Administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1153-1157/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01338-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.19; 21.10.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

   N U T A R T I S

 2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, teismo rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L., išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-7756-2024 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-7756-2024 A. L. buvo nubaustas 295 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t. y., dėl to, kad 2024 m. birželio 18 d. 21:57 val. nustatyta, jog A. L., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Mėnesinė pajamų deklaracija (forma GPM313) (toliau – ir Deklaracija) už 2024 m. balandžio mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2024 m. gegužės 15 d. Tuo vadovas A. L., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 24 straipsnio 2 dalies nuostatas; 

taip pat, jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) (toliau – ir Pelno mokesčio deklaracija) už 2023 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2024 m. birželio 17 d. Tuo vadovas A. L., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. apskundė šį nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti. Skunde nurodė, kad 2024 m. birželio 4 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė buhalterinę įmonę ir bendradarbiauja su nauja buhalterine įmone – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užtikrino visų buhalterinių ir mokestinių dokumentų teisingą bei laiku pateikimą. Šis pakeitimas buvo būtinas siekiant užtikrinti sklandų dokumentų valdymą, nes buvusi buhalterinės apskaitos įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovė G. Š.) laiku nepateikė ir nebendradarbiavo su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Pažymėjo, jog visi vėlavimai, susiję su deklaracijų pateikimu, turėtų būti laikomi lengvinančiomis aplinkybėmis, kadangi buvo atlikti būtini žingsniai, užtikrinant tinkamą deklaracijų pateikimą ir įmokų mokėjimą. Taip pat, nepaisant to, kad deklaracijų pateikimo terminai buvo šiek tiek pavėluoti, įmokų mokėjimo pareiga buvo įvykdyta tinkamai.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsakydama į skundo argumentus, be kita ko, nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio numatyta, kad subjekto apskaitos tvarkymą organizuoja subjekto vadovas. Vadovas parenka apskaitą tvarkantį asmenį, užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų teisingai ir laiku pateikta teisinga, tiksli informacija apie ūkines operacijas, nustato vidaus kontrolės priemones ir užtikrina jų taikymą, užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti, taip pat organizuoja kitus straipsnyje nurodytus veiksmus. Pareiškėjo skunde teigiama, kad 2024 m. birželio 4 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė buhalterinę įmonę ir tai laiko objektyvia aplinkybe netaikyti administracinės nuobaudos, tačiau su tokiu pareiškimu Institucija negali sutikti. Su Pareiškėjo skundu pateikta EDS bei Mokesčių mokėtojų registro informacija, kurioje nėra nurodyta, kad pareiškėjo vadovaujama įmonė kada nors būtų paskyrusi buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį. Sutarties su buhalterine įmone, kurioje būtų aptarta atsakomybė taip pat nepateikė. Prašymų pratęsti deklaracijų pateikimo terminus dėl objektyvių priežasčių Institucijoje negauta. Kaip jau buvo minėta, GPM313 bei PLN204 deklaracijos formos pateiktos pavėluotai – 2024 m. liepos 2 d. Deklaracija už 2024 m. balandžio mėnesį turėjo būti pateikta iki 2024 m. gegužės 15 d., t. y. dar iki, kaip pareiškėjas teigia, buhalterinės įmonės pasikeitimo. Pareiškėjas yra juridinio asmens vadovas, todėl yra atsakingas už šio juridinio asmens veiklą, tuo pačiu ir už tinkamą teisės aktų nustatyta tvarka deklaracijų pateikimą kompetentingoms institucijoms, todėl jis turi prisiimti teisinę atsakomybę pažeidus teisės aktų nustatytus reikalavimus, būti atsakingas, dėmesingas bei įstatymais besidomintis įmonės vadovas. Nurodė, jog pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo baustas įspėjimu už ANK 187 straipsnio 1 dalies pažeidimą bei 2024 m. kovo 13 d. pinigine nuobauda už ANK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas ir pareiškėjas nedalyvavo. 

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad A. L. pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo faktinių aplinkybių nėra. Pareiškėjas neginčija nutarime nurodytų aplinkybių, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ Deklaracija už 2024 m. balandžio mėnesį ir Pelno mokesčio deklaracija už 2023 m. nebuvo pateiktos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) išrašai apie MB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš jų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ Deklaracija už 2024 m. balandžio mėnesį bei Pelno mokesčio deklaracija už 2023 m. buvo pateiktos tik 2024 m. liepos 2 d., kai jos turėjo būti pateiktos – atitinkamai 2024 m. gegužės 15 d. bei 2024 m. birželio 17 d.

Pareiškėjas skunde neigia savo kaltę dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ Deklaracijos ir Pelno mokesčio deklaracijos nepateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatytais terminais. Skunde nurodė, kad 2024 m. birželio 4 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė buhalterinę įmonę ir bendradarbiauja su nauja buhalterine įmone – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užtikrino visų buhalterinių ir mokestinių dokumentų teisingą bei laiku pateikimą. Šis pakeitimas buvo būtinas siekiant užtikrinti sklandų dokumentų valdymą, nes buvusi buhalterinės apskaitos įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovė G. Š.) laiku nepateikė ir nebendradarbiavo su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.

Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir / arba juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už šiame Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad de facto už buhalterinės apskaitos klaidas, sąlygojančias mokestinę ar administracinę atsakomybę, turėtų atsakyti būtent įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-667/2002, 3K-3-429-313/2015). Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog subjekto apskaitos tvarkymą organizuoja subjekto vadovas, pagal to paties straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas subjekto vadovas užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti. 

Pareiškėjas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už MB „(duomenys neskelbtini)“ metinės pelno mokesčio deklaracijos ir mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos nepateikimą PMĮ 51 straipsnio 2 dalyje ir GPMĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais. Pažymėtina, jog pareiškėjo pateiktos faktinės aplinkybės dėl buhalterinių įmonių pasikeitimo, nėra pateisinamos priežastys nevykdyti teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų ar laikyti lengvinančia aplinkybe. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismui paties pareiškėjo pateikti duomenys rodo, jog buhalterinės įmonės pakeitimu pareiškėjas, būdamas Juridinio asmens vadovu, rūpintis pradėjo apskritai pavėluotai, t. y. jau pasibaigus Deklaracijos pateikimo terminui. Būdamas Juridinio asmens vadovu, pareiškėjas turi pareigą tinkamai organizuoti Juridinio asmens apskaitos tvarkymą, taigi būtent jam tenka pareiga užtikrinti ir savalaikį deklaracijų teikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tuo atveju, jei vadovas paveda tokią pareigą atlikti kitam subjektui (pvz., buhalterinių paslaugų įmonei), jam išlieka pareiga kontroliuoti, kad pareigos valstybei būtų įgyvendinamos laiku ir tinkamai. Tuo tarpu duomenų, kad pareiškėjas būtų vykdęs bet kokią kontrolę iki pasibaigiant teisės aktuose numatytiems deklaracijų pateikimo terminams, teismui nepateikta. Taip pat sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad pareiškėjas teismui apskritai nepateikė jokių įrodymų, kad su bet kuria iš buhalterinių įmonių būtų sudaręs bet kokias sutartis.

Pažymėtina, jog Administracinio nusižengimo registro duomenis, asmuo jau kelis kartus baustas už analogiškų pareigų nevykdymą, taip kad jam tiek teisinis reglamentavimas, tiek tokių deklaracijų teikimo tvarka turėjo būti žinomos ir suprantamos. 

Taip pat pareiškėjas, be kita ko, savo skundą motyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų nevykdymu bei nebendradarbiavimu, pateikė elektroninio laiško kopiją, kuriuo ragina UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Visgi teismas pažymi, jog pareiškėjo pateiktas elektroninis laiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepaneigia jo atsakomybės. Visų pirma, nurodytas elektroninis laiškas buvo išsiųstas 2024 m. liepos 17 d., t. y. jau praleidus įstatymų nustatytą terminą pateikti Deklaraciją bei Pelno mokesčio deklaraciją (atitinkamai 2024 m. gegužės 15 d. bei 2024 m. birželio 17 d.), taip pat jau (pareiškėjo teigimu) pakeitus buhalterinę įmonę (2024 m. birželio 4 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pateikti įrodymai bei teiginiai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebendradarbiavimo, vertintini kaip gynybinė pareiškėjo pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcija numato įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Teismo vertinimu, Institucija nepažeidė nuobaudos skyrimo taisyklių parinkdama nuobaudos rūšį ir jos dydį. Skundžiamu nutarimu A. L. buvo paskirta sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti 295 Eur bauda, atsižvelgiant į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai padarė tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, dar nepasibaigus ANK 40 straipsnyje numatytam terminui. Iš Administracinių nusižengimų registro pažymos nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 13 d. ir 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimais jau buvo baustas už analogiškus nusižengimus pagal ANK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis, įspėjimu (1 kartą) ir 200 Eur bauda (1 kartą), tačiau nepraėjus ir metams po paskutinės nuobaudos skyrimo, pakartotinai padarė analogišką nusižengimą.

Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-7756-2024, kuriuo A. L. buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį 295 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl jį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

n u t a r ė :

administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-7756-2024.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Jurga Virgailienė Mečkauskienė