Civilinė byla Nr. e2A-893-587/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02211-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.6.1.5; 3.2.4.11; 3.3.1.20

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo, faktinių nuomos santykių nutraukimo ir iškeldinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kauno miesto savivaldybė (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės D. V. (toliau – atsakovė) 6 174 Eur skolą, 104,36 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti faktinius nuomos santykius tarp ieškovės ir atsakovės dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovę iš šio buto su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

2.       Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu savo gyvenamąją vietą nuo 1978 m. gegužės 18 d. yra deklaravusi atsakovė. Kauno miesto valdyba 1998 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 7 nusprendė pakeisti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį atsakovės vardu. Atsakovė buvo kviečiama atvykti sudaryti nuomos sutartį, tačiau atsisakė tai padaryti. Nors atsakovė nuomos sutarties nėra sudariusi, tačiau ankstesniais teismų sprendimais yra konstatuota, jog tarp šalių susidarė faktiniai nuomos teisiniai santykiai. Kadangi buvo nuspręsta atsakovės vardu pakeisti nuomos sutartį, ji ginčo bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, jame gyvena, atsakovė laikoma gyvenamųjų patalpų nuomininke ir privalo mokėti nuomos mokestį. Atsakovė nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d nėra sumokėjusi 6 174 Eur nuomos mokesčio. Atsakovei nemokant nuomos mokesčio, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiuota 104,36 Eur delspinigių suma. Atsakovei nemokant nuomos mokesčio, ji buvo įspėta dėl nuomos mokesčio sumokėjimo ir iškeldinimo iš nuomojamos gyvenamos patalpos, tačiau atsakovė toliau nevykdo iš nuomos teisinių santykių kylančių įsipareigojimų. Atsakovės vengimas sudaryti nuomos sutartį, įsiskolinimo neigimas, nuolatinis raginimų ignoravimas yra reikšmingi pažeidimai, sudarantys pagrindą nutraukti faktinius nuomos santykius ir iškeldinti atsakovę iš būsto.

3.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo butas priklauso jai, nuomos sutartis tarp šalių nesudaryta, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja nuomos mokestį, todėl atsakovė jo nemoka. Be to, atsakovės pajamos yra per mažos nuomos mokesčiui mokėti. Atsakovė bute gyvena 46 metus, yra pensinio amžiaus, turi sveikatos problemų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai prižiūrėtų butą, ji neturi kito turto, kuriame po iškeldinimo galėtų gyventi, atsakovė moka komunalinius mokesčius, todėl ieškovės nurodyti argumentai nėra pakankama priežastis iškeldinti atsakovę iš ginčo buto.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 6 174 Eur skolą, 33,10 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 207,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukė faktinius nuomos santykius tarp ieškovės ir atsakovės dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), iškeldino atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš šio buto, atidėjo teismo sprendimo dalies dėl atsakovės iškeldinimo vykdymą 6 mėnesiams, atmetė kitą ieškinio dalį, teismo sprendimo vykdymą išdėstė 36 mėnesių laikotarpiui, įpareigodamas atsakovę ieškovei pirmus 35 mėnesius mokėti po 173 Eur, 36 mėnesį – 152,10 Eur, mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, įmoką sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, priteisė valstybei iš atsakovės 27 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės 60,95 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, priteisė atsakovei iš ieškovės 406,97 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas pažymėjo, kad sprendžiant skolos priteisimo klausimą, atsakovei teigiant, jog ginčo butas priklauso jai ir nuomos mokestis atsakovei skaičiuojamas neteisėtai, prejudicinę reikšmę turi civilinėse bylose Nr. e2-11835-1160/2022, Nr. e2A-573-601/2023, Nr. 2-16387-773/2014 ir Nr. 2A-650-436/2015 nustatytos aplinkybės. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatavus, jog ieškovės nuosavybėn perduoto ginčo buto nuosavybės teisės registracija yra teisėta, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę skaičiuoti atsakovei nuomos mokestį už ginčo butą. Teismas nustatė, kad atsakovė ginčo bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 1978 m. gegužės 18 d. ir gyvena jame iki šiol, Kauno miesto valdyba 1998 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 7 pakeitė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovės vardu. Nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 (2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487 redakcija). Iš pateiktų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno butų ūkis“ ir UAB „Kauno miesto paslaugų centras“ nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinių, skolos pažymos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. skola už buto nuomą sudaro 6 174 Eur. Teismas pažymėjo, kad apie įsiskolinimą už buto nuomą atsakovė buvo informuota 2016 m. rugsėjo 6 d. priminimu, tačiau atsisakė jį pasirašyti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė apie skolą už buto nuomą žinojo jau nuo 2016 m. rugsėjo mėn., tačiau daugiau kaip septynis metus nedengė skolos ir nemokėjo einamojo mokesčio. Įvertinęs aplinkybes, kad atsakovė gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute faktinių nuomos santykių pagrindu, atsakovė laiku ir tinkamai nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio, teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas.

6.       Nustatęs, kad ieškovė delspinigius paskaičiavo beveik už trejus metus, esant nustatytam sutrumpintam šešių mėnesių ieškinio senaties terminui ieškiniams dėl netesybų, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 104,36 Eur delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. yra nepagrįstas, todėl ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 33,10 Eur delspinigių sumą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

7.       Teismas konstatavo, kad ieškovė ne pirmą kartą kreipiasi į teismą, prašydama priteisti susidariusią skolą už buto nuomą. Teismas, nustatęs, kad atsakovei 75 metai, ji gauna 514,37 Eur sumą, kurią sudaro senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka, pažymėjo, kad atsakovės pajamos nėra didelės, tačiau prievolės nevykdymą lėmė ne tik atsakovės finansinė padėtis, bet ir pačios atsakovės požiūris į prievolę mokėti nuomos mokestį. Atsakovė viso proceso metu nerodė jokių aktyvių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji siekia ir yra pasiryžusi dėti pastangas išsaugoti gyvenamąjį būstą. Priešingai, atsakovė nepripažino ankstesniais sprendimais konstatuoto fakto, kad ją ir ieškovę sieja faktiniai nuomos santykiai, ieškovė yra teisėta buto savininkė ir turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės mokėti nuomos mokestį. Teismo vertinimu, atsakovė, ignoruodama įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, veikė akivaizdžiai netinkamai ir neturėjo pagrindo atsisakyti mokėti nuomos mokestį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovę tenkina tai, jog ieškovė yra priversta nuomos mokestį išsiieškoti iš atsakovės priverstine tvarka, todėl atsakovės neveikimą, kai ilgą laiką nemokamas nuomos mokestis, teismas pripažino piktnaudžiavimu savo padėtimi. Teismas pažymėjo, kad atsakovei jau nuo 2016 m. rugsėjo mėn. buvo žinoma, jog už sutartinio įsipareigojimo mokėti nuomą nevykdymą atsakovė gali būti iškeldinta, tačiau tai ignoravo ir toliau sąmoningai nevykdė pareigos mokėti nuomą. Šiuo atveju ieškovė elgėsi rūpestingai, bendradarbiavo su atsakove, pateikė siūlymus dėl kreipimosi pakeisti būsto statusą ar jį išsipirkti, paaiškino dėl kompensacijos taikymo nuomos mokesčiui, apie tai papildomai informavo ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovė elgėsi pasyviai, žinodama apie jai skaičiuojamą nuomos mokestį, jau priteistas skolos sumas, galimas pasekmes nemokant nuomos mokesčio (iškeldinimas), nesiėmė veiksmų problemai spręsti, ieškovės pasiūlymų nesvarstė ir su jais nesutiko. Teismas pripažino, kad kito gyvenamojo būsto neturinčiai atsakovei nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš buto sukeltų dideles neigiamas pasekmes, tačiau jos sąmoningas ir sistemingas nuomos mokesčio nemokėjimas pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės, interesus, teisėtą sutartinį lūkestį gauti mokestį už nuomojamas patalpas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė netoleravo atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, reguliariai kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo, informavo atsakovę raštais apie skolos apmokėjimą, iškeldinimą nemokant nuomos mokesčio, taigi nesudarė jokių prielaidų atsakovei manyti, kad ji neturi pareigos laiku mokėti mokesčio, o šios pareigos pažeidimas nesukels atsakovei neigiamų padarinių. Teismas sprendė, kad reikšminga aplinkybė yra ginčo buto efektyvus panaudojamas, nes nutraukus nuomos sutartį ir iškeldinus atsakovę iš ginčo buto, jis toliau būtų naudojamas nuomai, būtų užtikrintas ieškovės teisėtas lūkestis gauti iš būsto nuomos mokestį. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad gyvenimo trukmė ginčo bute, atsakovės amžius, jos turtinė padėtis savaime nepateisina atsakovės sąmoningo pasyvumo dėl prievolės mokėti nuomos mokestį, ieškovės teisėtų interesų užtikrinimas ir apsauga nusveria neigiamus padarinius, galinčius kilti iškeldinus atsakovę iš būsto, todėl faktinių nuomos teisinių santykių nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas šiuo konkrečiu atveju būtų proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų būtų nustatyta tinkama pusiausvyra. Įvertinęs atsakovės amžių, turtinę padėtį, ilgalaikį ryšį su ginčo būstu, siekdamas užtikrinti, jog atsakovė turėtų pakankamai laiko apsirūpinti kitu būstu, teismo sprendimo vykdymas įprasta tvarka nesukeltų neproporcingai didelių neigiamų padarinių atsakovės padėčiai, teismas šešiems mėnesiams atidėjo sprendimo dalies dėl atsakovės iškeldinimo vykdymą.

8.       Teismas, įvertinęs skolos dydį (6 174 Eur skola + 33,10 Eur delspinigiai), tai, kad atsakovė yra garbaus amžiaus (75 metai), neturi savo vardu registruoto turto, jos pajamas per mėnesį sudaro 514,37 Eur, sprendė, kad protingas terminas, per kurį skola gali būti išdėstyta, yra 36 mėnesiai. Teismo vertinimu, skolos išdėstymas 36 mėnesių terminui nepažeis ieškovės interesų, kadangi teismui nusprendus atsakovę iškeldinti iš gyvenamojo būsto ieškovė nebepatirs nuostolių dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, nebesikaups skolos.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo dalį dėl 6 174 Eur skolos, 33,10 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės, faktinių nuomos santykių tarp šalių dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nutraukimo, atsakovės iškeldinimo iš šio buto, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atmetus atsakovės prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo dalį dėl 6 174 Eur skolos, 33,10 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų iš atsakovės priteisimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir sprendimo vykdymą išdėstyti 62 mėn. laikotarpiui, įpareigojant atsakovę 61 mėnesį mokėti ieškovei po 100 Eur, o paskutinį mėnesį – 107,10 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai, dėl ko ieškovė turi teisę skaičiuoti atsakovei nuomos mokestį už butą. Ieškovė be pagrindo atsakovės butą įsikėlė į savo balansą, todėl atsakovė atsisakė sudaryti nuomos sutartį. Nesant nuomos sutarties, nėra ir nuomos teisinių santykių, todėl ieškovė nepagrįstai skaičiuoja atsakovei nuomos mokestį.

1.2.                       Teismas nevertino, kad net jei ir būtų sudaryta nuomos sutartis, ieškovė turėtų atsižvelgti į atsakovės labai sunkią turtinę padėtį ir atleisti ją nuo nuomos mokesčio mokėjimo.

1.3.                       Teismas, išdėstęs sprendimo vykdymą 36 mėn. laikotarpiui ir įpareigojęs atsakovę mokėti ieškovei po 173 Eur per mėnesį, visiškai neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį. Teismas neįvertino, jog tokiu atveju visiems kitiems poreikiams patenkinti atsakovei per mėnesį liktų 341,37 Eur suma, kuri yra gerokai mažesnė už Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2024 metams patvirtintą minimalių vartojimo poreikių dydį (446 Eur).

1.4.                       Teismas nepagrįstai nusprendė nutraukti faktinius nuomos santykius tarp ieškovės ir atsakovės dėl ginčo buto, kadangi neįmanoma nutraukti to, ko nėra.

1.5.                       Teismas nepagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovę iš ginčo buto, neatsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra 76 metų amžiaus, turi sveikatos problemų, ginčo bute gyvena nuo 1978 m. gegužės mėn. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovė beveik 9 metus (nuo 2015 m. lapkričio mėn.) ignoravo jos teisių pažeidimą, o dabar prašo priteisti tokią didelę sumą, kurios atsakovė nepajėgi sumokėti dėl savo labai sunkios turtinės padėties. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė moka visus mokesčius už ginčo butui teikiamas paslaugas, įsiskolinimo už jas nėra.

1.6.                       Teismas nuspręsdamas iškeldinti atsakovę iš ginčo buto, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi, teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę, ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, pasiūlyti kitą, mažesnį būstą ir kt.

10.       Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Atsakovė gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute faktinių nuomos santykių pagrindu, atsakovė laiku ir tinkamai nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas.

2.2.                      Prievolės mokėti nuomos mokestį nevykdymą lėmė ne tik atsakovės finansinė padėtis, bet ir pačios atsakovės požiūris į šią prievolę.

2.3.                      Atsakovė nerodė jokių aktyvių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė siekia išsaugoti gyvenamąjį būstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12.       Ginčas byloje kilo dėl nuomos mokesčio už butą nemokėjimo, faktinių nuomos santykių nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

13.       Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas esantis V. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo 1978 m. gegužės 18 d. šiame bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Kauno miesto valdyba 1998 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 7 pakeitė gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį D. V.. Savivaldybės būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) aktu atsakovei buvo nustatytas 43,19 Eur būsto nuomos mokestis. Kaip matyti iš pateiktų eilės teismo sprendimų bei šio ieškinio, skolos paskaičiavimų, ji nuomos mokesčio nemokėjo (jis buvo priteisimas teismo sprendimais) ir nemoka toliau. Ji laiko, kad ginčo butas priklauso jai, nuomos sutartis tarp šalių nesudaryta, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja nuomos mokestį, todėl atsakovė jo nemoka. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Kauno miesto paslaugų centras“ pažymos, matyti, kad atsakovei paskaičiuota skola už buto adresu (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 6 278,36 Eur (6 174 Eur skola ir 104,36 Eur delspinigiai). Atsakovė ne kartą buvo įspėta dėl įsiskolinimo apmokėjimo.

14.       Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16387-773/2014 ieškovei iš atsakovės priteista 1 801,68 Lt (521,80 Eur) skola už būsto nuomą. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-650-436/2015 Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-949-475/2016 ieškovei iš atsakovės priteista 739,19 Eur skola už būsto nuomą. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11835-1160/2022 sprendimu buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl įrašo apie ginčo buto nuosavybės teisės nuginčijimo ir uzufrukto pripažinimo ieškovei. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. civilinėje byloje e2A-573-601/2023 priimta nutartimi paliko galioti pirmos instancijos teismo spendimą.

15.       Kaip matyti iš 2022 m. spalio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo turto skyriaus gyvenamųjų patalpų patikrinimo akto, 2022 m. spalio 21 d. ir 2022 m. spalio 24 d. nuvykus apžiūrėti buto niekas durų neatidarė, buvo palikti pranešimai, tačiau atsakovė su planinę buto apžiūrą vykdančiais specialistais nesusiekė.

16.       Iš rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė išsituokusi, turi pilnametę dukrą, gauna 479,48 Eur senatvės pensiją ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoką, iš viso 514,37 Eur. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis atsakovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi.

Dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo

17.       Kai matyti iš surinktų byloje įrodymų, ginčo butas priklauso ieškovei, atsakovė jame gyvena susiklosčius faktiniams nuomos santykiams, su atsakove sudaryta nuomos sutartis ją pakeičiant ieškovės iniciatyva.

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 straipsnio 2 dalis).

19.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

20.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 174 Eur nesumokėtą buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nurodė, kad atsakovė nuo tada, kai buvo pradėtas skaičiuoti nuomos mokestis nė karto nėra jo mokėjusi. Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ji nėra sudariusi nuomos sutarties su ieškove, todėl nuomos mokestis jai skaičiuojamas nepagrįstai ir jo nemoka. Be to, atsakovės pajamos yra per mažos mokėti ieškovės reikalaujamą nuomos mokestį.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė reikalavimą priteisti skolą kildina iš faktiškai susiklosčiusių nuomos teisinių santykių pagrįstai. Kauno miesto valdybos 1998 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 7 atsakovės vardu buvo nuspręsta pakeisti nuomos sutartį, ji ginčo bute deklaravusi savo gyvenamąją vietą bei joje gyvena, todėl pagrįstai laikoma buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomininke ir privalo mokėti nuomos mokestį. Atsakovė be jokio pagrindo faktiškai susiklosčiusius nuomos teisinius santykius neigia ir nurodo, kad butas priklauso jai.

22.       Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatavus, jog Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perduoto buto adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės registracija yra teisėta, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai, todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė turi teisę skaičiuoti atsakovei nuomos mokestį už butą adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė turi pareigą už jį mokėti, ir priteisė įsiskolinimą, delspinigius, palūkanas (CPK 177, 178, straipsniai, CK 6.576, 6.583 straipsniai, CK 6. 59, 6.71 straipsniai, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, CK 6.210 straipsnis).

Dėl faktinių nuomos santykių nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

23.       Ieškovė dėl nuomos mokesčio nemokėjimo prašė nutraukti faktinius nuomos santykius su atsakove ir iškeldinti atsakovę iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė piktybiškai nemoka nuomos mokesčio, nebendradarbiauja su ieškove, neigia įsiskolinimą, todėl tai yra reikšmingi pažeidimai, sudarantys pagrindą nutraukti faktinius nuomos santykius ir iškeldinti atsakovę iš būsto. Atsakovė su tuo nesutiko, nurodė, kad iškeldinimas iš buto yra kraštutinė priemonė, atsakovė bute gyvena 46 metus, ji yra pensinio amžiaus, todėl ieškovės nurodyti argumentai nėra pakankama priežastis iškeldinti atsakovę iš ginčo buto.

24.       Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, ginčo byloje nėra dėl to, jog atsakovė bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1978 m. gegužės 18 d. ir gyvena jame iki šiol. Nuo 1998 metų buto nuomos sutartis buvo pakeista atsakovės vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnis numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

25.       Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015). Sprendžiant ginčus dėl iškeldinimo, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012, 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014). Situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkas ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).

26.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra visiškai įrodytos aplinkybės, kad atsakovės prievolių nevykdymas (nuomos mokesčio nemokėjimas) nustatytas šioje nutartyje jau minėtais įsiteisėjusiais Kauno apylinkės teismo sprendimais, kuriais yra priteistos skolos, nustatyta, kad ginčo butas priklauso ieškovei, o ne atsakovei, nenustatytas uzufruktas atsakovei gyventi ginčo bute (nutarties 14 p.). Ieškovė ne pirmą kartą kreipiasi į teismą prašydama priteisti susidariusią skolą už buto nuomą, atsakovė gera valia niekada nemokėjo ir iki šiol nemoka nuomos mokesčio, taip pat nėra sumokėjusi priteistų skolų, jos iš atsakovės buvo išieškomos priverstine tvarka, ji nuomos mokesčio mokėjimo nepripažįsta iki šiol, jį ignoruoja, ir tai patvirtino abi šalys bei rašytiniai įrodymai.

27.       Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės pajamos nėra didelės, tačiau pirmos instancijos teismas teisingai argumentavo, jog prievolės nevykdymą lėmė ne tik atsakovės finansinė padėtis, bet ir pačios atsakovės požiūris į prievolę mokėti nuomos mokestį (jo nemokėti). Be to atsakovei nemokant nuomos mokesčio ir jį neigiant, ieškovė turėjo užvesti teisminius bei vykdymo procesus dėl akivaizdžiai mokėtinų skolų, taigi pati ieškovė savo elgesiu dar labiau blogino savo turtinę padėtį (bylinėjimosi išlaidos, palūkanos, delspinigiai, vykdymo išlaidos).

28.       Pritartina pirmos instancijos teismo argumentams, kad šiuo atveju vien finansinės priežastys negali pateisinti atsakovės sąmoningo pasirinkimo nemokėti nuomos dėl savo įsitikinimų, be to atsakovė viso proceso metu nerodė jokių aktyvių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji siekia ir yra pasiryžusi dėti pastangas vykdyti pareigą mokėti nuomos mokestį, t.y. išsaugoti gyvenamąjį būstą. Priešingai, atsakovė nepripažino ankstesniais sprendimais konstatuoto fakto, kad ją ir ieškovę sieja faktiniai nuomos santykiai, kad ieškovė yra teisėta buto savininkė ir turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės mokėti nuomos mokestį. Be to, atsakovė nedėjo pastangų susidariusioms skoloms padengti bei nesiėmė jokių veiksmų, kad sumokėtų nuomos mokestį. Tai reiškia, kad atsakovė, ignoruodama įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, veikė akivaizdžiai netinkamai, neatsakingai nes ji neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti mokėti nuomos mokestį. Kaip minėta, yra susiklosčiusi situacija, jog ieškovė dėl atsakovės vengimo mokėti nuomos mokestį yra priversta nuolatos kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo už nuomą priteisimo, o atsakovės piniginės prievolės ieškovei yra vykdomos priverstine tvarka. Tai pirmos instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės elgesys – neveikimas, tai yra nuomos mokesčio nemokėjimas, yra piktnaudžiavimas savo teisėmis bei padėtimi.

29.       Pirmos instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovei butas išnuomotas kaip savivaldybės, o ne kaip socialinis būstas. Paaiškino, kad atsakovei pageidaujant, pateikus prašymą savivaldybės būstas gali būti pakeistas į socialinį būstą, už kurį būtų skaičiuojama mažesnė nuoma. Apie tokią galimybę ieškovės atstovė nurodė ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovė su pasiūlymu kreiptis dėl buto statuso pakeitimo nesutiko. Ieškovės atstovė pažymėjo ir tai, kad atsakovė, norėdama išsipirkti butą, turi parašyti prašymą, tačiau iki šiol toks prašymas iš atsakovės negautas. Nors atsakovė nurodė, kad yra ne kartą kreipusi dėl buto išsipirkimo, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. 2010 m. rugsėjo 23 d. raštu atsakovė buvo paprašyta atlaisvinti savavališkai užimtas gyvenamąsias patalpas, 2016 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. rugsėjo 7 d. raštais atsakovė informuota, kad už nuomos sutarties sąlygų nevykdymą ieškovė turi teisę nutraukti sutartį ir kreiptis dėl atsakovės iškeldinimo teismine tvarka. Taigi atsakovei jau nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio buvo žinoma, kad už sutartinio įsipareigojimo mokėti nuomą nevykdymą atsakovė gali būti iškeldinta, tačiau tai ignoravo ir toliau sąmoningai nevykdė pareigos mokėti nuomą. Šiuo atveju ieškovė elgėsi rūpestingai, bendradarbiavo su atsakove, pateikė siūlymus dėl kreipimosi pakeisti būsto statusą ar jį išsipirkti, nurodė dėl kompensacijos taikymo nuomos mokesčiui, apie tai papildomai informavo ir bylos nagrinėjimo metu. Tačiau atsakovė elgėsi pasyviai, žinodama apie jai skaičiuojamą nuomos mokestį, jau priteistas skolos sumas, galimas pasekmes nemokant nuomos mokesčio (iškeldinimas) nesiėmė veiksmų situacijai spręsti, ieškovės pasiūlymų nesvarstė arba su jais nesutiko.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, yra pagrindas spręsti, kad gyvenimo trukmė ginčo bute, atsakovės amžius, jos turtinė padėtis savaime nepateisina atsakovės sąmoningo pasyvumo ir prievolės mokėti nuomos mokestį ignoravimo. Atsakovė, žinodama apie susidariusią ir vis didėjančią skolą, nesvarstė galimybės keltis į kitas patalpas, nesikreipė dėl būsto statuso pakeitimo į socialinį būstą, nors ieškovė informavo apie situacijos sprendimo būdus, galimybę mokėti mažesnį nuomos mokestį. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti ir piktnaudžiavo susidariusia padėtimi, taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad situacija gali keistis, kadangi atsakovė toliau neigia pareigą mokėti nuomos mokestį. Todėl atmestini atsakovės argumentai dėl teismo sprendimo neteisėtumo, nusprendus nutraukti faktinius nuomos santykius ir iškeldinti atsakovę.

31.       Ieškovės teisėtų interesų užtikrinimas nuomoti būstą ir gauti iš jo pajamas ar išnuomoti jį kitam asmeniui, teisių ir teisėtų interesų apsauga bei pusiausvyra nusveria neigiamus padarinius, galinčius kilti iškeldinus atsakovę iš būsto (užkerta kelią asmens savivaliavimui ir neigiamos praktikos formavimui, t.y. kad asmuo gali ignoruoti teisės aktus ir neteisėtai elgtis savo nuožiūra, pažeisdamas kitų subjektų teises). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, jog faktinių nuomos teisinių santykių nutraukimas bei atsakovės iškeldinimas šiuo konkrečiu atveju yra proporcingas pasiekti teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų nustatyti tinkamą pusiausvyrą.

32.       Atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas, išdėstęs sprendimo vykdymą 36 mėn. laikotarpiui ir įpareigojęs atsakovę mokėti ieškovei po 173 Eur per mėnesį, visiškai neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį. Pirmos instancijos teismas pilnai išanalizavo atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgė į protingumo, šalių interesų pusiausvyros principus ir pagrįstai skolos mokėjimą išdėstė 36 mėnesiams. 

33.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 6.576, 6.583 straipsnius, CK 6. 59, 6.71 straipsnius, 6.200, 6.205 straipsnius, Lietuvos Respublikos įstatymą dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, CK 6.210 straipsnį) padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, jos iš atsakovės nepriteistinos.

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                Egidijus Tamašauskas

        Lina Žemaitienė