Civilinė byla Nr. 2A-366-601/2013

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00847-2012-7 

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 77.4.3; 121.18; 121.21 

(S)

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Albinas Antanaitis

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir  Rūtos Palubinskaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. J. apeliacinį  skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, automobilius MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ROVER 820, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERSEDES BENZ E520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl barnių, konfliktų bei skirtingų požiūrių į šeimą bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Jau beveik metus kartu negyvena, šeimyniniai ryšiai yra nutrūkę. Dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis pažeidė savo santuokines pareigas rūpintis šeima, jos išlaikymu bei savo elgesiu, nuolatiniais grasinimais, gąsdinimais, įžeidinėjimais negerbdamas ieškovės ir šeimos (b. l. 4-5).

2. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė M. J. ir A. J. santuoką dėl atsakovo M. J. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei A. J. paliko santuokinę pavardę – J.. Nustatė nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamąją vietą su jo motina A. J.. Priteisė iš atsakovo M. J. išlaikymą vaikui K. J. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. spalio 15 d. iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė A. J. vaikui K. J. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipė vykdyti skubiai. Taip pat teismas pripažino atsakovo M. J. asmenine nuosavybe automobilius: MAZDA 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ROVER 820, valst.   Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), MERSEDES BENZ E520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo 642 Lt  bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. J. ir 119,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (b. l. 43-45). Teismas nurodė, kad ieškovės paaiškinimai dėl atsakovo sutuoktinio pareigų pažeidimo, azartinių žaidimų lošimo, paties atsakovo pripažinimas, kad jis lošdavo azartinius žaidimus, patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Santuoka nutraukta dėl atsakovo, o ne ieškovės kaltės. Kadangi šalys turi bendrą vaiką, teismas tenkino reikalavimą po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – J. Ieškovė siūlė santuokos metu įgytą turtą – ieškinyje išvardintus automobilius, pripažinti atsakovo M. J. asmenine nuosavybe. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio turto padalinimo būdo nepareiškė, todėl nesant ginčo dėl turto padalijimo, ieškovės reikalavimas tenkintas. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi tai labiau atitinka vaiko interesus. Teismas sprendė, kad 600 Lt išlaikymo suma per mėnesį pakankama minimalių vaiko poreikių patenkinimui, todėl, taip pat atsižvelgiant ir į ieškovės pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo, priteisė iš atsakovo 300 Lt išlaikymo sumą kas mėnesį, įvertindamas, kad atsakovas yra jaunas, darbingas ir būdamas tėvu turi imtis teisėtų priemonių gauti pajamas ne tik sau, bet vaikui išlaikyti.

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai:

Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo                   2012 m. spalio 15 d. sprendimą, dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl priteisto materialinio išlaikymo vaikui, dėl ieškovei paliekamos J. pavardės, panaikinti. Apeliantas prašo priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovo išlaikymą K. J. po 200 Lt kas mėnesį, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti mergautinę I. pavardę. Be to, apeliaciniame skunde prašo nustatyti bendravimo su sūnumi K. J. tvarką:

1. susitikti nelyginių savaičių penktadieniais, pasiimant sūnų iš ieškovės namų 18 val. vakaro ir jį parvežant į ieškovės namus tos pačios savaitės sekmadienį 18 val.;
2. atsakovui įsidarbinus, pasiimti sūnų kiekvienų metų pirmą dieną savo kasmetinių apmokamų atostogų metu ir sūnaus atostogų metu dviem savaitėms, paimant jį 12 val. iš ieškovės namų ir jį parvežant atgal keturioliktą atostogų dieną 18 val.;
3. pasiimti sūnų iš ieškovės namų kiekvienų nelyginių metų Šv. Velykų, Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų išvakarėse, pasiimant jį 12 val. iš ieškovės namų ir parvežant jį atgal po šių švenčių sekančią dieną 18 val. vakaro;
4. pasiimti sūnų kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 d. 12 val. iš ieškovės namų ir jį parvežant atgal sausio 02 d. 18 val.;
5. pasiimti sūnų 18 val. kiekvienų metų rugsėjo 16 d., sūnaus gimimo dieną ir vasario 25 d., per atsakovo gimimo dieną bei kiekvienų metų Tėvo dieną ir 20 val. sūnų parvežant į ieškovės gyvenamąją vietą.

Apeliacinio skundo motyvuose nurodė:

1. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kad jis nesirūpino šeima, nedavė ieškovei pinigų sūnui išlaikyti. Nurodė, kad dirbo užsienyje, pajamos sudarė 6000-7000 Lt, kurių dalis buvo pervedama ieškovei.
2. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad visus pinigus pralošdavo azartiniuose žaidimuose, kai realiai žaidė tik kelis kartus ir pralošė tik nedidelę pinigų sumą.
3. Ieškovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsidarbino tik 2012 m. vasaros pradžioje, anksčiau ji dirbo tik kelis mėnesius per metus, nors buvo darbinga ir galėjo susirasti darbą. Buitinės sąlygos pagerėjo iš atsakovo uždirbtų pinigų, iš kurių taip pat įsigyti baldai ir kiti būtini daiktai.
4. Teismas neįvertino, kad atsakovui būnant užsienyje ieškovė susirado draugą, su kuriuo palaikė artimus ryšius. Teismas nepilnai išsiaiškino aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
5. CK 3.31 straipsnyje nėra vienareikšmiškai nurodyta, kad sutuoktinis turi pasilikti turėtą pavardę, t. y. J..
6. Priimant teismo sprendimą neįvertinta atsakovo turtinė padėtis, kad šiuo metu yra bedarbis ir negauna jokių pajamų. 300 Lt kas mėnesį periodinės išmokos yra didelė pinigų suma ir kol atsakovas įsidarbins, vaiko išlaikymui daugiau gali skirti ieškovė, kuri šiuo metu yra dirbanti.
7. Ieškovė nors ir nurodė, kad nedraudžia bendrauti su vaiku, tačiau bijodama dėl vaiko saugumo neduoda jo išsivežti. Tokie ieškovės argumentai pažeidžiantys tiek vaiko, tiek atsakovo interesus bendrauti tarpusavyje, todėl nustatytina bendravimo su vaiku tvarka.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo M. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 65-66).

Motyvuose nurodė:

1. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo santuokos nutraukimo priežastis, apie kurias pirmosios instancijos teisme net nebuvo užsiminęs, todėl jų iškėlimas apeliaciniame skunde turi būti traktuojamas kaip naujų aplinkybių nurodymas.
2. Pagrindinė priežastis, įtakojusi santuokos nutraukimą, atsakovo lošimas iš pinigų. Galutinė santuokos nutraukimo priežastis buvo atsakovo psichologinis smurtas ir agresyvus elgesys, gąsdinimai bei grasinimai.
3. Apelianto reikalavimas nepalikti ieškovei santuokinės pavardės paremtas principais, emocijomis, visiškai neatsižvelgiant į sūnaus interesus. Sutuoktiniams numatyta galimybė pasirinkti pavardes po santuokos sudarymo, o ne po jos nutraukimo.
4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaiko išlaikymui priteisė 300 Lt. Tai, kad atsakovas nedirba, neatleidžia jo nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas yra jaunas ir darbingas, todėl turi stengtis išlaikyti savo vaiką ir skirti jam tokią pinigų sumą, kuri būtina jo poreikių tenkinimui. Sūnus gyvena su ieškove, kuriai ir taip tenka didesnioji dalis pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, t. y.  kasdieninė vaiko priežiūra ir rūpinimasis.
5. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia bendravimo su vaiku tvarką, kai pirmosios instancijos teisme joks bendravimo su vaiku grafikas nebuvo sudarytas ir pateiktas. Atsakovui buvo sudaryta galimybė pareikšti priešieškinį dėl savo reikalavimų, tame tarpe ir bendravimo grafiko sudarymo, tačiau atsakovas be svarbių priežasčių šia galimybe nepasinaudojo. Reikalavimas sudaryti su vaiku bendravimo grafiką laikytinas kaip draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus pažeidimas.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

         Nustatyta, kad ieškovė A. J. 2005 m. gegužės 21 d. susituokė su atsakovu M. J.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus K.. Santuokos metu sutuoktiniai dalintino turto neįgijo, išskyrus tris automobilius, kuriuos ieškovė sutiko palikti atsakovui, kito turto neturi. Ieškovė dirba, jos darbo užmokestis apie 1 200 Lt (neatskaičius mokesčių), gyvena su vaiku tėvams priklausančiame bute. Atsakovas nedirba, darbingas, sveikas žmogus.

         Dėl santuokos nutraukimo.

         Atsakovas (apeliantas) nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes teismas nepilnai išsiaiškino su tuo susijusias aplinkybes, patikėjo ieškovės paaiškinimais. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo kaltas apeliantas, santuokos iširimo priežastis yra apelianto azartiniai lošimai, per kuriuos buvo pralošiami šeimos pinigai, apelianto psichologinis smurtas, agresyvus elgesys, gąsdinimai bei grasinimai (tam patvirtinti ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus).

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priėmė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus (b. l. 67-72), nes šių įrodymų būtinybė iškilo teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, šie įrodymai yra reikšmingi sprendžiat tarp šalių kilusį ginčą.

         Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).         Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

         Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (CPK 178 str.).

         Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus (ieškovės paaiškinimus apie apelianto elgesį; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį, iš kurios matyti, kad 2012 m. liepos 3 d. išdaužė ieškovės gyvenamosios vietos buto langą; FYNS policijos sprendimą, iš kurio matyti, kad apeliantas grasino ieškovei; Vilkaviškio rajono policijos komisariato pažymos, iš kurios matyti, kad ieškovė kvietė policiją dėl apelianto netinkamo elgesio; apelianto paaiškinimą, kuriame apeliantas pripažino, jog lošė azartinius lošimus), teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, iš kurių galima daryti išvadą, jog šalių santuoka iširo būtent dėl apelianto kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (lojalumo, abipusės pagarbos ir kt.) (CK 3.60 str. 2 d.). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl santuokos iširimo yra ieškovės kaltės (CPK 178 str.).

         Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių sudarytą santuoką nutraukė dėl atsakovo M. J. kaltės.

         Dėl išlaikymo priteisimo.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo nepilnamečiui sūnui nustatyti išlaikymą ne 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes šiuo metu jis yra bedarbis, negaunantis jokių pajamų.

         Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustato pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba jų nebuvimu. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

         Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė neturi jokio turto, jos darbo užmokestis yra 1 200 Lt (neatskaičius mokesčių), apeliantui, nutraukiant santuoką, lieka trys automobiliai, jis nedirba. Taigi, laikytina, kad abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, todėl abu tėvai privalo vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

         Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 300 Lt išlaikymas vaikui (bendrai 600 Lt) yra labai mažas (mažesnis negu teismų praktikoje, teismo sprendimo priėmimo dieną, minimaliu išlaikymo dydžiu laikomas orientacinis kriterijus – 400 Lt), galintis užtikrinti tik minimalias būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl jį mažinti, nenustačius ypatingai blogos apelianto turtinės padėties (negalėjimas dirbti dėl sveikatos būklės ir neturėjimas pajamų ir pan.), nėra jokio pagrindo.

         Dėl santuokinės pavardės.

         Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas visiškai nepagrįstai, nesutikdamas su ieškovės noru pasilikti santuokinę pavardę, remiasi CK 3.31 straipsnio nuostata, nes šis straipsnis reguliuoja sutuoktinių galimybę pasilikti norimą pavardę kai yra sudaroma santuoka, bet ne santuokos nutraukimo metu. Be to, minėto straipsnio nuostatos suteikia sutuoktiniui teisę pasirinkti pavardę, bet nenumato draudimo, t. y. tai nepriklauso nuo kito sutuoktinio norų.

         Nutraukiant santuoką, sutuoktinių pavardžių klausimą reguliuoja CK 3.69 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę <...>, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Taigi tam, kad ieškovei galėtų būti uždrausta pasilikti santuokinę pavardę, būtina nustatyti dvi sąlygas: ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo ir neturėjimą bendrų vaikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad santuoka iširo dėl apelianto kaltės ir sutuoktiniai turi bendrą vaiką, todėl nėra pagrindo ieškovei nepalikti santuokinės pavardės.

         Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 376 straipsnyje (šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai) numatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus <...>, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriame nurodė visus būtinus šios kategorijos bylai spręstinus reikalavimus (CPK 382 str., 385 str., CK 3.59 str.). Ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo nėra būtinas reikalavimas sprendžiant santuokos nutraukimo ginčą, todėl, esant tokiam ginčui, yra būtina tam, kurio iš tėvų teisės yra pažeidžiamos, pareikšti tokį reikalavimą. Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo bylą, negali savo iniciatyva (nesant tinkamai suformuluoto reikalavimo) išspręsti tokį reikalavimą, nes tai nėra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 38) apeliantas išreiškė norą, kad bendravimo su vaiku klausimas būtų išspręstas šioje byloje, tuo tikslu pirmosios instancijos teismas išaiškino apeliantui teisę reikšti priešieškinį ir tuo pagrindu atidėjo bylos nagrinėjimą, tačiau apeliantas nepasinaudojo jam suteikta teise (priešieškinio nepareiškė).

         Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto pareikštas apeliaciniame skunde reikalavimas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, prašant jį išspręsti apeliaciniam teismui, nėra apeliacinio apskundimo objektu (jis nebuvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismo bei pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos jį spręsti), todėl neturi pagrindo jo svarstyti. Pažymėtina, kad apeliantas, esant nesutarimui su ieškove dėl jo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą (CK 3.170 str., 3.175 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

         Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (400 Lt išlaidos už advokato padėjėjos teisines paslaugas) priteistinos iš apelianto (CPK 98 str.).

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

         Apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                          Evaldas Burzdikas

                                                                                                                                  Izolda Nėnienė

Rūta Palubinskaitė