K A U N O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas,

sekretoriaujant Samantai Vicbelytei,

dalyvaujant ieškovei K. K., jos atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei,

atsakovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė ieškiniu prašo teismo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2186) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes (teismo posėdžio metu ieškovė prašė palikti iki santuokos turėtą pavardę „K.“ (2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 08 sek., 10 min. 18 sek. – 10 min. 19 sek.); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti valstybės naudai.

Ieškovė nurodė, kad pradėję gyventi po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas suprato, kad visiškai nesutampa jų požiūriai į gyvenimą. Šiuo metu jie kartu negyvena ir neketina kartu gyventi ateityje. Santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės. Taikytis su atsakovu nepageidauja (b. l. 3-4).

Atsakovas atsilepimo į ieškinį nepateikė. Parengiamojo teismo posėdžio metu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės, jie po santuokos sudarymo nesutarė, pykosi dėl smulkmenų. Kartu iki santuokos sudarymo jie gyveno apie du metus, o po santuokos sudarymo apie vieną mėnesį. Nėra galimybės išsaugoti santuoką. Prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti per pusę.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės K. K. ir atsakovo M. K. santuoka sudaryta bei įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2186). Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito dalintino turto, bendrų kreditorinių įsipareigojimų.

Šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Santuokos nutraukimas, sutuoktinių kaltės nustatymas.

Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b. l. 3, 2017 m. balandžio 27 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 07 min. 00 sek., 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 41 sek.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Ieškovė teigia, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jiems nevykdant pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnyje, abiems nesugebėjus išsaugoti santuokos. Atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo, sutiko, kad santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės (2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 43 sek.). Šalys santuoką sudarė 2016 m. spalio 15 d., o po mėnesio pradėjus gyventi atskirai (2017 m. balandžio 27 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 05 min. 03 sek. – 05 min. 19 sek.), jų santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko. Šalys pripažino, jog santuokoje atsirado nuolatiniai konfliktai dėl įvairių smulkmenų (2017 m. balandžio 27 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 05 min. 33 sek. – 05 min. 45 sek., 06 min. 20 sek., 06 min. 40 sek. – 06 min. 50 sek.), tačiau, kaip aukščiau nurodyta, sutuoktiniai privalo bendrai ieškoti būdų kilusiems nesutarimams spręsti. Nuo santuokos sudarymo praėjus tik vienam mėnesiui, šalims pradėjus gyventi atskirai, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pakankamai pastangų taikytis, išsaugoti šeimą. Įvertinus šalių nurodytus argumentus, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Nepaisant iki santuokos pragyventų dvejų metų, nei viena iš šalių nepareiškė noro taikytis. Šalys tvirtai apsisprendusios nutraukti santuoką ir nemano, kad santuokiniai ryšiai gali būt atkurti. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo atsakovui paliktina santuokinė pavardė „K.“, ieškovei iki santuokos turėta pavardė „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).

Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi. Turto padalinimo klausimas taip pat nesprendžiamas, kadangi šalys santuokoje jokio turto neįgijo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinus ieškinį visiškai, įvertintina tai, kad ieškovė 100 proc. atleista nuo valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų, tai, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės, į teismą ginčo teisenos tvarka iš esmės kreiptasi vien dėl to, kad nuo santuokos sudarymo nepraėję vieneri metai bei nėra galimybės nutraukti santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas sprendžia iš atsakovo valstybei priteisti tik pusę bylinėjimosi išlaidų: 46,32 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (pagal 2017 m. kovo 29 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3860), 21,00 Eur žyminio mokesčio, 4,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1, 5, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas– 5630 (mokant priteistas išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą), įmokos kodas - 5660 (mokant priteistą žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti; Vedybų sutarčių registrui.

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-265, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2186), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. K. palikti iki santuokos turėtą pavardę – K., atsakovui M. K. palikti pavardę – K..

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 46,32 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 32 ct) išlaidų ieškovės antrinei teisinei advokatės pagalbai apmokėti, 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, 4,74 Eur (keturis eurus 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                         Edvardas Paliokas