Baudžiamoji byla Nr. 1-2362-990/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-30467-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6;
2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,
dalyvaujant
teismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,
kaltinamajam V. K (V. K.), jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,
prokurorui Valentui Gritei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2020 m. liepos 31 d. apie 11.50 val. Salotės – Angelavos gatvių sankryžoje, Vilniuje, V. K. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,82 promilių neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu V. K. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis susipyko su sūnumi dėl pultelio, kuris buvo pas sūnų, nors paprastai būdavo laikomas sutartoje vietoje. Tai, kad sūnus paėmė pultą, jį labai supykdė ir palaipsniui tarp jųdviejų kilo konfliktas. Tuomet jis pėsčiomis nuėjo į parduotuvę, grįžo atgal į namus, vienas atsisėdo į automobilį, kur įsijungė muziką ir, išgėręs apie 150 gramų degtinės, važiavo ežero link. Važiuojantį jį sustabdę policijos pareigūnai. Jis dirba paminklų dirbtuvėje, bet šiuo metu turi sveikatos problemų dėl stuburo, kurį reikia operuoti. Šiek tiek anksčiau jis turėjo problemų ir dėl alkoholio vartojimo, gulėjo ligoninėje ir maždaug apie vienerius su puse arba dvejus metus alkoholio visai nevartojo. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi. Jis nėra impulsyvus žmogus, tačiau tuo laikotarpiu jis turėjo sveikatos problemų, be to, mirė jo mama, todėl į konfliktą su sūnumi jis sureagavo per daug impulsyviai.
3. Teisiamojo posėdžio metu V. K., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir kaltinamojo gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
4. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad maždaug prieš dvejus metus jis gydėsi nuo alkoholizmo. Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2020 m. liepos 31 d. apie 11.50 val. jis, vairuodamas minėtą automobilį būdamas neblaivus, važiavo prie Gilužio ežero. Važiuojantį Salotės – Angelavos gatvių sankryžoje jį sustabdė policijos pareigūnai. Maždaug prieš penkias minutes iki sustabdymo jis išgėrė apie 100 gramų degtinės, alkoholinių gėrimų jis buvo gėręs ir nagrinėjamo įvykio išvakarėse (b. l. 42-43).
5. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2020 m. liepos 31 d. apie 11.55 val. patruliavimo metu Salotės – Angelavos gatvių sankryžoje, Vilniuje, jis patikrinimui sustabdė automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su minėto automobilio vairuotoju jam kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, kadangi pastarojo koordinacija akivaizdžiai buvo sutrikusi, taip pat buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas. Alkotesteriu buvo nustatyta, kad minėtas vairuotojas yra neblaivus (b. l. 21-23).
6. Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0369, išrašuose nurodyta, kad 2020 m. liepos 31 d. 12.01 val. V. K. iškvepiamame ore nustatyta 3,02 promilės alkoholio, o 2020 m. liepos 31 d. 12.21 val. – 2,82 promilės alkoholio (b. l. 28, 29).
7. Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0369, patikros sertifikato Nr. 1216473 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2020 m. balandžio 15 d., patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 15 d. (b. l. 26).
8. Teismas pažymi, kad V. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkoholio kiekio matuokliu užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. liepos 31 d. apie 11.50 val. Salotės – Angelavos gatvių sankryžoje, Vilniuje, V. K. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,82 promilių neblaivumas.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
9. Minėta, kad V. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, taigi V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
10. Teisiamojo posėdžio metu V. K. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį sutuoktinės L. K. atsakomybei pagal laidavimą. V. K. nurodė, kad jis gyvena kartu su sutuoktine bei (duomenys neskelbtini) metų sūnumi. Santykiai su sutuoktine yra geri, jis klauso sutuoktinės patarimų, jiedu kartu statė namą, visą laiką tarėsi dėl statybų, be to, šeimoje sprendimus visada priima jie kartu.
11. Teisiamojo posėdžio metu L. K. paprašė perduoti V. K. jos atsakomybei pagal laidavimą. L. K. nurodė, kad kartu su V. K. ji gyvena (duomenys neskelbtini) metus ir ji neabejoja, jog V. K. ji galės daryti teigiamą poveikį. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Šeimos klausimus daugiausiai sprendžia ji, o V. K. jos visada klauso. Jeigu V. K. geria alkoholį, tai jis daro vienas namuose, tačiau išgėręs automobiliu niekada nevažiuoja – tai buvo pirmas kartas per visus jų bendro gyvenimo metus. V. K. girtas nevažiuoja net viešuoju transportu, o eina pėsčiomis, ir ji nežino, kodėl sutuoktinis taip pasielgė šį kartą. V. K. anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio, ne vieną kartą gulėjo ligoninėje, bandė gydytis. V. K. labai išgyvena dėl mamos mirties, o po pastarosios mirties metinių „užgėrė“. Ji supranta, kad V. K. pasielgė blogai, dėl šio įvykio ji su juo kalbėjosi. Šeimoje jie turi tris automobilius, vienas – V. K., kiti du – jos.
12. V. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. K. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. V. K. nėra teistas (b. l. 36), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 34-35), tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs. V. K. yra nustatytas penkiasdešimt penkių procentų darbingumas (b. l. 72), jis nedirba. Nors V. K. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,82 promilių alkoholio ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau V. K. praeityje analogiško pobūdžio teisės pažeidimų nėra padaręs, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog V. K. jam skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
13. Laiduotoja sutinka būti L. K., su kuria V. K. yra susituokęs ir kartu gyvena daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus. L. K. neteista (b. l. 64-65), nors yra bausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 68-71), tačiau jos padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs, o paskirtos baudos yra sumokėtos. L. K. bendradarbių charakterizuojama kaip darbšti, sąžininga, rūpestinga, puikiais organizaciniais gebėjimais pasižyminti vadovė (b. l. 66). Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad L. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima V. K., su kuriuo kartu gyvena jau daug metų, bendrai atlieka buities darbus, V. K. klauso sutuoktinės patarimų, sprendimus šeimoje priima bendru sutarimu, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu L. K. gali daryti teigiamą įtaką V. K., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus V. K., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos L. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
15. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad V. K. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
16. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,82 promilių alkoholio kiek daugiau nei septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei beveik du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės), taip pat į tai, jog praeityje jis nėra baustas ir nėra teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, taigi V. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas kiek mažesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį – dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., t. y. nuo dienos, kai V. K. buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas.
17. Teismas taip pat pažymi, kad V. K. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. K. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K. (b. l. 14). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko V. K. priklausantis automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
VI. Procesinės prievartos priemonės
18. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. skirtos kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. 1. 44-45), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
19. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš V. K. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
20. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos V. K. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-50). Atsižvelgiant į tai, kad V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino V. K. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.
VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos
21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš kaltinamojo valstybės naudai priteisti 48 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro V. K. gynėjo advokato Anatolijaus Svilos darbo užmokestis.
22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju gynėjas V. K. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus teismo turimus duomenis apie V. K. turtinę padėtį, tai, kad jis iki 2020 m. liepos mėn. dirbo, su sutuoktine nuosavybės teise turi net kelias transporto priemones, teismas neturi pagrindo manyti, jog V. K. turtinė padėtis yra sunki, dėl ko iš V. K. valstybės naudai priteistina 48 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
V. K. (V. K.), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti V. K. (V. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., bei konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
V. K. (V. K.) skirtas kardomąsias priemones – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Laikino V. K. (V. K.) nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
Iš V. K. (V. K.) valstybės naudai priteisti 48 (keturiasdešimt aštuonis) eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti V. K. (V. K.), kad valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Išaiškinti V. K. (V. K.) ir L. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti V. K. (V. K.), kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Mindaugas Ražanskas