Byla Nr. 1S-285-923/2024

                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31585-2018-6

                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.2;                                                 2.5.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

nerengdama

Teismas

n u s t a t ė :

1.       A. G. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinus už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, A. G. paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu A. G. paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. Į bausmės laiką įskaityta atlikta ir įskaityta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendį bei šioje byloje laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2019 m. birželio 12 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio A. G. sulaikymo dienos, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d., jos pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 21 d.

3.       Komisija 2024 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 357-568 nutarė netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nesutikdamas su priimtu Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi A. G. skundas atmestas.

4.       Nuteistasis A. G. pateikė skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nutarties. Skunde nuteistasis nurodo nepripažįstantis, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje, būdamas abstinencijos būsenoje, jis norėjo save sužaloti. Anot nuteistojo, pas jį niekada nebuvo tokių minčių, Vilniaus kalėjime buvo padaryta klaida. Klaida buvo padaryta ir dėl darbo sutikimo. Šis sutikimas pasirašytas elektroniniu parašu ir iš jo matyti kada sutikimas atsiųstas. Taip pat A. G. nurodo, jog jis savo noru nutraukė metadono programą, padaręs išvadą, jog jis nejaučia potraukio narkotinėms medžiagoms. Kas mėnesį jis savanoriškai moka po 10 eurų administracinių nuobaudų dengimui. Dar skunde nuteistasis teigia, kad jis įvykdė jam numatytą planą, dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką negali dėl teistumų. Negali pakeisti praeities klaidų, bet yra padaręs išvadas ir daro viską, kad galėtų greičiau išeiti ir pradėti naują gyvenimą.

5.       Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7.       Apygardos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinęs skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje bei Komisijos nutarime nurodytus argumentus bei motyvus, taip pat išanalizavęs nuteistojo A. G. skundo argumentus bei išanalizavęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, netaikydami nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju A. G. dar neatitinka visų įstatyme numatytų sąlygų šio instituto taikymui. Nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą jam Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-18-877 nurodoma, jog A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta. Kaip ir žemesnės instancijos teismas bei Komisija, apygardos teismas taip pat neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog A. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.

8.       Iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. G. bausmės atlikimo metu siekia įgyti šaltkalvio specialybę. Be to, jis kreipėsi į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administraciją dėl darbo, tačiau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo. Nuo 2024 m. sausio 26 d. nuteistasis taip pat savanoriškai dengia turimus įsiskolinimus. Remiantis socialinio tyrimo išvada Nr. RV-18-877 nustatyta ir tai, kad, spręsdamas psichiką veikiančių medžiagų problemas, A. G. dalyvavo metadono programoje, lankė ir baigė motyvacinę elgesio korekcijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, šiuo metu dalyvauja Narkomanų anonimų savitarpio pagalbos grupės susirinkimuose. Nuteistasis lankė ir individualias psichologines konsultacijas, dėl ko stebima pagerėjusi jo emocinė būsena. Šiuo metu jis dalyvauja ir „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“ programoje. Dėl to, kad atlikdamas bausmę A. G. mokosi, išreiškė norą dirbti, pradėjo dengti turimus įsiskolinimus, pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju būtų priimtas gyventi Caritas laikinuose namuose, dalyvavo programose, skirtose įveikti priklausomybę narkotinėms medžiagoms, bei noriai priima specialistų pagalbą, pakartotinai vertinant šio nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, buvo įžvelgti teigiami pokyčiai srityse „Gyvenimo sąlygos“, „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybės įsidarbinti“, bei „Piktnaudžiavimas narkotikais“. Paminėtos aplinkybės neabejotinai rodo, kad nuteistasis deda pastangas sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, siekia laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką išnaudoti prasmingai, ir tai turi būti ir yra vertinama nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik, nors ir stebimi teigiami A. G. pokyčiai, tačiau tai savaime neleidžia konstatuoti, kad jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra tokia, kuri sudaro pagrindą švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privaloma vertinti visų nuteistojo asmenybę bei pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visumą, o ne tik pavienes nuteistojo pataisos procesą teigiamai leidžiančias vertinti aplinkybes.

9.       Socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija patvirtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinta viso tris kartus. Pirminis vertinimas buvo atliktas 2022 m. spalio 13 d. Jo metu užfiksuota aukšta A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išskirti šią riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai. Nors vėlesnių dviejų vertinimų metu dėl jau aukščiau aptartų nuteistojo veiksmų buvo nustatyta teigiama dinamika srityse „Gyvenimo sąlygos“, „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybės įsidarbinti“, bei „Piktnaudžiavimas narkotikais“, tačiau srityse „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Emocinė gerovė“, „Mąstymas ir elgesys“ bei „Nuostatos“ pažanga nefiksuota, o nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti taip ir išliko aukšta. Pažymėtina, kad pastarieji kriminogeniniai veiksniai, kaip ir tie, kuriuose pažanga buvo nustatyta, yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis, dalyvaudamas tikslingose intervencinėse ar prevencinėse priemonėse, galėjo ir turėjo suvaldyti. Taip pat itin svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vienoje iš sričių – „Nuostatos“, buvo stebima neigiama dinamika, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistasis pažeidė bausmės atlikimo vietos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko tris kartus buvo baustas drausmine tvarka.

10.       Skunde nuteistasis tikina, jog dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos jis negali dėl to, kad praeityje yra ne kartą teistas. Apygardos teismui pateiktoje medžiagoje (tiek nuteistojo asmens byloje, tiek apylinkės teismo suformuotoje skundo nagrinėjimo medžiagoje) nėra duomenų apie skaitinį A. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą, nurodant kokį balų skaičių apskritai sudaro šio nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, nei, juo labiau, nurodant kokį iš jų skaičių sudaro statiniai, o kokie kintantys balai, bei kokiose srityse šie balai nustatyti. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima tik tai, kad visų vertinimų metu A. G. buvo priskirtas aukštai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Kita vertus, nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Svarbiausia tokiu atveju yra atsižvelgti į asmens pastangas, siekiant suvaldyti/panaikinti jam nustatomus dinaminius kriminogeninius veiksnius. O šiuo atveju, nustatyta, kad A. G. priskirti septyni tokio pobūdžio veiksniai, iš kurių pažanga yra nustatyta tik trijuose, ir tai akivaizdžiai paneigia nuteistojo argumentą, kad jokios pažangos, mažindamas savo pakartotinį nusikalstamą elgesį, jis jau nebegali padaryti.

11.       Nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas dėl nevienkartinio bausmės atlikimo vietos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimo, taip pat atsižvelgus į jam nustatomą dinaminių, tame tarpe ir iki šiol nesuvaldytų kriminogeninių veiksnių skaičių, riziką nusikalsti didinančių bei mažinančių veiksnių santykį (socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti mažina vos vienas veiksnys – palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, kai jo riziką nusikalsti didina net aštuoni veiksniai), apygardos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti Komisijos bei apylinkės teismo padarytoms išvadoms, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui.

12.       Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu taip pat pažymėtina, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį, t. y. per beveik dvejus metus, A. G. nė karto nebuvo paskatintas. BVK numatyta, kad nuteistiesiems paskatinimo priemonės yra skiriamos už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, tas faktas, kad A. G. nebuvo nė karto paskatintas, o buvo tik baustas drausmine tvarka, tik patvirtina tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo padarytą išvadą dėl nepakankamos nuteistojo pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Paminėtina ir tai, kad duomenys apie nuteistojo padarytus nusižengimus bausmės atlikimo metu, kur jis ir jo elgesys yra kontroliuojamas itin griežtai, leidžia pagrįstai abejoti skundo autoriaus sugebėjimu laikytis įstatymų ir nenusikalsti ateityje, o tuo pačiu ir probacijos efektyvumu. Tokias abejones tik dar labiau sustiprina ir tas faktas, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio laikotarpiu jis ne tik nesilaikė nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bet ir įvykdė naujas nusikalstamas veikas.

13.       Apygardos teismo įsitikinimu, svarstant A. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir tai, kad turimais oficialiais duomenimis nuteistasis iki bausmės atlikimo dirbo tik apie 9 mėnesius, be to, yra įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą. Nors bausmės atlikimo metu A. G. mokosi šaltkalvio specialybės, tačiau iki šiol jos nėra įgijęs. Tiek darbinės patirties, tiek išsilavinimo stoka gali esmingai apsunkinti jo integraciją į darbo rinką, o kartu ir į visuomenę. Nurodytos aplinkybės taip pat gali paskatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti, kadangi sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas, ypač turtinio pobūdžio, o A. G. nusikalstamo elgesio istorija yra daugiausiai susijusi būtent su nusikalstamų veikų, nukreiptų į svetimą nuosavybę, darymu – jis net trylika kartų teistas už vagystes, o nuosprendžiu, pagal kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis, be kita ko, buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, turint tikslą ją platinti, kas taip pat susiję su finansinės naudos siekimu. Nors A. G. apylinkės teismui pateikė UAB ,,B. L.“ 2023 m. kovo 12 d. sutikimą, patvirtinantį, kad bendrovė sutinka pasibaigus bausmės laikui priimti A. G. į darbą, tačiau tokia pažyma yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, ji nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis iš tiesų įsidarbins ir gaus teisėtą atlygį, reikalingą bent jau būtiniausiems jo poreikiams patenkinti bei jau šiuo metu turimiems įsiskolinimams, sudarantiems 3700,42 Eur, padengti.

14.       Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad A. G. yra teistas viso 16 kartų, taip pat daugybę kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes. Nusikalstamas veikas jis vykdė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, vieną iš jų jis įvykdė veikdamas sudėtingesne ir pavojingesne bendrininkavimo forma – organizuotoje grupėje, jo daromi nusikaltimai tik sunkėja. Visi šie duomenys neabejotinai rodo, kad nuteistasis yra padidintą polinkį nusikalsti turintis asmuo, nedarantis jokių išvadų iš savo praeities klaidų, bei atskleidžia A. G. pavojingumą visuomenei. Ir nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą aplinkybės, susijusios su nuteistojo įvykdytais teisės pažeidimais ir jų ypatybėmis, ankstesnių teistumų skaičius, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šių aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Be to, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Šiuo atveju pakartotinis ir netgi sunkesnių tyčinių nusikalstamų veikų darymas, kartu vertinant ir kitas šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje A. G. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

15.       Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Nors ir stebimi teigiami A. G. pokyčiai, tačiau jie neatsveria tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje apylinkės teismo bei šioje apygardos teismo nutartyse nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje, o šiuo atveju tokios abejonės vis tik kyla. Todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. G. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja            Lina Lesinskienė