Civilinė byla Nr. 2A-451/2013

Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 35.5; 42.10; 44.5.1;              

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-688-425/2011 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei S. D. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės S. D. 129000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo minėtos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1790 Lt žyminio mokesčio bei 200 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Nurodė, kad šalys 2008 m. birželio 20 d. pasirašė skolos sutartį pagal kurią V. J. paskolino S. D. 100000 Lt ir pagal 2010 m. birželio 1 d. skolos sutartį V. J. paskolino S. D. 49200 Lt. Ieškovo teigimu atsakovė vengia laiku grąžinti visą pasiskolintą sumą. 

Panevėžio apygardos teismas 2011-02-28 Preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

A. S. D. 2011-03-21 pateikė teismui prieštaravimus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011-02-28 Preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškovo V. J. ieškinį atmesti. Atsakovė teigė, kad ji su ieškovu V. J. visiškai atsiskaitė.

Ieškovas V. J. 2011-03-30 paaiškinime teismui, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis iš S. D. negavo ir nepasirašė jokių pinigų grąžinimo kvitų, kad gavo iš atsakovės S. D. 129000 Lt. Teismo posėdyje ieškovas V. J. paaiškino, kad jis nepasirašė 7 Pinigų grąžinimo aktuose už bendrą 129000 Lt sumą. Ieškovas V. J. teigė, kad pagal atsakovės S. D. pateiktus Pinigų grąžinimo aktus iš atsakovės S. D. jis negavo pinigų pagal šiuos Pinigų grąžinimo aktus : 2010-11-05 dėl 20 000 Lt, 2010-11-12 dėl 20 000 Lt, 2010-11-19 dėl 20 000 Lt, 2010-11-26 dėl 20 000 Lt, 2010-12-17 dėl 20000 Lt, 2010-12-24 dėl 20000 Lt ir 2010-12-31 dėl 9000 Lt. Ieškovas prašė nagrinėjamoje byloje paskirti teismo rašysenos ekspertizę.

Atsakovė S. D. paaiškino teismui, kad su ieškovu V. J. pilnai atsiskaitė, grąžino visus pagal 3 paskolos sutartis pasiskolintus pinigus. Paaiškino, kad ieškovas V.J. Pinigų grąžinimo aktus pasirašydavo matant atsakovei S. D. įvairiose vietose: automobilyje, įmonės patalpose. Atsakovė sutiko, kad būtų paskirta teismo rašysenos ekspertizė.

Panevėžio apygardos teismas 2011-04-26 nutartimi paskyrė teismo rašysenos ekspertizę, kurią pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui.

Ekspertinei įstaigai pavedė atsakyti į šiuos klausimus:

Ar pateiktuose tyrimui Pinigų grąžinimo aktuose: 1) 2010-11-05 dėl 20000 Lt, 2) 2010-11-12 dėl 20000 Lt, 3) 2010-11-19 dėl 20 000 Lt, 4) 2010-11-26 dėl 20 000 Lt,5) 2010-12-17 dėl 20000 Lt, 6) 2010-12-24 dėl 20000 Lt ir 7) 2010-12-31 dėl 9000 Lt rankraštinius įrašus „V. J. ir parašas“ padarė V. J.?

Ar pagal padarytus rankraštinius įrašus, nutarties rezoliucinės dalies 1-me punkte nurodytuose Pinigų grąžinimo aktuose, galima nustatyti rankraštinių įrašų atlikimo sąlygas? (b.l.101).

Lietuvos teismo ekspertizės centras 2011-09-20 Ekspertizės akte Nr. 11-1339 (11) padarė išvadas:

Pinigų grąžinimo aktuose: 1) 2010-11-05 dėl 20000 Lt, 2) 2010-11-12 dėl 20000 Lt, 3) 2010-11-19 dėl 20000 Lt, 4) 2010-11-26 dėl 20000 Lt,5) 2010-12-17 dėl 20000 Lt, 6) 2010-12-24 dėl 20000 Lt ir 7) 2010-12-31 dėl 9000 Lt įrašus „V. J.“ įrašė ir šalia pasirašė  ne V. J..

Pinigų grąžinimo aktuose: 1) 2010-11-05 dėl 20000 Lt, 2) 2010-11-12 dėl 20000 Lt, 3) 2010-11-19 dėl 20000 Lt, 4) 2010-11-26 dėl 20000 Lt,5) 2010-12-17 dėl 20000 Lt, 6) 2010-12-24 dėl 20000 Lt ir 7) 2010-12-31 dėl 9000 Lt įrašai „V. J.“ įrašyti ir šalia pasirašyta pamėgdžiojant V. J. rašyseną ir parašus (b.l.114-118).

                              

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. galutiniu sprendimu nusprendė Panevėžio apygardos teismo 2011m. vasario 28d. preliminarų sprendimą, priteisti iš S. D. 129000 Lt negrąžintos skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 129000 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1790,00 Lt žyminio mokesčio bei 200 Lt teisinės pagalbos išlaidų V. J., palikti nepakeistą. Teismas taip pat priteisė iš S. D. 878,50 Lt už teismo rašysenos ekspertizės atlikimą V. J. bei 57,88 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas Panevėžio apygardos teismo 2010m. vasario 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones S. D. turto ir piniginių lėšų atžvilgiu paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei ekspertizės išvadas padarė išvadą, kad pagal surinktus įrodymus (ieškovo V. J. paaiškinimą nepasirašius 7 pinigų grąžinimų kvitų, o tokius ieškovo teiginius patvirtino teismo rašysenos ekspertizė) yra pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovas įrodė savo ieškinio reikalavimą, kad atsakovė S. D. negrąžino ieškovui V. J. 129000 Lt iš pagal tris paskolos sutartis paskolintų atsakovei 389200 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovė S. D. neįrodė savo teiginių apie grąžinimą ieškovui V. J. 129000 Lt (CPK 178str.), atsakovės pateikti prieštaravimai ir argumentai remiami prielaidomis bei teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovė S. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011-11-16 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Remiantis LR CPK 430 str. 6 d. teismas, išnagrinėjęs bylą dokumentiniame procese, priima galutinį sprendimą, kuriuo: arba preliminarų sprendimą palieka nepakeistą, arba preliminarų sprendimą panaikina ir ieškinį atmeta, arba preliminarų sprendimą pakeičia, 2011-11-16 galutiniame sprendime Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad preliminarų sprendimą palieka nepakeistą, tačiau 2011-11-16 galutiniame sprendime nurodė, kad priteisia 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisiamos sumos, nors preliminariame sprendime, priimtame 2011-02-28, apie tai pirmos instancijos teismas nieko nepasisakė.

2. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovas 2011-03-30 paaiškinime teismui nurodė, jog iš apeliantės pinigų negavo ir nepasirašė pinigų grąžinimo aktų 129000 Lt sumai, tačiau byloje jokio 2011-03-30 ieškovo paaiškinimo nėra, o tą dieną paskirtas teismo posėdis buvo atšauktas 2011-03-23 Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Manytina, kad apie atšauktą teismo posėdį apeliantė buvo klaidingai informuota, o tuo metu tik ieškovas galėjo išdėstyti teismui savo poziciją apeliantei nedalyvaujant.

3. Teismo nešališkumu verčia abejoti ir ta aplinkybė, kad 2011-03-04 nutartimi teismas, vadovaudamasis LR CPK 114 str. 1 d., apeliantę įpareigojo pateikti prie 2011-03-02 atskirojo skundo pridėtų dokumentų kopijas, patvirtintas notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar pateikti šių dokumentų originalus, visiškai ignoruodamas tą faktą, kad su atskiruoju skundu pateikti dokumentai buvo patvirtinti mano, kaip dokumentą gavusio/ išdavusio asmens, parašu. Tuo tarpu ieškovo pateiktų dokumentų kopijos nėra patvirtintos CPK 114 str. 1 d. nurodytu būdu.

4. Pagrįstų abejonių dėl atliktos ekspertizės rezultatų teisingumo ir patikimumo kelia tai, kad lyginamieji rašysenos pavyzdžiai yra vėlesni (išskyrus UAB „Vyšnios žiedas“ įstatus) nei tiriamieji dokumentai, t. y., kai jau buvo kilęs ginčas tarp apeliantės ir ieškovo.

 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. J. prašo apeliacinį skundą laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, paliekant galioti Panevėžio apygardos teismo 2011-11-16 galutinį sprendimą. Ieškovas taip pat prašo pripažinti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-09-20 Ekspertizės akto Nr.ll- 1339 (11) padarytas išvadas galutinėmis ir neginčijamomis, o UAB „D-grupės“ pateiktas išvadas laikyti niekinėmis ir jas atmesti. Nurodo, kad atsakovės reikalavimais bei apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nesutinka. Atsakovė melagingai teigia, kad ji savo parodymų teisme nekeitė ir yra visiškai ir pilnai atsiskaičiusi su ieškovu. Ieškovo teiginius, kad jis nepasirašė pinigų grąžinimo aktuose patvirtino ir Panevėžio apygardos teismo 2011-04-26 paskirta teismo rašysenos ekspertizė. Atsakovė neprieštaravo, kad rašysenos ekspertizę atliktų šis centras. Ieškovas pateikė teismo posėdžio metu savo rašysenos pavyzdžius. Tai, kad ieškovė pakartotinai kreipėsi dėl ekspertizės atlikimo į UAB „D-grupę“, rodo, jog atsakovė bando ginčyti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-09-20 Ekspertizės akte Nr.l 1-1339 (11) padarytas išvadas. Kadangi nėra aišku kokius rašto pavyzdžius UAB „D-grupei“ pateikė atsakovė, yra pagrindas manyti, jog tai galėjo būti ir to paties asmens rašto pavyzdžiai kaip ir ginčijamuose skolos grąžinimo lapeliuose pasirašiusio asmens parašas, todėl ieškovas prašo teismo UAB „D-grupės“ pateiktas išvadas laikyti niekinėmis ir jas atmesti.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovės S. D. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliantė skunde nurodo, kad teismas galutiniame sprendime nurodė, jog preliminarų sprendimą palieka nepakeistą, tačiau 2011-11-16 galutiniame sprendime nurodė, kad priteisia 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisiamos sumos, nors preliminariame sprendime teismas nieko dėl to nepasisakė.

Kaip matyti iš ieškovo pateikto ieškinio teismui, vienas iš reikalavimų buvo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad teismas priimdamas preliminarų sprendimą nenurodė, kad yra priteisiamos ieškovo prašomos palūkanos, nereiškia, kad teismas priimdamas galutinį sprendimą negali patenkinti minėto ieškovo reikalavimo, todėl šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas sprendime nurodė, jog ieškovas 2011-03-30 paaiškinime teismui nurodė, kad iš apeliantės negavo ir nepasirašė pinigų grąžinimo aktų 129000 Lt sumai, tačiau byloje jokio 2011-03-30 ieškovo paaiškinimo nėra, o tą dieną paskirtas teismo posėdis buvo atšauktas 2011-03-23 Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Apeliantės manymu, kad apie atšauktą teismo posėdį ji buvo klaidingai informuota, o tuo metu tik ieškovas galėjo išdėstyti teismui savo poziciją apeliantei nedalyvaujant. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu sutikti negali. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartimi (70 b.l., t. 1) atšaukė 2011 m. kovo 30 d. paskirtą teismo posėdį ir šis posėdis neįvyko. Bylos duomenimis Panevėžio apygardos teisme 2011 m. kovo 30 d. buvo gautas ieškovo dublikas, kuriame jis ir paaiškina, kad iš apeliantės pinigų negavo ir nepasirašė pinigų grąžinimo aktų 129000 Lt sumai. Taigi nurodyti faktai paneigia apeliantės nurodytas aplinkybes dėl ieškovo išdėstytos teismo posėdyje  pozicijos apeliantei nedalyvaujant.

Apeliantės teigimu, kyla abejonės dėl teismo nešališkumo, nes teismas  CPK 114 str. 1 d., pagrindu įpareigojo pateikti prie 2011-03-02 atskirojo skundo pridėtų dokumentų kopijas, patvirtintas notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar pateikti šių dokumentų originalus, visiškai ignoruodamas tą faktą, kad su atskiruoju skundu pateikti dokumentai buvo patvirtinti jos, kaip dokumentą gavusio/ išdavusio asmens, parašu. Tuo tarpu ieškovo pateiktų dokumentų kopijos nėra patvirtintos CPK 114 str. 1 d. nurodytu būdu. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu sutikti negali. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo pateikti dokumentai, įskaitant pinigų grąžinimo aktus buvo patvirtinti Panevėžio apygardos teismo raštinės vedėjos, todėl negalima laikyti, kad dokumentai nebuvo tinkamai patvirtinti, tuo labiau, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovo pateiktos dokumentų kopijos neatitiktų originalių dokumentų ar būtų suklastoti. Minėtu būdu patvirtinti dokumentai buvo pridėti prie ieškinio, kurio priėmimo klausimą rezoliucija patvirtino teisėjas ir tokiu būdu išsprendė dokumentų priėmimo klausimą ir tai nesudarė kliūčių tolimesnei bylos nagrinėjimo eigai.

Apeliantė skunde nurodo, kad jai kelia abejonių atliktos ekspertizės rezultatų patikimumas, todėl apeliantė kreipėsi į UAB „D-grupė“ dėl rašysenos tyrimo atlikimo ir teismui pateikė specialisto išvadą.

CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (ex officio). Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnis). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. R. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-20/2007). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Eksperto išvada laikoma tinkamu įrodymu, kai ji paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros.

CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų pateiktu ekspertizės aktu, nes ekspertų išvada yra aiški ar išsami, todėl teismas neturėjo pagrindo skirti papildomą ekspertizę. Kaip jau buvo minėta eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas V. J. įrodė aplinkybę, kad atsakovė S. D. negrąžino jam 129000 Lt. Nors atsakovė po apeliacinio skundo pateikimo teismui pateikė specialisto išvadas, kurios paneigia aukščiau minėtas teismo ekspertizės centro ekspertų išvadas, tačiau teismas atsakovės pateiktus dokumentus atmeta kaip įrodymą, prieštaraujantį kitai ekspertizės išvadai.

Apeliantė apeliaciniame skunde, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tesėjų kolegija pažymi, kad remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, o šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

 

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos                                                                                 Alė Bukavinienė

 

                                                                                             Audronė Jarackaitė

 

                                                                                             Marytė Mitkuvienė