Administracinė byla Nr. N⁶⁶²–1003/2010

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 42.10

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. liepos 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarties E. J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
Raseinių rajono agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas E. J. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. vasario 19-21 d. privačioje miško valdoje neteisėtai, be leidimo iškirto 28 žalius, augančius medžius. Viso iškirsta 18,4 ktm. medienos. Visa iškirsta mediena išvežta. Tuo E. J. K. pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktą, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 192 patvirtintos Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 62¹ straipsnio 2 dalyje ir 62² straipsnio 2 dalyje.

Institucija 2009 m. kovo 27 d. nutarimu E. J. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 2000 litų baudą, už pažeidimo, numatyto ATPK 62² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 2000 litų baudą. Subendrinusi nuobaudas, paskyrė galutinę – 2000 litų baudą.

 

II.

 

E. J. K. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad kirto medžius, kurių viršūnės buvo nudžiūvusios, nuo jų nusilupusi žievė, o tokių medžių kirtimui leidimo nereikia. Be to, iš nukirstų medžių nuotraukų matyti, kad jo pasirinkimas buvo teisingas, kadangi kamienai viduje jau buvo papuvę, atsiradusios tuštumos, kai kurie medžiai buvo vėjo nulenkti ir pasvirę daugiau kaip 40 laipsnių, šaknys pakilusios prie kelmų. Pabrėžė, kad žalos gamtai nepadarė, nes jam priklausantis miškas yra 60-65 metų amžiaus, todėl jį galima kirsti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi skundo nepatenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Nustatė, kad pagrindinis ginčas šioje byloje kilo dėl to, kokius medžius iškirto administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – žaliuojančius ar nudžiūvusius ir išvartas. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytojai N. S. ir A. Z. patvirtino, jog visi iškirsti medžiai, sprendžiant pagal kelmus, buvo žaliuojantys, taip pat nebuvo ir išvartų, nes net jeigu medis yra kiek pasviręs, bet žaliuoja, tai jis nėra išvarta. Susipažinęs su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta kompiuterine laikmena su fotografijomis, teismas konstatavo, jog negalima pateikti vienareikšmiškos išvados, kad nukirsti medžiai buvo nudžiūvę ar išvirtę ir nežaliuojantys. Priėjo prie išvados, kad šios fotografijos nepaneigia apklaustų liudytojų ir institucijos atstovo pozicijos, jog buvo iškirsti būtent žaliuojantys medžiai, neturint tam specialaus leidimo ar iš anksto nepranešus apie tokį kirtimą institucijai.

Teismas E. J. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėjo, kad iškirstos medienos ir transporto priemonių, kuriomis buvo išvežtas nukirstas miškas konfiskavimo taikyti pagrindo nėra, nes nei iškirsta mediena, nei transporto priemonės naudotos jos pervežimui, nerastos.

 

III.

 

E. J. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir paskirtą baudą sumažinti. Nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis yra pensininkas, kartu su juo gyvena neįgalus sūnus, jis turi prižiūrėti vaikaitį. Iškirstas miškas buvo tik malkinis, o ne statybinių medžiagų naudojimui. Neatsižvelgta, kad gauna tik 600 litų pensiją.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Pažymi, kad E. J. K. paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Pabrėžė, kad savavališkai nukirstų medžių kokybė pažeidimo esmei reikšmės neturi.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose. ATPK 62² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimą arba išvežimą (be leidimo).

Ginčo dėl šių pažeidimų nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius įrodymus, laiko nustatytomis aplinkybes, kad E. J. K. jam priklausančiame miške iškirto 18,4 ktm. žaliuojančios medienos bei išvežė iškirstus medžius iš miško, tuo pažeisdamas Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, nustatančią draudimą atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktą, nustatantį, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus šviesinimo ir valymo kirtimus iki 20 metų amžiaus jaunuolynuose; rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos; rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertamos tik vėjalaužos; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų amžiaus III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš visos savo miško valdos (šių nuostatų 21 punkte, be kita ko, nustatyta, kad privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių nuostatų 20.3, 20.4 ir 20.5 punktuose numatytus kirtimus, privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo kirtimo įteikti rašytinį pranešimą apie ketinimus kirsti mišką arba išsiųsti jį registruotu laišku regionų aplinkos apsaugos departamentams, kurių kontroliuojamose teritorijose yra jų numatyti kirsti miškai); aplinkos ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 192 patvirtintos Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, numatantį, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvaliąją medieną draudžiama be regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir kad paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N⁵-1647/2006, N¹⁶-1481/06, N⁹-1499/2006, N¹⁷-148/2006, N¹-1396/2007, N¹⁷-103/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra nustatyta E. J. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Byloje esantis pensijos gavėjo pažymėjimas (b. l. 5) rodo, kad E. J. K. yra sulaukęs pensinio amžiaus, tačiau ši aplinkybė nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, įtvirtinta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte, jeigu asmuo teisės pažeidimą padarė nesulaukęs 65 metų. Nagrinėjamu atveju E. J. K. pažeidimo darymo metu dar nebuvo suėję 65 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija, nutarimu paskirdama minimalią nuobaudą E. J. K., atsižvelgė į įstatyme neįtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl asmens pensijinio amžiaus. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pripažindamas paskirtą minimalią nuobaudą pagrįsta, nutartyje, nors ir neišvardijo įstatyme neįtvirtintų pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš apygardos administracinio teismo posėdžio protokolo (b. l. 62-66), teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes dėl jo pensijinio amžiaus, kartu gyvenančio vaikaičio ir neįgalaus sūnaus, iškirstų medžių tipo, gaunamų pajamų. Kadangi šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme jau buvo įvertintos paliekant galioti Institucijos paskirtą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą, dar kartą šios aplinkybės apelianto naudai nebevertinamos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. J. K. veika pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį ir ATPK 62² straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai. E. J. K. paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, įstatyme nematytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir yra individualizuota tinkamai. Dėl šių priežasčių apylinkės teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

E. J. K. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                                      Audrius Bakaveckas

 

 

    Artūras Drigotas

 

 

                                                                                                                   Virgilijus Valančius