Civilinė byla Nr. e2-1080-934/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00412-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.1.18.4; 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos ir restauravimo darbai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties, civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ir restauravimo darbai“ iškėlimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Statybos ir restauravimo darbai“ (toliau – ir atsakovė).
2. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. duomenimis atsakovė buvo skolinga socialinio draudimo fondo biudžetui 17 648,18 Eur, bendrovėje nėra socialiniu draudimu apdraustų asmenų, įmonė turi nekilnojamojo turto – inžinerinius tinklus ir žemės sklypą, tačiau šie daiktai yra areštuoti įvairių institucijų. Atsakovė turi vieną transporto priemonę, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas ir ji taip pat areštuota. Antstolių kontorose yra vykdoma 41 vykdomoji byla dėl 354 970,52 Eur skolų išieškojimo. Pareiškėjos nuomone, atsakovė yra nemoki, todėl jai turėtų būti keliama bankroto byla.
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui bendrovės finansinius dokumentus, duomenis apie turimą turtą, kreditorių, debitorių sąrašus bei atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ iškėlimo. Teismo nutartis, siųsta bendrovei jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), taip pat jos vadovui S. K., deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grąžintos teismui neįteiktos. Apie teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir apie paskirtą teismo posėdį paskelbta viešai specialioje interneto svetainėje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 4 d. priėmė nutartį, kuria nutarė iškelti UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ bankroto bylą.
5. Teismas nustatė, kad UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1996 m. birželio 6 d. Vėliausi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti minėtam registrui už 2021 metus. Iš įmonės 2021 metų balanso duomenų matyti, kad tais metais jos turtas siekė 780 879 Eur, iš kurio ilgalaikis (materialus) turtas sudarė 78 858 Eur, trumpalaikis – 174 477 Eur (atsargos – 6 773 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 167 568 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 136 Eur). Atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos 2021 metais siekė 699 367 Eur, iš kurių 569 818 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Atsakovė 2021 metus baigė nuostolingai, patirdama 7 025 Eur dydžio nuostolius. Įvertinęs nurodytus duomenis, padarė išvadą, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 metus patvirtina, jog atsakovė jau 2021 metais buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais ir dirbo nuostolingai.
6. Nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog atsakovės vardu yra registruoti inžineriniai tinklai (nuotekų tinklai iki sklypo ir sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 119 903 Eur, ir vandentiekio tinklai iki sklypo ir sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 37 071 Eur). Taip pat, kad atsakovei priklauso 0,7940 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 248 Eur. Atkreipė dėmesį, kad paminėtas nekilnojamasis turtas yra areštuotas įvairių institucijų.
7. Transporto priemonių registrų duomenimis teismas nustatė, kad atsakovės vardu yra registruota viena transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, jai taip pat yra taikomi apribojimai. Iš antstolių sistemos duomenų nustatė, kad antstolių kontorose yra vykdoma 40 vykdomųjų bylų dėl skolos išieškojimo, bendra išieškoma suma viršija 350 000 Eur. Nurodė, kad remiantis VSDFV Kauno skyriaus byloje pateiktais duomenimis, pareiškimo teismui pateikimo dieną atsakovės skola VSDFV biudžetui siekia 17 648,18 Eur, bendrovėje nėra socialiniu draudimu apdraustų asmenų. Atsakovės skola valstybės ir savivaldybių biudžetams siekia 73 649,23 Eur. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis teismas taip pat nustatė, kad teismuose nėra aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų atsakovė.
8. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į aptartas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė yra nemoki, nes nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, jos atžvilgiu vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai. Nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, ar kad atsakovės finansinės padėties pablogėjimas yra laikinas. Minėti duomenys pagrindžia, kad UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – VSDFV Kauno skyriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
9.1. Apie skundžiamą nutartį apeliantei tapo žinoma tik teisinių paslaugų įmonėms pradėjus skambinti ir siūlyti paslaugas, dėl, pasak jų, apeliantei iškeltos bankroto bylos. Nesavalaikis sužinojimas apie apeliantės atžvilgiu iškeltą bankroto bylą lėmė tai, kad apeliantė negalėjo pasinaudoti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. teikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Atitinkamai teismas pažeidė dispozityvumo ir rungimosi principus, be kita ko, neužtikrino apeliantės teisės į teisingą ir sąžiningą bylos išnagrinėjimą.
9.2. Priešingai nei pareiškime pirmosios instancijos teismui nurodė VSDFV Kauno skyrius, apeliantei 2023 m. rugpjūčio 17 d. nebuvo įteiktas VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (8.1) DV_S-52395 „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybos ir restauravimo darbai“ bankroto bylos iškėlimo“. Nors VSDFV Kauno skyrius prie pareiškimo teismui pridėjo savo teiginį pagrindžiančius įrodymus, t. y. minėto rašto nuorašą bei elektroninės siuntos išrašą, tačiau nėra aišku dėl kokių priežasčių nurodė, kad raštas apeliantei buvo įteiktas 2023 m. rugpjūčio 17 d. Iš elektroninės siuntos išrašo matyti, kad: ,,Siuntos būklė: gauta įteikimo pašte; pastabos: gavėjui pasiūlyta atsiimti siuntą“. Taigi, raštas apeliantei nebuvo įteiktas, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir atitinkamai nepagrįstai nusprendė, kas prieš kreipdamasis į teismą VSDFV Kauno skyrius atliko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
9.3. Byloje taip pat yra du grįžę Kauno apygardos teismo siųsti laiškai, kurie kaip nurodyta ant vokų buvo išsiųsti apeliantei ir jos vadovui. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-1232-896/2022, apeliantė buvo nurodžiusi kad jos biuro adresas korespondencijai yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Buveinės adresas yra išlikęs kaip senas teritorijos adresas, tačiau apeliantė institucijose pateikdama savo adresą visada nurodydavo (duomenys neskelbtini). VSDFV Kauno skyrius yra valstybinė institucija, taigi apeliantės adresą korespondencijai turėjo ir galėjo žinoti bei nurodyti teismui, šis adresas buvo prieinamas ir matomas kitose teismų nagrinėtose bylose, kuriose šalimi buvo apeliantė.
9.4. UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ vadovas yra fizinis asmuo. Teismo dokumentai jam buvo išsiųsti tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nėra aišku kada tiksliai siuntą buvo bandoma įteikti (galimai darbo metu). Byloje nėra duomenų, kad procesiniai dokumentai buvo palikti vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nesulaukęs 30 dienų termino. Tuo atveju, jei teismas būtų atsižvelgęs, kad nėra suėjęs 30 dienų terminas ir atidėjęs posėdį, apeliantė galimai būtų spėjusi į bylą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, paneigiančius skundžiamoje nutartyje nustatytas aplinkybes.
9.5. Ant byloje esančių grąžintų vokų, kuriuose pažymėta apie neįteiktų procesinių dokumentų grąžinimą, nurodyta jų grąžinimo data – 2023 m. rugsėjo 22 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, teismas tik tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtos sąlygos nebuvo tenkinamos, t. y. teismas, neturėdamas žinių ar dokumentai bus įteikti ar ne, prieš juos siųsdamas, 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė klausimą dėl nemokumo bylos apeliantei iškėlimo skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. spalio 4 d, o apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbti specialioje interneto svetainėje, tokiu būdu sutrumpindamas laiką iki posėdžio datos (pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos) ir pažeisdamas apeliantės teisę sužinoti apie posėdį bei iškeltą ir nagrinėjamą nemokumo bylą.
9.6. Byla buvo išnagrinėta per vieną mėnesį nuo pareiškimo teisme gavimo dienos, neįteikus pranešimo ar procesinių dokumentų nei apeliantei, nei jos vadovui. Apeliantė ar jos vadovas kasdien netikrina specialių interneto svetainių ir net nežino kur tiksliai jos yra, be kita ko, net neįtarė, kad teismui gali būti pateiktas pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo.
9.7. Apeliantė nesutinka, kad jai turi būti iškelta bankroto byla, mano, jog tam nėra pagrindo. Apeliantė yra sudariusi sutartį, ateityje planuoja gauti pajamų, kad padengtų skolinius įsipareigojimus ir gautų grynojo pelno. Per laikotarpį nuo 2021 metų pabaigos mažino įsipareigojimus kreditoriams. Nepaisant arešto, apeliantė turi pakankamai turto, kad padengtų susidariusius įsiskolinimus.
9.8. Pirmosios instancijos teismas, vadovavosi neaktualiais duomenimis (2021 metų finansinės atskaitomybės duomenimis), kurie jau buvo vertinti Kauno apygardos teismo nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-1232-896/2022 dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ir restauravimo darbai“ iškėlimo ir priimant 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį, kuria nutarta ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ir restauravimo darbai“ iškėlimo atmesti. Skundžiamą nutartį priėmė Kauno apygardos teismas, t. y. tas pats teismas, kuris nagrinėjo ir civilinę bylą Nr. eB2-1232-896/2022. Teismui apie šią bylą buvo žinoma, tikrindamas ar apeliantė turi neišnagrinėtų bylų, teismas galėjo ir turėjo matyti išnagrinėtas bylas, tačiau nebuvo pakankamai aktyvus, nesurinko ir nevertino visų bylai reikšmingų įrodymų ir aplinkybių. Aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. eB2-1232- 896/2022 buvo taip pat kaip ir šioje byloje vertinti tie patys apeliantės 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, ir teismas vertindamas tuos pačius dokumentus, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo iškelti apeliantei bankroto bylą, nes ji turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, galiojanti ir nenuginčyta. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neturėjo jokių duomenų, kad apeliantės galimybės atsiskaityti su kreditoriais nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2- 1232-896/2022 priėmimo yra pablogėjusios.
9.9. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ar apeliantė susidūrė su laikinais ar rimtais finansiniais sunkumais. Taip pat nenustatė kiek šiuo metu yra vykdomų vykdomųjų bylų, neįvertino ar jų skaičius nuo 2021 metų pasikeitė. Remiantis kartu su atskiruoju skundu pateiktoje Creditinfo ataskaitoje nurodytais duomenimis, galima matyti, kad turto areštų įrašų skaičius – 36 (2022-2023 metais buvo išregistruoti du turto areštai), 2022 metais buvo padengtos 7 skolos, kurių bendra suma viršija 150 000 Eur, taigi apeliantė, nors pamažu, tačiau dengia savo skolinius įsipareigojimus.
9.10. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 metus turinio matyti, kad apeliantės finansiniai įsipareigojimai neviršija jos turto vertės. Nėra duomenų, kad apeliantė negalėtų vykdyti savo turtinių prievolių. Priešingai, apeliantė mažina finansinius įsipareigojimus ir vykdo turtines prievoles. Apeliantės turtas – 566 565 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 291 687 Eur. Nors 2021 metais veikla buvo nuostolinga, 2022 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) atskaitos duomenimis apeliantės veikla laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo pelninga, grynasis pelnas – 193 366 Eur. Lyginant 2021 metų ir 2022 metų duomenis, apeliantės padėtis pagerėjo, finansinių įsipareigojimų sumažėjo, kas leidžia daryti išvadą, jog iš gautų pajamų buvo dengiami finansiniai įsipareigojimai. Apeliantės siekį ir pagrįstą ketinimą toliau vykdyti veiklą įrodo kartu su atskiruoju skundu pateikta 2023 m. kovo 16 d. Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią įvykdžiusi apeliantė ketina gauti 3 524 288,14 Eur pajamų. Apeliantės nuomone, nėra pagrindo jai užkirsti kelio toliau vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Finansiniai sunkumai su kuriais šiuo metu susiduria apeliantė yra laikini ir ji yra pasiryžusi dėti visas pastangas, kad ir toliau įmonė dirbtų pelningai.
10. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
10.1. Vadovaujantis JANĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patvirtinimas apie pranešimo dėl nemokumo bylos inicijavimo gavimą būtinas tik nemokumo procesą inicijuojant elektroninių ryšių priemonėmis. Kitu atveju, pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos. Kadangi VSDFV Kauno skyrius 2023 m. rugpjūčio 9 d. pranešimą išsiuntė registruota pašto siunta apeliantės buveinės adresu, net jei pranešimo ji faktiškai ir negavo, jis laikomas įteiktu 2023 m. rugpjūčio 17 d.
10.2. Remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jos korespondencijos adresas yra (duomenys neskelbtini), šis adresas buvo nurodytas ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-1232-896/2022, ir VSDFV Kauno skyrius, būdamas valstybinė institucija, šį apeliantės adresą turėjo ir galėjo žinoti bei nurodyti teismui, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais duomenimis. VSDFV Kauno skyrius nebuvo proceso dalyviu nurodytoje civilinėje byloje, apie adreso pasikeitimą nebuvo informuotas, be to, Juridinių asmenų registro duomenys yra oficialūs ir yra laikomi teisingais, kol nėra įrodyta priešingai.
10.3. Kartu su pareiškimu pateikti duomenys patvirtina, kad VSDFV Kauno skyrius išsiuntė pranešimą registruotu laišku apeliantei Juridinių asmenų registre nurodytu jos buveinės adresu, laikydamasis įstatyme nustatytos privalomos nemokumo proceso inicijavimo tvarkos. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad apeliantė buvo tinkamai informuota apie inicijuojamą bankroto procesą. Apeliantė, nepasirūpinusi, kad jos registruotu buveinės adresu būtų priimama jai skirta korespondencija, prisiima su tuo susijusią riziką. Bendrovės vadovas turi pareigą pateikti teisingus duomenis Juridinių asmenų registro tvarkytojui, taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais argumentais, kad jai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir tokiu būdu buvo pažeistos jos procesinės teisės.
10.4. VĮ Registrų centrui yra pateikta finansinė atskaitomybė tik už 2021 metus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalį, įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Apeliantė neįvykdė savo pareigos pateikti aktualią finansinę ataskaitą Juridinių asmenų registrui, todėl turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes.
10.5. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 metų balansą, pagal kurį bendrovės turtą sudaro 527 544 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 291 687 Eur, tačiau nėra galimybės patikrinti šių duomenų teisingumo. Remiantis Antstolių informacinės sistemos 2023 m. spalio 25 d. duomenimis, vien antstoliai vykdo 24 vykdomąsias bylas apeliantės atžvilgiu 112 228,76 Eur sumai. Kaip atskirajame skunde nurodo apeliantė, per 2022 metus buvo padengtos 7 skolos, kurių suma viršija 150 000 Eur (Ramirent Baltic AS Vilniaus filialas, MB „Lektra“ „Swedbank“, AB „Elektros skirstymo operatorius“ ir kt.). CK 6.930(1) straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pagal nustatytą mokėjimo eiliškumą, skolininkas pirmiau turi atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, ir tik vėliau atlikti mokėjimus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, ar atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nagrinėjamu atveju, apeliantė, sumokėdama įsiskolinimus kitiems kreditoriams pirmiau nei įsiskolinimą VSDFV biudžetui pažeidė CK 6.930(1) straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką.
10.6. Nors atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad jos siekį ir pagrįstą ketinimą toliau vykdyti veiklą pagrindžia 2023 m. kovo 16 d. Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurią įvykdžiusi atsakovė ketina gauti 3 524 288,14 Eur pajamų, remiantis Sutarties sąlygomis, ji jau turėjo būti pradėjusi darbus, todėl turėjo gauti apmokėjimą pagal Sutartį, tačiau į bylą nepateikė įrodymų apie atliktus darbus ir gautus ar artimiausiu metu ketinamus gauti apmokėjimus, todėl neįrodė tinkamo Sutarties vykdymo ir gautinų piniginių lėšų realumo, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, kad finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir artimiausiu metu bus išspręsti. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, apeliantė neturi nė vieno apdraustojo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iškelti UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė: 1) skundžiamą Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį; 2) 2022 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą; 3) 2022 m. gruodžio 31 d. balansą už 2022 metus; 4) 2023 m. spalio 12 d. Creditinfo ataskaitą; 5) 2023 m. kovo 16 d. Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad apie jos atžvilgiu iškeltą bylą sužinojo jau po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl neturėjo galimybės teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu pasinaudoti savo procesinėmis, t. y. teikti paaiškinimus ir įrodymus. Nurodė, kad su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB ,,Statybos ir restauravimo darbai“ nėra nemoki.
14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad apeliantei nebuvo žinoma apie jos atžvilgiu iškeltą bylą ir būtinybė pateikti naujus rašytinius įrodymus atsirado jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ir skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog apeliantės pateikta Pelno (nuostolių) ataskaita, balansas už 2022 metus, Creditinfo ataskaitoje pateikta informacija bei 2023 m. kovo 16 d. Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti svarbūs, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, taip pat nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad su naujais įrodymais nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti, todėl naujų įrodymų, kurie pateikti kartu su atskiruoju skundu, priėmimas ne tik neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų.
17. Papildomai pažymėtina, kad apeliantės pateiktas teismo procesinis dokumentas – skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartis – byloje yra, todėl šio dokumento priėmimo klausimas nespręstinas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo
18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai (Pelno (nuostolių) ataskaita, 2022 metų balansas, 2023 m. kovo 16 d. Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog finansiniai įsipareigojimai neviršija jos turto vertės, apeliantė mažina finansinius įsipareigojimus ir vykdo turtines prievoles, apeliantės veikla laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo pelninga, taigi ji yra moki ir neatitinka sąlygų dėl bankroto bylos iškėlimo. Finansiniai sunkumai su kuriais šiuo metu susiduria apeliantė yra laikini ir ji yra pasiryžusi dėti visas pastangas, kad įmonė ir toliau dirbtų pelningai.
19. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
21. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).
22. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023 22 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika).
23. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-508-798/2023).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 5 d. pareiškimą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo, nutarė apeliantei iškelti bankroto bylą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės nemokumo, vertino šias aplinkybes: visas apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas; apeliantės vardu registruota viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas eisme yra draudžiamas; antstolių kontorose apeliantės atžvilgiu yra vykdoma 40 vykdomųjų bylų dėl skolos išieškojimo (bendra suma viršija 350 000 Eur); pareiškimo dieną apeliantės skola VSDFV biudžetui siekia 17 648,18 Eur; bendrovėje nėra socialiniu draudimu apraustų asmenų; apeliantės skola valstybės ir savivaldybių biudžetams siekia 73 649,23 Eur; teismuose nėra aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų apeliantė; pagal 2021 metų balansą apeliantės turtas sudarė 780 879 Eur, iš kurio ilgalaikis (materialus) turtas sudarė 78 858 Eur, trumpalaikis – 174 477 Eur (atsargos – 6 773 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 167 568 Eur; pinigai ir jų ekvivalentai – 136 Eur); 2021 metais apeliantės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos siekė 699 367 Eur, iš kurių 569 818 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai; 2021 metais apeliantė patyrė 7 025 Eur dydžio nuostolius.
25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta yra perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent atsakovė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos gerą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023 26 punktas ir jame nurodoma praktika).
26. Taigi, viena vertus, teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo, kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo nepašalina įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, procesinės naštos įrodinėti jos (ne)mokumą. Toks aiškinimas grindžiamas tuo, kad tokio pobūdžio bylose viešasis interesas reikalauja visapusiško ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo, o šiam tikslui pasiekti būtina užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp privataus bei viešojo intereso. Todėl tais atvejais, kai atsakovas, kuriam ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius įmonės mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtys tokius duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).
27. Teismų praktikoje pažymima, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
28. Nagrinėjamu atveju apeliantė, apie jos atžvilgiu iškeltą bylą, sužinojo jau po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl neturėjo galimybės pateikti duomenis, pagrindžiančius įmonės mokumą (CPK 178 straipsnis). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2022 metais apeliantės finansinė padėtis pakito, pasikeitė finansinių įsipareigojimų apimtis, 2023 metais buvo sudaryta nauja rangos sutartis. Minėta (žr. šios nutarties 21 punktą), atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja), kuri nustatoma pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis. Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo tirtos ir įvertintos, o jų ištyrimas apeliacinės instancijos teisme, reikštų, kad byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, kadangi apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
29. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo apimtį ir pobūdį, taip pat į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo tiriami ir vertinami apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti finansinės atskaitomybės duomenys, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl apeliantės nemokumo bylos iškėlimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
31. Apeliantė 2023 m. lapkričio 15 d. byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose, atskirsdama į ieškovės atsiliepimą, nurodė argumentus, susijusius su pranešimo įteikimu, pasikeitusia finansinių įsipareigojimų apimtimi, 2023 m. kovo 16 d. sudaryta Rangos sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis panaikinama ir klausimas dėl apeliantės nemokumo bylos iškėlimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas ir perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
32. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos ir restauravimo darbai“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos ir restauravimo darbai“, juridinio asmens kodas 134741740, 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2023 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymu.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza