Baudžiamoji byla Nr. 1A-390-300/2011
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00096-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.3., 1.2.5.4., 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 19 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei,
dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,
gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,
nuteistajam V. A.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. sausio 20 d. grasinimo nužudyti) laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (dėl 2011 m. sausio 20 d. nesunkaus sveikatos sutrikdymo tėvui S. S. A.) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. vasario 10 d. grasinimo nužudyti) laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio pirmąja, antrąja, ketvirtąja dalimi, penktosios dalies 1 punktu, šeštąja dalimi, paskirtos bausmės už veikas, padarytas 2011-01-20, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir prie šiuo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, dėl 2011-02-10 grasinimo nužudyti, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
V. A. nuteistas už tai, kad 2011-01-20 apie 15.40 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), nukentėjusįjį S. S. A. pargriovęs ant grindų smaugė, sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, ir sakydamas jam, kad nužudys, tuo duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, grasino nužudyti S. S. A.
Be to, V. A. nuteistas už tai, kad 2011-01-20 apie 15.40 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), suduodamas kartu gyvenančiam šeimos nariui – savo tėvui S. S. A. – ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį ir padarydamas jam sužalojimus: kraujosruvas, žaizdas kaktoje, kairiame skruoste, kraujosruvą kairės akies srityje, nosies kaulų lūžį, t. y. S. S. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
Be to, V. A. nuteistas už tai, kad 2011-02-10 apie 8.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), paėmęs į rankas durklą ir sakydamas nukentėjusiajam S. S. A., kad papjaus, tuo duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, grasino nužudyti S. S. A..
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į kitą bausmę, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad su apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, nes, apelianto teigimu, jis su savo tėvu konfliktuoja dažnai, tėvas yra pirmos grupės invalidas ir dažnai būna psichiškai sutrikęs. Taip pat nurodo, jog pripažįsta sudavęs tėvui, tačiau teigia, kad į veido sritį nedavė, ir nurodo, kad tėvas pats susižalojo krisdamas. Nuteistojo teigimu, tėvas pats provokuoja barnius, išgėręs būna agresyvus, todėl, apelianto teigimu, jis jį pagąsdino, tačiau neturėjo tikslo nužudyti. Nurodo, kad tėvo atsiprašė ir susitaikė su juo. Taip pat nurodo, jog liudytojas D. B. parodė, kad jis išeidamas grasino tėvui kumščiu, tačiau, pasak apelianto, to negalėjo būti, nes jo rankos buvo surakintos už nugaros. Be to, jis apeliuoja į tai, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo tėvui reikia nuolatinės priežiūros, o, be jo, nėra daugiau kam jo prižiūrėti, pasižada registruotis darbo biržoje, yra jau atlikęs didesnę dalį bausmės, todėl prašo jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai V. A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, skundu prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Dėl paskirtos bausmės ir kitų nuteistojo skundo argumentų
Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. A. naujus tyčinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), iš kurių du priskiriami nesunkių, vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, įvykdė būdamas teistas tris kartus, teistumui išnykus, būdamas ne kartą baustas administracine tvarka, apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje. Iš to daroma išvada, kad nuteistasis V. A. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl teigtina, kad teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, tai, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog V. A. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės jam skirtos pagrįstai.
Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas pripažino nuteistojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad nustatydamas paskirtų bausmių dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes ir visiškai teisingai paskyrė V. A. laisvės atėmimo bausmes, mažesnes, nei jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį ir tinkamai kvalifikavo jo veikas, bet, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes.
Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad jis su savo tėvu konfliktuoja dažnai, tėvas yra pirmos grupės invalidas ir dažnai būna psichiškai sutrikęs, jog pripažįsta sudavęs tėvui, tačiau teigia, kad į veido sritį nedavė, ir nurodo, kad tėvas pats susižalojo krisdamas, kad tėvas pats provokuoja barnius, išgėręs būna agresyvus, atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos, iš apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu duotų paties nuteistojo V. A. parodymų matyti, kad jis pripažino ne kartą trenkęs tėvui per veidą ir parodė tai, kad jis būdamas neblaivus nesusivaldo, t. y. tėvui papriekaištavus dėl išgėrinėjimų, jis nesusivaldo (2 t., 2 b. l.). Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo S. S. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad sūnus būdamas neblaivus kabinėjasi, muša jį (1 t., 9, 29–30, 78–79, 84–85 b. l.) bei paties nuteistojo parodymai (1 t., 60–61, 108–109, 119–120 b. l.).
Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad jis tėvą pagąsdino, tačiau neturėjo tikslo nužudyti, atmestinas. Pastebėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnį svarbu tai, kad grasinimas būtų realus, o ši veika laikoma baigta nuo paskelbimo apie grasinimus momento (formalioji sudėtis), todėl ši V. A. skunde nurodyta aplinkybė nepaneigia jo kaltės padarius BK 145 straipsnyje numatytą veiką.
Kitos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad tėvo atsiprašė ir susitaikė su juo, jog nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kad tėvui reikia nuolatinės priežiūros, o, be jo, nėra daugiau kam jo prižiūrėti, pasižada registruotis darbo biržoje, yra jau atlikęs didesnę dalį bausmės, deklaratyvios, ir jos neatsveria bausmės tikslų ir paskirties. Be to, tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir savo šeimos padėtį ir negali pradėti gyventi visaverčio gyvenimo, pakankamai rūpintis jam artimais žmonėmis – tėvu, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Esant paminėtoms aplinkybėms, tokie nuteistojo teiginiai nelaikytini pakankamais keisti apeliantui paskirtą bausmę.
Remdamasis išdėstytų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir skirti nuteistajam V. A. bausmę, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu, kaip skunde prašo nuteistasis, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, pagrindo nėra, be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtoji V. A. bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslams.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a:
Nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Vidmantas Mylė
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Zigmas Kavaliauskas