Civilinė byla Nr. e2YT-22775-960/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17530-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,
sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pateikti, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 4 dalyje. Nurodo, kad I. P. buvo registruota Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba)Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3 – ajame skyriuje nuo 2019 m. spalio 7 d., o gavus asmens prašymą, nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. jai buvo paskirta darbo paieškos išmoka. Užimtumo tarnyba apie I. P. mirties faktą duomenis gavo tik 2020 m. lapkričio 12 d. (I. P. mirties data – 2020 rugsėjo 23 d.), o iki tol jie neturėjo duomenų apie jos asmens mirtį. Neturint duomenų apie mirties faktą, darbo paieškos išmoka buvo sumokėta iki 2020 m. spalio 31 d. Dėl šios priežasties laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. spalio 31 d. susidarė darbo paieškos išmokos permoka, kurios suma – 247,05 Eur. Gavus duomenis iš Gyventojų registro, buvo kreiptasi į Testamentų registrą, siekiant nustatyti mirusiosios palikėjus, tačiau jie nenustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad informacija nebuvo gauta apie palikėjus, buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Kadangi duomenys gauti pavėluotai bei didelio darbo krūvio, pareiškėjas vėlavo atlikti veiksmus, susijusius su mirusiosios turto palikėjų nustatymu bei kreditorinio reikalavimo teikimo VMI dėl darbo paieškos išmokos permokos grąžinimo.
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į pareiškimą pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad VMI pradėta paveldėjimo byla dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. mirusios I. P., priklausančio turto paveldėjimo valstybės vardu. Po mirusiosios mirties liko nepaveldėtos piniginės lėšos – AB SEB banko sąskaitoje – 650,61 Eur ir pensijų kaupimo sąskaitoje – 685,02 Eur. Kito turto nenustatyta. Paveldėjimo valstybės vardu veiksmai sustabdyti, kol nebus gautas teismo sprendimas nepilnamečio vaiko vardu priimti arba atsisakyti palikimo. Kadangi pareiškėjo nurodytos sumos buvo pervestos už laikotarpį, kai I. P. buvo mirusi, t. y. pasibaigus teisinių santykių tokioms išmokoms gauti subjektiškumui, konstatuotina, jog mirusioji palikimo atsiradimo metu neturėjo ginčo turto, todėl teisėms į jį įgyvendinti CK penktosios knygos normos netaikomos. 247,05 Eur nurodoma pareiškėjo suma nėra palikimo objektas, kurį galėtų paveldėti valstybė, todėl pareiškėjas, norėdamas atgauti nepagrįstai pervestas pinigines lėšas, turėtų kreiptis į banką.
Pareiškimas tenkintinas.
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Terminą praleidus, teismas jį gali atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjai I. P. 2020 m. rugpjūčio 12 d. paskirta darbo paieškos išmoka, kuri buvo mokama iki 2020 m. spalio 31 d. Palikėja mirė 2020 m. rugsėjo 23 d., o apie jos mirties faktą Gyventojų registras pareiškėją informavo 2020 m. lapkričio 12 d., praėjus beveik dviem mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nežinojo palikėjos mirties fakto, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. spalio 31 d. susidarė 247,05 Eur darbo paieškos išmokos permoka. Pareiškėjui sužinojus palikėjos mirties datą, jis kreipėsi į testamentų registrą, kuris pateikė atsakymą, jog 2021 m. vasario 19 d. Testamentų registro išrašo duomenimis, nurodytą dieną niekas nebuvo kreipęsis dėl palikėjos palikimo priėmimo. CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu palikėjas neturi nei įpėdinių pagal įstatymą, nei pagal testamentą, paveldimas turtas pereina valstybei. Paveldint kilnojamąjį turtą, šiuo atveju, pinigines lėšas, paveldėjimo santykiuose valstybę atstovauja VMI. Suinteresuotas asmuo patvirtino, jog yra pradėta paveldėjimo byla dėl mirusiajai priklausiusio turto paveldėjimo valstybės vardu, o po palikėjos mirties liko nepaveldėtos piniginės lėšos – AB SEB banko sąskaitoje – 650,61 Eur, o pensijų kaupimo sąskaitoje – 685,02 Eur, tačiau nesutinka su pareiškėjo pozicija, kadangi išmokos permoka palikėjos sąskaitoje atsidūrė po jos mirties, todėl tai nėra paveldėjimo objektas.
CK 5.2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentu, jog pareiškėjo piniginė permoka į palikėjos banko sąskaitą atlikta jau po palikėjos mirties, t. y. kai pasibaigė jos teisinis subjektiškumas, tačiau paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, o įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą, turtines teises ir pareigas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, paveldėjęs palikimą, o nagrinėjimo atveju, suinteresuotas asmuo, pradėjęs palikėjos palikimo paveldėjimo procesą, paveldi visas lėšas, esančias jos banko sąskaitose, neskiriant jų gavimo laikotarpio iki ar po mirties, todėl teismas daro išvadą, kad mirus banko sąskaitos savininkei, banko sąskaitoje esantys pinigai yra tinkamas paveldėjimo objektas CK 5.1 straipsnio prasme, nepaisant to, jog piniginės lėšos palikėjos banko sąskaitoje atsirado po jos mirties, tačiau esant faktui, jog suinteresuotas asmuo priima jos palikimą. Visas palikimas įpėdiniui pereina neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkretų palikimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013 ir kt.). Be to, vadovaujantis CK 6.922 straipsnio 1 dalimi, lėšos iš sąskaitos nurašomos kliento nurodymu, t. y. sąskaitos savininko ar jo įpėdinio (nagrinėjamu atveju – valstybės vardu palikimą priimančio suinteresuoto asmens) nurodymu, todėl VMI paveldėjus palikėjos palikimą, lėšos iš minėtos sąskaitos galės būti nurašomos tik esant VMI nurodymui, o ne bankui savarankiškai atliekant lėšų nurašymą.
Kaip esmines termino pareikšti kreditorinius reikalavimus praleidimo priežastis, pareiškėjas nurodo vėlesnį palikėjos mirties sužinojimo faktą, duomenų gavimą apie galimus paveldėtojus laiką ir didelį darbo krūvį. Konkrečiu atveju, pareiškimo padavimo dieną, pareiškėjas terminą buvo praleidęs 6 mėnesius (skaičiuojant nuo termino pabaigos). Darytina išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apie palikėjos mirties faktą sužinojo praėjus dviem mėnesiams nuo jos mirties, pareiškėjui reikėjo laiko nustatyti galimus palikėjos palikimo paveldėtojus, bei tai, kad įstatymų nustatytas terminas neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o pareiškėjo kreditorinis reikalavimas nepažeistų paveldėtojo teisių, pripažintina, kad termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ir terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 578 straipsniu, teismas,
n u t a r i a :
prašymą tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, j. a. k. 190766619, praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
Nustatyti pareiškėjui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, j. a. k. 190766619, trijų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, palikėjos I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turto paveldėtojui kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Teisėjas Dariuš Lučinski