Baudžiamosios bylos Nr. 1-341-1079/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00329-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

kaltinamajam S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)), teistas:

1) 2014 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu šis laikas nesusijęs su jo dirbamu darbu;

2) 2019 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, 66 straipsnio 2 dalį – 32 BBND (bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio), 1600 Eur bauda, nesumokėta baudos dalis – 1300 Eur, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :  

S. S. 2020 m. sausio 2 d. apie 07.38 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo R. N. vardu registruotą automobilį BMW730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,77 promilės girtumas;

be to S. S., vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), t. y. žinodamas jog 2019 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. rugsėjo 19 d., jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respubliko baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, bei vadovaujantis BK 42, 67 ir 68 straipsniais, dvejų metų laikotarpiui jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis iki 2020 m. rugsėjo 7 d., jis 2020 m. sausio 2 d. apie 07.38 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo R. N. vardu registruotą automobilį BMW730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas1,77 promilės girtumas.  

Baudžiamoji atsakomybė už šias nusikalstamas veikas numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Kaltinamasis S. S. teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad išvažiavo iš R. N. su vairuotoju jos automobiliu. Ji leisdavo naudotis automobiliu su vairuotoju. Automobilyje pradėjo vartoti alkoholius gėrimus. Atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), vairuotojas išvažiavo su autobusu namo. Jis nenorėdamas automobilio palikti be priežiūros bandė automobilį nuvaryti iki tėvų. Tuo metu negalėjo niekam paskambinti. Važiavo iš (duomenys neskelbtini). Važiuodamas bandė pasiimti cigaretę ir automobilio veidrodėliais kliudė iš priekio atvažiuojantį automobilį. Kad nepalikti automobilio gatvės važiuojamojoje dalyje, nuvažiavo į aikštelę laukti pareigūnų ir nukentėjusiosios. Sutinka su jam nustatytu neblaivumu. Pripažino nesilaikęs nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Probacijos tarnyboje jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, kad privalo nevairuoti. Nesėsdavo prie automobilio vairo, ne tik išgėręs, bet ir būdamas blaivus. Šiuo atveju nenorėjo palikti automobilio be priežiūros, manė, pas tėvus bus saugiau. Tai ne pirmas kartas, kai traukiamas atsakomybėn už automobilio vairavimą, esant neblaiviam. 2019 metais neblaivus vairavo Kėdainiuose. Yra sumokėjęs 300 Eur baudos, turi visą baudą sumokėti iki š. m. birželio mėnesio. Iki birželio mėnesio baudą susimokės. Taip elgdamasis nepagalvojo apie pasėkmes, neigiamai vertina tokį savo poelgį. Labai gailisi, kad vairavo neblaivus. 

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo S. S. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

Liudytojo H. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. sausio 2 d. dirbant kartu su reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu G. Š., apie 07.40 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie geležinkelio pervažos gatvėje, automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Nuvažiavo link apvažiavimo į Šiaulių pusę. Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), už geležinkelio pervažos, kelkraštyje stovėjo apgadintas automobilis AUDI, prie automobilio stovėjo blaivi vairuotoja E. P., kuri paaiškino, kad važiuodama į (duomenys neskelbtini), priešais atvažiuojantis iš (duomenys neskelbtini) centro pusės tamsios spalvos automobilis, pradėjo važiuoti priešais eismą ir vengdama susidūrimo su automobiliu, ji įvažiavo į kelkraštį ir atsitrenkė į kelio ženklą. Vengiant susidūrimo, tamsios spalvos automobilis apgadino automobilio AUDI galinį sparną, galinės kairės pusės keleivio dureles ir priekinį kairės pusės šoninį veidrodėli. Kokios markės buvo automobilis ir valstybinio numerio, nematė. Ieškant pasišalinusio iš eismo įvykio automobilio, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo stovintį apgadintą tamsios spalvos automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad yra apgadintas kairės pusės šoninis veidrodėlis, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinis bamperis, kairės pusės priekinis posūkio žibintas, priekinis kairės pusės veidrodėlis. Automobilio priekyje, keleivio vietoje sėdėjo vyriškis. Iš duomenų bazių nustatyta, jog tai S. S. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Priėjus prie vyriškio, šis paaiškino, kad sėdi automobilyje ir laukia draugo. Paklausus, kieno automobilis, šis atsakė, kad priklauso jam. Automobilis buvo užgesintas, automobilio rakteliai buvo padėti automobilio salone ant priekinės panelės daiktadėžės. Bendraujant su automobilio savininku, prie jų priėjo neblaivus I. K., nustatytas girtumas (2,63 prom), kuris paaiškino, kad yra S. S. draugas. Apžiūrint automobilį, ant priekinio stiklo buvo pritvirtintas automobilio vaizdo registratorius, S. S. leidus, ištraukė iš registratoriaus atminties kortelę (HOCO 16GB). S. S. prisipažino, kad automobilį vairavo jis ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Bendraujant su S. S., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, tad kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Paklausė vairuotojo ar nėra vartojęs alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakar vakare. Alkotesteriu S. S. 08.15 val. nustatytas 1,78 prom. girtumas. Kadangi toks girtumo laipsnis vairuojant transporto priemonę užtraukią baudžiamąją atsakomybę, praėjus 17 min. po paskutinio patikrinimo, S. S. sutikus, buvo atliktas antras patikrinimas, kurio metu nustatytas 1,77 prom. girtumas. S. S. su patikrinimo rezultatais sutiko. Nustatyta, kad S. S. neturi teisės vairuoti transporto priemonių (t. 1, b. l. 46-48);

Liudytojos R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog S. S. jai yra draugas, kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai, registruotas jos vardu. 2020 m. sausio 1 d. apie 4 ar 5 valandą ryto, jos draugas S. jos paprašė, kad ji leistų jam pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu, nes jis norėjo aplankyti savo tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). S. tuo metu buvo blaivus, jis atsivedė vyriškį, kurį ji matė pirmą kartą ir jo nepažįsta. S. jai sakė, jog vairuotojas jį nuveš iki (duomenys neskelbtini). Ar S. turi vairuotojo pažymėjimą ar neturi, to nežinojo iki apklausos. Ji nežino, ką atvykęs į (duomenys neskelbtini) S. veikė, sužinojo iš jo pačio, kai jis buvo paleistas iš areštinės, jog buvo sulaikytas už jai priklausančio automobilio vairo neblaivus ir kad jai priklausantis automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 52-54);

Liudytojo I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. sausio 1 d. pas jį į namus atvažiavo pažįstamas S., jo pavardės nežino, jis buvo su vairuotoju. S. buvo su automobiliu BMW. Jie kartu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kokiu adresu juos atvežė S. vairuotojas, nežino. S. vairuotojas išvažiavo, o jis su S. nuėjo pas jo pažįstamą gerti, švęsti Naujų metų. Ten jis vartojo alkoholį. Daugiau nelabai ką prisipamena, pamena, jog prie S. automobilio buvo atvykusi policija, dėl ko ji buvo atvažiavusi, nežino. Jis už vairo nesėdėjo, automobilio nevairavo. Ar S. vairavo automobilį, jis nepamena (t. 1, b. l. 61-62);

2020 m. sausio 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta jog 2020 m. sausio 2 d., (duomenys neskelbtini), gatvėje automobilį Audi kliudė tamsios spalvos automobilis, kuris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Ieškant pasišalinusio automobilio, automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje (duomenys neskelbtini), rastas automobilis BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su akivaizdžiais nubrozdinimais, keleivio vietoje sėdėjo S. S. S. S. pripažino vairavęs automobilį ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. S. S. 8.15 val. buvo nustatytas 1,78 promilės girtumas, po 17 minučių 1,77 promilės girtumas (t. 1, b. l. 22-23);

2020 m. sausio 2 d. vietovės, daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame užfiksuota automobilio BMW730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra (t. 1, b. l. 24-25, 28-33); 

2020 m. sausio 2 d. 8.15 val. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame kuriame užfiksuoti S. S. neblaivumo požymiai, nurodoma, kad 2020 m. sausio 2 d., 8.15 val., S. S. nustatytas 1,78 promilės girtumas; 8.32 val., nustatytas 1,77 promilės girtumas. Su tikrinimo rezultatu S. S. sutiko (t. 1, b. l. 36);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso patikros sertifikatu, kuriame nurodoma, kad alkoholio kiekio matavimo patikra galioja iki 2020 m. gegužės 28 d. (t. 1, b. l. 37);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurios 6743 eilutėje matyti, kad 2020 m. sausio 2 d., 8.32 val., S. S. buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas (t. 1, b. l. 38-40);

2020 m. sausio 2 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo/neleisti vairuoti transporto priemonių, kuriuo uždrausta S. S. vairuoti transporto priemonę (t. 1, b. l. 41);

2020 m. sausio 2 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 0120000003418, kuriame užfiksuota, jog automobilis BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas ir saugomas aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42, 43);

Automobilio registracijos liudijimo kopija, kuri patvirtina, kad automobilio BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį būdamas neblaivus vairavo S. S., savininkė yra R. N. (t. 1, b. l. 35);

2020 m. sausio 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog S. S. pateikė tyrimui automobilyje BMV 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvusio vaizdo registratoriaus atminties kortelę (t. 1, b. l. 64);

2020 m. sausio 3 d. daiktų apžiūros protokolo ir vaizdo įrašu iš vaizdo registratoriaus atminties kortelės, protokole aprašytas vaizdo įrašas iš automobilio, kuriame matosi jog automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini), automobilis važiuoja link (duomenys neskelbtini). Įrašo metu yra tamsus paros laikas, vaizdo įraše girdime du balsus, kalba nesuprantamai. Matoma kaip automobilis privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, pasuka į dešinę pusę ir pravažiuoja geležinkelio pervažą ir važiuoja viduryje kelio, matome jog priešais atvažiuoja automobilis, jie prasilenkia. Vaizdo įraše girdimas balsas, kuris sako „važiuojam pas tėvus“. Automobilis iš kurio salono yra apžiūrimas vaizdo įrašas, toliau važiuoja prieš eismą ir prasilenkęs su priešais atvažiuojančiu automobiliu, 06.36 val. susitrenkia šonais su antru automobiliu, smūgių metu, automobilio greitis buvo 49 km/h. Automobilis iš kurio yra apžiūrimas vaizdo įrašas, sugrįžta į savo eismo juostą, pagal judėjimo kryptį ir nesustojęs važiuoja toliau. Automobilis, iš kurio yra apžiūrimas vaizdo įrašas, privažiavo prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją, salone girdimas balsas, kuris sako „pristabdyk, kliuvo, į aikšelę sustok, į aikštelę sustok, būk gers į aikštelę sustok, nu pasuk į aikštelę, va čia pasuk į aikštelę, pasuk sakau, pasuk“. Automobilis pasuka į kairę pusę, į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę. Matoma gatvės rodyklę į kairę pusę „(duomenys neskelbtini)“. Įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 67-68, CD diskas voke ant bylos viršelio);

2020 m. sausio 6 d. daiktų apžiūros protokolo ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu vaizdo įrašu iš automobilių stovėjimo aikštelės, protokole aprašytas CD laikmenoje esantys vaizdo įrašai: vaizdo įraše matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kur stovi vienas automobilis. Matoma kaip 2020 m. sausio 2 d. 07.58 val. į automobilių stovėjimo aikšelę atvažiuoja lengvasis automobilis, sustoja, užgesina šviesas, matosi jog priekinėje automobilio dalyje yra du asmenys. 08.06.28 val. atsidaro automobilio priekinės keleivio durelės, 08.06.53 val. iš keleivio vietos išlipa vienas vyriškis ir nueina į dešinę pusę, link įėjimo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. 08.07.45 val. į automobilio stovėjimo aikštelę atvažiuoja policijos automobilis ir privažiuoja prie aikštelėje stovinčio automobilio. Patruliai prieina prie vairuotojo durelių, pašviečia į vidų ir matosi jog vairuotojo vieta yra tuščia, o vienas asmuo sėdi ant keleivio sėdynės. Patruliai prieina prie keleivio durelių. Įrašo pabaiga. Nuo 2020 m. sausio 2 d. 07.58 val. iki 07.07 val. kol automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis, iš keleivio vietos išlipo vienas vyriškis ir nuėjo į parduotuvės pusę, daugiau niekas iš automobilio neišlipo ir neatsisėdo į automobilio vidų (t. 1, b. l. 83-84, CD diskas voke ant bylos viršelio);

2019 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo S. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejų metų laikotarpiui, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 111-125);

2019 m. spalio 23 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano kopija, kuriuo S. S. supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis ir nustatytais įpareigojimais (b. l. 75-80).

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą S. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo ir liudytojų parodymai, byloje esantys vaizdo įrašai iš automobilyje buvusio registratoriaus bei aikštelės.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. S. S. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu Alcotest 6810, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu S. S. neblaivumu teismas neturi.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. S. žinodamas apie 2019 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejus metus, kurios jis turėjo laikytis iki 2020 m. rugsėjo 7 d., 2020 m. sausio 2 d., galiojant draudimui vairuoti kelių transporto priemones, vairavo R. N. priklausantį automobilį BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 1,77 promilės girtumui, ir tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise.

Teismui nekyla jokių abejonių dėl S. S. kaltės padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. vairavus transporto priemonę neblaiviam, kai nustatytas 1,77 promilių neblaivumas ir vengus atlikti skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis S. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. S. nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, o tai laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir pripažintina S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo, sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę S. S. atsižvelgtina į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinės veikos), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 102-106), administracine tvarka laikomas nebaustas (b. l. 129-131), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas.

Už nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato tris bausmės rūšis – baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Spręsdamas dėl bausmės skyrimo S. S. teismas vertina tai, jog kaltinamasis metų laikotarpyje teisiamas antrą kartą už analogišką nusikalstamą veiką – vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, teistumas neišnykęs, yra nedirbantis, už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką yra sumokėjęs tik dalį, 300 Eur, paskirtos baudos (b. l. 147), todėl kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus baudą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis), nebūtų tinkama bausmė kaltinamajam, nes teismo vertinimu bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas tarp įstatymo nustatyto bausmės minimalaus termino ir straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje padarymą baudžiama bauda arba areštu. Teismas atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, jo neatsakingumą, nekritišką savo padarytų analogiškų nusikalstamų veikų vertinimą, į tai, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė turėjo svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, sprendžia, kad už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje padarymą S. S. skirtina arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina artima bausmės vidurkiui, skiriama asmenims padariusiems baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu S. S. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir veikas priskiriant skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. 

Įvertinus tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam S. S. visiškai pripažinus padarius nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės nuosprendžiu paskirtos 32 BBND (1600,00 Eur) baudos nesumokėta dalimi – 1300,00 Eur bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas ir anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad S. S. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę ir yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teisingo nubaudimo principas šiuo atveju gali būti pasiektas S. S. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, o teismui išreiškiant pasitikėjimą juo ir atidedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, S. S. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo juo parodyto pasitikėjimo. Todėl jam taikytinas BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam 1 (vienerių) metų terminui. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju paskirta laisvės atėmimo bausmė atliktina atviroje kolonijoje. Kaltinamasis nuo 2020 m. sausio 2 d. 7.46 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 16.13 val. buvo laikinai sulaikytas (t. 1, b. l. 174, 178), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. S. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktuose numatyti įpareigojimai bei 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose, ir BK 68, 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis S. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir galiojant draudimui tai daryti, bet ir sukėlė eismo įvykį, ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis nėra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir galiojant draudimui vairuoti transporto priemones dvejus metus, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyventinta uždraudžiant S. S. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejus metus ir devynis mėnesius. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2020 m. sausio 2 d. prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones, sustabdymas (t. 1, b. l. 192-193), draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skaičiuotinas nuo 2020 m. sausio 2 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo S. S., priklauso R. N., kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nuskalstamai veikai atlikti, todėl pati transporto priemonė nekonfiskuotina. Transporto priemonė savininkei grąžinta (t. 1, b. l. 56-57). Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2020 m. sausio mėnesio duomenimis automobilio „BMW 730d“, gamybos metai 2004 m., vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 3860 Eur (t. 1, b. l. 137), prokuroras prašė konfiskuoti visą transporto priemonės vertę, kaltinamasis prašė sumažinti konfiskuotiną transporto priemonės vertę, nes dėl automobilio apgadinimų yra sumažėjusi transporto priemonės vertė, tačiau nenurodė kiek transporto priemonės vertė yra sumažėjusi. Toks kaltinamojo prašymas atsižvelgiant į tai, kad automobilio vertė sumažėjo dėl jo nusikalstamų veiksmų, nes automobilis buvo apgadintas kaltinamajam vairuojant neblaiviam ir sukėlus eismo įvykį, laikytinas nepagrįstu, ir iš S. S. konfiskuotina 3860,00 Eur suma.

2020 m. sausio 9 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. S. priklausančias pinigines lėšas – 3860,00 Eur, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini), leidžiant S. S. disponuoti kas mėnesį iki 380 Eur dydžio suma, esančia šioje banko sąskaitoje, paliktinas galioti kol bus sumokėta arba išieškota 3860,00 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė išlaidas susijusias su automobilio nuvežimu ir saugojimu aikštelėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnis), todėl šios išlaidos – 41,32 Eur (be PVM) už automobilio nuvežimą bei 2,31 Eur (be PVM) išlaidos už 7 parų saugojimą, iš viso su PVM 52,79 Eur (t. 1, b. l. 88-98), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš S. S. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (BPK 103 straipsnio 5, 6 punktai, 105 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD diskai, su vaizdo įrašais, paliktini prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

S. S. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 staipsnio 5, 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 

n u s p r e n d ž i a:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir nuteisti arešto bausme 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti S. S. subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, S. S. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 32 BBND (1600,00 Eur) baudos nesumokėta dalimi – 1300,00 Eur bauda, ir paskirti S. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 1300,00 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę atlikti atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmės laiką S. S. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 2 d. 7.46 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 16.13 val., ir laikyti, kad S. S. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti S. S. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus ir 9 (devynis) mėnesius;

konfiskuoti iš S. S. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio BMV 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3860,00 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 2 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. S. priklausančias pinigines lėšas – 3860,00 Eur, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini), leidžiant S. S. disponuoti kas mėnesį iki 380,00 Eur dydžio suma, esančia šioje banko sąskaitoje, palikti galioti kol bus sumokėta arba išieškota 3860,00 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Pripažinti proceso išlaidomis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 52,79 Eur (penkiasdešim dviejų eurų 79 ct) išlaidas už automobilio BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimą bei saugojimą ir priteisti jas iš S. S. Šiaulių apskrities vyriausiajam komisariatui, j. a. k. 190521648, nurodant priteistą sumą pervesti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. LT03 7044 0600 0789 9142, esančią AB SEB banke.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD diskus su vaizdo įrašais palikti prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

Išaiškinti S. S., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja                                                                                                                              Sigita Rozgaitė