Civilinė byla Nr. 2YT-32158-1084/2018

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01317-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 20 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – V. M., antstolė Birutė Čereškienė.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teisme gautas skolininkės A. K. 2018 m. lapkričio 13 d. skundas vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/00423 dėl antstolės Birutės Čereškienės veiksmų, kuriame prašoma pripažinti negaliojančiu 2018 m. spalio 29 d. turto arešto aktą (patikslinantį) Nr. 0129/18/00423 nuo jo sudarymo momento.

Pareiškėja skunde nurodo, jog 2018 m. lapkričio 5 d. jai buvo įteiktas 2018 m. spalio 29 d. antstolės Birutės Čereškienės pranešimas dėl areštuoto turto varžytynių Nr. 0129/18/00423 S-495, kartu su kuriuo skolininkei atsiųstas patikslintas turto arešto aktas su turto įvertinimu. Turto vertė nustatyta 2018 m. spalio 23 d. pagal UAB „Verslavita“ parengtą ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad 2018 m. spalio 29 d. turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas –1 700,00 Eur, o areštuoto turto vertė – 1 056,00 Eur. Pareiškėjos teigimu, jai priklausančios žemės sklypo dalies vertė nustatyta netinkamai. 72/689 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įvertintos 1 056,00 Eur, kai VĮ Registrų centro duomenimis, minėto žemės sklypo mokestinė vertė yra 11 000,00 Eur. Taigi pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies vertė yra 1 149,49 Eur (11 000 Eur / 689*72). Pareiškėjos teigimu, vien ši aplinkybė patvirtina faktą, kad šiai dienai nekilnojamojo turto dalies vertė yra gerokai didesnė, todėl antstolė netinkamai, neteisingai įvertino nekilnojamojo turto vertę.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad antstolė, nuolat gaudama pinigines lėšas skolos dengimui ir pasirinkusi skolos išieškojimo būdą iš pareiškėjos gaunamų piniginių lėšų, nepagrįstai areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir siekia skelbti šio turto varžytynes. Iš skolininkei mokamos senatvės pensijos šiai dienai jau yra išieškota 631,89 Eur, todėl skolininkė nuolat atsiskaito su kreditoriumi. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 straipsnyje nurodyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto išieškoma trečiąja eile. Jei išieškotojas nenurodo, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis įstatymų numatytos tvarkos, pats nustato iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu antstoliui nėra žinoma pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai padengti, šis turtas yra nelikvidus. Šiuo atveju antstolė pasirinko išieškojimą iš antroje eilėje esančių piniginių lėšų, išieškojimas yra nuolat ir tinkamai vykdomas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išieškoti iš paskesnėje eilėje numatyto nekilnojamojo turto.

Pareiškėjos teigimu, 2018 m. lapkričio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo pažyma patvirtina faktus, kad per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės iki 2018 m. lapkričio mėnesio buvo išieškota iš skolininkės 631,89 Eur, todėl per šešių mėnesių laikotarpį likusi skolos suma išieškotojui bus padengta. CPK 663 straipsnyje numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš skolininko gaunamų pajamų.

Nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso trims bendraturčiams. 517/689 dalys žemės sklypo priklauso V. M., 72/689 dalys priklauso pareiškėjai, o 100/689 dalys žemės sklypo priklauso V. K.. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, žemės sklypas neatidalintas iki šiol. CPK 667 straipsnyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau tai nebuvo padaryta.

Antstolė Birutė Čereškienė 2018 m. lapkričio 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė jį Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Antstolė nurodė, jog skolininkei priklausančios žemės sklypo dalies vertė nustatyta vadovaujantis CPK nuostatomis, todėl naikinti 2018 m. spalio 29 d. patikslintą turto arešto aktą nėra pagrindo. Antstolės teigimu, nėra pagrindo abejoti UAB „Verslavita“ atlikta ekspertize ir nustatyta turto verte, kadangi ekspertizė nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Ekspertizė buvo atlikta individualiai apžiūrėjus turtą, o ne masiniu vertinimu, kaip tai yra atliekama nustatant vertes VĮ Registrų centre. Be to, vadovaujantis CPK 704 straipsniu, iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkė gali pati surasti areštuoto turto pirkėją, taip realizuodama turtą už kuo aukštesnę kainą. Nesutiktina ir su pareiškėjos skundo teiginiu, kad yra pažeistas išieškojimo iš fizinio asmens eiliškumas. Pradėjus vykdyti vykdomąją bylą nustatyta, kad skolininkė pati skolos neketina mokėti, skola bus išieškoma atliekant išskaitas iš jos gaunamos pensijos. Paaiškėjus, kad išieškant iš skolininkės per mėnesį po 54,92 Eur skola nebus išieškota per šešis mėnesius darant išskaitymus iš gaunamos pensijos, išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Vykdomoji byla užvesta 2018 m. kovo 19 d., jau yra praėję daugiau nei šeši mėnesiai laiko, o skolos išieškota 631,89 Eur. Skolos ir vykdymo išlaidų likutis yra 1 399,10 Eur, todėl vykdant išskaitymus tik iš VSDFV mokamos pensijos, ši suma nebūtų padengta per šešis mėnesius. Be to, antstolė nurodė, kad jos kontoroje 2018 m. spalio 31 d. užvesta dar viena vykdomoji byla dėl 363,00 Eur skolos išieškojimo iš A. K., todėl skolos ir vykdymo išlaidų likutis yra dar didesnis. Antstolės teigimu, pareiškėja, nurodydama, kad antstolė negalėjo areštuoti turto, kuris skolininkei priklauso dalinės nuosavybės teise, nėra atidalintas ir nėra nustatytos naudojimosi juo tvarkos, neteisingai aiškina CPK 667 straipsnio normą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, skolininkės A. K. dalis žemės sklype yra aiški, jai priklauso 72/689 dalys žemės sklypo. Antstolė areštavo ir įvertino būtent šią žemės sklypo dalį, kuri nuosavybės teise priklauso skolininkei. Įstatymuose nėra numatyta ribojimų areštuoti skolininkui priklausantį turtą, kurio naudojimo tvarka nėra nustatyta ar jis priklauso bendros dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais.

Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir priteisti suinteresuotam asmeniui V. M. iš pareiškėjos A. K. bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Nurodė, kad nėra jokio pagrindo abejoti UAB „Verslavita“ pateikta turto ekspertize, kadangi, remiantis oficialiais duomenimis, tai yra patikima ir didelę patirtį vertinant turtą turinti įmonė, o pareiškėja, gavusi patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti, nušalinimo paskirtai ekspertizės įstaigai per įstatyme numatytą terminą nepateikė. VĮ Registrų centre turto vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, o UAB „Verslavita“ turto vertę nustatė lyginamuoju vertės metodu, apžiūrint konkretų vertinamą objektą. Nenustatyta duomenų, kad atlikta turto ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams. Pareiškėja nepateikė skaičiavimų, vertinimų, kriterijų, kurie patvirtintų, kad UAB „Verslavita“ nustatė neteisingą turto rinkos vertę. Nėra pagrindo spręsti, kad realizuojamo turto kaina yra neobjektyvi ir pažeidžia vykdymo proceso šalių teises. Viešame registre pateikti duomenys atlieka tik išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. Individualus turto vertinimas atliekamas atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikru laiku, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka reglamentuoti teisės aktuose. Jei turto vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai ir dėl išieškojimo iš skolininko tvarkos pažeidimo. Pareiškėja geranoriškai skolos nesumokėjo, todėl ir buvo atliktos išskaitos iš skolininkės gaunamos pensijos – po 54,92 Eur per mėnesį. Išskaitos suma yra per maža, kad skola būtų išieškota per 6 mėnesius, todėl išieškojimas ir buvo nukreiptas į pareiškėjos turimą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai priklausanti žemės sklypo dalis yra aiškiai nustatyta – 72/689 dalis, todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad antstolė negalėjo areštuoti turto, nes jis priklauso dalinės nuosavybės teise ir nėra nustatyta bendra naudojimosi juo tvarka. Teisės aktai nenustato ribojimų antstoliui areštuoti turtą, naudojimosi kuriuo tvarka nėra nustatyta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Antstolės Birutės Čereškienės kontoroje vykdomos šios vykdomosios bylos dėl priteistų sumų išieškojimo iš skolininkės A. K. išieškotojui V. M.. Vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/00423/1 vykdomas išieškojimas pagal 2018 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-12-753/2017 dėl 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 600,00 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme išieškojimo iš skolininkės A. K. išieškotojui V. M.. Vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01418/1 vykdomas išieškojimas pagal 2018 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-12-753/2017 dėl 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išieškojimo iš skolininkės A. K. išieškotojui V. M..

Vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/00423/1 2018 m. kovo 19 d. buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2018 m. kovo 20 d. – raginimas įvykdyti sprendimą. Skolininkė A. K. gera valia teismo sprendimo neįvykdė. 2018 m. balandžio 19 d. turto arešto aktu Nr. 0129/18/00423 buvo areštuotas A. K. priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat ir 72/689 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei šaunamasis ginklas. Turto vertei nustatyti nutarta kviesti ekspertą. Tą pačią dieną vykdomojoje byloje priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, adresuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriui, dėl 1 550,00 Eur skolos ir 341,00 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės gaunamų pajamų. Remiantis vykdomojoje byloje esančiu išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d., 2018 m. birželio 25 d., 2018 m. liepos 25 d., 2018 m. rugpjūčio 27 d. iš skolininkės buvo išieškota po 54,92 Eur, 2018 m. rugsėjo 25 – 283,85 Eur, 2018 m. spalio 25 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. – po 64,18 Eur. Taigi per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. iš skolininkės buvo išieškota viso 631,89 Eur. 2018 m. rugsėjo 27 d. išieškotojui pervesta 383,33 Eur, antstolei – 120,00 Eur, 2018 m. spalio 31 d. – išieškotojui 54,98 Eur, antstolei – 9,00 Eur. 2018 m. balandžio 27 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, antstolė, kilus abejonių dėl turto rinkos vertės, nutarė skirti turto rinkos vertės ekspertizę turtui – 72/689 dalims žemės sklypo, 6,8900 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ekspertizę pavesta atlikti ekspertizės įstaigai UAB „Verslavita“. Patvarkyme išaiškinta teisė per įstatyme nustatytą terminą pareikšti nušalinimą paskirtam ekspertui. Minėtas patvarkymas skolininkei įteiktas asmeniškai 2018 m. balandžio 30 d. UAB „Verslavita“ 2018 m. spalio 23 d. nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę ir A. K. priklausančių 72/689 dalių šio žemės sklypo rinkos vertę – 1 056,00 Eur. Gavus žemės sklypo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 29 d. buvo surašytas patikslinantis turto arešto aktas Nr. 0129/18/00423, kuriame 72/689 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė nurodyta 1 056,00 Eur. Patvarkyme nurodytas turto arešto mastas – 1 700,00 Eur. Minėtas turto arešto aktas skolininkei įteiktas 2018 m. lapkričio 5 d. Skolininkė, nesutikdama su nustatyta turto verte, 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė skundą antstolei, prašydama sustabdyti varžytynes. 2018 m. lapkričio 8 d. priimtas patvarkymas dėl pakartotinės ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti, kuriame nurodyta, jog skolininkė, prieštaraujanti dėl nustatytos turto vertės, per penkias dienas nuo šio rašto gavimo dienos į antstolės depozitinę sąskaitą turi pervesti 140,00 Eur už pakartotinę ekspertizę. Minėtas patvarkymas skolininkei įteiktas 2018 m. lapkričio 13 d. 2018 m. lapkričio 15 d. antstolės kontoroje gautas skolininkės skundas dėl 2018 m. spalio 29 d. turto arešto akto.

Dėl turto arešto akto pripažinimo negaliojančiu

Nagrinėjamoje byloje skolininkė prašo pripažinti negaliojančiu 2018 m. spalio 29 d. patikslinantį turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/00423 nuo jo sudarymo momento. Skolininkė savo skundą grindžia šiais argumentais: 1) areštuoto turto vertė nustatyta netinkamai, nes VĮ Registrų centro duomenys apie žemės sklypo mokestinę vertę patvirtina, kad žemės sklypo vertė yra didesnė, nei kad nustatyta ekspertizės akte; 2) antstolė pažeidė CPK 664 straipsnyje numatytą išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę, kadangi vykdant išieškojimą iš skolininkės gaunamų pajamų, t. y. pasirinkus išieškojimo būdą iš gaunamų piniginių lėšų, skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas negali būti areštuotas ir parduotas varžytynėse; 3) išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kadangi likusi neišieškota skolos suma darant išskaitas iš skolininkės gaunamų pajamų bus išieškota per šešis mėnesius; 4) antstolė negalėjo areštuoti turto, kuris skolininkei priklauso dalinės nuosavybės teise, kadangi nėra nustatyta skolininkei priklausančio žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka, žemės sklypas nėra atidalintas.

Dėl areštuoto turto vertės nustatymo

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje.

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

Vykdomosios bylos Nr. 0129/18/00423/1 duomenys patvirtina, kad antstolei areštavus skolininkei A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus bei antstolei kilus abejonių dėl areštuoto turto rinkos vertės, 2018 m. balandžio 27 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė 72/689 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę pavesta atlikti ekspertizės įstaigai – UAB „Verslavita“. Nei skolininkė, nei išieškotojas nušalinimo per įstatyme nustatytą terminą ekspertizės įstaigai nepareiškė. Ekspertizės įstaiga, atlikusi turto vertinimą, nustatė, kad skolininkei priklausančių pirmiau paminėto žemės sklypo 72/689 dalių vertė 2018 m. spalio 23 d. duomenimis yra 1 056,00 Eur. Nesutikdama su nustatyta turto verte, kuri nurodyta ir skundžiamame turto arešto akte, skolininkė dar 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė skundą antstolei, kuriame nurodė, jog nesutinka su jai priklausančio žemės sklypo dalies įvertinimu. Skolininkės teigimu, nustatyta žemės sklypo vieno hektaro kaina yra labai maža – 1 500,00 Eur, kuomet rinkoje – nuo 4 000,00 Eur ir daugiau. Jokių duomenų, kurie patvirtintų šiuos skolininkės teiginius, kartu su skundu nebuvo pateikta. 2018 m. lapkričio 8 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti ir įpareigojo skolininkę per penkias kalendorines dienas nuo patvarkymo gavimo į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti 140,00 Eur už pakartotinę ekspertizę, tačiau vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog skolininkė būtų sumokėjusi minėtą sumą už papildomą ekspertizę ar kad kreipėsi į antstolę dėl mokėtinos sumos atidėjimo (CPK 682 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamame 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškėjos skunde nesutikimas su turto arešto akte nurodyta areštuoto turto verte grindžiamas viešai skelbiamais VĮ Registrų centro duomenimis apie šio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mokestinę vertę. Pareiškėjos kartu su skundu pateikti duomenys iš VĮ Registrų centro internetinio puslapio patvirtina, kad minėto žemės sklypo mokestinė vertė yra 11 000,00 Eur, todėl pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies vertė yra 1 149,00 Eur, ir ji yra didesnė nei UAB „Verslavita“ ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta žemės sklypo dalies vertė.

Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius duomenis bei pareiškėjos kartu su skundu pateiktus duomenis apie žemės sklypo mokestinę vertę, neturi pagrindo abejoti ekspertizės įstaigos atliktu turto vertinimu bei nustatyta žemės sklypo dalies verte, todėl nepagrįstu laiko pareiškėjos argumentą dėl netinkamai nustatytos areštuotos žemės sklypo dalies vertės. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti duomenys apie žemės sklypo mokestinę vertę, patys savaime nepatvirtina aplinkybės, jog turto vertinimo metu ekspertizės įstaiga nustatė netinkamą areštuoto turto vertę. Pažymėtina, jog areštuotą pareiškėjai priklausantį turtą įvertino UAB „Verslavita“, kuri yra įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, todėl nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog turto vertė yra nustatyta netinkamai, abejoti turto vertintojo nustatyta turto verte nėra pagrindo. Teismas sutinka su antstolės Birutės Čereškienės ir suinteresuoto asmens V. M. argumentais, jog VĮ Registrų centre turto vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, o UAB „Verslavita“ turto vertę nustatė lyginamuoju vertės metodu, apžiūrint konkretų vertinamą objektą. Turtą vertinant individualiai, yra atsižvelgiama tik į tam turtui būdingas savybes, ypatybes, todėl individualaus vertinimo būdu turto vertė nustatoma tiksliau, nei kad ji gali būti nustatyta atliekant masinį turto vertinimą. Turto vertės nustatymas masinio vertinimo būdu, nesant kitų duomenų, kurie patvirtintų tokiu būdu nustatytą turto vertę, negali būti laikomas atitinkančiu tikrąją turto vertę. Individualizuotas turto vertinimas sudaro galimybes nustatyti tikrąją, labiau rinkos vertę atitinkančią turto kainą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skolininkė pateikė duomenis apie žemės sklypo mokestinę vertę, kai ekspertizės metu buvo nustatyta turto rinkos vertė. Juo labiau pažymėtina tai, kad pareiškėjos nurodoma turto mokestinė vertė ir atlikus ekspertizę nustatyta turto vertė skiriasi nežymiai – atitinkamai VĮ Registrų centro duomenimis areštuoto žemės sklypo mokestinė vertė yra 11 000,00 Eur, o eksperto nustatyta vertė – 10 100,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų dėl atlikto turto vertinimo, t. y. pareiškėja nekelia abejonių nei dėl turto vertintojos UAB „Verslavita“ kvalifikacijos, nei dėl atliekant turto vertinimą naudotų metodų, nei dėl ekspertizės akte nustatytų duomenų, todėl formalus rėmimasis masinio vertinimo būdu nustatyta turto mokestine verte, nesudaro pagrindo spręsti dėl pareiškėjos skundo argumentų pagrįstumo. Pareiškėjai nepateikus kitų įrodymų, kurie paneigtų UAB „Verslavita“ nustatytą žemės sklypo vertę, nėra pagrindo daryti išvadą, jog kvalifikuoto turto vertintojo nustatyta turto vertė yra netinkama. CPK 681 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tuo atveju, jei šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Taigi turtui esant įvertintam individualiai, o ne masiškai, atsižvelgiama į individualų turto vertinimą.

Teismas pažymi, kad turto vertė nustatoma remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio numatytais metodais, minėto įstatymo 12 straipsnio 1 punktas įpareigoja turto vertintoją savo veikloje vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais. Vertindamas turtą, turto vertintojas vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta metodika, suderinta su Tarptautiniais vertinimo standartais bei normomis, turto vertintojų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos nurodymais ir sprendimais (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš žemės sklypo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertintojas atliko visus būtinus ekspertizei veiksmus ir nustatė žemės sklypo dalies kainą, su kuria nesutikdama, pareiškėja gali pasinaudoti teisės aktuose numatytais instrumentais pakartotinai nustatyti areštuoto turto vertę. Kaip jau buvo minėta, jau 2018 m. lapkričio 6 d. skunde pareiškėja išreiškė nesutikimą su nustatyta areštuoto turto verte ir jai buvo išaiškinta, kad vykdomojoje byloje gali būti paskirta pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi šia savo teise, byloje nėra.

Dėl galimybės išieškoti iš skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto ir dėl pinigų išieškojimo nukreipimo į skolininkės turtą

CPK 664 straipsnyje yra nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Pareiškėjos teigimu, antstolė, pasirinkusi išieškojimą iš jai priklausančių piniginių lėšų, kai išieškojimas periodiškai yra vykdomas, neturėjo teisės areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir išieškojimą nukreipti į jį. Su šiuo pareiškėjos argumentu nesutiktina. CPK 624 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Jeigu išieškotojas nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu raštu to prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis). CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.

Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas suteikia teisę antstoliui vykdymo procese taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, tačiau tai turi būti daroma laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Išieškojimas iš paskesnės eilės turto galimas tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu raštu to prašo skolininkas. Nagrinėjamu atveju antstolė išieškojimą yra nukreipusi į skolininkės gaunamas pajamas, t. y. išieškoma iš antros eilės turto. Vykdomojoje byloje antstolė yra areštavusi ir skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau, skolininkės teigimu, išieškojimas iš šio turto negalimas, nes antstolė jau yra pasirinkusi turtą, iš kurio vykdys išieškojimą, o vykdant išieškojimą iš skolininkės pajamų, vykdomasis dokumentas gali būti įvykdytas per šešių mėnesių terminą. Visų pirma, pažymėtina, kad, antstolis turi galimybę taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, todėl vien tai, kad antstolė pirmiausia nukreipė išieškojimą į skolininkės gaunamas pajamas, neužkerta kelio antstolei taikyti ir kitas priverstinio vykdymo priemones, – išieškoti iš kito skolininkui priklausančio turto. Išieškant iš skolininko pinigų sumas, išieškojimas realizuojant turtą galimas, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus. Teismas pagrįstais laiko pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kad vykdant išieškojimą iš skolininkės gaunamų pajamų – senatvės pensijos šiuo metu jau yra išieškota 631,89 Eur, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog antstolė negalėjo nukreipti išieškojimo į skolininkei priklausantį turtą. Kaip jau buvo nurodyta, paaiškėjus, kad per CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą (šiuo atveju) šešis mėnesius, darant išskaitas iš skolininko pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos, antstolis turi teisę realizuoti skolininko turtą. Išieškojimas iš skolininkės vykdomas nuo 2018 m. kovo 19 d., patvarkymas dėl išieškojimo iš skolininkės gaunamų pajamų priimtas 2018 m. balandžio 19 d., tačiau net ir praėjus įstatyme numatytam šešių mėnesių terminui, išieškotina suma ir vykdymo išlaidos iki šiol nėra išieškotos. Priešingai, antstolės pateiktais duomenimis, iš skolininkės išieškota 631,89 Eur, o skolos ir vykdymo išlaidų likutis – 1 399,10 Eur. Vien ta aplinkybė, kad išieškojimas iš skolininkės gaunamų pajamų vykdomas toliau, neužkerta kelio antstolei realizuoti skolininkei priklausantį turtą. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėja nei šioje civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nepateikė jokių įrodymų, jog išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius. Pareiškėjos pateikti duomenys apie gaunamą senatvės pensiją ir iš jos atliekamus išskaitymus neįrodo, kad išieškojimas galėjo (ir ar gali) būti įvykdytas per šešis mėnesius. Pažymėtina, kad net ir išieškant iš skolininkės gaunamos senatvės pensijos kas mėnesį po 64,18 Eur, per šešių mėnesių laikotarpį būtų išieškota tik dalis išieškomos sumos (64,18 Eur x 6 = 385,08 Eur). Sutiktina su antstolės argumentu, jog akivaizdu, kad vykdant išskaitymus tik iš VSDFV skolininkei mokamos senatvės pensijos, išieškotina suma ir vykdymo išlaidos niekaip nebūtų padengtos per šešis mėnesius. Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą dėl pinigų išieškojimo, išieškojimą nukreipė į skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kadangi išieškant vien tik iš skolininkės gaunamų pajamų, išieškoma suma ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos.

Dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo

Pareiškėja kaip vieną iš skundo argumentų nurodo tai, kad antstolė, nesilaikydama CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. nesant nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai ir neatidalinus skolininkei priklausančios žemės sklypo dalies, neturėjo teisės nukreipti išieškojimą į tokį turtą.

Nustatyta, jog ginčo žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams – 517/689 dalys žemės sklypo priklauso V. M., 100/689 dalys žemės sklypo priklauso V. K. ir 72/689 dalys žemės sklypo priklauso pareiškėjai. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, žemės sklypas neatidalintas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė, areštavusi šį žemės sklypą, būtų siūliusi išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo pagrįstu laikyti pareiškėjos skundo argumentą dėl CPK 667 straipsnio nuostatų pažeidimo.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis, bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (Civilinio kodekso 1.112 straipsnis, 6.306 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai, remiantis viešo registro duomenimis, skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu nenustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais – bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-305-258/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančios turto bendroje nuosavybėje dalies (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-805-153/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai A. K. priklauso 72/689 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). 517/689 dalys šio žemės sklypo priklauso V. M., o 100/689 dalys – V. K., t. y. nustatytos bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiosios dalys. Esant nustatytai idealiajai daliai, išieškojimas iš skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies yra galimas, kadangi naujasis žemės sklypo dalies savininkas (jei turtas būtų parduotas iš varžytynių) ir kiti bendraturčiai turės teisę nusistatyti naudojimosi tvarką sklypu pagal Civilinio kodekso 4.81 straipsnį ir nėra pagrindo teigti, jog tai turėjo būti atlikta iki nukreipiant išieškojimą į žemės sklypą. Tokios praktikos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-831-910/2018. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas faktines aplinkybes, teismas nepagrįstu laiko skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju areštuotą turtą – žemės sklypą yra būtina realiai padalinti ir nustatyti naudojimosi juo tvarką, o to nepadarius išieškojimas iš tokio turto negalimas. Idealioji žemes sklypo dalis yra nustatyta, todėl tai buvo pakankamas pagrindas atlikti ekspertizę, ir yra pakankama, kad būtų galima iš šios nustatytos dalies išieškoti.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamas 2018 m. spalio 29 d. turto arešto aktas yra surašytas be pagrindo ar neteisėtas, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 straipsnio 6 dalyje punkte įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, atmetus pareiškėjos A. K. skundą, suinteresuotam asmeniui V. M. priteisiamos 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apmokant advokato paslaugas už parengtą atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų sumų (7, 8.18 punktai) ir yra pagrįstos pateiktais duomenimis. Nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 442 straipsnio 6 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos A. K. 2018 m. lapkričio 13 d. skundo dėl antstolės Birutės Čereškienės veiksmų netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                   Jurgita Jasinskaitė