šį automobilį įjungę švyturėlius. Kolega K. M. bandė išlipt iš tarnybinio automobilio ir stabdyti fiziškai, bet pamatė, kad automobilio greitis nemažėja ir jis nežada sustoti. Tuomet jis irgi įjungė švyturėlius. Supratęs, kad fiziškai nespės išlipt, per langą iškišo skritulį ir norėjo sustabdyti, bet automobilis padidino greitį ir nuvažiavo. Stabdymo metu matė, kad pravažiuojančiame automobilyje priekyje sėdėjo du asmenys – vairuotojas buvo su šviesia striuke, o keleivio pusėje taip pat kažkas sėdėjo su tamsia striuke. Per galinio vaizdo veidrodėlį stebėjo, kad automobilis nedingtų iš akiračio. Priešais važiuojantys kolegos apsisuko ir vijosi automobilį. Jie irgi apsisuko. Automobilis įsuko į kiemą, jie privažiavo prie kolegų, kurie stovėjo prie „Audi“ automobilio. Asmenys buvo išlipę iš automobilio.
Liudytojas K. U. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra K. B. draugas. Su K. B. susitiko (duomenys neskelbtini) miestelio centre. Su K. B. buvo kitas asmuo, kurio jis nepažinojo, matė I-ą kartą, jis vilkėjo vyšninę striukę ir džinsus, o K. B. buvo su šviesia striuke ir sportinėmis kelnėmis. K. B. norėjo parodyti, kaip važiuoja jo automobilis, todėl jie visi trys sėdo į K. B. automobilį, jis (liudytojas) įsėdo į galą, o K. B. į priekinę keleivio sėdynę. Asmuo buvęs su K. B. sėdo į vairuotojo vietą. Važiuojant iš priekio prasilenkė su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu. Kai jie prasilenkė, tik tada policijos pareigūnai įjungė švyturėlius. Jie pasuko į A. J. kiemą ir sustojo, vairuotojas iššoko iš automobilio pabėgo. Į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai su švyturėliais. Priėjus policijos pareigūnams, jis ir K. B. išlipo iš automobilio. Kai vairuotojas iššoko iš automobilio, vairuotojo pusės durelės liko atidarytos.
Liudytojas A. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad K. B. yra jo pusseserės sūnus. 2017-12-23 apie 23 val. pas jį į svečius atvyko K. J. ir K. B.. Po kažkiek laiko K. B. kažkas paskambino. Kalba telefonu buvo apie automobilio pasižiūrėjimą. K. B. pasakė, kad jis negali vairuoti, nes jam padaryta akių operacija ir jis blogai mato, be to, yra pavartojęs alkoholio, todėl jis niekur nevažiuos ir automobilio netikrins. Po kiek laiko atvyko T. T. ir neužilgo jie visi trys – K. J., K. B. ir T. T. išėjo. Po kažkiek laiko, apie 00.30 val. jis pamatė, kad į jo kiemą įvažiavo automobilis. Jis pagalvojo, kad sugrįžo K. B.. Kas vairavo automobilį, jis nematė. Pro jo langą praėjo T. T., kuris pabarškino į duris ir jas atidarius paaiškino, kad juos atsivijo policija, nors jų niekas nestabdė. Jis paklausė, kas vairavo, T. T. pasakė, kad jis. T. T. pas jį į vidų nebuvo įėjęs. Policija atvyko su švyturėliais, garsinio signalo nebuvo. Jis išėjo į lauką ir sutiko policijos pareigūną, kuris jo paklausė, ar pas jį yra trečiųjų asmenų. Tačiau pas jį jokių asmenų nebuvo. T. T. prie automobilio nebuvo. Tą vakarą K. B. buvo su šviesia striuke, o T. T. su raudona striuke.
Liudytoja K. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra K. B. pusseserė. Jai su K. B. būnant pas dėdę A. J., atėjo T. T.. Jie ilgai pas dėdę nebeužsibuvo ir visi trys – ji, K. B. ir T. T. išėjo pas ją į namus, kur buvo paliktas K. B. automobilis. Atėję pas ją į namus, jie dar trumpai pasišnekučiavo, T. T. paprašė K. B. leisti pavažinėti su jo automobiliu. Tada K. B. sėdo į keleivio pusę, o T. T. į vairuotojo pusę ir jie išvažiavo. K. B. buvo su šviesia striuke, o T. T. – su vyšnine striuke.
Liudytojas T. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jie su K. B. yra pažįstami. K. B. ketino parduoti savo automobilį, todėl jis norėjo jį apžiūrėti. Jis paskambino K. B., o šis jam pasakė, kad šiuo metu yra pas dėdę A. J. ir pasiūlė jam ateiti. Todėl jis nuėjo pas A. J.. Jam atėjus, maždaug po 5 minučių, jis, K. B. ir K. J. išėjo. Jie kalbėjo apie automobilį, nuėjęs prie jo jį apžiūrėjo ir sėdę į automobilį nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelio centrą. Ten prie jų priėjo dar vienas asmuo. K. B. pasiūlė visiems trims sėsti į automobilį ir važiuoti. Važiuojant prasilenkė su policijos tarnybiniu automobiliu. Pažiūrėjo į veidrodėlį ir pamatė įjungtus švyturėlius, todėl jis šiek tiek pristabdė, garsinio signalo nebuvo. Tačiau pamatęs, kad pareigūnai nuvažiavo tiesiai, jis važiavo toliau ir sustojo A. J. kieme. Jis išlipęs nuėjo pas A. J., pasakė, kad K. B. automobilis yra kieme ir kad jis eitų žiūrėti, jog girtas K. B. neišvažiuotų, o pats jis išėjo per kiemą. Jis nematė, kad prie kiemo privažiavo policijos pareigūnai. Jis buvo apsirengęs raudona striuke ir džinsais, o K. B. striukė buvo šviesi.
Kaip matyti iš aptartų liudytojų parodymų, liudytojai policijos pareigūnai L. L., K. M., V. J. ir A. P. nurodė, kad automobilio, kuris 2017-12-24 00.30 val. stabdomas nestojo (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuotojas buvo su šviesia striuke ir kad privažiavę prie „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viduje rado sėdinčius tik K. B., kuris vilkėjo šviesią striukę, ir K. U., kuris vilkėjo tamsią striukę. Liudytojai policijos pareigūnai L. L. ir K. M. taip pat patvirtino, kad privažiavę prie „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matė, kaip iš vairuotojo pusės asmuo šviesia striuke persėda į priekinę keleivio sėdynę, kurioje, kaip paaiškėjo, ir sėdėjo K. B.. Tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu, K. B. vilkėjo šviesią striukę patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausiami liudytojai – K. U., A. J., K. J. ir T. T.. Be kita ko, liudytojai K. U., A. J., K. J. ir T. T. nurodė, kad tą vakarą T. T. vilkėjo raudoną, vyšninę striukę. Iš liudytojų policijos pareigūnų L. L., K. M., V. J. ir A. P. ir iš byloje esančios policijos pareigūnų tarnybiniuose automobiliuose įmontuotų vaizdo ir garso registratorių užfiksuotos video medžiagos akivaizdžiai matyti, kad policijos pareigūnai L. L., K. M., V. J. ir A. P. vizualiai pamatė K. B. vairuotą automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neabejotinai nustatė, kad automobilį vairavo K. B., todėl pareigūnų reikalavimai pasitikrinti blaivumą buvo teisėti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors K. B. nurodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis, o T. T., tačiau liudytojų policijos pareigūnų L. L., K. M., V. J. ir A. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, patvirtina, kad K. B. padarė jam inkriminuotą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį, o būtent:
K. B. 2017-12-24 00.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė pasitikrinti blaivumą. Tokiais savo veiksmais K. B. pažeidė KET 17 punkto reikalavimus.
Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog liudytojai policijos pareigūnai L. L., K. M., V. J. ir A. P. yra suinteresuoti melagingai apkalbėti K. B. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu, todėl teismas neturi jokios priežasties netikėti ir nesiremti iš esmės nuosekliais ir neprieštaringais policijos pareigūnų parodymais, kurie atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes dėl asmens 2017-12-24 00.30 val. vairavusio automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų, kurie patys matė daromą pažeidimą, nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojų T. T., K. U., A. J. ir K. J., duotais parodymais teismas nesivadovauja, kadangi jie iš esmės prieštarauja liudytojų policijos pareigūnų, kurie nebuvo suinteresuoti melagingai apkalbėti K. B. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu, duotiems nuosekliems parodymams. Priešingai – liudytojai T. T., K. U., A. J. ir K. J. yra K. B. draugai ir giminaičiai, todėl galimai siekė padėti K. B. išvengti administracinės atsakomybės, teigdami, jog K. B. automobilio nevairavo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-26 nutarimas panaikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, kuriuo K. B. pripažintinas padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje.
Skiriant K. B. administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad jis yra neteistas, administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau kaip matyt iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, K. B. praeityje yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už šiurkštų administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai neigiamai apibūdina K. B. asmenybę, rodo, kad jis atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. K. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. K. B. yra jauno amžiaus, darbingas, kaip pats nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, dirba užsienyje. Įvertinus šias aplinkybes, K. B. skirtina didesnė nei Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda.
Kaip matyti, iš 2017-12-29 K. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) jam taip pat buvo inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 5 d. už tai, kad jis 2017-12-24 00.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Taip pat pažymėtina, kad būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra jo kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas.
Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymo Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo Nr. 5-V-673 (toliau – Įsakymas) 26.3. punkte nurodyta, kad tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. 30.1, 30.2, 30.3 Įsakymo punktuose nustatyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui, įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį, per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai stabdydami automobilį tamsiuoju paros metu turėjo nuolatos būti įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Supratę, kad vairuotojas nepaklūsta reikalavimui sustoti ekipažas turėjo informuoti budėtoją, persekioti nestojusią transporto priemonę įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, stengtis neatsilikti, nuolat informuoti budėtoją bei per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Vadovaujantis liudytojų policijos pareigūnų L. L., K. M., V. J. ir A. P. ir byloje esančia policijos pareigūnų tarnybiniuose automobiliuose įmontuotų vaizdo ir garso registratorių užfiksuota video medžiaga, darytina išvada, kad šių veiksmų policijos pareigūnai tinkamai neatliko, kas leidžia daryti išvadą, kad stabdymo ir persekiojimo nebuvo. Viso persekiojimo metu garso sistemos buvo išjungtos, byloje taip pat nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad apie persekiojamą automobilį buvo informuotas budėtojas ir kad nesustojusiam automobilio vairuotojui per garsiakalbį buvo tinkamai perduotas reikalavimas sustoti. Nors policijos pareigūnė V. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis buvo stabdomas ir persekiojamas įjungus švyturėlius ir garsinę sireną, tačiau jos nurodytų aplinkybių nepatvirtino kiti liudytojai policijos pareigūnai L. L., K. M. ir A. P., todėl tokiomis liudytojos nurodytomis aplinkybėmis teismas nesivadovauja.
Išnagrinėjus pateiktas aplinkybes teismas daro išvadą, kad vairuotojui galėjo kilti abejonių, kad būtent jis yra stabdomas ir persekiojamas, nes garso sistemos persekiojimo metu nenaudotos. Be to, policijos pareigūnų važiavimas tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garsiniais signalais nereiškia besąlyginio reikalavimo sustoti, nes šios priemonės gali būti naudojamos ir vykstant į įvykio vietą bei reikalaujant duoti kelią. Automobilis buvo persekiojamas labai trumpą laiką ir baigėsi, kai „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įsuko į gyvenamojo namo kiemą ir sustojo. Byloje nėra duomenų kokiu atstumu nuo persekiojamo automobilio važiavo patrulių ekipažas. Paminėtos aplinkybės nepatvirtina, kad K. B. tyčia bėgo nuo policijos pareigūnų ir norėjo išvengti sulaikymo. K. B. visiškai pagrįstai galėjo nesuprasti pareigūnų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, kadangi reikalavimas sustoti nebuvo aiškiai išreikštas.
Pabrėžtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog K. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalyje, kad nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl šio administracinio nusižengimo sudėties buvimo K. B. veikoje, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo K. B. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
Taip pat iš 2017-12-29 K. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jam buvo inkriminuoti administraciniai nusižengimai, numatyti Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2017-12-24 00.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 71, vairavo transporto priemonę kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tačiau šios administracinio nusižengimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės nepasitvirtino, nes K. B. pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad administracinio nusižengimo padarymo metu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (31-34 b. l.), taip pat galiojo automobilio techninė apžiūra (35 b. l.). Taigi K. B. veikoje taip pat nėra Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų požymių.
Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepasitvirtino 2017-12-29 administracinio nusižengimo protokole nurodytos kai kurios faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas iš administracinio nusižengimo protokolo šalina kaltinimo dalį, kurioje nurodyta, kad „K. B. <...> nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. <...> Transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra, bei neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu“. Pašalinus iš kaltinimo minėtas faktines aplinkybes, iš administracinio nusižengimo protokolo šalintina aplinkybė, kad K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 226 punktą.
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutarimas naikintinas ir K. B. atžvilgiu priimtinas naujas nutarimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-26 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:
K. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 1200 Eur (tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Pagal Lietuvos Respublikos ANK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą - (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Šiaulių apygardos teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.
Teisėjas Raimundas Jurgaitis