Administracinė byla Nr. I-5406-208/2016
Proceso Nr. 3-61-3-00064-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.21; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjui A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 str. 1 d. 5 p., 86 str. 1 d. 4 p. ir 102 str. 1–4 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 str., 22 str. ir 29 str. (b. l. 1).
Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis BVK 102 str. jam suteikiama teisė tik vieną kartą per mėnesį skambinti telefonu ir skambutis turi trukti ne ilgiau nei 15 min. Mano, jog BVK 85 str. 1 d. 5 p., 102 str. 1–4 dalys prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 22 str. ir 29 str. Atsižvelgiant į tai, jog buvo ribojama jo teisė į skambučius, jis jautė orumo pažeminimą, negalėjo pilnavertiškai bendrauti ir palaikyti ryšių su artimaisiais. Toks ribojimas jam sukėlė dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, negalėdamas paskambinti į psichologų liniją jis kentė psichologines kančias. Teigia, jog dėl patirtų išgyvenimų jam ne kartą teko kreiptis į psichiatrus ir psichologus bei vartoti stiprius psichiką veikiančius medikamentus. Mano, jog BVK nepagrįstai suteikia nelygias teises į skambučius lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų atžvilgiu, kuriems suteikiama teisė neribotai skambinti telefonu.
Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti (b. l. 6–8).
Lukiškių TI-K vadovaujasi BVK 86 str., 102 str., 145 str., BVK II dalimi. Nurodo, jog pareiškėjas nuo 2015-08-28 6 mėn. buvo perkeltas į kalėjimo tipo patalpas ir paskirtas drausmės nuteistųjų grupei, kuriai taikomi BVK 86 str. 1 d. 4 p. reikalavimai, todėl jam suteikta teisė paskambinti telefonu 1 kartą per mėnesį. Nurodo, jog nei vienoje BVK 86 str. dalyje nėra numatyta galimybė skambinti artimiesiems dažniau, o Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo nevykdyti teisės aktų nuostatų ir reikalavimų. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas nenurodo jokių argumentų pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą, nenurodo kuo ji pasireiškė. Pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pažymi, kad pareiškėjas su skundais į Lukiškių TI-K administraciją niekada nesikreipė.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui taikomo ribojimo skambinti telefonu. Pareiškėjo teigimu, toks ribojimas yra nepagrįstas, o BVK nuostatos, nustatančios, jog jam suteikiama teisę tik vieną kartą paskambinti telefonu yra prieštaraujančios Konstitucijai.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie pareiškėją matyti, jog jis nuo 2015-08-28 6 mėn. perkeltas į kalėjimo tipo patalpas drausmės nuteistųjų grupėje. Vadovaujantis BVK 145 str. kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 str. nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. BVK 86 str. 1 d. 4 p. suteikia pareiškėjui teisę vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog Lukiškių TI-K pagrįstai suteikė pareiškėjui teisę paskambinti telefonu 1 kartą per mėnesį, jokių pažeidimų jo atžvilgiu nepadarė, o nevykdyti teisės aktų reikalavimų neturi jokio pagrindo. Sutiktina su Lukiškių TI-K, jog suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, netikslinga šioje byloje vertinti likusias sąlygas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BVK 85 str. 1 d. 5 p., 86 str. 1 d. 4 p. ir 102 str. 1–4 dalys neprieštarauja Konstitucijos 21 str., 22 str. ir 29 str.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2528/2012).
LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos ABTĮ 86 str. 3 d. nuostatos apie būtinumą teismo sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011).
Prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjas grindžia vien lygiateisiškumo principu, tačiau teismas pažymi, jog skirtingiems režimams pagrįstai taikomi skirtingi ribojimai ir jie yra proporcingi režimo griežtumui, kuris nustatomas atsižvelgus į asmens charakteristiką. Įvertinus nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismų praktiką ir tai, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžiamas vien lygiateisiškumo principu, teismui nekyla abejonių dėl BVK 85 str. 1 d. 5 p., 86 str. 1 d. 4 p. ir 102 str. 1–4 dalių neprieštaravimo Konstitucijos 21 str., 22 str. ir 29 str., todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo A. T. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Donatas Vansevičius