Baudžiamoji byla Nr. 1- 794-718/2014
Teisminio proceso Nr.:1-33-1-01370-2013-5)
Procesinio sprendimo kategorija:1.2.9.9.; 1.1.7.2.3.;2.3.6.4.5.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,
sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, Svajonei Krakienei,
dalyvaujant prokurorams Sauliui Galminui, Linai Karbauskienei, Irmai Guobytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.
Išnagrinėjęs bylą teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis G. A. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui:G. A. pagal 1994-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti sūnaus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1994-10-24 iki jo pilnametystės bei pagal 1997-01-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą privalėdamas mokėti sūnaus D. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1996-12-17 iki jo pilnametystės, būdamas darbingas, nuo 2005-01-01 iki 2005-02-01 šią pareigą vykdė iš dalies, sumokėdamas 323,65 Lt, po to, nuo 2005-02-01 iki 2005-06-01 išlaikymui lėšų nemokėjo, nuo 2005-06-01 iki 2005-07-01 šią pareigą vykdė iš dalies, sumokėdamas 176 Lt, po ko, nuo 2005-07-01 iki 2007-01-01 išlaikymui lėšų nemokėjo, nuo 2007-01-01 iki 2007-03-01 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas 896 Lt, po to, nuo 2007-03-01 iki 2014-01-01 išlaikymui lėšų visai nemokėjo ir neteikė jokios būtinos materialinės paramos vaikams, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti vaikus, jo įsiskolinimas 2008-05-11 R. A. sudarė 4365.18 Lt, o 2014-01-01 D. A. sudarė 15025,99 lt, viso įsiskolino 19391,17 Lt.
Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad santuokoje su I. A. jam gimė sūnus R. A., antrasis sūnus gimė jau išsituokus. Kai dirbo, iš jo, G. A., darbo užmokesčio išlaikymas vaikams buvo išskaičiuojamas. Apie 6 metus dirbo (duomenys neskelbtini), tuo metu iš darbo užmokesčio buvo išskaičiuojamas sūnaus R. išlaikymas. Vėliau darbininku įsidarbino (duomenys neskelbtini), kur išdirbo apie 3 mėnesius. Dirbdamas šioje įmonėje išlaikymo nemokėjo, tačiau jo žmonai buvo žinoma tuometinė jo darbo vieta, ji net buvo atvykusi į jo, G. A., darbovietę. Apie privalomą išskaičiuoti išlaikymą jis, G. A., darbdaviui nepranešė. Apie 6 metus nedirbo, nes slaugė savo sergančią neįgalią motiną. Pripažino, kad tuo metu pats buvo darbingas, sveikata sutrikusi nebuvo. Gyveno iš motinos pašalpos. Mirus motinai, po 1 mėnesio užsiregistravo darbo biržoje. Įsidarbino (duomenys neskelbtini), ten išdirbo 1,5 mėnesio. Apie privalomą išskaičiuoti išlaikymą darbdaviui nepranešė. Gavo minimalų darbo užmokestį. Likvidavus bendrovę kito darbo neberado. Šiuo metu nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, apie 1 metus ir 2 mėnesius gyvena nakvynės namuose. Šiukšlių konteineriuose renka metalo laužą ir jį parduoda. Gautus pinigus išleidžia maistui. 2014 m. kovo mėnesį užsiregistravo darbo biržoje, tačiau jokių darbo pasiūlymų nėra gavęs. Mokėti išlaikymą vaikams nevengė, tiesiog nepavyko rasti darbo, kur būtų mokamas pakankamas darbo užmokestis. Įsidarbinti jis nevengė. Trumpai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), tačiau negali nurodyti, ar tuo metu buvo išskaitomas išlaikymas vaikams. Anksčiau buvo priklausomas nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, šiuo metu alkoholio nevartoja. Kartais vaikams nupirkdavo dovanų.
Liudytoja G. P. parodė, kad dirba antstolės L. N. kontoroje, 1994 metais Klaipėdos miesto antstolių kontoroje gautas vykdomasis raštas, pagal kurį iš G. A. buvo nutarta išieškoti lėšas vaiko R. A. išlaikymui. Su kaltinamuoju pati susitikusi nebuvo. Į antstolio kontorą 2005 m. buvo atvykusi I. A., kuri pranešė, kad nuo 2005-02-04 yra susidariusi skola. Tuo metu kaltinamasis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), po to įsidarbino AB (duomenys neskelbtini), vėliau - UAB (duomenys neskelbtini). Nuo 2005 m. apie kaltinamojo darbovietes sužinodavo per SODROS duomenų bazę. Kaltinamasis nurodytose darbo vietose išdirbdavo labai trumpą laiko tarpą. Buvo uždėtas areštas G. A. banko sąskaitoms, tačiau piniginių lėšų jose nebuvo. 2005 m. I. A. išvyko į užsienį, todėl su ja nebendravo. 2008-03-06 I. A. pranešė, kad nuo 2005 m. negauna išlaikymo vaikams.
Liudytoja E. R. parodė, kad kaltinamasis G. A. yra jos brolis. Paaiškino, kad jų motina mirė prieš 2 metus, su broliu jokių santykių nepalaiko. Paaiškino, kad kaltinamasis apie 6-7 metus prižiūrėjo neįgalią motiną, ateidavo pas ją į namus, tvarkydavo juos, nueidavo į parduotuvę. Kai mamai pasidarė blogiau, kaltinamasis apsigyveno kartu su ja, gyveno iš motinos pensijos. Brolis buvo priklausomas nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, gydėsi, dėl to, jos nuomone, negalėjo niekur įsidarbinti.
Nukentėjusioji I. A., kurios parodymai pagarsinti, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1988-12-09 susituokė su G. A.. Jiems gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. A., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. A.. 1996-12-13 su vyru išsiskyrė. Išsiskyrė todėl, kad G. A. nedirbo, neturėjo pajamų bei nesirūpino šeima. Gyvenant kartu su G. A., 1994 metais ji kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl alimentų išieškojimo iš G. A., sūnaus R. A. naudai. 1994-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutarimą, pagal kurį nuo 1994-11-03 G. A. turėjo mokėti alimentus išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0.4 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį, pradedant nuo 1994-10-24. Alimentus mokėjo iki tol, kol dirbo, kiek tiksliai, nurodyti negali. Po to, 1997 metais, ji kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu priteisti alimentus iš G. A., sūnaus D. A. naudai. 1997-01-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutarimą, pagal kurį nuo 1996-12-17 G. A. turėjo mokėti alimentus išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0.4 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį. Kol šis dirbo, alimentus mokėjo, o po to, jokios materialinės paramos vaikams neteikė. Ji pastoviai kreipėsi į antstolių kontoros darbuotoją G. P.. Ši jai teikė informaciją, kad G. A. buvimo vieta nenustatyta. Ar 2007 metais sausio mėnesį bei 2007 metais vasario mėnesį ji gavo alimentus iš G. A., tiksliai nepamena. 2008-03-06 antstolių kontoroje parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2005 metų pradžios G. A. alimentų vaikams nemokėjo. Kai G. A. dirbo, ji alimentus gaudavo pašte. Į jos asmeninę sąskaitą alimentai niekada nebuvo mokami. Kokia sumą nuo alimentų priteisimo dienos G. A. sumokėjo jos vaikams, ji tiksliai nepamena, nes praėjo daug laiko. 2009-09-21 ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu, išmokai vaikų išlaikymui gauti. Pagal 2009-11-09 sprendimą dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, nuo 2009-09-21 kas mėnesį fondas įsipareigojo mokėti lėšas po 130 Lt vaiko D. A., gim. (duomenys neskelbtini). išlaikymui. Nuo to laiko į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Svvedbank” AB, yra pervedami pinigai iš fondo. Po skyrybų, su G. A. jokių ryšių nepalaiko nei ji, nei vaikai. Kur šis gyvena, nežino. Koks yra alimentų įsiskolinimas, tiksliai pasakyti negali, mano, kad tai galėtų nurodyti antstolė. Dėl alimentų mokėjimo jokių dokumentų neturi, nes jų neišsisaugojo (b.l. 14-15).
Iš 1994-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo nustatyta, kad iš G. A., gim. (duomenys neskelbtini) nutarta išieškoti lėšas sūnaus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki šio pilnametystes, po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio, pradedant nuo 1994-10-24 (b.l. 22-23).
Iš 1997-01-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo nustatyta, kad iš G. A., gim. (duomenys neskelbtini), nutarta išieškoti lėšas sūnaus D. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki šio pilnametystes, po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio, pradedant nuo 1996-12-17 (b.l. 24-25).
Iš 2014-03-31 gautos pažymos iš UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. A. jų bendrovėje dirbo nuo 1999-10-08 iki 2005-02-01 bei iš šio buvo išskaičiuoti alimentai: 1999 metais nuo sausio mėn. iki gruodžio mėn. -1208,86 Lt, 2000 metais nuo sausio mėn. iki gruodžio mėn. – 5356,84 Lt, 2001 metais nuo sausio mėn. iki gruodžio mėn. – 4934,00 Lt, 2002 metais nuo sausio mėn. iki gruodžio mėn. – 5215,99 Lt, 2003 metais nuo sausio mėn. iki gruodžio mėn. – 3962,72 Lt, 2004 metais nuo sausio mėn. iki gruodžio mėn. – 4390,77 Lt, 2005 metais nuo sausio mėn. iki 2005-02-01 – 323,65 Lt (b.l. 50).
Iš antstolės L. N. pažymų Nr. S-2459 ir Nr. S-2461 matyti, kad įsiskolinimas R. A. išlaikymui yra 4365,18 Lt, o D. A. išlaikymui - 15025,99 Lt (b.l. 38-47).
Iš 2014-03-24 AB (duomenys neskelbtini) gautos pažymos matyti, kad G. A. jų bendrovėje dirbo nuo 2005-04-12 iki 2005-06-28 bei iš šio buvo išskaičiuoti alimentai, t.y., 2005 metais birželio mėnesį - 176 Lt (b.l. 53-54).
Iš 2013-03-20 I. Š. (duomenys neskelbtini) buhalterės T. B. pranešimo matyti, kad G. A. minėtoje firmoje dirbo nuo 2005-08-20 iki 2006-02-28 ir nuo 2007-08-20 iki 2007-10-18. Dėl jo jokių patvarkymų iš antstolių kontorų dėl išlaikymo išskaičiavimų iš G. A. atlyginimo nebuvo gauta (b.l. 57).
Iš 2014-04-15 UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad G. A. dirbo šioje bendrovėje nuo 2006-08-16 iki 2007-02-21 bei iš jo buvo išskaičiuoti alimentai: 2007 metais sausio mėnesį - 389 Lt, 2007 metais vasario mėnesį - 507 Lt (b.l. 59)
Iš 2013-10-11 UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad G.
A. jų bendrovėje dirbo nuo 2013-02-11 iki 2013-03-22. Dėl šio darbuotojo jokių patvarkymų iš antstolių kontorų dėl išlaikymo išskaičiavimų iš G. A. atlyginimo nebuvo gauta (b.l. 62)
Iš 2013-10-17 Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus pažymos Nr. SR2-5241 (11.9) matyti, kad G. A. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2005-03-10 iki 2005-03-17. 2005-03-17 šiam neatvykus į darbo biržą, darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. Po to, G. A. buvo registruotas nuo 2012-10-23 iki 2013-02-10. 2013-02-06 pasiūlytas darbas UAB (duomenys neskelbtini), o 2013-02-10 darbo paieška nutraukta, įdarbinus per darbo biržą į minėtą įmonę. Po to, buvo registruotas nuo 2013-03-26 iki 2013-07-29. 2013-07-29 darbo paieška nutraukta, įsidarbinus savarankiškai (b.l. 70).
Iš Lietuvos darbo biržos 2014-04-15 pažymos matyti, kad G. A. nuo 2014-03-27 registruojasi Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje (b.l. 72).
Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. vasario mėn. 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.
Baudžiamosios bylos medžiaga remiantis akivaizdu, jog įrodymų, liudijančių esant objektyvių ar pateisinamų priežasčių, trukdančių G. A. tinkamai rūpintis tuo metu nepilnamečiais savo vaikais, nėra. Baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog nėra ir įrodymų, liudijančių kaltinamąjį esant nedarbingą, ar turintį sveikatos problemų. Kaltinamasis neneigė netinkamai vykdęs savo pareigą teikti vaikui išlaikymą, tvirtino, kad įsidarbinti nevengė, tačiau darbo, kur mokėtų pakankamą darbo užmokestį, susirasti nepavyko. Kai dirbdavo, vaikams išlaikymą mokėjo, lėšos buvo išskaičiuojamos iš jo darbo užmokesčio. Šiuo metu nedirba, gyvena nakvynės namuose, nuo 2014 m. kovo mėnesio registruojasi darbo biržoje. Dirbdamas gamybinėje firmoje (duomenys neskelbtini) apie privalomą išskaičiuoti išlaikymą darbdaviui nepranešė. Apie 6-7 metus slaugė neįgalią motiną, todėl dirbti negalėjo. Apklausta liudytoja kaltinamojo sesuo E. R. patvirtino, kad jos brolis slaugė motiną, pažymėjo, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu, kelis kartus gydėsi, kas, jos nuomone, lemia tokį G. A. gyvenimo būdą. Vertinant išdėstytą, turint omeny, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų, trukdančių dirbti, neturintis asmuo, laikytina, jog esminė ir pagrindinė pareigos išlaikyti nepilnamečius savo vaikus nevykdymo priežastis –pasirinktas kaltinamojo gyvenimo būdas, atsainus ir neatsakingas kaltinamojo požiūris į pareigą išlaikyti sūnus, ir tai akivaizdžiai ribojo kaltinamojo galimybes išlaikyti ir išlaikyti tinkamai nepilnamečius, išlaikymo reikalaujančius savo vaikus. Neatsakingą kaltinamojo požiūrį į pareigą išlaikyti, rūpintis sūnumis byloja ir aplinkybė, jog kaltinamasis niekuomet pats savarankiškai nerodė iniciatyvos bendrauti su jais.
Teismas kritiškai vertina kaltinamojo teiginius, kad tinkamo darbo jam rasti nepavyksta. Kaltinamasis parodė, kad yra įsigijęs vamzdininko specialybę. Pažymėtina, jog, turint omeny Lietuvos ekonominę situaciją, G. A. dirbamas darbas yra paklausus ir gerai apmokamas. Nuo pareigos mokėti išlaikymą vaikams kaltinamojo neatleidžia ir jo nurodyta aplinkybė, kad jis privalėjo slaugyti neįgalią motiną. Teismas konstatuoja, kad vietoj to, kad dėtų maksimalias pastangas pats vėl įsidarbinti, užsidirbti lėšų vaikų išlaikymui, jis net nepasistengė likti registruotas darbo biržoje (ten buvo registruotas tik nuo 2005-03-10 iki 2005-07-17, nuo 2012-10-23 iki 2013-02-10 ir nuo 2013-03-26 iki 2013-07-29 bei pastaruoju metu įsiregistravo tik 2014-03-27) ir sulaukti darbo pasiūlymo per šią įstaigą, bet prioritetu pasirinko pagalbos neįgaliai savo motinai teikimą (beje, oficialiai globos ar rūpybos neįforminęs), ir už tai pats sau gaudamas motinos išlaikymą, tačiau visiškai nesirūpindamas savo vaikų išlaikymu, nors tai jis privalėjo daryti pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Taigi, tai vienareikšmiai byloja, jog kaltinamasis turi realias galimybes pragyvenimo šaltinį užsitikrinti, ir užsitikrinti jį pakankamą, ne tik sau, bet ir savo vaikams.
LR CK 3.192 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Pažymėtina, kad kaltinamasis nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl pagrįstas manymas, kad teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti vaikui išlaikymą nevykdo piktybiškai, nesant jokių svarbių priežasčių.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis po išlaikymo priteisimo dirbo įvairiose darbovietėse, tačiau 2005-02-01 iki 2005-02-01, nuo 2005-06-01 iki 2005-07-01, nuo 2007-01-01 iki 2007-03-01 pareigą teikti išlaikymą vaikams vykdė iš dalies, o nuo 2005-02-01 iki 2005-06-01, nuo 2005-07-01 iki 2007-01-01 bei nuo 2007-03-01 iki 2014-01-01 visiškai neteikė išlaikymo vaikams. Akivaizdu, jog apie teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus neabejotinai žinodamas, taigi privalėdamas juos išlaikyti, būdamas darbingas, taigi, realiai ir objektyviai turėdamas galimybę įstatymu apibrėžtą pareigą vykdyti, kaltinamasis G. A. šios pareigos nevykdė ir, pabrėžtina, nevykdė jos sąmoningai, ilgą laiką, bei sistemingai. Kaltinamasis būdamas darbingas, nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikams, tai yra vengė išlaikyti vaikus.
Konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai.
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, kadangi kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. G. A. padarė nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – G. A. niekur nedirba, teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, į tai, kad kaltinamasis yra sveikas, darbingas, sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas daro išvadą, kad teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikaltimą paskyrus viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
G. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti bausmę – šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
G. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.
Teisėja Laimutė Venckuvienė