Civilinė byla Nr. e2A-8-803/2024

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34384-2021-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1;

 (S)

                                                                                         3.3.1.20

                                                                                         

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Serveka energy“ ieškinį atsakovei L. M. dėl neterminuoto servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mello Trading“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė prašė: 1) nustatyti neterminuotą servitutą atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos – kabineto (pažymėtos plane 102-1), esančios adresu (duomenys neskelbtini), daliai, kurios plotas 27,28 kv. m, pažymėtai architektų A. D. ir T. D. 2022 m. vasario 8 d. parengtoje servituto schemoje, kaip tarnaujančiam daiktui; servituto rūšis: teisė ieškovei ar kitam patalpų (viešpataujančio daikto) naudotojui eiti (vaikščioti) servitutine tarnaujančio daikto dalimi tam, kad patektų į administracines patalpas (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), išeitų iš jų ir kitaip naudoti administracines patalpas pagal jų paskirtį; 2) įpareigoti atsakovę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita pašalinti (išmontuoti) durų angokraštyje sumontuotą pertvarą, atskiriančią ieškovei priklausančią patalpą 1-57 (duomenys neskelbtini) ir atsakovės patalpą 102-1 (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti 8 661,27 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją atsakovei už servituto nustatymą.

2.       Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 168,61 kv. m bendro ploto administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos-1). Patalpas-1 sudaro patalpos, pažymėtos indeksais 1-57, 1-57a, nuo 1-61 iki 1-64, 1-67, 1-71, nuo 1-226 iki 1-228. Patalpas-1 ieškovė įgijo 2006 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 14-13798 pagrindu, 2008 m. atliko patalpų-1 remontą. Ieškovė į patalpas-1 patekdavo per centrinį pastato įėjimą, tambūrą, holą ir bendro naudojimo koridorių. Atsakovė administracines patalpas (toliau – patalpos-2) įsigijo 2020 m. spalio 22 d. administracinių patalpų pirkimo–pardavimo ir žemės nuomos teisių perleidimo sutarties Nr. 9485 pagrindu. Sutartimi atsakovė įgijo nuosavybės teisę į 80,39 kv. m ploto patalpas-2, plane pažymėtas 11-59, 11-60, 11-73, 11-74, su bendro naudojimo patalpa, pažymėta 11-57 (4877/10000 iš 57,26 kv. m). Faktiškai prie atsakovės įsigytų patalpų-2 priskirta bendro naudojimo patalpa yra koridorius, plane pažymėtas 11-57.

3.       Šalims priklausančios patalpos-1 ir patalpos-2 ribojasi. Bendrą sieną turi ieškovei priklausanti patalpa 110-61 ir atsakovei priklausanti patalpa 11-60, taip pat ieškovei priklausanti patalpa 1-72 ir atsakovei priklausanti patalpa 11-73. Ieškovei nuosavybės teise priklausanti patalpa 110-57 ir atsakovei priklausanti bendro naudojimo patalpa 11-57 atskirtos rakinamomis patekimo į ieškovei priklausančias patalpas-1 durimis. Atsakovė atliko naujus kadastrinius matavimus ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo tokias patalpas: koridorius 102-1 (27,28 kv. m), administracinė patalpa 102-2 (15,25 kv. m), administracinė patalpa 102-3 (30,32 kv. m), administracinė patalpa 102-3 (29,41 kv. m), sanitarinis mazgas 102-4 (2,25 kv. m). Koridoriaus (buvusi patalpa 11-57, dabar – 102-1) statusas, kaip bendro naudojimo patalpos, buvo išregistruotas.

4.       Atsakovė 2021 m. rugpjūčio mėnesį užrakino įėjimo duris, skiriančias pastato holą (13-55) ir bendro naudojimo koridorių. Tokiu būdu ieškovei buvo užkirsta fizinė galimybė patekti į patalpas-1. Atsakovė nepaaiškino ieškovei tokio savo elgesio priežasčių, žodžiu teigė, kad bendro naudojimo koridorius yra sudėtinė jai nuosavybės teise priklausančių patalpų-2 dalis, todėl su jomis ji elgiasi, kaip nori. Ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą bendro naudojimo koridoriui nustatyti servitutą, suteikiantį teisę ieškovei juo naudotis, patenkant į patalpas-1 bei užtikrinant galimybę ieškovei naudotis jai priklausančiu turtu. Atsakovė nesutiko. Atsakovė gipso kartono plokštėmis užkalė patekimo į patalpas-1 duris, patalpose-2 pradėjo griovimo darbus.

5.       Nekilnojamojo turto registre atsakovė įregistravo naujus patalpų-2 kadastrinius matavimus, pagal kuriuos bendro naudojimo koridorius yra sujungtas su patalpomis 102-1, 102-3 ir 102-4 į vieną bendrą patalpą, pažymėtą indeksu 102-1, kurios plotas 92,74 kv. m. Dalis bendro naudojimo koridoriaus (14,14 kv. m) faktiškai išliko, tačiau kita dalis (13,14 kv. m) patenka į vieną bendrą erdvę su buvusiomis patalpomis 102-3 ir 102-4. Ieškovė 2021 m. birželio mėnesį buvo pradėjusi ieškoti patalpų-1 nuomininkų. Tačiau dėl atsakovės vykdomos veiklos, apribojusios patekimo į patalpas-1 galimybę, ieškovė patalpų-1 išnuomoti nebegali, jos yra nenaudojamos. Kadangi bendro naudojimo koridorius yra skirtas bendram naudojimui, kad būtų galima patekti į patalpas-1 ir patalpas-2, bet nuosavybės teise priklauso atsakovei, atsakovė riboja ieškovės galimybę patekti į patalpas-1 ir jas naudoti, atsakovė nesutinka bendro naudojimo koridoriui nustatyti servitutą, nes tarp šalių kilo ginčas.

6.       Tam, kad ieškovė galėtų naudoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovės priklausančiam bendro naudojimo koridoriui yra reikalinga nustatyti tai leidžiantį servitutą. Kadangi po ieškinio pateikimo atsakovė panaikino bendro naudojimo koridorių, kaip atskirą, izoliuotą patalpą, todėl servitutas turi būti nustatytas buvusiam bendro naudojimo koridoriui. Ieškovė sutinka, kad servitutas būtų atlygintinis ir būtų nustatytas protingas jo dydis. Už patalpas-2 atsakovė mokėjo 70 000 Eur. Administracinės patalpos 102-1 dalies, kuriai prašoma nustatyti servitutą, plotas yra 27,28 kv. m. Šiai patalpos daliai tenkanti proporcinga kainos dalis sudaro 17 322,53 Eur. Kadangi jokių kitų asmenų, kurie šiuo koridoriumi naudojasi, nėra, todėl laikytina, kad šia patalpos-2 dalimi ieškovė ir atsakovė naudosis lygiomis dalimis, t. y. per pusę. Ieškovė sutinka, kad nustatyto atlyginimo dydis atitiktų pusę šios patalpos-2 dalies kainos, atsakovės sumokėtos ją įsigyjant. Dėl to ieškovė siūlo vienkartinę 8 661,27 Eur dydžio kompensaciją.

7.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė patekti į savo patalpas-1 turi galimybę, naudodamasi dar dviem įėjimais. Šiuo metu patalpa, kurioje yra prašoma nustatyti servitutą, neegzistuoja, nes patalpos, anksčiau žymėtos indeksais 102-1, 102-2, 102-3, 102-4, yra sujungtos į vieną bendrą patalpą, kuri šiuo metu žymima indeksu 102-1. Ieškovės turimi įėjimai į patalpas-1 nereikalauja papildomų išlaidų ir kaštų, taip pat neribotų atsakovės teisių. Ekspertas D. K., atlikęs ekspertinį tyrimą, nurodė, kad pagal esamą situaciją į 1-57 ir gretimas patalpas galima patekti per lauko duris, esančias šalia laiptinės, iš kurios galima patekti į patalpas-1. Taigi ieškovė turi galimybę patekti į patalpas-1 ir jomis disponuoti, jas prižiūrėti, įvertinti jų būklę ir kt. Bendrojo naudojimo koridorius neegzistuoja. Atsakovė jokiais savo veiksmais neužkirto kelio naudotis ieškovei patalpomis-1. Jeigu būtų nustatytas servitutas, atsakovė prarastų galimybę naudotis patalpomis-2, nes jos visos taptų ieškovės patalpų-1 koridoriumi. Ieškovės siūlomas kompensacijos dydis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes šiuo metu patalpų-2 rinkos vertė yra gerokai didesnė. Orientacinė rinkos vertė, nurodyta nekilnojamojo turto išraše, yra 167 000 Eur.

8.       Trečiasis asmuo UAB „Mello trading“ sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės nurodytos įėjimo į patalpas-1 per trečiojo asmens patalpas galimybės nėra. Atsakovės pateikto ekspertizės akto 3.7 paveikslėlyje pavaizduotas įėjimas nėra bendras. Tai yra įėjimas į trečiojo asmens biuro patalpas. Jokie kiti asmenys, išskyrus trečiąjį asmenį, šiuo įėjimu nesinaudoja. To paties ekspertizės akto 3.6 paveikslėlyje pavaizduotas patalpų planas neatitinka faktinio patalpų išdėstymo. Trečiajam asmeniui priklausančios patalpos yra pertvarkytos, šiuo metu kitokio išplanavimo, nurodytose patalpose įrengtas trečiojo asmens biuras. Ekspertizės akto 3.6 paveikslėlyje nurodyto koridoriaus nėra. Šioje vietoje yra įrengta bendra erdvė, priimamasis, administratorės stalas.

9.       Ekspertizės akto 3.6 paveikslėlyje nurodytoje vietoje yra trečiojo asmens biuro patalpos, kurios yra atskirtos nuo patalpų-1, todėl per jas patekti į patalpas-1 nėra galimybių. Trečiajam asmeniui priklausančios patalpos niekuomet nebuvo naudojamos patekimui į patalpas-1. Ieškovė turi patekimą į patalpas-1 per centrinį įėjimą, vestibiulį ir patalpas-1 bei vestibiulį jungiantį koridorių. Ieškovė ir trečiasis asmuo yra atskiri subjektai, nesusiję jokiais pavaldumo santykiais. Tai, kad trečiojo asmens vadovas turi prokūrą veikti ieškovės vardu, nereiškia kokių nors šių subjektų sąsajų. Ieškovė pagrįstai prašo nustatyti servitutą, nes koridorius visą laiką buvo bendras ir naudojamas patekimui į patalpas-1 ir patalpas-2. Evakuacinė patalpa yra skirta pasišalinti iš pastato gaisro atveju. Trečiasis asmuo, kaip evakuacinės patalpos bendraturtis, nesutinka, kad evakuacinis išėjimas būtų kaip nors pertvarkomas ir pritaikomas įėjimui į patalpas-1.  

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė neterminuotą servitutą atsakovei L. M. nuosavybės teise priklausančios patalpos – kabineto (pažymėjimas plane 102-1), esančios adresu (duomenys neskelbtini), daliai, kurios plotas 27,28 kv. m, pažymėtai architektų A. D. ir T. D. 2022 m. vasario 8 d. parengtoje servituto schemoje, kaip tarnaujančiam daiktui; servituto rūšis: teisė ieškovei UAB „Serveka energy“ (ar kitam patalpų (viešpataujančio daikto) naudotojui) eiti (vaikščioti) servitutine tarnaujančio daikto dalimi tam, kad patektų į administracines patalpas (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), išeitų iš jų ir kitaip naudoti administracines patalpas pagal jų paskirtį. Įpareigojo atsakovę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita pašalinti (išmontuoti) durų angokraštyje sumontuotą pertvarą, atskiriančią ieškovės patalpą 1-57 (duomenys neskelbtini) ir atsakovės patalpą 102-1 (duomenys neskelbtini). Nustatė 20 662,92 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją, kurią ieškovė turi sumokėti atsakovei už servituto nustatymą. Priteisė iš atsakovės ieškovei 7 879,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu.

11.       Teismas nustatė, kad šalys neginčijo, jog ieškovė patalpomis-1 naudojosi, į jas patekdama per centrinį įėjimą, tambūrą (plane pažymėtas 13-54), holą (plane pažymėtas 13-55) ir bendro naudojimo koridorių (plane pažymėtas 11-57). Atsakovė, atlikusi kadastrinius matavimus ir juos įregistravusi viešame registre, 2021 m. rugpjūčio mėnesį užrakino (užtvėrė) įėjimo duris, skiriančias pastato holą (13-55) ir bendrojo naudojimo koridorių (buvusį 11-57, dabar 102-1). Faktiškai bendrojo naudojimo koridoriaus (110-57) patalpose yra įrengtos dvejos durys, vienerios durys į evakuacinę laiptinę ir kitos durys, skiriančios nuo patalpos 8-72.

12.       Teismas pripažino, kad iš atsakovės pateikto eksperto D. K. vertinimo akto negalima nustatyti, kam priklauso nurodomos lauko durys, nenurodyta, į kurias ir per kieno patalpas įeinama (išeinama) per šias duris. Ekspertui vertinant patekimo į patalpas-1 galimybes, nedalyvavo nei ieškovė, nei trečiasis asmuo, kurie buvo supažindinti su eksperto nustatytomis aplinkybėmis. Galimybe į patalpas-1 patekti per eksperto 3.7 paveiksle nurodytas lauko duris leidžia abejoti ir trečiojo asmens atsiliepime nurodyti argumentai, kad šios durys yra įėjimas į trečiojo asmens biuro patalpas, o vertinimo akto 3.6 paveiksle pavaizduotas planas neatitinka faktinio patalpų išdėstymo, nes trečiojo asmens patalpos yra pertvarkytos ir koridoriaus nėra. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. vasario 1 d. išraše nurodyta, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiose administracinėse patalpose, pažymėtose nuo 1(5)-94 iki 1(5)-96, nėra įregistruota bendrojo naudojimo patalpų, per kurias ieškovė galėtų patekti į patalpas-1. Kitų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad per eksperto vertinimo akte nurodytas duris ieškovė gali patekti į patalpas-1, atsakovė nepateikė.

13.       Teismas atsakovės argumentą, kad ieškovė į patalpas-1 gali patekti per duris, kurios veda į evakuacinę laiptinę, pripažino nepagrįstu. Naudojimasis nurodytomis priešgaisrinėmis durimis, patenkant į evakuacinę laiptinę išėjimui iš pastato, neatitinka techninių reikalavimų, keliamų patekimui į pastatą bei kasdieniniam naudojimui. Byloje nėra pateikta duomenų, kad, siekiant patekti į patalpas-1, egzistuoja galimybė įrengti laiptinę, ją pritaikant neįgaliųjų poreikiams. Gaisro atveju durys atidaromos automatiškai, o siekiant atlikti bet kokius pakeitimus tam, kad priešgaisrinės durys būtų pritaikytos per evakuacinę laiptinę patekimui į patalpas-1, reikalingas pastato bendraturčių sutikimas, kurio trečiasis asmuo neketina duoti. Patalpos-1 yra nuomojamos, priešgaisrinėmis durimis ir evakuacine laiptine naudojantis pašaliniams asmenims, kyla padidinta rizika priešgaisrinių durų gedimams, kurių pašalinimas priklauso nuo visų pastato bendraturčių valios.

14.       Duomenų apie tai, kad pastate yra kitos priešgaisrinės durys, evakuaciniai išėjimai, kuriais būtų galima naudotis gaisro atveju, nėra pateikta, taip pat atsakovė nedetalizavo, kaip pati galėtų palikti patalpas-2 gaisro atveju, esant šiuo metu užtvertam įėjimui. Be to, patekimas į patalpas-1 per vieninteles priešgaisrines duris, patenkant į evakuacinę laiptinę, ieškovės turtą daro mažiau patrauklų. Teismas padarė išvadą, kad nors faktiškai ieškovei į savo patalpas yra galimybė patekti per pastate esančias priešgaisrines duris, kurios veda į evakuacinę laiptinę, suprojektuotas kaip šalutinis išėjimas esant gaisrui ir pan., tačiau kasdieninis priešgaisrinių durų naudojimas patekimui į patalpas-1 neatitinka teisės aktų reikalavimų, kasdieninių poreikių, kelia grėsmę priešgaisrinei saugai, nėra lygiavertis pagrindiniam įėjimui. Dėl to teismas atsakovės argumentus dėl ieškovės galimybės jomis naudotis, patenkant į patalpas-1, atmetė kaip nepagrįstus.

15.       Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė būtinumą nustatyti servitutą pagal jos pateiktą projektinį siūlymą, nes kitaip patekti į patalpas-1 ieškovė neturi galimybės. Patalpos-1 1995 m. buvo suformuotos ir įregistruotos kaip vienas objektas, jose nebuvo išskirta jokia bendrojo naudojimo dalis. Tuo tarpu nuo 1995 m. patalpos-2 buvo su bendrojo naudojimo patalpa, pažymėta 110-57 (4877/10000 iš 57,26 kv. m). Patalpų-1 funkcinis naudojimas susijęs ir su galimybe į jas patekti per bendrojo naudojimo koridorių. Atsakovei apribojus ieškovės patekimą į patalpas-1, taip pat apribotas ir jos patekimas į vestibiulį per bendrojo naudojimo koridorių. Vestibiulis veikia kaip srautų paskirstymo ir reprezentacinė erdvė. Netekus galimybės juo naudotis, netenkama ir dalies funkcijų bei statuso. Atsakovė neneigia, kad atliko patalpų-2 pertvarkymus, atliko naujus kadastrinius matavimus ir bendrojo naudojimo koridorių sujungė su patalpomis 102-1, 102-3 ir 102-4 į vieną patalpą, pažymėtą indeksu 102-1, taip pat gipso kartono plokštėmis uždengė įėjimą į patalpas-1 (duris), užrakino įėjimo duris, todėl ieškovė negali patekti į patalpas-1 per buvusį bendrojo naudojimo koridorių.

16.       Atsakovė nurodė, kad statytojas pateikė visus būtinus dokumentus tam, kad atsakovei būtų išduota pažyma. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3351-809/2022 buvo nustatyta aplinkybė, kad atsakovės brėžinyje nėra nurodyta, jog bendrojo naudojimo patalpa bus atskirta pertvara. Nors šiuo metu patalpų, kuriose prašomas nustatyti servitutas, nebėra, tačiau patalpų-2 remontas, sujungiant patalpas, buvo atliekamas teisminio proceso metu, t. y. kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl neterminuoto servituto nustatymo. Dėl to dabartinis patalpų-2 pasikeitimas nepaneigia bendrojo naudojimo patalpų egzistavimo iki atsakovei pradedant patalpų-2 remonto darbus. Be to, antstolio 2021 m. gruodžio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad faktiškai patalpa yra išlikusi. Atsakovė, įsigydama patalpas-2, buvo susipažinusi su viešame registre išviešinta informacija apie bendro naudojimo koridorių 110-57, todėl turėjo ir galėjo suvokti, kad jos nuosavybės teisė galimai bus varžoma ieškovės, kuri šias patalpas naudojo patekimui į patalpas-1.

17.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nustačius servitutą taip, kaip prašo ieškovė, atsakovė negalės panaudoti patalpų-2 pagal paskirtį, nes faktiškai patalpas-2 sudaro viena didelė patalpa ir joje nėra nei funkciškai išskirtų koridorių, nei atitvertų patalpų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad architektūriškai neįmanoma išspręsti patalpų-2 saugumo klausimo. Atsakovė nepateikė motyvų ir duomenų, kurie patvirtintų, kad kliūčių naudotis ieškovei turtu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. 

18.       Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų apie galimą turto nusidėvėjimą, ieškovei naudojantis nustatytu servitutu, ar kitokio pobūdžio skaičiavimų, nuostolių dėl servituto nustatymo. Teisės aktai neapriboja šalių teisės susitarti dėl servituto remonto išlaidų ir kitų būtinų aspektų, reikalingų tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Kadangi funkcinė koridoriaus paskirtis buvo bendro naudojimo, juo savininkai nuolat naudojosi be jokių konkrečių nustatytų dalių, todėl laikytina, kad ieškovei leidžiama į patalpas-1 patekti bet kuria buvusio bendro naudojimo koridoriaus dalimi. Ieškovės projektinis servituto siūlymas užtikrina šalių pusiausvyros principo taikymą.

19.       Bylos duomenys patvirtina, kad patalpų-2 rinkos vertė yra gerokai didesnė. Vidutinė rinkos vertė, nurodyta nekilnojamojo turto išraše, yra 167 000 Eur. Nors atsakovė nurodė ketinanti pateikti didesnę patalpų vertę pagrindžiančius įrodymus, tačiau jų teismui nepateikė, teismo posėdyje ieškovės servituto atlyginimo metodo neginčijo. Ieškovės atstovas teismo posėdyje neprieštaravo, kad galima būtų vadovautis nustatyta turto rinkos verte. Bendro naudojimo koridorius 110-57, kuriam servitutą nustatyti prašo ieškovė, yra 27,28 kv. m ploto, todėl šiai patalpai tenkanti proporcinga kainos dalis sudaro 41 325,83 Eur. Servitutą ieškovė prašo nustatyti bendro naudojimo koridoriui ne visa apimtimi, nes šia patalpa pagal funkcinę paskirtį galės naudotis ir atsakovė. Kadangi nenustatyta jokių kitų asmenų, kurie naudojasi šiuo bendro naudojimo koridoriumi, todėl laikytina, kad šia patalpa ieškovė ir atsakovė naudotųsi lygiomis dalimis, t. y. per pusę. Dėl to teismas nustatė 20 662,92 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą.    

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

20.       Atsakovė L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priimti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais, siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Pagal teismų praktiką teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Nagrinėjamoje byloje teismas gynė išimtinai ieškovės interesus, netyrė, ar ieškovė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir siekdama, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti, neapribojant atsakovės teisių ir interesų.

20.2.                      Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė disponuoja net dviem kitais įėjimais į jai patalpas-1. Ieškovės turimi įėjimai į patalpas-1 nereikalauja papildomų išlaidų ir kaštų, taip pat neribotų atsakovės teisių. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad ji neturi galimybės patekti į patalpas-1 per kitus įėjimus, kad dėjo pastangas tartis su trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo turi įėjimą per pagrindinį pastato įėjimą, todėl visas patalpų išdėstymas sudarytų galimybes per trečiojo asmens koridorius patekti į patalpas-1. Tačiau ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovei yra nepatogu vaikščioti per trečiojo asmens patalpas.

20.3.                      Bendrojo naudojimo koridoriaus nėra ir nebuvo atsakovei įsigijus patalpas-2, o patalpa, kurioje yra prašoma nustatyti servitutą, neegzistuoja. Šiuo metu patalpos, žymėtos indeksais 102-1, 102-2, 102-3, 102-4, yra sujungtos į vieną bendrą patalpą, žymimą indeksu 102-1. Jokių teisinių kliūčių Nekilnojamojo turto registre 2021 m. gruodžio 27 d. įregistruoti naujai suformuotą kadastrinę bylą atsakovei nekilo. Faktinės aplinkybės įrodo, kad visi atsakovės veiksmai dėl patalpų sujungimo, kadastrinės bylos parengimo ir kt. buvo atlikti dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad patalpų-2 remontas, sujungiant patalpas, buvo atliekamas teisminio proceso metu, o antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad faktiškai patalpa yra išlikusi. Pranešimą apie pareikštą ieškinį atsakovei teismas išsiuntė tik 2022 m. sausio 3 d., faktinių aplinkybių protokolas sudarytas 2021 m. gruodžio 28 d. Taigi teismas nesąžiningai ir nelogiškai nustatė atsakovei pareigą iš anksto, dar negavus pranešimo, žinoti apie pareikštą ieškinį.

20.4.                      Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3351-809/2022 nurodė, kad schemoje nėra jokių užuominų dėl pareiškėjai ateityje galimai kilsiančių neigiamų pasekmių, kad pareiškėja taip pat nepateikė daugiau teisinių argumentų, pagrindžiančių, kokius dar teisės aktus (nuostatas) pažeidė administracija, priimdama byloje ginčijamą pažymą. Šio sprendimo ieškovė neskundė, jis įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl pažyma, kurios pagrindu patalpos-2 pertvarkytos, yra galiojanti ir teisėta. Šių aplinkybių teismas nevertino.

20.5.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė, pirkdama patalpas-2, buvo susipažinusi su vieša informacija apie bendro naudojimo koridorių, todėl turėjo ir galėjo suvokti, jog jos nuosavybės teisė galimai bus varžoma ieškovės, kuri šias patalpas naudojo patekimui į patalpas-1. Teismas jokių duomenų ir įrodymų neturėjo apie tai, kad viešajame registre, atsakovei įsigyjant patalpas-2, būtų buvę registruoti apribojimai ar nustatyta, kad bendrojo naudojimo koridoriumi turi teisę pereiti tretieji asmenys. Tokių įrašų nėra ir pirkimo–pardavimo sutartyje. Atsakovė turėjo informaciją, kad nėra kitų bendraturčių patalpai 110-57.

20.6.                      Patalpos-1 ir patalpos-2 ribojasi, tačiau nuo 2020 m. spalio 22 d., kai atsakovė įsigijo patalpas-2, ieškovė patalpomis-2 nesinaudojo. Patekti į patalpas-1 ieškovė turi galimybę per kitus du įėjimus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsižvelgia į aplinkybę, jog patalpos-1 yra nuomojamos. Jokių rašytinių įrodymų, kad patalpas-1 ieškovė nuomoja ar ieško joms nuomininkų, byloje nėra. Ieškovė nepateikė įrodymų apie skolas už komunalines paslaugas, žymų apie negautą korespondenciją, kuriuos galėjo lemti patalpų-2 pertvarkymas ar durų užrakinimas. Priešingai, ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė į patalpas-1 patenka, korespondenciją pasiima, elektros, vandens skaitiklių duomenis pasižymi.

20.7.                      Patalpomis-2 naudojantis ne tik atsakovei, bet ir ieškovei, jos dėvėtųsi labai intensyviai. Jokio susitarimo dėl patalpų-2 išlaikymo ieškovė atsakovei nesiūlė. Teismas šių atsakovės argumentų nenagrinėjo, o tik nurodė, kad dėl remonto ir išlaidų šalys laisvos susitarti vėliau. Taigi teismas paliko neišspręstus klausimus, dėl kurių šalys turės tęsti teisminius ginčus. Teismo paskirtis ir tikslas yra galutinis sprendimas, kuris išsprendžia šalių ginčą.

20.8.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3351-809/2022 nustatyta aplinkybe, kad atsakovės brėžinyje nėra nurodyta, jog bendrojo naudojimo patalpa bus atskirta pertvara. Šios aplinkybės apie gipso kartono plokštę neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Patalpos-2 yra atsakovės nuosavybė, todėl ieškovė neturėjo ir neturi jokių teisių šiomis patalpomis naudotis ar į jas laisvai patekti. Šalių patalpos niekada nebuvo sujungtos, jas visada skyrė siena su durimis, kurios buvo užrakintos. Gipso kartono plokšte buvo uždengtos durys, tačiau jos nebuvo išmontuotos ar padarytas kitas poveikis, t. y. pertvara tarp patalpų buvo ir liko tokia, kokia buvo. Teisinį pagrindą – 2021 m. birželio 30 d. pažymą patalpų sujungimui – atsakovė turėjo.

20.9.                      Atsakovė buvo pateikusi teismui duomenis apie kitas ieškovės galimybes patekti į patalpas-1 per evakuacinę laiptinę arba per trečiojo asmens patalpas. Teismas visiškai netyrė ir nevertino ieškovės galimybės patekti į patalpas-1 per trečiojo asmens patalpas. Taip pat teismas netinkamai įvertino ieškovės galimybes patekti į patalpas-1 per evakuacinę laiptinę. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 117 punktą evakuacinių išėjimų durų varčia turi atsidaryti evakuacijos kryptimi, o jos plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m, kai pro ją evakuojasi ne daugiau kaip 15 žmonių, 0,9 m, kai pro ją evakuojasi nuo 15 iki 50 žmonių, 1,2 m, kai pro ją evakuojasi 50 ir daugiau žmonių. Dėl to ieškovės argumentai, kad nuovažai ir keltuvui įrengti jai nepakaks 2,50 m ploto, yra nepagrįsti ir nelogiški. Teismas nepagrįstai šių argumentų nevertino, teisės aktų netyrė ir neaiškino, eksperto išvados nelaikė įrodymu.

20.10.                      Pagal teismų praktiką aplinkybes, kad servituto nustatymas nepažeis savininko teisių, turi įrodyti ieškovas, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas šią naštą nepagrįstai perkėlė atsakovei, nurodydamas, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog architektūriškai neįmanoma išspręsti patalpų-2 saugumo klausimo, jog kliūčių naudotis ieškovei turtu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Tačiau pagal bylos duomenis akivaizdu, kad, nustačius servitutą, atsakovė turėtų atstatyti patalpas-2 į buvusią padėtį ir patirti papildomas išlaidas, taip pat prarastų galimybę naudotis dalimi patalpų-2. Dalis patalpų-2 buvo be langų, todėl jos prarastų patrauklumą nuomai ir kitam naudojimui. Atsakovė iš viso negalės panaudoti patalpų-2 pagal paskirtį, nes jos turės būti visada atrakintos ir atvertos, t. y. visos patalpos-2 taptų ieškovės koridoriumi.

20.11.                      Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad bendrojo naudojimo koridoriumi nuolat naudojosi. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 23 d. patalpose-1 buvo atlikta rekonstrukcija. Iki šios rekonstrukcijos buvo viena bendro naudojimo patalpa, pažymėta indeksu 1-57, kurios bendras plotas 57,26 kv. m. Po 2008 m. užregistruotos rekonstrukcijos neliko bendro naudojimo patalpų. Aplinkybė, kad anksčiau ieškovė ar pirmieji šio turto savininkai naudojosi patalpų-2 dalimi, nėra pagrindas būtent tokį naudojimąsi nustatyti ir šiuo metu.

20.12.                      Teismas netinkamai nustatė atsakovei priteistinos kompensacijos dydį.  Tikroji patalpų-2 rinkos vertė yra 254 000 Eur. Dėl servituto nustatymo atsakovė nebegalės naudotis visomis patalpomis-2, todėl, nustatant kompensacijos dydį, negalima remtis tik kainos už vieną kvadratinį metrą skaičiavimu, kompensacija turi būti protinga ir proporcinga suvaržymų dydžiui. Be to, jei reikės papildomų investicijų, jos taip pat turėtų būti priteistos iš ieškovės. Teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovės argumentus ir nenurodė periodinių išlaidų, skirtų patalpų-2 eksploatacinėms išlaidoms, nekilnojamojo turto mokesčio dalies mokėjimui, atlyginimo tvarkos.

20.13.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo. Nagrinėjamoje byloje dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteista vienkartinė kompensacija praranda prasmę, nes iš priteistos kompensacijos atėmus priteistas ieškovei bylinėjimosi išlaidas ir pačios atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovei liktų 6 295,13 Eur. Kadangi turto kaina rinkoje 2023 m. gegužės 16 d. galėtų siekti 254 000 Eur, reikštų, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šalių interesų pusiausvyra yra itin grubiai pažeista, nes atsakovei pagal teismo sprendimą sumokama 10 kartų mažesnė kompensacija nei turto kaina rinkoje.

20.14.                      Po teismo sprendimo atsakovė kreipėsi į rangovus dėl sąmatos reikalingiems darbams sudarymo. Pagal 2023 m. gegužės 9 d. komercinį pasiūlymą Nr. PP-2023/05-09 už papildomų stiklinių pertvarų įrengimą atsakovė turėtų sumokėti 6 225,47 Eur. Taigi atsakovė turėtų investuoti tiek pat, kiek jai priteista kompensacijos, atėmus patirtas ir priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė kreipėsi į turto vertintojus ir gavo konsultacinę pažymą Nr. VP23NK05-12, kurioje nustatyta, kad patalpų-2 rinkos kaina yra 254 000 Eur. Patalpos-2 yra nuomojamos. Atsakovei supažindinus nuomininkus su teismo sprendimu, nuomininkė UAB „VM Energy“ raštu nurodė, kad 2022 m. kovo 18 d. nuomos sutartyje nėra numatyto servituto, todėl su servituto nustatymu ji nesutinkanti ir pranešanti, kad dėl servituto sutartis vienašališkai bus nutraukiama nuo 2023 m. gruodžio 1 d., taip pat nuomininkė reikalaus atlyginti jai 11 800 Eur patalpų paruošimo išlaidų.

21.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Serveka energy“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą nepakeistą, nepriimti atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                       Atsakovė skunde abstrakčiai teigia, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, tačiau nenurodo, kuo pasireiškė šis tariamas proceso teisės normų pažeidimas, kokių aplinkybių įrodinėjimo našta tariamai buvo perkelta atsakovei, nuo kokių aplinkybių įrodinėjimo tariamai buvo atleista ieškovė. Priešingai, byloje buvo tinkamai laikomasi procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, kiekviena šalis įrodinėjo savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė servituto nustatymo būtinybę, pagrindė jo apimtį. Teismas nekonstatavo, kad atsakovė neįrodė kokių nors aplinkybių, kurios pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę turėtų būti procesinė ieškovės pareiga.

21.2.                       Atsakovė apeliaciniame skunde bylos faktines aplinkybes aptaria neišsamiai, interpretuoja sau palankia linkme, atrenka selektyviai. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė disponuoja net dviem kitais įėjimais į patalpas-1. Patalpos-1 turi vieną įėjimą per duris iš koridoriaus patalpos (102-1). Kitos dvejos durys nėra, niekuomet nebuvo naudojamos ir negali būti naudojamos kaip įėjimas į patalpas-1. Vienos iš jų yra evakuacinio išėjimo (priešgaisrinės) durys, vedančios į evakuacinę pastato laiptinę. Jos nėra skirtos patekti į patalpas-1, o yra skirtos gaisro atveju iš pastato evakuotis pirmo aukšto patalpų naudotojams. Kitos durys skiria ieškovės ir trečiojo asmens biurų patalpas. Jos neturi tiesioginio išėjimo į lauką. Šios durys taip pat yra skirtos trečiojo asmens patalpų naudotojams evakuotis iš pastato gaisro atveju.

21.3.                       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovės turimi įėjimai į patalpas-1 nereikalauja papildomų išlaidų ir kaštų. Evakuacinės laiptinės bei durų negalima naudoti patekimui į patalpas-1, nes nėra užtikrinami STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ reikalavimai. Taip pat nėra galimybių šį evakuacinį išėjimą ir evakuacinę laiptinę pritaikyti specialiems neįgaliųjų poreikiams. Ieškovės ir trečiojo asmens patalpas skiriančios durys nėra išėjimas į lauką, techniškai per jas patenkama į trečiojo asmens biuro patalpas, todėl jos taip pat negali būti naudojamos patekimui į patalpas-1. Visas šias aplinkybes pagrindžia byloje surinkti įrodymai, kuriuos įvertino teismas.

21.4.                       Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad į savo administracines patalpas trečiasis asmuo gali patekti per pagrindinį pastato įėjimą ir tokios patekimo galimybės nėra. Trečiojo asmens pateikti įrodymai liudija, kad į savo biurą jis patenka per šoninį įėjimą. Trečiojo asmens biuro patalpų išdėstymas nesudaro jokių galimybių ieškovei patekti į patalpas-1 per pagrindinį pastato įėjimą, toliau einant per trečiojo asmens biurą. Tai realiai ir objektyviai neįgyvendinamas patekimo į patalpas-1 variantas. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė, kad ieškovė turi patekimo galimybę per pagrindinį įėjimą, toliau einant per trečiojo asmens biuro patalpas, ir tokios aplinkybės neįrodinėjo. Šis atsakovės teiginys yra naujas ir juo apeliacinis skundas negali būti grindžiamas.

21.5.                       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pastato vestibiulį ir patalpas-1 jungianti patalpa buvo bendro naudojimo koridorius. Ši patalpa buvo pastatyta kaip pastato koridorinės sistemos dalis ir buvo skirta aptarnauti visus pagrindinio korpuso kabinetus. Kaip bendro naudojimo koridorius ši patalpa buvo naudojama tiek ieškovės, tiek kitų ankstesnių šiuo metu atsakovei priklausančių patalpų-2 naudotojų. Pirmąsias pretenzijas dėl gipso kartono plokštėmis užkaltų įėjimo į patalpas-1 durų bei įėjimo iš vestibiulio į koridorių durų užrakinimo ieškovė atsakovei pateikė dar 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Siūlymą koridoriui nustatyti servitutą ieškovė atsakovei pateikė 2021 m. spalio 22 d. Tuo metu jokie patalpų-2 pertvarkymo darbai atlikti nebuvo. Tai reiškia, kad patalpų-2 pertvarkymo bei dalinio koridoriaus patalpos panaikinimo darbus atsakovė vykdė, suvokdama, jog tarp šalių yra kilęs ginčas.

21.6.                       Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kada atsakovė faktiškai atliko patalpų-2 pertvarkymo darbus ir koridoriaus dalį sujungė su kitomis patalpomis. Antstolio 2021 m. gruodžio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota patalpų-2 būklė patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 27 d. parengta kadastrinių matavimų byla savo turiniu neatitiko tuo metu buvusios faktinės situacijos. Atsakovės atlikti patalpų sujungimo darbai nepanaikino visos koridoriaus patalpos. Daugiau kaip pusė jos (6,34 m ilgio iš 12,29 m) yra faktiškai išlikusi, todėl teiginys, jog patalpa neegzistuoja, neatitinka tikrovės. Be to, atsakovė neinformavo ieškovės apie ketinamus atlikti darbus. Visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktų įrodymų kontekste, dėl jų pasisakė ir padarė objektyviai teisingas ir pagrįstas išvadas.

21.7.                       Atsakovė neatskleidžia visų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3351-809/2022 nustatytų aplinkybių ir teisinių argumentų. Minimoje administracinėje byloje teismas pažymėjo, kad brėžinyje nėra nurodyta, jog bendrojo naudojimo patalpa bus atskirta pertvara. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, vykdant Reglamento 120 punkte nurodytą pareigą, nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis į pareiškėją, kaip besiribojančių administracinių patalpų savininką, siekiant išanalizuoti, kaip trečiojo suinteresuoto asmens brėžinyje numatyti interesai gali ateityje varžyti pareiškėjos teises ar (ir) organizuoti servituto nustatymą.

21.8.                       Atsakovė, atlikdama remonto darbus, Vilniaus miesto savivaldybei pateiktoje schemoje įtvirtintų sprendinių nesilaikė, iš dalies panaikino bendro naudojimo koridoriaus patalpą, užblokavo įėjimo į ieškovės biurą duris, užrakino įėjimo į koridorių iš vestibiulio duris. Būtent įgyvendindama schemos sprendinius, atsakovė ne tik apgavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, bet ir pažeidė ieškovės teises.

21.9.                       Ieškovė buvo nurodžiusi, kad patalpomis-1 pati nesinaudoja, o jas nuomoja patalpose-1 veiklą vykdyti norintiems ūkio subjektams. Tokia veikla verčiasi ieškovė. Paskutinis nuomininkas iš patalpų-1 išsikėlė, paskelbus karantiną. Naujų nuomininkų paieška dėl pandemijos sustojo, vėliau buvo apribota dėl atsakovės atliktų veiksmų (užblokuoto įėjimo į patalpas-1 bei įėjimo durų). Šiuo metu nuomoti patalpų-1 ieškovė taip pat neturi galimybių dėl iki galo neišspręsto patekimo į patalpas-1 klausimo.

21.10.                      Ieškovė nesiekia neatlygintinio servituto ir sutinka už jį mokėti. Byloje nustatytas atlygintinis servitutas, todėl atsakovės teiginys, kad patalpų išlaikymo ir priežiūros klausimas nėra išspręstas, yra neobjektyvus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad sutinka proporcingai prisidėti prie jo naudojamos patalpos išlaikymo, priežiūros ir eksploatacinių išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodinėjo turto vertės, neteikė su tuo susijusių įrodymų, nesiūlė jokio atlyginimo už servitutą varianto. Aplinkybė, kad teismas nustatė kompensacijos dydį, kuris atsakovės netenkina, neatitinka CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų pateikimo sąlygų. Apeliaciniame skunde išdėstytos, su atlyginimo už servitutą nustatymu susijusios aplinkybės yra naujos, jos nenagrinėtinos bylą sprendžiant apeliacine tvarka, todėl su ja susijusių rašytinių įrodymų priimti taip pat nėra pagrindo.

21.11.                      Ieškovės pasiūlytas atlyginimo už servitutą būdas iš esmės reiškia, kad ji sumoka atsakovei jos naudojamos patalpos-2 dalies rinkos kainą, į tą patalpos dalį neįgydama jokių nuosavybės teisių. Bendrąja prasme daikto kainos sumokėjimas lemia nuosavybės teisių į tą daiktą perėjimą. Papildomai prie šios vienkartinės kompensacijos ieškovė sutinka proporcingai prisidėti prie servitutu apsunkintos patalpos išlaikymo. Toks atlyginimo už servitutą būdas yra visiškai teisingas ir objektyvus. Teismas taip pat tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

22.       Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė šalims terminą iki 2023 m. gruodžio 27 d. raštu pareikšti savo poziciją dėl nutarties 8–12 punktuose išdėstytų klausimų, taip pat dėl galimybės šioje proceso stadijoje baigti ginčą taikiai. Apeliantė L. M. nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija už servitutą praranda savo prasmę, nes atskaičius apeliantei visas už bylinėjimosi išlaidas mokėtinas sumas lieka vos 695,13 Eur. Anot apeliantės, sprendimu apskaičiuota kompensacija už servitutą yra apskaičiuota ne tik peržengiant ieškinio reikalavimų ribas, bet ir neatspindint realios rinkos kainos. Apeliantei, norint suformuoti servitutą įėjimui į ieškovės patalpas, teks įrengti koridorių, atskiriant vientisas patalpas pertvaromis. Dėl tokių pertvarkymo darbų dalis patalpų turės būti suformuojama be dienos šviesos (langų). Atitinkamai, turės būti sumontuojama ir kondicionavimo sistema. Be kita ko, apeliantei reikės pervedžioti elektros instaliaciją, nes bendra patalpa turės būti išskaidoma zonomis taip, jog kiekvieną kartą einant ieškovei / jos nuomininkams nebūtų apšviečiamos visos patalpos bendrai. Taip pat lieka neaišku, kaip bus kompensuojama už sunaudotą elektros energiją, kadangi koridorius turės būti apšviečiamas. Be visa to, servitutui atsiradus turės būti sprendžiamas patalpų šildymas, valymas, užtikrinama garso izoliacija, vaizdo stebėjimas, einamasis patalpų remontas, nekilnojamojo mokesčio tvarka dėl faktinio turto naudojimo.

23.       UAB „Serveka energy“ apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad apeliantės atlikti patalpų pertvarkymo ar jų pagerinimo darbai, jiems atlikti patirtos išlaidos bei dėl jų pasikeitusi patalpų vertė turi būti vertinami kaip pačios apeliantės prisiimtos rizikos rezultatas ir tokios išlaidos ar vertės padidėjimas negali būti perkeliami ieškovei, kompensacijos už servitutą forma. Nustatant kompensacijos už servitutą dydį, nėra pagrindo remtis apeliantės pateikta konsultacine pažyma apie galimą turto kainą rinkoje bei joje nurodyta ginčo patalpų 254 000 Eur verte. Konsultacinėje pažymoje nurodyta, kad patalpų vertė yra tik galima, labiausiai tikėtina (pažymos 1, 2, 11, 16 lapai), o ne konkreti, atitinkanti konkretaus turto konkrečią rinkos vertę tiriamuoju laikotarpiu. Iš apeliantės pateiktos konsultacinės pažymos turinio matyti, kad nustatant galimą patalpų vertę buvo vertinamos 110,24 m2 ploto administracinės patalpos, o ne 80,39 m2 administracinės patalpos su 27,93 m2 ploto bendro naudojimo patalpa (koridoriumi). Apeliantės teiginiai, kad nustatant kompensacijos už servitutą dydį turi būti atsižvelgiama į tai, jog atkuriant bendro naudojimo koridorių ji turės sumontuoti stiklines pertvaras, iš naujo išvedžioti inžinerines sistemas ar įrengti jas naujas, dėl ko patirs papildomų išlaidų, yra nepagrįsti. Apeliantė ginčo patalpas įsigijo ne su stiklinėmis pertvaromis, o su mūrinėmis sienomis. Stiklinių pertvarų įrengimas yra pačios apeliantės pageidavimas, kuris yra brangesnis techninis sprendinys, nei atkurti prieš tai buvusias mūrines sienas. Apeliantė nuomos sutartį sudarė žinodama, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendro naudojimo koridoriaus naudojimo, kad ieškovė siekia šioje patalpoje nustatyti servitutą. Apeliantė turėjo suprasti tikėtiną ginčo baigtį ir tai aptarti sudarytoje nuomos sutartyje. Išnuomodama patalpas bei nuomos sutartyje nesureguliuodama nuomos teisinio santykio turinio atsižvelgiant į vykstantį ginčą bei galimą jo baigtį, apeliantė veikė savo rizika ir šios rizikos padariniai negali būti perkeliami ieškovei. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nuomos santykių pasibaigimo atveju apeliantė privalėtų atlyginti kokias nors nuomininko patirtas „patalpų paruošimo naudoti“ išlaidas, tokių išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų ir pan. Ieškovės nuomone, apeliantė manipuliuoja nuomos santykiais, jų verte bei galimais nuomos sutarties pasibaigimo padariniais, nors šio nuomos santykio turinio niekaip nepagrindžia. Kita vertus, ieškovės nuomone, jis ir nėra reikšmingas sprendžiant dėl kompensacijos už servitutą dydžio klausimą, kadangi patalpas apeliantė išnuomojo ir nuomos sąlygas nustatė žinodama apie vykstantį ginčą.

 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

24.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių su teismo sprendimu nustatomų patalpų servitutų turiniu susijusius santykius, aiškinimo ir taikymo.

25.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek ieškovei priklausančios administracinės paskirties patalpos, tiek atsakovei priklausančios administracinės paskirties patalpos yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tipas – Patalpos / butai. Pastatas – tai daugiaaukštis statinys, o į patalpas tokiuose statiniuose yra įeinama per koridorius. Koridoriai įprastai priklauso patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

26.       Ieškovė paaiškino, jog į jai priklausančias administracines patalpas patekdavo pro centrinį pastato įėjimą, po to įeidavo į tambūrą (plane pažymėtas 13-54), holą (plane pažymėtas 13-55) ir bendro naudojimo koridorių (plane pažymėtas 11-57) (ieškinio priedas Nr. 3). Ieškovei nuosavybės teise priklausanti patalpa 110-57 ir atsakovei priklausanti buvusi bendro naudojimo patalpa 11-57 (dabar koridorius, Kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu „102-1“) atskirtos rakinamomis patekimo į ieškovei priklausančias patalpas durimis (ieškinio priedas Nr. 3).

27.       Byloje iš 2022 m. spalio 22 d. Administracinių patalpų pirkimo–pardavimo ir žemės nuomos teisių perleidimo sutarties (toliau ir 2022 m. spalio 22 d. Sutartis), sudarytos tarp L. M. ir T. Š., nustatyta, kad koridorius, dabar pažymėtas plane žyma „102-1“, buvo bendro naudojimo objektas. Aprašant sutarties dalyką, 2022 m. spalio 22 d. Sutarties 2.2 papunktyje nurodyta: <...> „su bendro naudojimo patalpa, pažymėta 1(1-10)-57 (4877/10000 iš 57,26 kv. m), t. y. 27,93 kv. m“ (ieškinio priedas Nr. 4). Taigi į perleidžiamą plotą buvo įskaitytas 4877/10000 bendro naudojimo patalpos plotas.

28.       Nagrinėjamoje byloje apeliantei L. M. priklausančios patalpos (buv. 11-57, dabar 102-1) kaip bendro naudojimo patalpos teisinis režimas buvo panaikintas ir išregistruotas. 2021 m. liepos 8 d. atlikus naujus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre ginčo patalpa įregistruota kaip koridorius, priklausantis administracinėms patalpoms, kurių adresas: (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl daikto teisinio režimo pakeitimo iš bendro naudojimo patalpos į koridoriaus (ieškinio priedas Nr. 5). Pažymėtina, kad taip buvo padaryta, kai VĮ Registrų centro matininkė J. B. atliko patalpos kadastro duomenų byloje patalpos vidaus plotų eksplikaciją (ieškinio priedas Nr. 7, Kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

29.       Atsakovė pateikė į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. birželio 30 d. pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-21-1089 (atsiliepimo priedas Nr. 2).

30.       Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“ nustatyta, kad ieškovė (išnagrinėtoje administracinėje byloje – pareiškėja) UAB „Serveka energy“ pateikė skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašydama panaikinti L. M. išduotą 2021 m. birželio 30 d. pažymą Nr. STL-21-1089, nes jos pagrindu buvo pakeistas daikto teisinis režimas. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3351-809/2022 atmetė pareiškėjos UAB „Serveka energy“ skundą. Sprendimas yra įsiteisėjęs.

31.       Byloje nėra ginčo ir apeliantė pripažįsta, kad ieškovei UAB „Serveka energy“ buvo sudarytas fizinis barjeras patekti į jai nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas per koridoriaus patalpą. Apeliantė remiasi argumentu, jog Nekilnojamojo turto registre nėra žymų, jog tretieji asmenys turi teisę naudotis dalimi atsakovės patalpų. Atsakovei priklausančių patalpų kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini) yra užfiksuota, jog bylos duomenys buvo sudaryti po paprastojo remonto, kurio pradžia – 2021 m. Po remonto apeliantė gipso kartonu užkalė įėjimą link ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų.

32.       Apeliantė įrodinėja, kad ieškovė į jai priklausančias administracines patalpas gali patekti per duris, kurios veda į evakuacinę laiptinę. Kitaip tariant, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nustatyti servitutą. Anot apeliantės, jei jau nustatytinas servitutas, tai per UAB „Mello trading“ nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas.

33.       Byloje nustatyta, jog techniškai (perdarius vidaus sieną) galima patekti į ieškovei priklausančias patalpas iš UAB „Mello trading“ administracinių patalpų, nes šios patalpos ribojasi. Kai apeliantė uždarė įėjimą gipso kartono plokšte, situacija dėl įėjimo tapo tapati UAB „Mello trading“ patalpų perdarymo prasme. Taigi, jei nagrinėjamoje byloje būtų nustatytas servitutas, ieškovė funkciškai galėtų naudotis bendro naudojimo koridoriumi, tikrai reprezentatyviu, vitražo langais papuoštu vestibiuliu, ir jai tai yra svarbu, įsigijus administracinės paskirties patalpas.

34.       Ieškovė pateikė architektės T. D. atliktą galimų įėjimų vertinimo aktą (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2, architektų A. D. ir T. D. 2022-02-08 parengta servituto schema), kuriame nurodyta, jog pagrindinis įėjimas yra estetiškai patrauklus (žr. pav. 3), kuo likę du įėjimai nepasižymi. Įėjimas per laiptinę estetiškai atstumiantis (žr. pav. 4), taip menkinamas ir vidaus patalpų patrauklumas, prestižas. Evakuacinės laiptinės patekimai iš principo yra projektuojami kaip šalutiniai, jie nėra skirti kasdieniam naudojimui, todėl negali būti laikomi lygiaverčiais su pagrindiniu įėjimu į pastatą. Nustačius perėjimą ne per pagrindinį įėjimą, apribojus patekimą per koridorių, prarandama galimybė naudotis vestibiuliu (žr. pav. 7), kuris veikia kaip srautų paskirstymo ir reprezentacinė erdvė. Netekus galimybės juo naudotis, netenkama ir dalies bendro naudojimo patalpų funkcijų (pvz., žmogaus pasitikimas, siuntinio atsiėmimas ir pan.), nes visų pastato įmonių pašto dėžutės yra vestibiulyje, taip pat sumažėja patalpų turtinė ir ekonominė vertė.

35.       Taigi apeliantei uždarius buvusį įėjimą ir taip ieškovei apribojus patekimą per koridorių, ji nebegali funkciškai naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektu – vestibiuliu, dėl to keičiasi ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų panaudojimo galimybė, o taip pat ir jų ekonominė bei vidutinė rinkos vertė.

 

Dėl teisinio pagrindo nustatyti servitutą

 

36.       Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

37.       Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių į šį nekilnojamąjį daiktą apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai. Kadangi servituto nustatymą suponuoja toks nekilnojamųjų daiktų faktinis santykis, kuriam esant nėra galimybės užtikrinti tinkamą nekilnojamojo daikto (viešpataujančiojo daikto) naudojimą nesinaudojant kitu svetimu, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu, nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), nesant kurio nors (tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto požymius atitinkančio) nekilnojamojo daikto servitutas negali būti nustatomas.

38.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

39.       Minėta, nagrinėjamoje byloje yra neįprastą normą atitinkanti situacija – apeliantei L. M. priklausančios patalpos (buv. 11-57, dabar 102-1) statusas kaip bendro naudojimo patalpos buvo išregistruotas. Atlikus naujus kadastrinius matavimus 2021-07-08 Nekilnojamojo turto registre ginčo patalpa įregistruota kaip koridorius, priklausantis administracinėms patalpoms, kurių adresas: (duomenys neskelbtini). Taigi apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančios visos patalpos buvo suformuotos kaip vientisos; nuosavybės teisė nėra nuginčyta.

40.       Pirmosios instancijos teismas sprendimo 40 punkte konstatavo, kad tai, jog ginčo patalpa savininkai nuolat naudojosi be jokių konkrečių nustatytų dalių, ieškovei leidžiama į jai nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas patekti bet kuria buvusio bendro naudojimo koridoriaus (buv. 11-57, 102-1, dabar patalpos 102-1 dalis) dalimi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, nustatė servituto vietą, nors taip pat pripažino, jog ieškovė gali naudotis patalpomis, įeidama į jas per kitame koridoriuje (laiptinėje) esantį įėjimą (sprendimo 27 punktas).

41.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą bei aktualią kasacinio teismo aiškinimo ir taikymo praktiką servitutas nenustatomas, jei be jo yra galimybė naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Taigi, apeliantei gipso kartonu uždarius įėjimą į ieškovės patalpas, ieškovė turi visas objektyvias ir įmanomas galimybes įeiti per kitoje laiptinėje esantį įėjimą.

42.       Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas vieninteliu atveju – siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) naudojimą normaliomis sąnaudomis, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – KT), prašydamas įvertinti, ar tokia įstatymo nuostata atitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, nes CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Pripažinus CK 4.111 straipsnio 1 dalį prieštaraujančia Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, būtų galima pripažinti, jog servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu ir tais atvejais, kai galima naudotis daiktu normaliomis sąnaudomis pagal jo paskirtį, įvertinus daikto buvusį teisinį režimą, t. y. būtų teisinė galimybė konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. KT 2023 m. d. sprendimu Nr. KT103-S91/2023 atsisakė nagrinėti Vilniaus apygardos teismo prašymą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad servitutas yra teisė į svetimą turtą.

43.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo konstatuota, jog patekimas į patalpas per vieninteles priešgaisrines duris įeinant į evakuacinę laiptinę ieškovės turtą daro mažiau patrauklų, o kasdieninis priešgaisrinių durų naudojimas patekimui į ieškovės patalpas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kasdieninių poreikių, kelia grėsmę priešgaisrinei saugai, nėra lygiavertis pagrindiniam įėjimui.

44.       Aplinkybė dėl buvusio ginčo patalpos (koridoriaus) teisinio režimo ir tai, kad ieškovė nuo seno naudojosi ginčo patalpa, minėta, nėra teisinis pagrindas nustatyti servitutą, jei ieškovė į priklausančias patalpas gali įeiti per kitą, nors ir ne tokį patogų, gražų įėjimą. Daikto savininko teisių absoliutus pobūdis suteikia apeliantei savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas, kurios suformuotos kaip savarankiškas ir vientisas civilinių teisių objektas. Jei apeliantė leido ieškovei naudotis jai priklausančiomis patalpomis, toks patalpų naudojimo būdas ieškovei nesuteikė jokių valdymo ir naudojimo teisių į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas ir netapo teisiniu pagrindu nustatyti servitutą teismo sprendimu. Ieškovė gali pasinaudoti iš prievolių teisės kylančiomis galimybėmis susitarti dėl patalpos nuomos, nupirkti apeliantei priklausančią patalpų dalį ar pan., bet buvęs įprastas naudojimasis ginčo patalpa, neturint daiktinių teisių į ją (pvz., titulinio valdymo (E. B. ir kt. „Daiktinė teisė“. Vadovėlis, 2010, psl. 28)), nėra teisinė prielaida nustatyti servitutą teismo sprendimu, nes ieškovė, kaip byloje nustatyta, turi galimybę naudotis patalpomis pagal paskirtį, nors ir ne tokiomis patraukliomis sąlygomis.

45.       Byloje nėra ginčo, kad apeliantė (atsakovė) L. M. 2021 m. rugpjūčio mėnesį užrakino įėjimo duris, skiriančias pastato holą (13-55) ir koridorių (buv. 11-57, dabar 102-1). Apeliantė pripažįsta, kad buvo sudarytas fizinis barjeras ieškovei UAB „Serveka energy“ patekti į jai nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas per koridoriaus patalpą. Apeliantė tokius veiksmus pateisina argumentu, jog Nekilnojamojo turto registre nėra žymų, jog tretieji asmenys turi teisę naudotis dalimi atsakovės patalpų.

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje. Pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, 2022 m. spalio 22 d. Sutarties 2.2 papunktyje nurodyta, kad apeliantė įsigijo administracines patalpas: <...> „su bendro naudojimo patalpa, pažymėta 1(1-10)-57 (4877/10000 iš 57,26 kv. m), t. y. 27,93 kv. m.“ (ieškinio priedas Nr. 4). Kita vertus, daugiaaukščio statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nėra įrašyta, jog bendro naudojimo patalpa, aktualioje Kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu „102-1“ ir priskirta apeliantės administracinėms patalpoms, priklauso bendrosios nuosavybės teise, kaip tai reglamentuota CK 4.72 straipsnyje.

47.       Apeliantė įrodinėja, kad ieškovė į jai priklausančias administracines patalpas gali patekti per duris, kurios veda į evakuacinę laiptinę. Kitaip tariant, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nustatyti servitutą. Apeliantė remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Taigi, anot apeliantės, kasacinio teismo formuojama praktika leidžia ieškovei naudotis evakuacine laiptine.

48.       Minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės argumentą, kad ieškovė gali pasinaudoti evakuacine laiptine, nes naudojimasis nurodytomis priešgaisrinėmis durimis patenkant į evakuacinę laiptinę išėjimui iš pastato neatitinka techninių reikalavimų, keliamų patekimui į pastatą bei kasdieniniam naudojimui.

49.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose (toliau – Taisyklės), kurie parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu [10.3] ir Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(2):1999 [10.6] (aktuali ginčui redakcija nuo 2022-01-01), nėra nustatytas draudimas kasdien naudotis laiptine, kuri yra numatyta ir kaip evakuacijos kelias.

50.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovei priklausančių patalpų schemą (ieškinio priedas Nr. 2), nustatė, jog jos ribojasi su evakuacine laiptine. Trečiasis asmuo UAB „Mello trading“, kaip pastato, taip pat ir evakuacinės laiptinės bendraturtis, nurodė, jog nesutinka (neduoda ir neduos sutikimo), kad evakuacinis išėjimas būtų kaip nors pertvarkomas ir pritaikomas įėjimui į ieškovės biuro patalpas. Anot jo, įėjimas į ieškovės patalpas buvo įrengtas per centrinį įėjimą, vestibiulį ir ieškovės patalpas bei vestibiulį jungiantį koridorių (kuris turi būti atstatytas) ir toks patekimo kelias turi būti išlaikytas ir ateityje.

51.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 „Dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 26-852) 68 punkte numatyta, jog evakuacijos keliai, išėjimai, avariniai išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu. Siekiant nestabdyti žmonių evakavimo, draudžiama rakinti aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių, avarinių išėjimų duris, liukus, išskyrus: 68.1. turinčias stacionarius atidarymo iš vidaus įrenginius; 68.2. automatiškai atrakinamas suveikus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemai arba atrakinamas aktyvavus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų ranka valdomus pavojaus signalizavimo įtaisus, taip pat atrakinamas iš budinčio asmens pulto patalpos arba naudojant mygtuką šalia durų (dingus elektros įtampai nurodytais atvejais durys turi būti atrakinamos automatiškai); 68.3. atrakinamas iš vidaus raktu, laikomu šalia durų įrengtoje dėžutėje su į vidų įspaudžiamu stiklu. Pataisos namuose, pataisos namuose-atvirosiose kolonijose, tardymo izoliatoriuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ar gydymo įstaigų skyriuose, kur stacionare teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos psichinę ir (ar) protinę negalią turintiems asmenims, raktas gali būti laikomas pas budėtoją ir (ar) atsakingą už žmonių evakavimą asmenį, kuris bet kuriuo paros metu gali atrakinti patalpų (kamerų, palatų, kambarių), bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių, avarinių išėjimų duris ar liukus.

52.       Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad nei Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 64 „Dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“, nei  Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose nėra draudimo naudoti evakuacijai skirtą išėjimą, siekiant kasdien patekti į patalpas. Jei pastato bendraturčiai nesutiktų su ieškovės poreikiu naudotis kita laiptine, tokios subjektinės teisės įgyvendinimo klausimai būtų sprendžiami teisme.

53.       Patalpos yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje. Dėl patalpų pertvarkymo būtinas Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos patikrinimas. Kad patalpos gali būti pertvarkomos, įrodo Nekilnojamojo turto registre apeliantei priklausančios patalpos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), išrašas.

54.       Architektė T. D. byloje pateikė galimų įėjimų vertinimo aktą (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2, architektų A. D. ir T. D. 2022-02-08 parengta servituto schema), kuriame nurodyta, jog evakuacinės laiptinės patekimai iš principo yra projektuojami kaip šalutiniai, jie nėra skirti kasdieniam naudojimui, todėl negali būti laikomi lygiaverčiais su pagrindiniu įėjimu į pastatą. Bet laisvas įėjimas į ieškovei priklausančias patalpas per kitą laiptinę, pagal D. K. parengtą schemą, eliminuoja servituto nustatymą teismo sprendimu. Sutiktina, kad ieškovės patalpų ekonominė vertė, įeinant į patalpas ne per vestibiulį, sumažėja, jos tampa ne tokios patrauklios vykdant komercinę veiklą, nuomojant ir pan., bet, jei ieškovė nuginčytų ar iškeltų apeliantės patalpų suformavimo teisėtumo klausimą, ji gali kreiptis į teismą prašydama priteisti prarastos galimybės piniginę vertę arba pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į buvusią ginčo patalpą, arba pasirinkdama dar kitokį, jos vertinimu, kaip teisingą savo teisių gynimo būdą.

55.       Pagal prieš tai aprašytą T. D. vertinimą galima nuspręsti, kad nors evakuacinės laiptinės nėra skirtos kasdieniam naudojimui, bet gali būti panaudotos. Tai, kad, apribojus patekimą per koridorių, prarandama galimybė naudotis vestibiuliu, kuris veikia kaip srautų paskirstymo ir reprezentacinė erdvė, iš esmės reiškia, kad mažėja ieškovės patalpų panaudojimo, o taip pat ir jų vidutinė rinkos vertė. Netekus galimybės naudotis vestibiuliu, netenkama ir dalies patalpų funkcijų (pvz., žmogaus pasitikimas, siuntinio atsiėmimas ir pan.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai yra ekonominiai ieškovės praradimai, bet jie nepanaikina galimybės naudotis administracinėmis patalpomis iš esmės pagal jų paskirtį.

56.       Architektė T. D. taip pat nurodė, kad į UAB „Serveka energy“ priklausančias patalpas patenkant ne per pagrindinį įėjimą apribojamos žmonių su negalia patekimo galimybės. Neįgaliųjų patekimas į patalpas per laiptinę negalimas net ir atlikus remontą. Nėra galimybės įrengti nuovažos ar keltuvo. Nėra vietos apsisukimo aikštelėms, esamos angos yra per siauros. Panaši situacija ir su patekimu per kito korpuso įėjimą, nes nuovažos ar keltuvo įrengimas siaurintų evakuacijos kelią, todėl yra negalimas. Anot ieškovės, evakuacinės laiptinės bei atitinkamų durų negalima naudoti patekimui į jai priklausančias administracines patalpas, kadangi nėra užtikrinami STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ reikalavimai.

57.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 25 punktą įėjimai į pastatą įrengiami vadovaujantis ISO 21542:2011 10 skyriaus [5.10] reikalavimais. Kai į esamą statinį dėl nepakankamos erdvės prie įėjimo neįmanoma įrengti 1 500 mm x 1 500 mm dydžio manevravimo erdvės, statinio projekte pagrindus, ji gali būti sumažinta iki 1 200 mm x 1 200 mm dydžio. Pagal STR reikalavimus administracinės paskirties pastatuose privalo būti įrengtos vietos vežimėliais judantiems asmenims (Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 1 priedas). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose reguliuojamas išorinių įėjimo durų įrengimas ir reikalavimai išorinėms įėjimo durims („Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“). 

58.       Iš teismo eksperto dr. D. K. vertinimo akte 3.2 pav. (Patalpų planas) esančios pirmo aukšto schemos galima nustatyti, kad per įėjimą tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (pagrindinis įėjimas) patekimo į pastato patalpas plotis yra lygus 2,20 m. Ieškovės pateiktoje specialistės išvadoje (8 pav.) nurodyta, kad patekimo į pirmo aukšto patalpas plotas yra 2,50 m, t. y. laikomas kaip pagrindinis pastato įėjimas turi mažesnį plotą negu 8 pav. pažymėtos patalpos, kuriomis apeliantė siūlo naudotis ieškovei.

59.       Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1- 338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (aktuali redakcija 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 1-482/2023, TAR, 2023-09-22, Nr. 2023-18570) 117 punktu, evakuacinių išėjimų durų varčia turi atsidaryti evakuacijos kryptimi, o jos plotis turi būti ne mažesnis kaip: 117.1. 0,8 m, kai pro ją evakuojasi ne daugiau kaip 15 žmonių; 117.2. 0,9 m, kai pro ją evakuojasi nuo 15 iki 50 žmonių; 117.3. 1,2 m, kai pro ją evakuojasi 50 ir daugiau žmonių. Remiantis nurodytomis taisyklėmis minimalus plotis – 1,2 m. Vadinasi, yra galimybė rengti nuovažą ir keltuvą, nes 2,50 m ploto išėjimas per evakavimui numatytą laiptinę yra pakankamas.

60.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakyme Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2023-09-22, Nr. 2023-18570) nėra draudimo naudotis evakavimo(si) keliais (koridoriai, laiptinės, kitos patalpos ir pan.). Pagal Įsakymo 122 punktą evakavimo(si) keliuose draudžiama įrengti veidrodžius, durų imitaciją. Be kita ko, Įsakymo 97 punkte numatyta, kada evakavimo keliais turi būti numatyta galimybė judėti žmonėms su negalia. Taigi tai, jog nuovažos ar keltuvo įrengimas siaurintų evakuacijos kelią, nėra priežastis nustatyti servitutą apeliantės patalpose, nes koridoriaus pritaikymas neįgaliesiems leidžia išlaikyti evakuacinio kelio normatyvinius reikalavimus.

61.       Pastebėtina ir tai, jog, jei, remiantis teisės aktais, nebūtų galima kasdien pasinaudoti kita pastato (šalutine) laiptine, Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, atlikdama patikrinimą dėl apeliantei suformuotų patalpų teisėtumo, nebūtų suderinus patalpų kadastrinių matavimų bylos. Viešojo administravimo subjektas, atsakingas už projektinių sprendinių kontrolę, nenustatė įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatų pažeidimo dėl to, kad bendro naudojimo patalpos plotą pareiškėja L. M. prisijungė prie nuosavybės teise priklausančių administracinių patalpų. Administracinėje byloje, kurioje ieškovė „Serveka energy“ pateikė skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažymos panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo L. M.), buvo įrodymai, kad įėjimas jau yra užkaltas gipso kartono plokšte. Administracinėje byloje buvo pažymėta, kad iš Schemoje esančio brėžinio (parengtas UAB „Architektūros menas“) matyti, kad jame aiškiai nurodyta trečiojo suinteresuoto asmens patalpų sujungimo schema, kurioje sutartiniais ženklais pažymėta būsimų pertvarų vieta, taip pat pažymėta naikinama pertvara.

62.       Vadinasi, laiptinė, kuri yra vienas iš evakuacijos kelių, gali būti naudojama kasdieninėms reikmėms ir tai iš esmės nepanaikina ieškovei galimybės naudotis administracinėmis patalpomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnio 1 dalis).

63.       Primintina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). 

64.       Apeliantė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos yra išsidėsčiusios taip, jog, jei būtų paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, nebūtų įmanoma užtikrinti jos patalpų saugumo. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu argumentu, įvertinusi patalpų eksplikaciją, iš kurios galima matyti, jog ieškovės siūloma servituto vieta padalina ieškovės patalpas, nepaliekant jų vientisumui galimybės, todėl laikytina, kad servituto nustatymas per apeliantei priklausančias patalpas neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007 išaiškinimo.

65.       Atmetus ieškovės reikalavimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, nevertinami šalių argumentai dėl atlyginimo už servitutą kainos pagrįstumo, nes jie tapo teisiškai nereikšmingi. Bylose dėl servituto nustatymo ieškinio reikalavimas nustatyti ieškovo naudai tarnaujančiajame daikte servitutą yra pagrindinis neturtinio pobūdžio reikalavimas, o kitas reikalavimas – priteisti atsakovui kompensaciją už servitutą – yra turtinis reikalavimas, išvestinis iš pirmojo.

66.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kadangi pagrindinio reikalavimo atmetimo faktas savaime lemia, kad išvestinis reikalavimas teismo negali būti tenkinamas, teismo sprendime nėra reikalinga nurodyti papildomus išvestinio reikalavimo atmetimo motyvus. Tokia situacija nereiškia, kad išvestinis reikalavimas teismo nėra nagrinėjamas iš esmės – šis reikalavimas teismo sprendimu yra išsprendžiamas iš esmės jį atmetant, kadangi, netenkinus pagrindinio reikalavimo, nelieka išvestinio reikalavimo tenkinimo faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 56–57 punktai). Taigi, byloje esant pareikštiems pagrindiniam ir išvestiniam reikalavimui, pastarojo tenkinimo (atmetimo) klausimas sprendžiamas priklausomai nuo pagrindinio reikalavimo, t. y. patenkinus pagrindinį reikalavimą yra pagrindas spręsti dėl išvestinio reikalavimo (jo dalies) tenkinimo, ir priešingai, atmetus pagrindinį reikalavimą savaime nelieka pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo, t. y. jo tenkinimo klausimas net nėra svarstomas.

 

Dėl rungimosi principo tinkamo įgyvendinimo

 

67.       Apeliantė mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, neteisėtai ir nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei. Be to, teismas apeliantės pateiktus įrodymus vertino kaip nepakankamus įrodyti faktines aplinkybes arba apskritai jų nevertino, kai tuo tarpu dauguma ieškovės pateiktų įrodymų, be jokios logikos ir teisinio pagrindo, buvo įvertinti kaip pakankami ir objektyvūs.

68.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei. Tiek ieškovė teikė jos teisę į servitutą pagrindžiančius įrodymus (architektės T. D. vertinimo aktas ir papildoma išvada), tiek atsakovė (apeliantė) pasinaudojo eksperto D. K. vertinimo 2022 m. sausio 12 d. aktu, siekdama paneigti ieškovės interesą į servitutą.

69.       CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

70.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022 39 punkte išaiškino, kad ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

71.       Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovė vienodai pasinaudojo CPK 12 straipsnio nuostatomis, pagal prieš tai nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl neteisingo įrodinėjimo pareigos paskirstymo, šališko ir netinkamo įrodymų vertinimo. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo 26, 27, 29 punktuose išsamiai aptarė specialistės architektės T. D. vertinimo ataskaitoje pateiktų išvadų pagrįstumą, eksperto D. K. vertinimo aktą, cituodamas jo išvadas, nurodydamas, jog ekspertas pasisakė dėl teisės klausimų, be kita ko, aptardamas visas eksperto nurodytas patekimo į patalpas alternatyvas.

72.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės argumentų, kad ieškovė neišnaudojo kitų galimybių patekti į jai priklausančias administracines patalpas per UAB „Mello trading“ patalpas. Ieškovė neprašė nustatyti servituto per UAB „Mello trading“ patalpas, kurios yra pertvarkytos, o pačios patalpos visiškai atskirtos nuo ieškovės patalpų. Ekspertizės akto 3.6 paveikslėlyje nurodyto koridoriaus (per kurį nubrėžta raudona rodyklė, pažymėjimas plane 16-94, 16-91, 17-59) nėra. Šių plane nurodytų patalpų vietoje yra įrengta bendra erdvė, priimamasis, administratorės stalas. Patalpą 17-59 į dvi dalis dalinančios brūkšninės linijos vietoje yra įrengtos rakinamos durys, atskiriančios patalpas ir ribojančios patekimo į tolimesnes patalpas galimybę. Ekspertizės akto 3.6 paveikslėlyje nurodytoje vietoje yra trečiojo asmens biuro patalpos, kurios yra atskirtos nuo ieškovei priklausančių patalpų.

73.       Minėta, ekspertas dr. D. K., kuris atliko administracinės paskirties pastato vertinimą apeliantės užsakymu, nurodė, kad pagal esamą situaciją nustatyta, jog į 1-57 ir gretimas patalpas galima patekti per lauko duris, esančias šalia laiptinės (3.4 pav.) Ekspertinio tyrimo akte nėra atliktas vidaus patalpų vertinimas ir pasisakyta dėl byloje nustatytos aplinkybės, kad tiek iš apeliantei priklausančių patalpų pusės, tiek iš trečiajam asmeniui UAB „Mello trading“ priklausančių patalpų fiziškai įėjimo nėra.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

74.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 4.112 straipsnyje įtvirtintas servituto turinį reglamentuojančias nuostatas. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimus atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

75.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

76.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

77.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

78.       Priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose taikomos CPK 98 straipsnio nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (nurodyto straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

79.       Šios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka teisme rezultatas (skundžiamas teismo sprendimas panaikintas, ieškovės ieškinys atmestas) teikia pagrindą pakeisti bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymą.

80.       Pirmosios instancijos teisme atsakovė sumokėjo 484,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo ieškovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-401271080/2021, panaikinti ir ieškovės UAB „Serveka energy“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti, palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-562-1012/2022 nutarta apeliantės UAB „Serveka energy“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Taigi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo išspręstas atsakovės naudai. Atsakovė taip pat 2022 m. liepos 13 d. pateikė prašymą atlyginti 6 488,64 Eur teisinės pagalbos išlaidų (atsiliepimo, tripliko parengimas, taikos sutarties sudarymo sąlygų derinimas, prašymo dėl prisijungimo prie el. bylos kortelės, UAB „Serveka energy“ skundas dėl 2021-06-30 pažymos Nr. STL-21-1089 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį panaikinimo parengimas ir kt.).

81.       Byloje nustatyta, kad už atskirų dokumentų parengimą sąskaitose nurodytos sumos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija Nr. 2015-03968), todėl atsakovei priteisiama 6 972,64 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

82.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas patenkintas, jos naudai iš ieškovės UAB „Serveka energy“ priteisiamos 2 708,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, sumokant už apeliacinio skundo parengimą (pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 5 045,50 Eur).

83.       Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra. Pirmosios instancijos teismo pašto išlaidos buvo 13,44 Eur, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01) valstybei šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

atsakovės L. M. apeliacinį skundą tenkinti.

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Serveka energy“ atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Serveka energy“, kodas 300014654, atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 6 972,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Serveka energy“, kodas 300014654, atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 708,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Serveka energy“, kodas 300014654, 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                          Vaclovas Paulikas

 

 

                                                                      Rūta Petkuvienė

 

 

                                                                      Inga Staknienė