Civilinė byla Nr. e2A-452-1043/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00563-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.1.7.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 16 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Albinos Rimdeikaitės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milvinta“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2728-308/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lakedė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Milvinta“ dėl įskaitymo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu, skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milvinta“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lakedė“ dėl nuostolių atlyginimo, baudos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lakedė“ (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė pripažinti 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktą įskaitymą 30 479,00 Eur sumai nepagrįstu ir neteisėtu, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 30 479,00 Eur skolą už atliktus ir perduotus statybos rangos darbus, 6 078,60 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakovė 2019 m. spalio 23 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti ventiliuojamo fasado įrengimo darbus, susijusius su atsakovės savarankiškai vykdoma poilsio namų su gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), statyba bei pastato–valgyklos griovimo projektu, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus darbus sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis. Ieškovė visus sutarties objektu esančius ir papildomus darbus atliko tinkamai ir laiku, juos atsakovei perdavė sutarties 9 punkte nustatyta tvarka, tačiau atsakovė nepasirašė darbų priėmimo–perdavimo akto, tinkamai ir laiku nenurodė darbų trūkumų, bei nesumokėjo ieškovei priklausančias sumas už tinkamai atliktus darbus. Atsakovė 2020 m. liepos 13 d. ieškovei atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad įskaito 30 479,00 Eur reikalavimą iš ieškovei mokėtinos sumos ir sumoka ieškovei tik 21 726,67 Eur sumą. Šis įskaitymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pagal sutarties 11.5 punktą atsakovė ieškovei iki 2020 m. birželio 10 d. turėjo sumokėti 42 995,62 Eur, pagal sutarties 11.9 punktą iki 2020 m. birželio 12 d. privalėjo sumokėti 9 210,05 Eur, bendrą skolos sumą sudarė 52 205,67 Eur. 2020 m. liepos 13 d. atsakovė pervedė ieškovei 21 726,67 Eur ir liko skolinga 30 479,00 Eur. Sutarties 12.2 punkte nurodyta, kad atsakovė vėluodama atlikti mokėjimus pagal sutartyje nurodytą terminą daugiau kaip 3 darbo dienas, moka ieškovei 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo visų sutartyje numatytų darbų vertės be PVM už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant už laikotarpį nuo mokėtinų sumų mokėjimo termino iki jų faktinio mokėjimo dienos, bet ne daugiau kaip 10 procentų nuo sutarties kainos be PVM. Kadangi už ieškovės sutarties pagrindu atliktus darbus atsakovė privalėjo atsiskaityti iki 2020 m. birželio 10 d. ir birželio 12 d., t. y. iki ieškinio pareiškimo vėlavo atsiskaityti atitinkamai 56 ir 54 dienas, atsakovės ieškovei mokėtinus delspinigius sudaro 3 094,56 Eur (už sumą, mokėtiną iki 2020 m. birželio 10 d. – 55,26 × 56) ir 2 984,04 Eur (už sumą mokėtiną iki 2020 m. birželio 12 d. – 55,26 × 54). Ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutiko, nes priešieškiniu realiai yra siekiama antrą kartą įgyti teisę išsireikalauti sumas dėl patirtų nuostolių trūkumams pašalinti, o tai prieštarauja bendriesiems civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo principams.

3.       Atsakovė UAB „Milvinta“ patikslintu priešieškiniu (2021 m. vasario 24 d. DOK-6753) prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 16 412,93 Eur nuostolių atlyginimą (6 095,38+3 801,84+ 6 515,71), bylos nagrinėjimo metu atsakovė šią sumą sumažino iki 12 611,09 Eur, 9 565,21 Eur baudą, 10 330,20 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė dalį darbų atliko nekokybiškai, darbų trūkumų neištaisė, trūkumai iki šiol nėra ištaisyti, ženkliai vėlavo atlikti darbus, dėl ko buvo pažeistos sutarties nuostatos, ir iš ieškovei mokėtinos sumos už atliktus darbus iš dalies buvo išskaičiuotos pinigų sumos, reikalingos pašalinti atliktų darbų trūkumus, netesybos bei patirti nuostoliai dėl darbų atlikimo praleidžiant sutartus terminus. O tai patvirtina, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei. Įskaitytą 30 479,00 Eur sumą sudaro nustatyti darbų defektai, kurių šalinimui numatyta 10 693,00 Eur suma, 6 919,79 Eur suma dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, taip pat 8 615,71 Eur nuostolių atlyginimas dėl pastolių nuomos, bei 4 251,45 Eur delspinigiai dėl darbų vėlavimo. Atsakovė pažymi, kad ieškovė, nesant jokių svarbių ar pateisinamų priežasčių, darbų frontą perėmė tik 2019 m. gruodžio 16 d. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės fasado įrengimo darbų trūkumų pašalinimo išlaidas – 6 095,38 Eur su PVM, išlaidas, susijusias su fasado plovimo darbų ir papildomų fasado plytelių klijavimo priemonių valymu – 3 801,84 Eur be PVM, bei 8 615,71 Eur pastolių nuomos. Kadangi teismo ekspertas S. M. teismo posėdyje patvirtino, jog priešieškiniu prašoma priteisti suma 3 801,84 Eur (ekspertizės akto 52 p.) yra įskaičiuota į 6 095,38 Eur sumą (akto 51 p.), nors šios sumos akte buvo išskirtos kaip atskiros, atsakovė sumažino savo priešieškinio reikalavimus 3 801,84 Eur suma ir atsisakė priteisti šią sumą iš ieškovės, dėl ko galutinė priešieškiniu prašoma suma yra 32 506,5 Eur.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o patikslintą priešieškinį atmetė. Pripažino 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktą 28 610,16 Eur atskaitymą iš ieškovei mokėtinos sumos už atliktus darbus pagal UAB „Lakedė“ ir UAB „Milvinta“ 2019 m. spalio 23 d. sudarytą rangos sutartį nepagrįstu ir neteisėtu. Priteisė iš atsakovės UAB „Milvinta“ ieškovei UAB „Lakedė“ 28 610,16 Eur skolą už atliktus darbus, 480,48 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 29 090,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Atliko priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir ieškovei iš atsakovės priteisė 13 515,74 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priėmė atsakovės atsisakymą priešieškinio dalyje dėl 8 110,36 Eur nuostolių priteisimo iš ieškovės ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Grąžino atsakovei 136,86 Eur sumokėto žyminio mokesčio valstybei.

6.       Teismas nurodė, jog šalių į bylą pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2) (toliau – atliktų darbų aktas), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (Forma Nr. 3) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ieškovė atsakovei el. laišku (duomenys neskelbtini)nusiuntė 2020 m. gegužės 21 d. Prieš tai, 2020 m. gegužės 13 d. ieškovės darbuotojas M. U. atsakovės darbuotojui D. R. nusiuntė fasadų kiekių skaičiavimus. Atsakovė 2020 m. birželio 10 d. atsakyme–pretenzijoje nurodė, jog apie darbų užbaigimą ieškovė atsakovei nepranešė bei nesilaikė sutarties 9.6 punkto reikalavimų, jog atlikti darbai (aktai Forma Nr. 2 ir Nr. 3) patikrinimui siunčiami el. paštais (duomenys neskelbtini) todėl ieškovė pažeidė sutarties nuostatas dėl atliktų darbų perdavimo.

7.       Teismas nurodė, jog sisteminė sutarties 9.1, 9.2 ir 9.4 punktų analizė leidžia daryti išvadą, kad šalių sudarytos sutarties nuostatos reikalavimų pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį turiniui nenustato (forma turi būti rašytinė) bei nedraudžia rangovui pranešti užsakovui apie atliktus ir planuojamus perduoti darbus išsiunčiant užsakovui atliktų darbų aktą Forma Nr. 2, pažymą Forma Nr. 3, taip pat ir galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į sutarties 9.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad atliktų darbų aktą Forma Nr. 2 ir pažymą Forma Nr. 3 rangovas užsakovui privalo pateikti po atliktų darbų kiekio pateikimo, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Sutarties nuostata nedraudžia rangovui atliktų darbų aktą Forma Nr. 2 ir pažymą Forma Nr. 3, kuriuose beje ir nurodomi atliktų ir planuojamų perduoti darbų kiekiai, užsakovui pateikti pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus, ar jų dalį išsiuntimo užsakovui dieną, arba kartu su pranešimu. Šios teismo išvados nepaneigė ir sutarties 9.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad užsakovas per 5 darbo dienas nuo rašytinio rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį gavimo dienos priima tinkamai atliktus darbus, nurodydamas jų priėmimo datą, o esant trūkumams, šalys pasirašo aktą, kuriame nurodyti atliktų darbų trūkumai, ir jų pašalinimo terminai. Užsakovui gavus rangovo siųstą atliktų darbų aktą ir pažymą (Forma Nr. 2 ir Forma Nr. 3), taip pat galutinį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurių išsiuntimas užsakovui nagrinėjamu atveju, prilyginamas ir pranešimui apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį, užsakovas turėjo teisę, vadovaujantis sutarties 9.2 ir 9.4 punktais, pateikti rangovui pastabas (pretenzijas) dėl darbų trūkumų, ir jos turėjo būti pateiktos per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus, ar jų dalį gavimo dienos (nagrinėjamu atveju – per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų akto ir pažymos, galutinio atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto gavimo dienos, kuri, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju sutampa su pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį gavimo diena). Nustačius atliktų darbų trūkumus, darbų trūkumai (defektai) turėjo būti pažymėti aktuose ir nustatoma jų pašalinimo tvarka ir sąlygos (sutarties 9.2 punktas, CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog ieškovė 2020 m. gegužės 13 d. nusiųsdama atsakovei fasadų kiekius, taip pat nusiųsdama atsakovei 2021 m. gegužės 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (Forma Nr. 3) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, tinkamai UAB „Milvinta“ pranešė apie pasirengimą perduoti atliktus darbus.

8.       Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė, išsiųsdama fasadų kiekius, atliktų darbų aktą, pažymą ir galutinį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikė sutarties 9.6 punkto reikalavimų, todėl pažeidė šią sutarties nuostatą. Tačiau, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovės darbuotojas D. R. dėl ieškovės darbuotojo M. U. 2020 m. gegužės 13 d. D. R. el. laišku nusiųstų fasado kiekių atsakė 2020 m. gegužės 14 d., dėl atliktų darbų perdavimo ieškovei atsakė 2020 m. gegužės 27 d., darė išvadą, kad atsakovė ieškovės pranešimą apie atliktus ir planuojamus perduoti pagal sutartį darbus gavo ir šio pažeidimo nelaikė esminiu, sudariusiu kliūtis atsakovei tinkamai ir laiku priimti rangovo pagal sutartį atliktus darbus. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai D. R. ir L. M. parodė, jog visu sutarties vykdymo laikotarpiu D. R. ir L. M. tarpusavyje derino ir sprendė su sutarties vykdymu susijusius klausimus. Teismas darė išvadą, kad D. R. neabejotinai turėjo galimybę ieškovės pranešimą apie atliktus ir planuojamus perduoti darbus persiųsti atsakovės darbuotojui L. M. el. laišku (duomenys neskelbtini)., todėl atsakovė pastabas (pretenzijas) dėl darbų kokybės ir/ar jų kiekio privalėjo pateikti ieškovei iki 2020 m. gegužės 28 d. imtinai (per 5 darbo dienas, sutarties 9.2, 9.4.1 punktai).

9.       Teismas nurodė, jog atsakovė pastabas (pretenzijas) dėl atliktų darbų trūkumų ieškovei pateikė nepraleisdama sutartyje nustatyto 5 darbo dienų termino nuo pranešimo apie planuojamus perduoti darbus gavimo dienos, tačiau teismas, atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. atsakyme atsakovės nurodytas pastabas (fasado valymo darbai, palangių keitimas, pataisytas trijų plokštumų plytelių suvedimas virš pagrindinio įėjimo į pastatą, pašalintos papildomos plytelių klijavimo priemonės), darė išvadą, jog šios pastabos neatitinka sutarties 9.4.2 punkte šalių sutartos sąlygos, kad teikiant pastabas (pretenzijas) turi būti nurodyti konkretūs darbų trūkumai, konkrečiose vietose. Šiuo konkrečiu atveju, darbų trūkumai buvo nurodyti abstrakčiai, neįvardijant fasado plokštumų ir vietų jose, kuriose reikalinga atlikti fasado valymo darbus, nenurodant konkrečių palangių, kurias būtina keisti, nenurodant, kaip pasireiškia trijų plokštumų plytelių suvedimo virš pagrindinio įėjimo į pastatą trūkumas, nenurodant vietų, kuriose būtina pašalinti papildomas klijavimo priemones, nepridėtos fotonuotraukos ar kiti dokumentai, kurių pagrindu rangovas būtų galėjęs spręsti apie konkrečius darbų trūkumus konkrečiose vietose. Įvertinus tai, kad pastabos (pretenzijos) dėl atliktų darbų trūkumų pagal sutarties 9.4.1 punktą turėjo būti pateiktos raštu, darė išvada, jog užsakovas pastabų (pretenzijų) dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkančių sutarties 9.4.2 punkte įtvirtintus reikalavimus, per 5 darbo dienų terminą rangovui nepateikė. Pastabas (pretenzijas) dėl darbų trūkumų atsakovė sukonkretino tik 2020 m. birželio 24 d. pareiškime–pretenzijoje bei nurodė darbų trūkumų ir defektų šalinimo kainą (10 693,00 Eur) ir 10 dienų terminą darbų trūkumams pašalinti.

10.       Atsakovė 2020 m. gegužės 27 d. ieškovei pateiktame atsakyme pastabų (pretenzijų) dėl aktuose nurodytų atliktų darbų kiekių nereiškė, tačiau nurodė, kad baigiamasis aktas bus priimtas tik tada, kai bus pateikta visa priklausanti išpildomoji dokumentacija (kiekių išpildomosios, panaudotų medžiagų deklaracijos, statybos darbų žurnalas ir pan.). Sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad atsiskaitymo dokumentuose rangovas privalo laikytis sutarties dokumentuose išvardintos darbų sudėties, pavadinimų ir eilės numerių bei, užsakovui pareikalavus, pridėti būtinus darbų rūšį ir apimtį patvirtinančius skaičiavimus ir dokumentus, bei statybos produkcijos atitiktį patvirtinančius dokumentus. Ieškovė nurodė, kad išpildomoji dokumentacija, kuri pagal sutarties 8.3 punktą suprantama kaip rangovo darbų vadovo ant fasado brėžinių sužymėti faktiniai atliktų darbų kiekiai ir matmenys, atsakovei buvo pateikta dar prieš 2020 m. gegužės 21 d. atsiunčiant atliktų darbų aktą, pažymą ir galutinį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad išpildomąją dokumentaciją, reikalingą darbų kiekiams apskaičiuoti, ir sąskaitas ieškovė atsakovei išsiuntė el. paštu 2020 m. birželio 3 d., tačiau per 5 darbo dienas, net ir šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 3 d., atsakovė ieškovei pastabų (pretenzijų) dėl konkrečių netikslių aktuose ir pažymoje nurodytų kiekių nepateikė (žr. 2020 m. birželio 10 d. atsakymą pretenziją į 2020 m. birželio 8 d. gautą el. laišką. Ieškovė taip pat nurodė, kad statybos darbų žurnalas bei medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos užsakovui buvo prieinamos visą darbų atlikimo laikotarpį. Teismo nuomone, šią aplinkybę, patvirtina ieškovės į bylą pateikti 2020 m. sausio 24 d. atliktų darbų aktas Nr. 1, 2020 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktas Nr. 2, 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 3 ir pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, iš kurių matyti, kad rangovo pagal sutartį atlikti darbai, kurių pavadinimai yra analogiški nurodytiems 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų akte Nr. 4, užsakovo buvo priimti ir apmokėti dar iki 2021 m. gegužės 21 d. atliktų darbų akto Nr. 4 atsakovei pateikimo. Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė, priimdama ieškovės pagal sutartį atliktus darbus 2020 m. sausio 24 d. atliktų darbų aktu Nr. 1, 2020 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktu Nr. 2, 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų aktu Nr. 3, su statybos darbų žurnalu ir medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijomis neabejotinai buvo susipažinusi, o tai patvirtina, kad šie ir kiti dokumentai atsakovei buvo prieinami visu darbų atlikimo laikotarpiu ir darbus baigus. Todėl tai, kad statybos darbų žurnalą ir medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas ieškovė atsakovei perdavė pasirašytinai 2020 m. rugpjūčio 11 d. (tai patvirtina 2020 m. rugpjūčio 11 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, negalėjo būti pagrindu atsisakyti priimti rangovo pagal sutartį atliktus darbus pagal pateiktus 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 4, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4, ir baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą.

11.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė (užsakovas) pastabų (pretenzijų) ieškovei (rangovui) dėl pagal sutartį atliktų rangos darbų trūkumų ir jų kiekių tinkamai, kaip to reikalauja sutarties 9.4.1–9.4.3 punktų nuostatos, nepareiškė, darė išvadą, jog ieškovė, vadovaudamasi sutarties 9.5 punkto nuostata, pagrįstai laikė, kad sutartinis darbas yra atliktas, atliktų darbų aktas ir galutinis atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra neginčytinai pasirašytas vienašališkai rangovo (pasirašymo data yra penkta darbo diena nuo akto pateikimo atsakovei – 2020 m. gegužės 28 d.). Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti įstatyme numatytas išimtis, kuomet užsakovas turi teisę atsisakyti priimti perduodamus darbo rezultatus, šioje byloje nebuvo nustatyta.

12.       Teismas darė išvadą, kad atsakovė pažeidė įstatymo ir sutarties nustatytą užsakovo pareigą priimti atliktus darbus pagal ieškovės pateiktus aktus ir pažymą. Teismas ieškovės atsakovei pateiktus 2021 m. gegužės 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (Forma Nr. 3) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą vertino kaip rangovo (ieškovės) pasirašytus vienašališkai ir konstatavo, kad ieškovės vienašališkai pasirašyti aktai sukėlė atsakovei prievolę sumokėti 52 205,67 Eur sumą už atliktus darbus. Šalių sudarytos sutarties 9.2 punkto nuostata, negali būti aiškinama kaip suteikianti užsakovui neproporcingą bei nepagrįstą pranašumą ir teisę nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą, bei apmokėjimą už tinkamai atliktus darbus, nes toks aiškinimo rezultatas reikštų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu, be to, prieštarautų CK 6.662 straipsnio 1 dalies nuostatoms, statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos imperatyvui, juo labiau, kad pastabų (pretenzijų) dėl atliktų darbų atsakovė tinkamai, kaip to reikalauja sutarties 9.4 punkto nuostatos, ieškovei nepateikė. Ieškovė aptariamų vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo aktų pagrindu įgijo teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį, o atsakovė turėjo teisę šiuos aktus ginčyti. Tačiau šia teise užsakovas (atsakovė) nepasinaudojo.

13.       Dėl atsakovės atlikto defektų šalinimo išlaidų įskaitymo teisėtumo ir patikslinto priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolius, susijusius su atliktų darbų trūkumų šalinimu, teismas nurodė, jog atsakovės nurodoma darbų trūkumų ir defektų šalinimo suma kito, nors darbų trūkumai visais atvejais nurodomi iš esmės analogiški. Atsakovė, reikalaudama priteisti iš ieškovės 6 095,39 Eur darbų trūkumų ir defektų šalinimo sumą, šį savo reikalavimą grindė teismo eksperto S. M. teismo ekspertizės akte Nr. 21-05 nurodytais rangovo pagal sutartį atliktų darbų trūkumais ir jų šalinimo kaštais, o priešieškinio reikalavimą dėl darbų trūkumų ir defektų šalinimo išlaidų sumažindama nuo 12 105,74 Eur iki 6 095,39 Eur, 2020 m. liepos 13 d. atlikto 4 597,62 Eur (su PVM) (10 693,00 Eur - 6 095,38 Eur) nuostolių įskaitymo dėl darbų trūkumų ir defektų šalinimo pagrįstumo neįrodinėjo. Teismas darė išvadą, kad 4 597,62 Eur, atskaityti atsakovės iš ieškovės reikalaujamos už pagal sutartį atliktus darbus sumokėti sumos, 2020 m. liepos 13 d. atsakovės pranešimu ieškovei buvo atskaityti nepagrįstai, dėl ko 2020 m. liepos 13 d. atsakovės atliktas atskaitymas 4 597,62 Eur (su PVM) sumai pripažino nepagrįstu ir neteisėtu (CK 6.658 straipsnio 5 dalis).

14.       Dėl dulkių nuvalymo nuo balkonų apačių, fasado nuvalymo, kitų smulkių defektų pašalinimo išlaidų teismas vertino ne tik ekspertizės išvadoje ir teismo ekspertizės akte pateiktas išvadas apie įprastai tokio pobūdžio fasado įrengimo darbams keliamus reikalavimus, tačiau ir tai, koks buvo šalių susitarimas šiuo klausimu sudarant sutartį, ar šis klausimas iš viso buvo apspręstas šalių sudaryta sutartimi, koks buvo šalių elgesys viso sutarties vykdymo laikotarpiu, ar šalys tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą (CK 6.691 straipsnis), įgalinančią maksimaliai išvengti galimų nuostolių vykdant sutartį, ginčų dėl darbų atlikimo. Šalių sudarytos sutarties priede – sąmatoje, kuri laikoma sudėtine sutarties dalimi, fasado valymo darbai atskirai nėra aptarti. Atsakovė (užsakovas) nepateikė teismui įrodymų, jog ji pareiškė ieškovei pastabas (pretenzijas) dėl šiuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų, kaip tai numatyta sutarties 9.4 punkte. Priešingai, atliktų darbų akte Nr. 1 ir atliktų darbų akte Nr. 2 nurodytus darbus atsakovė apmokėjo, todėl teismas daro tikėtiną išvadą, kad šiuose aktuose nurodyti darbai pagal sutartį buvo atlikti tinkamai, be trūkumų, ir atsakovės priimti. Teismas darė išvadą, jog dėl likusių darbų (sutarties priede (Sąmatoje) nurodytų kaip „Akmens masės plytelių įrengimas (kabliukais)“ ir „Akmens masės plytelių įrengimas (klijuojama)“), nurodytų 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų akte Nr. 4 ir pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4, atsakovės keliamos pretenzijos dėl dulkių nuo balkonų apačių nenuvalymo ir fasado nenuvalymo yra nepagrįstos ir neįrodytos, nes užsakovas negali kelti skirtingų reikalavimų ta pačia sutartimi sutartų darbų, atliekamų skirtingais etapais, atlikimui. Ieškovės pagal sutartį atlikti darbai (sutarties priede (Sąmatoje) nurodyti kaip „Akmens masės plytelių įrengimas (kabliukais)“ ir „Akmens masės plytelių įrengimas (klijuojama)“) buvo atlikti be trūkumų, dėl ko atsakovės reikalavimas priteisti šio tariamo trūkumo šalinimo 3 786,12 Eur (be PVM) išlaidas (147,14 Eur + 3 638,98 Eur) bei šiai sumai 2020 m. liepos 13 d. atliktas atskaitymas (CK 6.658 straipsnio 5 punktas) iš ieškovei mokėtinos sumos yra nepagrįsti ir neteisėti.

15.       Dėl teismo ekspertizės akte nurodytų 0,18 Eur plytelių siūlių išvalymo išlaidų ir 1,12 Eur metalinių konstrukcijų smulkių paviršių dažymo išlaidų atsakovė pastabų (pretenzijų) dėl šių teismo eksperto S. M. nurodytų darbų trūkumų sutartyje nustatyta tvarka tinkamai ieškovei nepateikė. Tiek 2.4 buto dideliame balkone tarp plytelių išlindę klijai bei mažesniame balkone viduje tarp dviejų plytelių esanti nenudažyta metalinio vidinio profilio dalis neabejotinai buvo pastebimi atliktų darbų perdavimo–priėmimo metu, t. y. yra akivaizdūs trūkumai, todėl atsakovė, nepareiškusi pastabų (pretenzijų) ieškovei dėl šių darbų trūkumų sutartyje nustatyta tvarka, netenka teisės remtis šių trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas pažymėjo, kad nors teismo ekspertizės akte nurodyta, kad profiliai, ant kurių kabinamos plytelės, ir kurie matosi pro plytelių siūles, turi būti apdailinti vienodai, t. y. jų spalva žiūrint į plytelių tarpą neturi akivaizdžiai skirtis, teismui nėra aišku, kuo remiantis teismo ekspertas S. M. akte konstatavo, jog minimas profilis turėjo būti nudažytas, ir tai yra darbo trūkumas. Į bylą atsakovė nepateikė duomenų, jog ieškovė, atlikdama fasado įrengimo darbus pagal sutartį, įsipareigojo profilius nudažyti, tokio pobūdžio darbas nėra nurodytas sutarties priede (Sąmatoje). Teismo nuomone, šis teismo eksperto S. M. nurodytas trūkumas dėl profilio nudažymo laikomas nepagrįstu ir neįrodytu. Teismas darė išvadą, kad 3 787,42 Eur (be PVM) (4 582,78 Eur su PVM) (0,18 Eur + 1,12 Eur + 147,14 Eur + 3 638,98 Eur), atskaityti atsakovės iš ieškovės reikalaujamos už pagal sutartį atliktus darbus sumokėti sumos, 2020 m. liepos 13 d. atsakovės pranešimu ieškovei buvo atskaityti nepagrįstai, dėl ko 2020 m. liepos 13 d. atsakovės atliktas atskaitymas 3 787,42 Eur (be PVM) (4582,78 Eur su PVM) sumai pripažino nepagrįstu ir neteisėtu, o atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo netenkino.

16.       Dėl palangių įrengimo, plytelių kampų suvedimo, angokraščių plytelių įrengimo defektų pašalinimo ir dulkių nuvalymo nuo vamzdžių išlaidų, teismas nurodė, jog atsakovės ieškovei 2020 m. gegužės 27 d. el. laiške ir 2020 m. birželio 24 d. pareiškimas–pretenzija neatitinka sutarties 9.4 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. pateiktos netinkamai. Nėra aišku, dėl kokių palangių įrengimo trūkumų ir kurios konkrečiai palangės turėjo būti pakeistos, kodėl dėl netinkamo palangių pritvirtinimo (turėtų būti priklijuotos arba prisuktos), defekto šalinimo kainą sudaro 4 266,33 Eur (142,56 bėginiai metrai po 29,92 Eur/m). Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti ieškovės darbuotojas V. M. ir atsakovės techninis prižiūrėtojas D. R. paaiškino, kad palangių lankstiniai iš skardos ir palangių įrengimo mazgas šalių buvo suderinti. Atsakovės darbuotojas D. R. nurodė, kad palangės nebuvo prisuktos varžteliais, kurie buvo pažymėti šalių suderintame palangių įrengimo mazge, todėl nesuprantama, kodėl 2020 m. birželio 24 d. pareiškime–pretenzijoje palangių trūkumo dėl netinkamo jų pritvirtinimo (prisukimo) kaina nurodoma 29,92 Eur už metrą, o ne varžtelio prisukimo kaina. Atsakovės keliamos pretenzijos dėl netinkamo palangių pritvirtinimo yra nepagrįstos ir neįrodytos, nes užsakovas negali kelti skirtingų reikalavimų ta pačia sutartimi sutartų ir suderintų darbų, atliekamų skirtingais etapais, atlikimui. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nepareiškusi pastabų (pretenzijų) ieškovei dėl šių darbų trūkumų sutartyje nustatyta tvarka, neteko teisės remtis šių trūkumų faktu, jei jis ir būtų nustatytas (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad 1 250,08 Eur (be PVM) (1 512,60 Eur su PVM) (1 195,57 Eur + 23,38 Eur + 15,59 Eur + 152,54), atskaityti atsakovės iš ieškovės reikalaujamos už pagal sutartį atliktus darbus sumokėti sumos, 2020 m. liepos 13 d. atsakovės pranešimu ieškovei buvo atskaityti nepagrįstai, dėl ko 2020 m. liepos 13 d. atsakovės atliktą atskaitymą 1 250,08 Eur (be PVM) (1512,60 Eur su PVM) sumai pripažino nepagrįstu ir neteisėtu, o atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas šiai sumai netenkino.

17.       Dėl atsakovės reikalavimo priteisti baudą, teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovė nutraukė sutartį dėl 13.1.1-13.1.3 punktuose nurodytų priežasčių ar vienašališkai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį. Teismas konstatavo, jog ieškovė darbus pagal sutartį atliko ir juos tinkamai perdavė atsakovei, todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 9 565,21 Eur baudą yra neįrodytas ir netenkinamas.

18.       Dėl atsakovės atlikto įskaitymo dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių teisėtumo, teismas nurodė, jog atsakovės pozicija dėl kiekių skaičiavimo yra nenuosekli, kadangi didžiąją dalį darbų kiekių atsakovė skaičiuoja pagal sutartyje nustatytą metodologiją (kiekius apskaičiuojant pagal galutines apdailos medžiagos išorinius matmenis) ir jų neginčija, o likusius – atsakovės ginčijamus kiekius – pagal savo sugalvotą metodologiją. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus darė išvadą, jog atsakovė, nepateikdama teismui detalių matavimų ir jų pagrindu atliktų skaičiavimų dėl atsakovės ginčijamų ieškovės nurodytų pagal sutartį atliktų darbų ir medžiagų kiekių, neįrodė 2020 m. liepos 13 d. UAB „Milvinta“ atlikto atskaitymo 6 919,79 Eur sumai dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, pagrįstumo ir teisėtumo, todėl 2020 m. liepos 13 d. atsakovės atliktą atskaitymą 6 919,79 Eur sumai pripažino nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas spręsdamas dėl atsakovės ginčijamų ieškovės nurodomų pagal sutartį atliktų darbų ir medžiagų kiekių, eksperto N. B. ekspertizės išvadoje ir teismo eksperto S. M. teismo ekspertizės akte nurodytomis išvadomis dėl šių darbų kiekių nesivadovavo, nes išvados minimuose aktuose pateiktos neatlikus detalių matavimų ir skaičiavimų, pagal sutartyje nustatytą metodologiją. Be to, atsakovė pastabų (pretenzijų) dėl per didelių, atsakovės nuomone, darbų ir medžiagų kiekių, sutarties 9.4 punkte nustatyta tvarka, tinkamai ieškovei nepareiškė.

19.       Dėl atsakovės atlikto delspinigių atskaitymo teisėtumo ir reikalavimo priteisti delspinigius, teismas nurodė, jog išanalizavus ir įvertinus šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų D. R., L. M., V. M. ir M. U. parodymus, teismas darė išvadą, jog pavėluotą darbų pagal sutartį atlikimą lėmė tiek ieškovės, tiek ir atsakovės veiksmai. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad darbų atlikimo pagal sutartį terminas galėjo būti keičiamas tik rašytiniu šalių susitarimu (sutarties 20.6 punktas). Vadovaujantis sutarties 4.4 punktu, ieškovė, esant šiame punkte nurodytoms sąlygoms, turėjo teisę prašyti, kad atsakovė pratęstų darbų atlikimo terminą, ir šis sutarimas turėjo būti rašytinis bei šalių pasirašytas. Toks rašytinis šalių susitarimas į bylą nebuvo pateiktas, todėl ieškovė praleido sutartimi nustatytą prievolės įvykdymo terminą. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir argumentus, darė išvadą, kad 1 153,62 Eur (be PVM) delspinigiai, atskaityti atsakovės iš ieškovės reikalaujamos už pagal sutartį atliktus darbus sumokėti sumos, 2020 m. liepos 13 d. atsakovės pranešimu ieškovei buvo atskaityti pagrįstai, o likusi 9 176,58 Eur suma iš atskaitytų 10 330,20 Eur (10 330,20 Eur – 1 153,62 Eur) atskaityta nepagrįstai, dėl ko 2020 m. liepos 13 d. atsakovės atliktą atskaitymą 9 176,58 Eur (be PVM) sumai pripažino nepagrįstu ir neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad 1 153,62 Eur (be PVM) delspinigių sumą atsakovė jau yra atskaičiusi iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos, likusioje dalyje 9 176,58 Eur delspinigių atskaitymą teismas pripažino nepagrįstu ir neteisėtu, todėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo 10 330,20 Eur netenkino.

20.       Dėl atsakovės atlikto nuostolių dėl pastolių nuomos atskaitymo teisėtumo ir reikalavimo priteisti nuostolius už pastolių nuomą, teismas nurodė, jog šalys sutartimi buvo susitarusios, jog pastolius objekte pastatys ieškovė, pastolių kaina nurodyta sutarties priede Nr. 1 (Sąmata). Ieškovei darbus atlikus pavėluotai (turėjo atlikti iki 2020 m. kovo 31 d., o baigė 2020 m. gegužės 28 d.), atsakovė dėl pastolių nuomos laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki gegužės 28 d. patyrė nuostolius. Atsakovė dėl užsitęsusių darbų gali reikalauti atlyginti nuostolius, susidariusius dėl pastolių nuomos 2020 m. balandžio–gegužės mėnesiais. Pastolių demontavimo, transportavimo išlaidos negali būti vertinamos kaip nuostoliai, patirti dėl užsitęsusių ieškovės darbų, nes užsitęsę darbai sąlygoja tik nuomos mokesčio, bet ne demontavimo, transportavimo išlaidų, padidėjimą. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki gegužės 5 d. dėl pastolių nuomos patyrė 1 430,44 Eur išlaidų (775,71 Eur + 495,72 Eur + 159,01 Eur). Teismui konstatavus, jog darbai užsitęsė dėl abiejų šalių kaltės, šios išlaidas šalims padalijo pusiau, po 715,22 Eur. Teismas pripažino, jog 715,22 Eur (be PVM) nuostoliai dėl pastolių nuomos 2020 m. liepos 13 d. atsakovės pranešimu buvo atskaityti pagrįstai, o likusi 7 900,49 Eur suma iš atskaitytų 8 615,71 Eur (8 615,71 Eur – 715,22 Eur) atskaityta nepagrįstai, dėl ko 2020 m. liepos 13 d. atsakovės atliktą atskaitymą 7 900,49 Eur (be PVM) nuostolių dėl pastolių nuomos sumai pripažino nepagrįstu ir neteisėtu.

21.       Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti įskaitymą neteisėtu ir priteisti skolą už atliktus darbus, teismas nurodė, jog konstatavus, kad atsakovės 2020 m. liepos 13 d. atliktas atskaitymas iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos 1 153,62 Eur delspinigių sumai ir 715,22 Eur nuostolių dėl pastolių nuomos sumai yra pagrįstas, likusioje 28 610,16 Eur dalyje (30 479,00 Eur – 1 153,62 Eur – 715,22 Eur) atskaitymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, pripažįstant 2020 m. liepos 13 d. atsakovės atliktą įskaitymą 28 610,16 Eur sumai nepagrįstu ir neteisėtu, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 28 610,16 Eur skolą už atliktus ir perduotus statybos rangos darbus.

22.       Ieškovės reikalavimą priteisti 6 078,60 Eur delspinigius tenkino iš dalies. Ieškovė pagal sutartį atliktus darbus galutiniu atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu vienašališkai ieškovės, atsakovei perdavė 2020 m. gegužės 28 d. Pagal sutarties 11.5 punktą, atsakovė ieškovei iki 2020 m. birželio 10 d. turėjo sumokėti 42 995,62 Eur, pagal sutarties 11.9 punktą – iki 2020 m. birželio 12 d. privalėjo sumokėti 9 210, 05 Eur (bendrą skolos suma 52 205,67 Eur). Teismui konstatavus, kad 2020 m. liepos 13 d. atsakovės atliktas įskaitymas 28 610,16 Eur sumai yra nepagrįstas ir neteisėtas, tenkinant ieškovės reikalavimą dėl 28 610,16 Eur skolos už atliktus ir perduotus statybos rangos darbus iš atsakovės priteisimo, laikė, kad atsakovės skolą ieškovei už atliktus darbus sudaro 28 610,16 Eur. Teismas šalių sutarties 12.2 punkte sutartas netesybas, skaičiuojamas nuo visų sutartyje numatytų darbų vertės (184 201,13 Eur (be PVM) (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 20) sumažino ir delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 5 d. skaičiavo nuo atsakovės laiku nesumokėtos 28 610,16 Eur sumos: 28 610,16 Eur (be PVM) x 0,03 proc. = 8,58 Eur/dieną x 56 dienos = 480,48 Eur. Ieškovės nurodytas delspinigių skaičiavimo būdas, kai už laiku nesumokėtą skolą delspinigiai skaičiuojami du kartus, teismo nuomone, yra neteisingas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 480,48 Eur delspinigius.

23.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės iš viso 27 405,82 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Byloje ieškovės pareikšti materialiniai reikalavimai patenkinti 80 proc., o atsakovės patikslintas priešieškinis atmestas. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir atsižvelgdamas į patenkintų ieškovo reikalavimų dalį nustatė, kad atlygintinos bylinėjimosi išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos sudarytų 21 924,68 Eur (27 405,82x 0,80). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, į ginčo sumos dydį (ieškinio suma – 36 557,60 Eur, priešieškinio suma – 40 616, 86 Eur), kad nauju bylos nagrinėjimu Varėnos rūmuose nebuvo sprendžiami nauji klausimai, į advokato darbo laiko sąnaudas, į teiktų į bylą procesinių dokumentų apimtį, taip pat į tai, kad kai kuriuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose dalinai buvo atkartojamos ankstesniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, bei atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą, pagrįstomis ir protingomis laikė 15 000,00 Eur ieškovės už advokato teisinę pagalbą patirtas išlaidas. Ieškovei iš atsakovės taip priteisė 80 proc. išlaidų, sumokėtų už eksperto S. M. dalyvavimą teismo posėdyje ir už eksperto S. M. dalyvavimą teismo posėdyje sumokėtą 484,00 Eur, iš viso ieškovei iš atsakovės priteisė 387,20 Eur, bei priteisė ieškovei iš atsakovės 654,54 Eur žyminį mokestį ((28 610,16 Eur + 480,48 Eur) x 3 proc. x 80 proc.).

24.       Teismas spręsdamas atsakovės prašomų priteisti 10 618 Eur išlaidų už advokato ir advokatų padėjėjų teisinę pagalbą dydžio pagrįstumo, atsižvelgė į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, į ginčo sumos dydį, sprendžiami klausimai nėra nauji, į advokato darbo laiko sąnaudas, į pateiktų procesinių dokumentų apimtį (kai kurie dokumentai buvo mažos apimties), taip pat į tai, kad kai kuriuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose dalinai buvo atkartojamos ankstesniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, pagrįstomis ir protingomis laikė 9 000 Eur atsakovės už advokato ir jo padėjėjų teisinę pagalbą patirtas išlaidas, kurių 20 proc., atsižvelgiant į patenkinto ieškinio dalį (80 proc.), kas sudarė 1 800 Eur, kuriuos priteisė iš ieškovės atsakovės naudai. Atsakovei iš ieškovės taip priteisė 20 proc. išlaidų – 726 Eur už teismo ekspertizę. Iš viso atsakovei priteisė 2 526 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atlikęs priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisė 13 515,74 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (16 041,74 Eur – 2 526 Eur).

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

25.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Milvinta“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas ir priešieškinis atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš ieškovės 2 027 Eur ir visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimu yra visiškai nukrypta nuo kasacinio ir apeliacinių teismų suformuotos teisminės praktikos analogiškų ginčų atvejais. Nors teismui ji buvo pacituota, teismas sukūrė naują precedentą, kurio esmė ta, kad be jokios objektyvios priežasties galima atsisakyti tarp verslininkų sudarytos sutarties vykdymo ir už tai atsakomybė nėra taikoma. 

25.2.       Teismas pažeidė sprendimo paskelbimo reikalavimus, t. y. 2022 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje buvo užbaigtas bylos nagrinėjimas. Teismas nutartimi teismo sprendimo paskelbimą atidėjo 2022 m. lapkričio 24 d., tačiau sprendimas paskelbtas nebuvo nei lapkričio 24 d., nei visą po to einančią savaitę. Teismas nenurodė sprendimo nepaskelbimo priežasčių, taip pat neatidėjo sprendimo paskelbimo datos. Nors EPP buvo rodoma, kad byla išnagrinėta, tačiau raštinės darbuotojos nurodė, kad sprendimas nėra įkeltas ir rezultato negali pasakyti. Nors sprendime nurodoma data 2022 m. lapkričio 24 d., tačiau pats sprendimas byloje buvo įkeltas ir jo turinys tapo žinomas atsakovei tik 2022 m. lapkričio 30 d., ką patvirtina EPP sistemos duomenys.

25.3.       Teismo sprendimo motyvai ir išvados leidžia daryti išvadą, jog byla yra išnagrinėta tendencingai, šališko ir suinteresuoto bylos baigtimi teismo, dėl ko toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu. Kadangi ši byla buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teismui panaikinus anksčiau priimtą apylinkės teismo sprendimą būtent dėl apylinkės teismo šališkumo, dėl ko byla buvo perduota nagrinėti Varėnos rūmams, ir šios bylos nagrinėjimas antrą kartą teisme vyko palyginti trumpai, teismas jokių klausimų byloje šalims neuždavinėjo, todėl įtarti teismo suinteresuotumu nebuvo pagrindo. Tačiau teismo sprendimo tendencingumas, akivaizdžiai netinkamas teisės normų aiškinimas, sunkiai paaiškinamas įrodymų vertinimas, liudija apie itin didelį teismo šališkumą ir teismo sprendimo nepagrįstumą.

25.4.       Byloje labai svarbios rangos sutarties nuostatos, kuriose įtvirtinti šalių įsipareigojimai bei kitos aktualios rangos sutarties nuostatos, įtvirtintos 1.1, 1.2, 2.2, 4.1, 2.2,4.3, 5.3, 7.2, 7.3, 9,9.2, 9.3, 11.2, 11.7, 11.1, 13.4 (bauda), 14.1.1, 20.2 (pakeitimai tik raštu) punktuose, kurių visumos teismas nepaisė. Teismo bandymas sutarties sąlygas aiškinti kitaip nei šalys susitarė, negali būti pateisinamas. Visiškai nepagrista, tendencinga teismo sprendimo išvada, jog atsakovės pareikštos pretenzijos ieškovei neatitinka sutarties sąlygų, kad teikiant pastabas (pretenzijas) neva nebuvo nurodyti konkretūs darbų trūkumai. Teismo argumentai, jog šalių sudarytos sutarties 9.2 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad sutarties ir/arba normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų neatitinkantys darbai nepriimami ir už juos nemokama, kol nebus pašalinti akte nurodyti trūkumai, negali būti aiškinama kaip suteikianti užsakovui neproporcingą bei nepagrįstą pranašumą ir teisę nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą bei apmokėjimą už tinkamai atliktus darbus, yra visiškai nepagrįsti, nesąžiningi ir pažeidžiantys šalių įsipareigojimus. Atsakovės atstovas ir liudytojai L. M. ir D. R., patvirtino, kad darbų kaina rangos sutartyje buvo didesnė nei tuo metu rinkoje egzistuojanti darbų vertė, dėl ko buvo numatyti sutarties įvykdymo terminai, netesybos už jų pažeidimą, bei atsakovė tikėjosi kokybiško ir savalaikio darbų atlikimo, ko nebuvo, nes darbai buvo baigti 2020 m. gegužės 13 d.

25.5.       Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad rangos sutartis neva nebuvo įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės. Nors ieškovė įvairiais būdais bandė teismą įtikinti, jog atsakovė pagal sutartį atliko kažką ne taip, tikslu paneigti savo kaltę, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teismas sprendime neteisingai vertino pranešimo apie darbų užbaigimą formos reikalavimus ir šio pranešimo pateikimo aplinkybes. Atsakovė tinkamai ir laiku pareiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų, pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą, todėl teismo išvada, kad teismas ieškovės atsakovei pateiktus 2021 m. gegužės 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (Forma Nr. 3) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą vertina kaip rangovo (ieškovės) pasirašytus vienašališkai ir konstatuoja, kad ieškovės vienašališkai pasirašyti aktai sukelia atsakovei prievolę sumokėti 52 205,67 Eur sumą už atliktus darbus, yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos duomenims.

25.6.       Teismas netinkamai ir tendencingai aiškino byloje sutarties 9 p. nuostatas, kuriose įtvirtinti šalių įsipareigojimai, darbų perdavimo reikalavimai. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė netinkamai pareiškė pretenzijas dėl darbų trūkumų. Ieškovė 2020 m. gegužės 21 d. el. pranešimu atsiuntė atliktų darbų aktą ir galutinį priėmimo-perdavimo aktą, nepridedant jokios išpildomosios dokumentacijos (panaudotų medžiagų deklaracijų, statybos darbų žurnalų, panaudotų medžiagų deklaracijų ir 1.1.), kurie yra būtini nustatant tiek medžiagų kiekius, tiek atliktų darbų tinkamumą. Ieškovė nepridėjo šių dokumentų ir apžiūrėjus ieškovės darbus buvo nustatyta, kad dalis darbų buvo atlikti netinkamai bei darbai iki galo nėra baigti, todėl atsakovė gegužės 27 d., t. y. praėjus 4 darbo dienoms nuo ieškovės elektroninio pranešimo gavimo, pateikė ieškovei konkrečias pretenzijas dėl trūkstamų dokumentų pateikimo ir atliktų darbų trūkumų. Šios pretenzijos atitiko sutarties 9.4 p. nuostatas. Ieškovė tik 2020 m. birželio 3 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu perdavė atsakovei dalį atliktų darbų išpildomosios dokumentacijos, bei dalį dokumentų atsiuntė 2020 m. birželio 3 d. el. laišku, visiškai nekreipiant dėmesio į pareikštas pretenzijas ir nesiekiant bendradarbiauti su atsakove, nurodant, kad darbai yra neva baigti, ir terminas pateikti pretenzijoms neva buvo praleistas, dėl ko laikytina, kad darbai atlikti tinkamai, kas akivaizdžiai neatitiko tikrovės. 2020 m. birželio 24 d. pareiškime–pretenzijoje atsakovė pakartotinai nurodė ieškovei tas pačias pastabas ir trūkumus, tik jau paskaičiuojant patirtus nuostolius – darbų trūkumų ir defektų šalinimo kainą (10 693,00 Eur) ir papildomai suteikė 10 dienų terminą darbų trūkumams pašalinti. Todėl teismas visiškai neteisingai vertino šią pretenziją.

25.7.       Teismas ignoravo CK 6.662 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, reglamentuojančią darbų priėmimą. Ieškovei atsisakant taisyti darbų trūkumus bei padengti netesybas, atsakovė kreipėsi pagalbos į advokatę, kuri teikė ne vieną pretenziją ieškovei ir patarė vadovaujantis CK 6.662 straipsniu kreiptis i teismo ekspertą dėl darbų trūkumų nustatymo ir nuostolių paskaičiavimo, kas ir buvo padaryta. 2020 m. birželio 24 d. pareiškimu–pretenzija kreipėsi atsakovės atstovė kreipėsi į ieškovę, nurodant atliktų darbų trūkumus, defektų šalinimo kaštus, paskaičiavimus dėl patirtų tiesioginių nuostolių dėl vėlavimo, delspinigių, užsitęsusios pastolių nuomos. Raštu buvo prašoma per nustatytą terminą pašalinti nurodomus trūkumus, bei paaiškinama, kad nepašalinus trūkumų ir kitų veiksmų, užsakovas išskaičiuos iš mokėtinos sumos 30 479 Eur pagal CK ir rangos sutarties sąlygas.

25.8.       Ieškovės pateiktame galutiniame darbu priėmimo–perdavimo akte buvo nurodyti didesni ieškovės atliktų darbų kiekiai nei faktiškai ieškovė atliko, dėl ko buvo reikalinga suderinti ieškovės faktiškai atliktų darbų kiekius, koreguojant galutinį aktą. Dėl to atsakovė negalėjo pasirašyti ieškovės pateikto akto net ir su pastabomis, nes ieškovė ne tik dalį darbų atliko netinkamai, bet ir neteisingai nurodė atliktų darbų bei panaudotų medžiagų kiekius.

25.9.       Teismas panaikindamas įskaitymą, visiškai neteisingai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo LAT praktikos, kuria išaiškintas įskaitymo institutas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla.

25.10.       Teismas netinkamai vertino teismo eksperto N. B. ekspertizės išvadą, bei netinkamai vertino ir teismo nutarties pagrindu paskirtos ekspertizės – teismo eksperto profesoriaus S. M. ekspertizės išvadas, kuriose taip pat neginčytinai nustatyti ieškovės atliktų darbų defektai. Nors eksperto N. B. akte yra paskaičiuota didesnė defektų šalinimo kaina, tačiau ir teismo eksperto S. M. ekspertizės aktu nustatyta, kad darbų trūkumų pašalinimo kaina yra 6 095,38 Eur su PVM, ko pasekoje ieškovė reikalauja per daug 3 196,36 Eur sumos dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, viso 9 291,74 Eur, todėl atliktas įskaitymas vien dėl trūkumų nustatymo yra teisingas. Tai, kad teismo ekspertai skirtingai paskaičiavo defektų šalinimo kaštus nedaro darbų trūkumų nepagrįstais.

25.11.       Atsakovė nesutinka su sprendimo motyvais dėl dulkių nuvalymo nuo balkonų apačių, fasado nuvalymo, kitų smulkių defektų pašalinimo išlaidų. Teismas bandydamas paneigti abiejų ekspertų išvadas ir ieškoti priežasčių pateisinti ieškovės veiksmus nenuvalant fasado plytelių atliktų darbų, dar sugebėjo motyvuoti ir nurodyti, kad šalių sudarytos sutarties priede – Sąmatoje, kuri laikoma sudėtine sutarties dalimi, fasado valymo darbai atskirai nėra aptarti, todėl pagal teismo samprotavimą, rangovas plyteles galėjo palikti nenuvalytas. Aplinkybę, kad fasadas yra užterštas ieškovės darbų atlikimo metu yra įrodyta tiek ekspertizių išvadomis, tiek kitais bylos duomenimis, todėl neginčytinai ieškovei tenka pareiga perduoti švarų fasadą. Net D. R. 2020 m. gegužės 27 d. el. laiške ieškovei nurodoma, kad reikia pabaigti fasado valymo darbus, be to ieškovės liudytojas M. patvirtino, kad buvo prašyta nuvalyti fasadą. Teismas neteisingai vertina dalinius darbų atlikimo aktus. Ta aplinkybė, kad dalis fasado darbų buvo įrengta, jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė fasadą buvo nuvaliusi, ar susukusi varžtelius.

25.12.       Nepagrįsta teismo išvada dėl palaušių įrengimo, plytelių kampu suvedimo, angokraščių plytelių įrengimo defektų pašalinimo ir dulkių nuvalymo nuo vamzdžių išlaidų. Ekspertizių aktais nustatyta, kad palangės pritvirtintos netinkamai, nesaugiai ir t.t. ir jokių kitų duomenų byloje nėra. Ieškovė buvo įsipareigojusi visas palanges pritvirtinti varžteliais, kurie buvo pažymėti šalių suderintame palangių įrengimo mazge, kas yra fiksuota šalių siunčiamuose el. laiškuose, todėl teismo bandymas pateisinti ieškovės veiksmus dėl darbo neįvykdymo, gali būti paaiškinami tik teismo suinteresuotumu. Teismas kritikuodamas teismo ekspertų išvadas, ne tik, kad nevertino specialių žinių, kurių niekas nepaneigė, bet sugebėjo sprendime pasisakyti, kad šalys kitaip buvo suderinę sprendinius, nei byloje pateikti rašytiniai brėžiniai ir sprendimai. Ta aplinkybė, kad darbų eigoje nebuvo sukami varžteliai į palanges neatleidžia rangovo pareigos darbus įvykdyti pagal raštu suderintus sprendinius.

25.13.       Ieškovė pagal sutarties 1.2 p. įsipareigojo atlikti darbus, kurie nėra įtraukti į sutarties Priedą Nr. 1, tačiau reikalingi darbų atlikimui. Sutartyje nėra konkrečiai numatyta, kad ieškovė turi nuvalyti požeminėje aikštelėje esančius vamzdžius ir vamzdžių izoliacijas, tačiau prieš ieškovei atliekant darbus objekte, minėtos vietos buvo švarios, ir tapo sudulkėjusiomis ieškovei pjaustant minėtoje patalpose plyteles, už ką atsakovė negali būti atsakinga. Ieškovei buvo leista pjaustyti plyteles objekto rūsyje tik tuo atveju, jeigu plytelių pjaustymas bus vykdomas su vandeniu. Kadangi nešvarumai ant požeminėje aikštelėje esančių vamzdžių bei vamzdžių izoliacijos atsirado išimtinai dėl ieškovės pasirinkto netinkamo fasado plytelių pjaustymo būdo, ieškovė turi pareigą nuvalyti požeminėje aikštelėje esančius vamzdžius bei vamzdžių izoliacijas.

25.14.       Visiškai nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, kad ankstesniais aktais buvo perduota dalis plytelių įrengimo, dėl ko atsakovė neturi teisės reikalauti fasado nuvalymo išlaidų ir remtis šiuo trūkumų faktu, jei jis ir būtų nustatytas (CK 6.662 straipsnis). Visų pirma, tai yra perduota tik dalis darbų ir aktuose nenurodyta kurioje vietoje darbų dalis perduota ir kokios apimties. Antra, priešingai šiai išvadai sutarties 11.7 p. buvo susitarta, kad rangos atliktų darbų (kaip vientiso, technologiškai neatskiriamo/susijusio statybos darbų proceso) tinkamas įvykdymas (visų darbų kokybė) yra patvirtinama tik „Galutiniu atliktu Darbu aktu“. Nepriklausomai nuo to, kad yra patvirtinti darbų atlikimo aktai, visų darbų pagal šią sutartį pabaiga yra galutinio atliktų darbų akto pasirašymas. Šalims pasirašius galutinį atliktų darbų aktą yra laikoma, kad visi darbai/jų rezultatai yra perduoti užsakovui. Teismas nepaisė šios sutarties nuostatos ir nepagrįstai rėmėsi minėtame punkte aptarta darbų rezultatų atsitiktinio žuvimo ir sugedimo rizika.

25.15.       Visiškai nepagrista teismo sprendimo dalis, kuria teismas tenkino ieškinio reikalavimą ir pripažino atsakovės atliktą įskaitymą neteisėtu dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių 6 919,79 Eur sumoje. Statybų ekspertai atliko skaičiavimus, kuriais nustatė ieškovo užaktuotus didesnius kiekius medžiagų. Tačiau nepaisant ekspertų išvadų, pateiktų įrodymų, kad ir anksčiau vykdant sutartį ieškovė bandė užaktuoti didesnius kiekius medžiagų, teismas savaip interpretavo „skaičiavimo metodologijas“, visiškai nutoldamas nuo cituojamos rangos sutarties ir jos priedo – Sąmatos.

25.16.       Teismas nepagrįstai pripažino neteisėtu įskaitymą dėl atsakovės atlikto nuostolių dėl pastolių nuomos atskaitymo ir be pagrindo atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti nuostolius už pastolių nuomą. Teismas nepagrįstai ir tendencingai sprendė, jog atsakovė galėjo įskaityti tik 715,22 Eur (be PVM) nuostolius dėl pastolių nuomos, ir kad 2020 m. liepos 13 d. atsakovės pranešimu ieškovei įskaityta 7 900,49 Eur suma iš atskaitytų 8 615,71 Eur yra neteisėta. Teismas sugebėjo teismo nustatytus 1 430,44 Eur nuostolius sumažinti, motyvuojant, kad darbai užsitęsė dėl abiejų šalių kaltės, todėl išlaidos turi būti dalijamos pusiau, po 715,22 Eur. Jau nekalbant apie tai, ieškovė privalėjo reikšti ieškinio reikalavimą dėl sutarties neįvykdymo, nustatant kaltą šalį, ko nebuvo padaryta. Rangos sutartis nebuvo pakeista ir joje numatyti terminai nebuvo pakeisti, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių atsakovės kaltę dėl sutarties neįvykdymo. Dėl ieškovės kaltės, sutarties termino pažeidimo atsakovė patyrė 8 615,71 Eur nuostolių dėl pastolių nuomos, kuriuos ieškovė išskaičiavo įskaitymu. Šiuo atveju yra itin aktualus rangos sutarties 1.2 p. Kadangi objekte pastolių dalis buvo išnuomota langų įdėjimui, siekiant nestabdyti darbų eigos, buvo pratęsta pastolių nuoma, už kurią mokėjo atsakovė. Ne tik sutartyje, bet ieškovės darbų objekte atlikimo metu tarp šalių žodžiu buvo sutarta, kad ieškovė atims iš galutinės darbų kainos atsakovės turėtas išlaidas dėl pastolių ieškovės darbo laikotarpiu, dėl ko atsakovė sutiko palikti pastolius, toliau juos statyti pagal ieškovės reikalavimus.

25.17.       Pagal sutarties priedą–sąmatą, sutarties galiojimo laikotarpiu pastolių kaina buvo paskaičiuota 7 586,03 Eur (be PVM). Kadangi pastolių, jų surinkimo ir išrinkimo išlaidos turėjo tekti ieškovei, todėl vadovaujantis būtent ieškovės pateiktu darbų atlikimo grafiku ir faktinių pastolių naudojimosi terminu, atsakovė patyrė nuostolius dėl pastolių nuomos, kurie atsirado dėl užsitęsusių ieškovės darbų ir kuriuos ieškovė turi padengti. Pasirašant sutartį ir sąmatą prie sutarties, pastolių kaina buvo įtraukta į ieškovės darbų sąmatą, kurioje ieškovė paskaičiavo pastolių išlaidas – 7 585,31 Eur sumoje (be PVM). Minėta iškaityta 8 615,71 Eur suma buvo paskaičiuota tokiu būdu: už pastolių nuomą atsakovė nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., iš viso UAB „Wodlux“ (pastolių savininkui) naudai sumokėjo 21 766,45 Eur su PVM, t. y. 17 988,79 Eur be PVM. Iš šios sumos buvo atimtos iki sutarties vykdymo pradžios patirtos pastolių nuomos išlaidos, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d., spalio 31 d. ir lapkričio 29 d. sąskaitose nurodytos pastolių nuomos sumos, kas sudaro 2 163,21 Eur su PVM (1 787,77 Eur be PVM) bei minusuota 7 585,31 Eur ieškovės sąmatoje nurodyta pastolių nuomos suma (17 988,79 – 1 787,77 -7 585,31 = 8 615,71). Todėl tiesioginiai atsakovės nuostoliai buvo 8 615,71 Eur. Atsakovė užsiėmė poziciją, kad jeigu teismas pripažintų įskaitymą neteisėtu, nes ieškovė ginčija įskaitymą, atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti mažesnę sumą, t. y. 6 515,71 Eur nuostolių, susidariusią dėl ieškovės sutarties neįvykdymo laiku. Teismas paneigdamas rangos sutarties nuostatas, sprendime sugebėjo pasisakyti, kad ieškovė neprivalo atlyginti pastolių sumontavimo ir išmontavimo išlaidų, kas yra visiškai neteisinga. Juk visą rangos sutarties laikotarpį pastoliai buvo montuojami ir išmontuojami iš įvairių pastato sienų.

25.18.       Visiškai nepagrista teismo išvada, kuria teismas atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovei iš ieškovės 9 565,21 Eur baudą. Teismas netinkamai aiškino rangos sutarties 13.4 p. nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Sutarties 13.4 p. nustatyta, kad užsakovui nutraukus sutartį dėl 13.1.1.–13.1.3. nurodytų aplinkybių (t. y. rangovas neatlieka darbų sutartyje nustatytais terminais, nesilaiko sąlygų dėl darbų kokybės ir kt.) arba rangovui vienašališkai atsisakius vykdyti savo įsipareigojimus pagal šia sutarti, Rangovas privalo atlyginti užsakovui visus dėl šio nutraukimo susidariusius nuostolius ir sumokėti vienkartinę baudą, lygią 5 proc. bendros rangovo darbo vertės pagal šią sutartį. Sutartyje taip pat nurodoma, kad ši bauda laikoma minimaliais užsakovo turėtais nuostoliais dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė atliekant darbus pagal sutartį, ne tik pažeidė galutinį darbų atlikimo terminą, ne tik atliko dalį darbų su trūkumais, neatliko dalies darbų tinkamai, tačiau dar ir vienašališkai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, atsisakant pašalinti darbų trūkumus ir užbaigti darbus, dėl ko vadovaujantis aukščiau nurodyta sutarties nuostata atsakovė privalo sumokėti vienkartinę baudą.

25.19.       Teismas panaikindamas įskaitymą, visiškai neteisingai aiškino ir taikė įskaitymą ir netesybas (delspinigius) reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuria išaiškintas įskaitymo ir netesybų institutas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad atsakovė negalėjo vykdyti įskaitymo išskaičiuojant iš užsakovui mokėtinos sumos netesybų ir patirtų nuostolių sumos. Įskaitymo pranešime buvo aiškiai nurodyta ieškovės reikalaujama suma, be išskaitomos sumos darbų trūkumams šalinti, patirti nuostoliai ir netesybos, nes ieškovė pažeidė sutarties įvykdymo terminus, dėl ko buvo įskaityti tiek delspinigiai, tiek patirti nuostoliai dėl sutarties neįvykdymo laiku. Sutarties 12.1 punktas numato, kad rangovas dėl savo kaltės vėluodamas atlikti darbus pagal sutartyje nurodytą terminą, daugiau kaip tris darbo dienas, privalo mokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius. Pagal sutartį darbai privalėjo būti atlikti iki 2020 m. kovo 31 d., tačiau ieškovė nepagrįstai atsisakė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir iki šios dienos nėra pašalinusi atliktų darbų trūkumų, bei nėra iki galo atlikusi darbų, todėl iš ieškovės priteistini delspinigiai, kurie skaičiuotini už šešių mėnesių terminą, kas sudaro 10 330,20 Eur sumą. Šalių teisiniams santykiams taikytinas sutartinis reguliavimas ir įstatymo nuostata, neribojanti galimybės atlikti įskaitymą priklausomai nuo įskaitomų reikalavimų rūšies, t. y. įskaitymas yra galimas, esant visoms būtinosioms sąlygoms, nepaisant to, įskaitomi reikalavimai laikytini netesybomis, nuostoliais ar kita. Šalių sudarytoje sutartyje nėra nuostatų, draudžiančių nuostolių įskaitymą. Ieškovei laiku neįvykdžius sutarties, atsakovė pagal sutarti galėjo skaičiuoti sutartyje apibrėžto dydžio delspinigius, t. y. turėti galiojantį, vykdytiną bei apibrėžtą piniginį reikalavimą ieškovui.

25.20.       Teismas sutiko, kad darbų atlikimo pagal sutartį terminas galėjo būti keičiamas tik rašytiniu šalių susitarimu (sutarties 20.6 p.), kad ieškovė darbus pagal sutartį turėjo pradėti 2019 m. gruodžio 2 d., baigti - 2020 m. kovo 31 d., kad sutartis galėjo būti keičiama tik rašytiniais (pasirašytais) šalių sutarimais (sutarties 6.2.1, 20.6 punktai), dėl ko praleido sutartimi nustatytą prievolės įvykdymo terminą, tačiau sugebėjo nepagristai konstatuoti, kad pavėluota darbų pagal sutartį atlikimą lėmė tiek ieškovės, tiek ir atsakovės veiksmai. Pagal 2019 m. spalio 23 d. sutarties 5.3 punktą, būtent ieškovė įsipareigojo paruošti ir su užsakovu patvirtinti technologinę kortelę, charakteringus mazgus, reikalingus darbų vykdymui. Atsakovė pirmuosius mazgus derinimui iš ieškovės gavo tik 2020 m. sausio 3 d. Taigi pati ieškovė ilgą laiką nepateikė atsakovei papildomų mazgų ir savo darbų atlikimo technologinės kortelės. Tik gavus iš ieškovės patikslintus išmatavimus per 1 parą būdavo patikslinami visi kilę neaiškumai, dėl ko tai negalėjo turėti jokios įtakos ieškovės objekte atliekamų darbų trukmei. Teismo ekspertas S. M. išvadoje nurodė, kad iš duomenų matosi, kad galimai rangovas tam tikrose pastato fasado dalyse negalėjo vykdyti darbų dėl tose fasado dalyse kitų rangovų prieš tai neatliktų darbų. Tačiau tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad rangovas tuo metu nebūtų galėjęs vykdyti darbų kitose fasado dalyse. Kad atsakovė kalta dėl sutarties įvykdymo laiku, paneigia byloje esantys įrodymai - 2019 m. gruodžio 16 d. darbų fronto perdavimo–priėmimo aktas; el. laiškas 2019 m. gruodžio 10 d. – kalendorinis darbų atlikimo grafikas; 2019 m. spalio 25 d. el. laiškas - projektinės dokumentacijos persiuntimas bei šalių susirašinėjimas.

25.21.       Teismas sprendime nustatė, kad ieškovė patyrė 27 405,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, bet pagrįstomis laikė 15 000 Eur išlaidų bei sumokėtą žyminį mokestį 1 041,74 eurų, viso 16 041,74 Eur. Tuo tarpu atsakovės advokatės ir advokato padėjėjo išlaidos sudarė tik trečdalį ieškovės patirtų išlaidų – 10 618 Eur, bei 4 000 Eur ekspertizės išlaidų ir 1 519 Eur žyminio mokesčio, tačiau teismas sugebėjo pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principus, nustatyti protingomis ir pagrįstomis tik 9 000 Eur. Iš teismo sprendimo neįmanoma suprasti kodėl tos pačios teisinių paslaugų apimtys buvo vertintos netolygiai? Jeigu jau ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos buvo laikomos protingomis - 15 000 Eur, tai ir atsakovei nepatyrus tokių išlaidų, jos negalėjo būti sumažintos pagal tokią teismo logiką.

26.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Lakedė“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.       Atsakomybė už sutartyje nustatytų terminų nesilaikymą negali būti perkeliama ieškovei, nes ieškovė laiku atlikti darbų negalėjo tik dėl atsakovės veiksmų (neveikimo). Darbai turėjo būti pradėti 2019 m. gruodžio 2 d., tačiau atsakovė pirmuosius brėžinius su fasado plytelių išdėstymu pateikė tik 2019 m. gruodžio 17 d., o paskutinius – tik 2020 m. sausio 24 d., nors sutarties 4.1. punkte aiškiai nurodyta, kad „iki darbų pradžios užsakovas perduoda rangovui parengtą, suderintą ir patvirtintą, sutarties vykdymui reikalingą dokumentaciją“. Atsakovė turėjo perduoti ieškovei darbų frontą iki darbų pradžios (sutarties 4.1 p.), tačiau to nepadarė per visą darbų atlikimo laiką – darbų frontas nebuvo paruoštas taip, kad ieškovė galėtų perėmusi objektą vykdyti jai pavestus darbus be trikdžių.

26.2.       Darbų vėlavimą lėmė ir tai, kad ieškovei atliekant darbus ir atsiradus problemoms atsakovė nesiėmė jų spręsti pakankamai greitai. Atsakovės nesugebėjimas įvykdyti pareigos pateikti ieškovei tvirtinimo kabliukus ir priduoti darbų frontą prieš darbų pradžią turėjo tiesioginės įtakos vėlesniam darbų atlikimui. Eksperto S. M. išvada patvirtina, jog darbai pagal sutartį buvo vėluojami išimtinai dėl atsakovės kaltės.

26.3.       Ieškovė turėjo teisę vienašališkai perduoti pagal sutartį atliktus darbus atsakovei. Teismas pagrįstai sprendė, jog 2020 m. gegužės 27 d. atsakovės raštas ieškovei neatitinka Sutartimi pretenzijai dėl darbų kokybės keliamų reikalavimų. Ieškovė sutartyje numatytus darbus perdavė atsakovei rangos sutarties 9.4 p. nustatyta tvarka, o teismas sprendime tai pagrįstai konstatavo.

26.4.       Atsakovė neturi teisės ginčyti galutiniu aktu perduotų darbų. Atsakovė sutartyje nustatyta tvarka pastabų nepateikė, dėl to atsakovė, nesilaikydama sutarties 9.5 p. nustatytų taisyklių, susijusių su darbų priėmimu ir perdavimu, prarado teisę ginčyti vienašališkai perduotų darbų akto – galutinio akto – teisėtumą. Todėl teismas pagrįstai CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyto reguliavimo nepatarė ir neanalizavo.

26.5.       Teismas tinkamai vertino byloje surinktus duomenis dėl sutarties pagrindu tariamų ieškovės atliktų darbų trūkumų bei pagrįstai nesivadovavo ekspertų išvadose pateiktomis prielaidomis. Eksperto N. B. išvada buvo atlikta ne teismo nutarties pagrindu, dėl to procesine prasme šio eksperto išvada yra kvalifikuotina paprastu rašytiniu įrodymu. Eksperto S. M. išvada nors ir buvo atlikta teismo nutarties pagrindu, tačiau tai nereiškia, jog teismas privalo ja vadovautis. Ieškovė detaliai pasisakė dėl eksperto N. B. išvados klaidingumo, nemotyvuotumo ir nepagrįstumo faktinėmis aplinkybėmis, o ekspertas S. M. sutarties objektą apžiūrėjo 2021 m. sausio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po atliktų darbų perdavimo (2020 m. gegužės 28 d.). Daugiau nei 7 mėnesius rūsyje, kuris per visą perimetrą nėra užsandarintas, esančius vamzdžius bei fasadą veikė natūralios oro sąlygos (vėjas, drėgmė, lietus, sniegas), kitų statybos procesų keliamos dulkės, žiedadulkės, tačiau atsakomybę už nešvarumus kažkodėl perkėlinėjo ieškovei.

26.6.       Teismas pagrįstai atsakomybę dėl dulkių nuvalymo nuo balkonų apačių, fasado nuvalymo, kitų smulkių defektų pašalinimo išlaidų perkėlė atsakovei. Sutarties 1 priede yra detalizuojami atliktini darbai, kurie yra suskirstyti į dvi rūšis: (i) Fasado įrengimas; (ii) Pastoliai. Įvertinus abiejų atliktinų darbų rūšis pastebėtina, jog nėra numatyta, kad ieškovė vykdys bet kokius valymo darbus. Valymo darbai nėra priskirtini prie darbų, kuriuos yra būtina atlikti, siekiant įvykdyti sutartyje atliktus darbus – įrengti ventiliuojamą fasadą. Todėl atsakovė nesąžiningai siekia įpareigoti ieškovę sumokėti už valymo darbus, nepaisant to, jog šie darbai nebuvo numatyti sutartyje. Ieškovė neturi jokių, nei sutarties pagrindu kylančių, nei CK nuostatų, reguliuojančių statybos rangos santykius, keliamų pareigų, susijusių su fasado ar rūsyje esančių vamzdžių nuvalymu.

26.7.       Palangės yra pritvirtintos šalių bendru sutarimu nustatyta tvarka. Suderintame mazge buvo nurodyta, jog palangė turi būti pritvirtinama varžteliu, tačiau, atsakovė pati nurodė palangių varžteliu netvirtinti. Iki pateikiant galutinį aktą, didelė dalis ieškovės pagal sutartį atliktų palangių įrengimo darbų atsakovės buvo priimti surašant 2020 m. sausio 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 1, 2020 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 2, 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 ir pažymą apie 17 atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 3, bei apmokėti, atliktų darbų aktuose nenurodant pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų (defektų). Jei atsakovė prisukti varžtelius būtų pareikalavusi tuo metu, kai buvo pastoliai, ieškovė nesunkiai ir nedidelėmis sąnaudomis šį darbą būtų atlikusi. Atsakovės reikalavimas priteisti nuostolius dėl 55 vnt. palangių permontavimo, dėl angokraščių plytelių permontavimo ir plytelių kampų suvedimo yra nepagrįstas, nes palangės, angokraščių plytelės buvo sumontuotos, plytelių kampai suvesti vadovaujantis tarp šalių nustatyta tvarka, ieškovė nėra atsakinga už palangių mechaninius pažeidimus. Atsakovė palangių montavimo proceso metu jokių pretenzijų dėl palangių montavimo technologijos nereiškė, dalį sumontuotų palangių, kurios buvo montuojamos taikant tokią pačią montavimo technologiją, 2020 m. kovo mėnesio darbų priėmimo perdavimo aktu atsakovė priėmė ir pastabų nepateikė.

26.8.       Ieškovei negali būti perkeliama atsakomybė už pastolių nuomos išlaidas. Atsakovė iš viso neturi teisės reikalauti atlyginti menamus jos patirtus nuostolius dėl pastolių nuomos, kadangi: (i) pastolių pastatymu atsakovė nusprendė pasirūpinti pati; (ii) ieškovė nepatyrė jokių išlaidų dėl pastolių, dėl to nei vienoje iš ieškovės pateiktų sąskaitų nereikalauja sumokėti už pastolius; (iii) pagal ekspertą S. M. sutartis nebuvo įvykdyta nustatytais terminais išskirtinai dėl atsakovės kaltės. Be to, atsakovė klaidingai skaičiuoja pastolių išlaidų dydį. Atsakovė apskaičiavo kiek būtų sutaupiusi, jeigu pastolių paslaugos teikimą būtų patikėjusi ieškovei, o ne organizavusi pati, todėl 8 615,71 Eur suma negali būti laikoma atsakovės patirtomis išlaidomis pastoliams.

26.9.       Atsakovė neturi teisės reikalauti 6 515,71 Eur sumos už pastolių nuomą. Yra neaišku, kodėl atsakovė, skaičiuodama patirtas išlaidas pastoliams ir atlikdamas matematinius veiksmus, vienas sumas naudojo su PVM, kitas be. Atsakovė, bandydama apskaičiuoti neva tai pastolių nuomai patirtų išlaidų dydį, vertina viso pastolių nuomojimo terminą, visą pastolių nuomai sumokėtą sumą ir bando išvesti pastolių nuomos kainos dienos vidurkį, kurį tada daugina iš ieškovės sutarties faktinio įvykdymo termino. Ieškovė darbus atliko vėliau dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė, norėdamas nustatyti, kiek sumokėjo už pastolių nuomą daugiau, turėjo vertinti UAB „Woodlux“ pateiktas sąskaitas, kuriuose buvo nurodytos sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki paskutinės pastolių nuomos dienos – 2020 m. gegužės 5 d. Iš UAB „Woodlux“ pateiktų sąskaitų matyti, jog atsakovė nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 5 d. (pastolių galutinio demontavimo) iš viso patyrė 3 213,38 Eur be PVM (3 888,19 Eur su PVM) išlaidų. Todėl atsakovė galėtų reikalauti tik 1 182,18 Eur be PVM (1 050,77 Eur be PVM + 131,41 Eur be PVM).

26.10.       Ieškovė pritaria teismo sprendimo motyvacijai dėl baudos. Atsakovė nėra pateikusi pranešimo dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė atliktus darbus pagal sutartį yra atlikusi ir perdavusi atsakovei, todėl laikytina, kad ieškovė yra įvykdžiusi visus reikalavimus pagal sutartį, todėl nėra sutarties 13.4 punkte numatytų pagrindų baudos taikymui. Atsakovės reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas ir neteisėtas.

26.11.       Ieškovė nesutinka su atsakovės pateiktais teiginiais dėl teismo šališkumo. Nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja nors vienas pagrindas, dėl kurio teisėjas K. L. ir (ar) visi Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjai privalėtų nusišalinti arba turėtų būti nušalinti, kadangi nėra objektyvių duomenų, įrodančių jų tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi arba kitokias aplinkybes, kurios keltų abejonių dėl jų nešališkumo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

 

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo (ne)šališkumo ir teismo sprendimo paskelbimo tvarkos (ne)pažeidimo

16.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimo motyvai ir išvados leidžia daryti išvadą, jog byla yra išnagrinėta tendencingai, šališko ir suinteresuoto bylos baigtimi teismo. Be to, teismas pažeidė sprendimo paskelbimo reikalavimus, 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje buvo įkeltas ir jo turinys tapo žinomas tik 2022 m. lapkričio 30 d. Dėl ko sprendimo apskundimo terminas sutrumpėjo viena savaite.

17.       CPK 64 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad teismo šališkumas iš esmės siejamas su atsakovei nepalankiu teismo procesinio sprendimo priėmimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados apeliantės vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos, prieštaraujančios byloje surinktiems įrodymams tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012  m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nušalinimo teismo sudėčiai nereiškė – abejonės dėl teismo nešališkumo atsakovei kilo tik tada kai buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas negali būti siejamas su įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais. Nors apeliantė akcentuoja, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme priimtas sprendimas buvo panaikintas dėl apylinkės teismo šališkumo ir byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, Alytaus apylinkės teismo pirmininkės 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi, įvertinus apeliacinės instancijos teismo konstatuoto absoliutaus sprendimo negaliojimo priežastį ((duomenys neskelbtini) rūmų teisėjo padėjėjo ir ieškovės darbuotojo giminystės ryšį), byla buvo perduota nagrinėti į kitus teismo rūmus. Jokių bylą išnagrinėjusio teisėjo nusišalinimo arba nušalinimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65 ir 66 straipsniuose, apeliantė nenurodo. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo.

18.       Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, jog buvo pažeista teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarka pripažįsta pagrįstu. CPK 269 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas priimamas per teismo nustatytą terminą, o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data. CPK 268 straipsnio 11 dalis nustato, kad kai sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas CPK 269 straipsnyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto sprendimo pateikimas teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas išnagrinėjo bylą, raštinei teismo nurodytą sprendimo paskelbimo dieną.

19.       Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2022 m. lapkričio 4 d. išnagrinėjęs bylą, nutarė sprendimą skelbti 2022 m. lapkričio 24 d. 16.30 val. Taigi, vadovaujantis prieš tai paminėta CPK 268 straipsnio 11 dalies norma, konstatuotina, kad, pirmosios instancijos teismui atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2022 m. lapkričio 24 d. 16.30 val., sprendimas būtent tą dieną turėjo būti įkeltas į teismų informacinę sistemą LITEKO ir pasirašytas elektroniniu parašu. Nagrinėjamu atveju, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes, jog nepaisant to, kad sprendimas formaliai buvo paskelbtas 2022 m. lapkričio 24 d., tačiau sprendimas elektroniniu parašu buvo pasirašytas tik 2022 m. lapkričio 30 d., taip pažeidžiant CPK 268 straipsnio 11 dalyje nustatytą sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarką.

20.       Kita vertus, nepaisant nustatyto procesinio pažeidimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 2–3 dalyse įtvirtinti absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai. Kaip minėta, nors ir paskelbtas pažeidžiant CPK 268 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarką, tačiau skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 straipsnis) ir yra motyvuotas. Dėl nustatyto procesinio pažeidimo nebuvo atimta kurios nors iš bylos šalių teisė į apeliaciją. Apeliacinis skundas buvo pateiktas ir priimtas, taigi teisė į apeliaciją nebuvo prarasta. Apeliantės nurodoma aplinkybė dėl sutrumpėjusio termino apeliaciniam skundui pateikti būtų reikšminga tuo atveju, jeigu būtų poreikis spręsti termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundą pateikė per įstatymo nustatytą terminą, todėl paminėtos aplinkybės vertinimas savarankiškos teisinės reikšmės neturi.

Dėl byloje nagrinėjamo ginčo dalyko

21.       Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą dėl skolos už atliktus ir atsakovei perduotus statybos darbus priteisimo, įskaitymo pripažinimo neteisėtu. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo bei baudos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su teismo priimtu sprendimu dalyje, kurioje ieškinys patenkintas ir priešieškinis atmestas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skunde nurodytais aspektais patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

22.       UAB „Milvinta“ ir UAB „Lakedė“ 2019 m. spalio 23 d. sudarė rangos sutartį kuria UAB „Lakedė“ (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir priemonėmis, išskyrus šioje Sutartyje numatytus atvejus, pagal brėžinius, specifikacijas ir galiojančius teisės aktus atlikti bei perduoti užsakovui UAB „Milvinta“ Priede Nr. 1 nurodytus ventiliuojamo fasado įrengimo darbus, susijusius su atsakovės savarankiškai vykdoma poilsio namų su gyvenamosiomis patalpomis statyba, pastato-valgyklos griovimo (duomenys neskelbtini) projektu, šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus darbus Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis (Sutarties 1.1-1.2, 11.1-11.9 punktai, ieškinio priedas Nr. 1). 2020 m. gegužės 21 d. ieškovė el. laišku išsiuntė atsakovei 2020 m. gegužės 21 d. Atliktų darbų aktą Nr. 4 su pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (Forma Nr. 2 ir Forma Nr. 3) ir 2020 m. gegužės 21 d. baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą (ieškinio priedai Nr. 2-4). Atsakovė 2020 m. gegužės 27 d. (per keturias darbo dienas) el. paštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad baigiamasis aktas bus priimtas tik tada, kai bus atlikti šie veiksmai: 1) pateikta visa priklausanti išpildomoji dokumentacija (kiekių išpildomosios, panaudotų medžiagų deklaracijos, statybos darbų žurnalas ir pan.); 2) pabaigtos tvarkyti pateiktos pastabos (fasado valymo darbai, palangių keitimas, pataisytas trijų plokštumų plytelių suvedimas virš pagrindinio įėjimo į pastatą, pašalintos papildomos plytelių klijavimo priemonės); 3) suderinta galutinė atliktų darbų suma (atsižvelgiant į pateiktą aktą, užsakovo patirtas papildomas tiesiogines išlaidas, darbų atlikimo terminus ir neesmines neatitiktis dėl fasado įrengimo darbų) (ieškinio priedas Nr. 5). Ieškovė 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi į atsakovę su pranešimu, kuriame nurodė, jog, atsižvelgus į tai, kad pagal Sutarties 9.4 punktą pastabos yra laikomos pateiktomis tinkamai kai nurodomi konkretūs darbų trūkumai, konkrečiose vietose, kas nebuvo padaryta, ieškovė, vadovaujantis Sutarties 9.5 punktu, laiko aktus pasirašytais vienašališkai (pasirašymo data 2020 m. gegužės 28 d.) ir reikalauja, kad atsakovė sumokėtų likusią 52 205,67 Eur sumą. Šiame pranešime nurodyta, kad atsakovei taip pat pateikiami priedai: išpildomoji dokumentacija, skaičiavimai, 8 lapai, išpildomoji dokumentacija, 8 lapai, sąskaita, 3 lapai (ieškinio priedas Nr. 6). Atsakovė 2020 m. birželio 10 d. ieškovei atsiuntė atsakymą-pretenziją į ieškovės 2020 m. birželio 3 d. pranešimą, kurioje nurodė, kad aktas nepriimamas dėl šių priežasčių: nebuvo suderinta galutinė atliktų darbų suma (atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktais faktiniais kiekiais, kurie pateikti akte, liko neišspręstas kompensacijos už pastolių nuomą klausimas, taip pat susikaupusi delspinigių suma už vėluojamus atlikti darbus), nepateikta būtinoji dokumentacija (išpildomosios, statybos darbų žurnalas, atitikties deklaracijos, šie dokumentai buvo pateikti tik 2020 m. birželio 3 d., nors turėjo būti pateikti kartu su tariamai pateiktu aktu), neištaisyti darbų eigoje išryškėję defektai. Atsakyme-pretenzijoje taip pat teigiama, kad pagal Sutarties 9.7 punktą galutinis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas priduodamas atlikus visus darbus, tuo tarpu ieškovė galutinius atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus atsakovei pateikė 2020 m. gegužės 21 d., nors ieškovės darbuotojai objekte dirbo iki 2020 m. gegužės 26 d., apie darbų užbaigimą atsakovei nepranešė, nesilaikė Sutarties 9.6 punkto reikalavimų, jog atlikti darbai (aktai Forma Nr. 2 ir Nr. 3) patikrinimui siunčiami elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini) Atsakovė atsakyme-pretenzijoje taip pat nurodė, kad išpildomąją dokumentaciją abu el. pašto adresatai gavo tik 2020 m. birželio 3 d. Kartu su atsakymu-pretenzija atsakovė atsiuntė sąskaitas-faktūras dėl kompensacijos už pastolius ir delspinigių sumokėjimo (ieškinio priedas Nr. 7). 2020 m. birželio 25 d. atsakovė atsiuntė ieškovei 2020 m. birželio 24 d. pareiškimą – pretenziją, kuriame nurodė, kad atsakovė nustatė darbų defektus, kurių šalinimas kainuos 10 693 Eur, papildomai nurodė mažinanti ieškovei mokėtiną sumą 6 919,79 Eur dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, taip pat reikalauja 8 615,71 Eur nuostolių atlyginimo dėl pastolių nuomos bei 4 251,45 Eur delspinigių dėl darbų vėlavimo. Bendra nurodyta suma – 30 479 Eur (Ieškinio priedas Nr. 8). 2020 m. liepos 13 d. atsakovo atstovė atsiuntė ieškovei pranešimą kuriame nurodė, kad atsakovė įskaito 30 479 Eur reikalavimą iš ieškovei mokėtinos sumos ir sumoka likusią 21 726,67 Eur sumą ieškovei (Ieškinio priedas Nr. 10).

Dėl rangos sutarties teisinių santykių

23.       Statybos rangos teisiniai santykiai reglamentuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.681–6.699 straipsniuose. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.687 straipsnį, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo. Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

Dėl darbų perdavimo-priėmimo, darbų kokybės, nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, skolos už atliktus darbus priteisimo

24.       Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnius, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja apmokėjimo pagal rangovės vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 4.

26.       Pagal šalių 2019 m. spalio 23 d. sudarytos rangos sutarties 9.1 punktą, rangovas iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos pateikia atliktus arba planuojamus per einamąjį mėnesį atlikti darbų kiekius. Po atliktų arba planuojamų atlikti darbų kiekio pateikimo, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, rangovas pateikia atliktų darbų aktą (forma Nr. 2) ir pažymą (forma Nr. 3). Atsiskaitymo dokumentuose rangovas privalo laikytis Sutarties dokumentuose išvardintos darbų sudėties, pavadinimų ir eilės numerių bei, užsakovui pareikalavus, pridėti būtinus darbų rūšį ir apimtį patvirtinančius skaičiavimus ir dokumentus, bei statybos produkcijos atitiktį patvirtinančius dokumentus. Sutarties 9.2 punkte šalys numatė, kad užsakovas per 5 darbo dienas nuo rašytinio rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį gavimo dienos priima tinkamai atliktus darbus, nurodydamas jų priėmimo datą. Esant trūkumams, šalys pasirašo aktą, kuriame nurodyti atliktų darbų trūkumai ir jų pašalinimo terminai. Šiuo punktu šalys taip pat susitarė, kad Sutarties ir/arba normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų neatitinkantys darbai nepriimami ir už juos nemokama, kol nebus pašalinti akte nurodyti trūkumai. Sutarties 9.4 punkte šalys apibrėžė atvejus, kuomet yra laikoma, kad pastabos (pretenzijos) dėl darbų pateiktos tinkamai: pateikta raštiškai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (Sutarties 9.4.1 punktas); nurodyti konkretūs darbų trūkumai, konkrečiose vietose (Sutarties 9.4.2 punktas); nurodyti konkretūs netikslūs kiekiai (Sutarties 9.4.3 punktas). Sutarties 9.5 punktu šalys taip pat susitarė, kad, jeigu užsakovas nepasirašo atliktų darbų akto per 5 darbo dienas nuo gavimo dienos ir raštiškai nepateikia priežasčių, nurodančių atsisakymą pasirašyti minėtą dokumentą, kaip numatyta Sutarties 9.4 punkte, šalys laiko, kad sutartinis darbas yra atliktas, atliktų darbų aktas yra neginčytinai pasirašytas (pasirašymo data yra penkta darbo diena nuo akto gavimo) vienašališkai rangovo, o užsakovas neginčytinai privalo sumokėti pinigų sumą, numatytą šiame dokumente, pagal Sutartyje nurodytus terminus bei praranda teisę ginčyti tokių aktų pasirašymo teisėtumą.

27.       Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą neturi pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovė, negavusi pranešimo apie darbų atlikimą ir priėmimą, nežinojo ar darbai yra baigti ir kada vyks galutinis darbų perdavimas. Atsakovė teigia, jog pranešimas apie galutinį darbų priėmimą turėjo būti pateiktas raštu ir nurodant kada kokią dieną, valandą bus pabaigti darbai ir bus galima juos priimti, tačiau tai padaryta nebuvo bei, kad statybos darbų priėmimas turėjo vykti faktiškai perduodant ir apžiūrinti darbus abiems šalims, kaip tai įtvirtinta sutarties 9.2 punkte. Visų pirma, Sutarties 9.2 punkte šalys numatė, kad užsakovas per 5 darbo dienas nuo rašytinio rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį gavimo dienos priima tinkamai atliktus darbus, nurodydamas jų priėmimo datą. Priešingai nei teigia apeliantė, šalių sudarytoje sutartyje nėra įtvirtinta, jog rangovas privalo užsakovui raštu nurodyti kada kokią dieną, valandą bus pabaigti darbai ir bus galima juos priimti. Pareiga rangovui nurodyti konkrečią dieną ir valandą kada užsakovas turi priimti darbus nėra įtvirtinta ir Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose atliktų darbų perdavimą – priėmimą. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Taigi nei šalių sudaryta sutartis nei rangos santykius reglamentuojančios teisės normos nenumato tokių pareigų rangovui, kurių netinkamu vykdymu apeliacinį skundą grindžia užsakovė. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad šalių sudarytos Sutarties nuostatos reikalavimų pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį turiniui nenustato (forma turi būti rašytinė) bei nedraudžia rangovui pranešti užsakovui apie atliktus ir planuojamus perduoti darbus išsiunčiant užsakovui atliktų darbų aktą Forma Nr. 2, pažymą Forma Nr. 3, taip pat ir galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Antra, apeliantės pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa, t. y. tiek iš byloje pateiktų atsakovės procesinių dokumentų turinio, kuriais ji grindė atsikirtimus į ieškovės reikalavimus bei savo byloje pareikštus reikalavimus, bei į bylą šalių pateiktų rašytinių įrodymų turinio akivaizdu, jog atsakovė rangovės pateiktų darbų perdavimo – priėmimo aktų nepasirašė ne dėl to, kad nežinojo apie darbų pabaigą, o dėl to, jog laikė, kad darbai yra atlikti su trūkumais, nurodomi per dideli medžiagų ir darbų kiekiai ir pan. Be to, pati atsakovė laikosi pozicijos, jog per sutartyje nustatytą terminą, t. y. 5 darbo dienas pateikė rangovei pastabas / pretenzijas sudarančias pagrindą nepriimti darbų pagal rangovės pateiktus aktus. Taigi akivaizdu, jog atsakovei pačiai teigiant, jog darbai buvo atlikti su trūkumais bei, kad surašyti per dideli medžiagų/darbų kiekiai, tokio pobūdžio pretenzijos galėjo būti teikiamos tik žinant apie rangovo atliktus ir siekiamus perduoti darbus. Net gi apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantei apžiūrėjus atliktus darbus buvo nustatyti trūkumai. Dėl išdėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo aplinkybės, kad rangovė darbų-perdavimo priėmimo aktą Nr. 4 ir baigiamąjį darbų aktą išsiuntė tik vienu iš sutartyje nurodytų el. pašto adresų, kartu įvertinus tai, kad atsakovė ieškovei atsiuntė atsakymą dėl baigiamojo akto priėmimo sąlygų, kurį ji pati laiko sutartyje nustatyta tvarka pareikšta pretenzija dėl darbų trūkumų, vertinti kitaip, nei, kad neesmine ir nesudariusia kliūčių atsakovei priimti rangovo pagal sutartį atliktus darbus.

28.       Apeliantės teigimu, ji tinkamai ir laiku pareiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų, pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą, todėl teismo išvada, kad teismas ieškovės atsakovei pateiktus 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (Forma Nr. 3) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą vertina kaip rangovo (ieškovės) pasirašytus vienašališkai ir konstatuoja, kad ieškovės vienašališkai pasirašyti aktai sukelia atsakovei prievolę sumokėti 52 205,67 Eur sumą už atliktus darbus, yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos duomenims. Teisėjų kolegija apeliantės teiginiams nepritaria. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ginčo darbų trūkumai nelaikytini paslėptais, priešingai, nurodyti trūkumai gali būti lengvai pastebimi (akivaizdūs) ir nustatyti priimant darbus. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Šalių sudarytos Sutarties 9.4 punkte nustatyta, jog laikoma, kad pastabos (pretenzijos) dėl darbų tinkamai pateiktos tik šiais atvejais: pateikta raštiškai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (Sutarties 9.4.1 punktas); nurodyti konkretūs darbų trūkumai, konkrečiose vietose (Sutarties 9.4.2 punktas); nurodyti konkretūs netikslūs kiekiai (Sutarties 9.4.3 punktas). Nagrinėjamu atveju yra aktualus atsakovės 2020 m. gegužės 27 d. (per keturias darbo dienas) ieškovei išsiųsto el. laiško turinys, kurį atsakovė laiko sutartyje nustatyta tvarka pateikta pretenzija. Šiame el. laiške nurodoma: „kad baigiamasis aktas bus priimtas tik tada, kai bus atlikti šie veiksmai: 1) pateikta visa priklausanti išpildomoji dokumentacija (kiekių išpildomosios, panaudotų medžiagų deklaracijos, statybos darbų žurnalas ir pan.); 2) pabaigtos tvarkyti pateiktos pastabos (fasado valymo darbai, palangių keitimas, pataisytas trijų plokštumų plytelių suvedimas virš pagrindinio įėjimo į pastatą, pašalintos papildomos plytelių klijavimo priemonės); 3) suderinta galutinė atliktų darbų suma (atsižvelgiant į pateiktą aktą, užsakovo patirtas papildomas tiesiogines išlaidas, darbų atlikimo terminus ir neesmines neatitiktis dėl fasado įrengimo darbų) (ieškinio priedas Nr. 5). Įvertinęs atsakovės siųsto el. laiško turinį pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad darbų trūkumai buvo nurodyti abstrakčiai, neįvardijant fasado plokštumų ir vietų jose, kuriose reikalinga atlikti fasado valymo darbus, nenurodant konkrečių palangių, kurias būtina keisti, nenurodant, kaip pasireiškia trijų plokštumų plytelių suvedimo virš pagrindinio įėjimo į pastatą trūkumas, nenurodant vietų, kuriose būtina pašalinti papildomas klijavimo priemones ir t.t., nenurodyti konkretūs netikslūs kiekiai tai yra, kad atsakovės pateiktos pastabos/pretenzijos neatitinka šalių sudarytos sutarties 9.4 punkte įtvirtintų reikalavimų. Konkretūs darbų trūkumai bei kokie kiekiai yra vertinami kaip per dideli atsakovė nurodė 2020 m. birželio 24 d. pretenzijoje (Ieškinio priedas Nr. 8). Apibendrinant išdėstytą pripažintina, kad gavusi atliktų darbų aktą atsakovė per sutartyje nustatytą terminą rangovei pateikė pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų bei sunaudotų medžiagų bei atliktų darbų kiekių, tačiau pretenzijos turinys neatitiko šalių sudarytos sutarties nuostatų. Dėl ko kilo šalių sudarytos Sutarties 9.5 punkte nustatytos pasekmės – rangovas įgijo teisę vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo aktą, o atsakovė prarado teisę remtis darbų trūkumais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad atsisakydama pasirašyti ginčo priėmimo–perdavimo aktus atsakovė nesilaikė Sutartyje nustatytos darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos, tuo pačiu ir netinkamai įgyvendino teisę daryti išskaitas iš ieškovei mokėtinų atlyginimo už darbus sumų. Be to, atsakovė atliktų darbų akto neginčijo, todėl aktas galioja o nepasirašiusiai šaliai (atsakovei) tenka akto sudarymo pasekmės (žr. šios nutarties 24 punktą). Teisėjų kolegija papildomai neaptaria atskirų nurodomų darbų trūkumų, kadangi konstatavus, jog dėl trūkumų sutarties nustatyta tvarka pretenzijos pareikštos nebuvo – jų vertinimas tiek trūkumų apimties, tiek jų šalinimo kaštų aspektu neturi teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.

29.       Vertindama apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles nesivadovaudamas teismo ekspertizės akte nustatyta aplinkybe, jog akte nurodyti per dideli sunaudotų medžiagų ir atliktų darbų kiekiai (pozicijos dėl kronšteinų, minkštos vatos 150 mm bei priešvėjinės (išorinės) 30 mm), teisėjų kolegija pažymi, kad dėl atliktų darbų kiekių/sunaudotų medžiagų teismo paskirtas ekspertas negalėjo pateikti kategoriškos išvados dėl faktiškai atliktų darbų kiekių, nes šie darbai yra po fasado apdaila ir natūriniais matavimais faktiškai atliktų darbų kiekio nustatyti nėra galimybės. Dėl ko pateikė skaičiavimus dėl tikėtinų kiekių. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai argumentavo, kodėl spręsdamas dėl medžiagų ir darbų dydžio nustatymo nesirėmė ekspertizės išvados duomenimis. Šiuo aspektu yra itin reikšminga aplinkybė, jo šalys rangos sutartimi (Priedas Nr. 1 prie rangos sutarties, Ieškinio priedas Nr. 1) susitarė kaip bus apskaičiuojami faktiniai kiekiai, t. y., kad kiekiai yra skaičiuojami pagal galutinės apdailinės medžiagos išorinius matmenis. Teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi ekspertui uždavė klausimą Ar atliktų darbų kiekiai, kurie apskaičiuojami Sutarties 1 priede nurodyta tvarka, atitinka kiekius, kurie buvo perduoti atliktų darbų aktais bei galutiniu darbų atlikimo aktu? 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu ekspertas S. M. paaiškino, jog teismo ekspertizės akte pateikti kiekiai buvo apskaičiuoti nesivadovaujant Sutarties 1 priede šalių sutarta kiekių apskaičiavimo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ekspertas S. M., sudarinėdamas kiekių sąmatą, vadovavosi kita kiekių apskaičiavimo metodika, kurios principai skiriasi nuo Sutarties 1 priede nustatytos kiekių apskaičiavimo tvarkos. Kad kiekių skirtumas susidaro dėl skirtingo šalių skaičiavimo metodikų taikymo, ekspertizės išvadoje nurodė ir ekspertas N. B.. Šalims sutartyje įtvirtinus kiekų apskaičiavimo metodiką, šis pasirinkimas saisto šalis. Sutartyje numatyta skaičiavimo metodika – kiekių skaičiavimas pagal galutinės apdailos medžiagos išorinius matmenis – gali būti labai paprastai patikrinama: nurodyti kiekiai gali būti perskaičiuojami nuvykus į Sutarties objekto vietą ir šį pakartotinai išmatavus. Įrodymų, kad rangovo nurodyti kiekiai apskaičiuoti ne pagal šalių įtvirtintą tvarką (išorinius matmenis) nėra. Priešingai, atsakovė siekia, kad kiekiai būtų apskaičiuojami naudojant kitokią metodiką, nei šalys susitarė. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalims išreiškus suderintą valią kiekius skaičiuoti pagal galutinės apdailos medžiagos išorinius matmenis, atsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti kitokio kiekių skaičiavimo. Kas lemia atsakovės pareigą sumokėti rangovei pagal jos apskaičiuotus atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekius. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovė pastabų (pretenzijų) dėl per didelių, atsakovės nuomone, darbų ir medžiagų kiekių, Sutarties 9.4 punkte nustatyta tvarka, tinkamai ieškovei nepareiškė (motyvai dėl pretenzijos tinkamumo išdėstyti šios nutarties 28 punkte ir papildomai nekartojami).

Dėl dulkių nuvalymo nuo balkonų apačių, nuo vamzdžių bei fasado nuvalymo

30.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių taip pat kilęs ginčas dėl rangovo pareigos nuvalyti fasadą, dulkes nuo balkonų apačių bei nuo vamzdžių bei vamzdžių izoliacijų požeminėje aikštelėje. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad balkonų apačios, vamzdžiai požeminėje aikštelėje padengti dulkių sluoksniu, ant fasado plytelių yra likusios dėmės.

31.       Atsakovė reikšdama reikalavimą dėl dulkių nuo vamzdžių bei vamzdžių izoliacijų požeminėje aikštelėje (toliau tekste apibendrintai naudojamas terminas vamzdžių) nuvalymo prašo taikyti civilinę atsakomybę rangovui dėl padarytų nuostolių atlyginimo atliekant rangos sutartimi sulygtus darbus. Apeliantei, siekiančiai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ieškovei, teko procesinė našta įrodyti ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. 

32.       Reikalaudama atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro apdulkėjusių vamzdžių nuvalymas, atsakovė teigia, kad jie apdulkėjo dėl to, kad ieškovė patalpoje plyteles pjaustė be vandens, kas lėmė, kad rūsyje esantis vamzdynas buvo padengtas dulkių sluoksniu. Ieškovė su šiais teiginiais nesutinka ir teigia, kad rūsyje (kuris nėra užsandarintas), veikė natūralios oro sąlygos (vėjas, drėgmė, lietus, sniegas), kitų statybos procesų keliamos dulkės, žiedadulkės. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad vamzdžiai galėjo apdulkėti dėl rangovo atliktų plytelių pjaustymo požeminėje aikštelėje darbų, tačiau nustatyti kieno veiksmai (įvertinus tai, kad požeminėje aikštelėje darbus vykdė kiti rangovai, kad ieškovei užbaigus darbus, buvo vykdomi gerbūvio tvarkymo darbai, kuriuos atliekant taip pat kyla nemažai dulkių) lėmė šio defekto atsiradimą, tyrimo metu nebuvo galimybės. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktoje ir atsakovės iniciatyva atliktoje eksperto išvadoje nurodoma, kad plytelių pjaustymas sausuoju būdu sukelia labai didelį dulkių išsiskyrimą (išvados 2.2.2 punktas, atsiliepimo priedas Nr. 4). Tačiau šioje išvadoje jokie kiti veiksmai, kurie ieškovės teigimu taip pat kelia dulkes, nebuvo vertinti. Ekspertas rėmėsi išimtinai atsakovės pateikta informacija.

33.       Apibendrinat išdėstytą galima daryti išvadą, jog rangovo vykdyti plytelių pjaustymo darbai požeminėje aikštelėje sukėlė dulkių išsiskyrimą, tačiau tai nereiškia, kad apdulkėjimą lėmė išimtinai ieškovės veiksmai, t. y. kad kitiems rangovams atliekant kitus darbus neišsiskyrė dulkės ir jos nenusėdo ant vamzdžių.

34.       Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, jog tam tikrais atvejais teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teisėjų kolegijos vertinimu būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje.

35.       Šiuo atveju atsakovė, reikalaudama atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro vamzdžių nuvalymas, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, kitaip tariant pateikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius ieškovės civilinę atsakomybę dėl vamzdžių apdulkėjimo. Pripažintina, kad ieškovė šios pareigos neįvykdė, byloje surinkti duomenys yra nepakankami, kad būtų galima daryti išvadą esant labiau tikėtina, kad vien tik ieškovės atlikti statybiniai darbai lėmė dulkių nusėdimą ant rūsyje esančių vamzdžių. Vadovaujantis nurodytais argumentais, spręstina, kad atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję atsakovei lemti prašomus atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro dulkių nuo vamzdžių nuvalymo kaštai. Neįrodžius neteisėtų veiksmų, dėl kitų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakoma. Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo atmesti pagrįstai ir teisingai – apeliantė neįrodė ieškovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

36.       Vertinant apeliantės reikalavimą dėl fasado nuvalymo atsižvelgtina į rangovo pareigą vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje susitarta dėl rangos objekto, nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis, 6.644 straipsnio 1 dalis). Dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo sutarties sąlygas ir pripažino, kad šalių sudarytos Sutarties priede – sąmatoje, kuri laikoma sudėtine Sutarties dalimi, valymo darbai atskirai nėra aptarti. Atsižvelgęs į šalių elgesį viso Sutarties vykdymo laikotarpiu bei Sutarties nuostatas dėl darbų etapų perdavimo, padarė įrodymais pagrįstą išvadą, jog rangovė neturi pareigos nuvalyti fasadą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė klaidingai traktuoja dulkių nuo objektų bei fasado valymo darbus kaip darbus, kurie nėra įtraukti į Sutarties priedą Nr. 1, tačiau yra reikalingi darbų atlikimui. Valymo darbai technologiškai nėra būtini, kad atlikti šalių sutartus statybos rangos darbus – įrengti ventiliuojamą fasadą. Ekspertizės išvadoje, kuria apeliacinį skundą grindžia atsakovė, yra konstatuota, kad nei normatyviniai statybos dokumentai nei Sutarties nuostatos nei projektinė dokumentacija nenumato reikalavimų kiek tai susiję su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl pastato apdulkėjimo (ekspertizės akto 57 psl.). Ekspertizės akte nurodoma, kad statybų praktikoje rangovas, įrengęs fasadą, perduoda fasadą švarų. Tačiau rangovas, įrengęs fasadą, nenuvalo jo, jeigu fasadas būna išteptas dėl vėliau vykusių statybos darbų ar dėl kitų, ne nuo jo priklausančių priežasčių. Taiga pagal ekspertui užduoto klausimo pobūdį, ekspertas negalėjo pateikti išvados remdamasis ekspertiniu tyrimu. Visuotinai suprantama, kad statybinių darbų eigoje susidaro statybinės dulkės, įvairūs nešvarumai, kurie nusėda ant paviršių. Apeliantė cituoja Statybos įstatymo nuostatas, įtvirtinančias rangovo pareigas užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, tačiau visiškai nepagrįstai iš aptartų nuostatų kelia reikalavimą dėl valymo darbų. Estetinis vaizdas, paviršiaus dulkėtumas negali būti priskirtinas prie pareigų, susijusių su sveiktos, aplinkosaugos ir pan. reikalavimų užtikrinimu. Ieškovė laikosi pozicijos, kad įprastai užbaigus visą statybos objektą yra samdoma valymo firma, kuri ir atlieka viso objekto valymo darbus. Taigi nei teisės aktai, nei šalių sudaryta sutartis nereglamentuoja aptarto klausimo, skirtingos pozicijos iš esmės grindžiamos „įprastine praktika“, tačiau konkrečių įrodymų dėl nurodomų praktikų egzistavimo byloje nėra. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino šalių elgesį vykdant sutartį, t. y. kaip šalys elgėsi perduodamos ir priimdamos darbus pagal ankstesnius etapus ir nustatęs, kad pagal darbų perdavimo – priėmimo aktus atsakovė darbus priėmė ir apmokėjo, pretenzijų dėl fasado/balkonų apačių nuvalymo nereiškė, pagrįstai sprendė, kad atsakovės pretenzijos dėl fasado/balkonų nenuvalymo yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo motyvui, kad užsakovas negali kelti skirtingų reikalavimų ta pačia Sutartimi sutartų tų pačių darbų, nors ir atliekamų skirtingais etapais, atlikimui. Apeliantė teigia, jog pagal Sutarties 11.7 punktą Rangos atliktų darbų (kaip vientiso, technologiškai neatskiriamo/susijusio statybos darbų proceso) tinkamas įvykdymas (visų darbų kokybė) yra patvirtinama tik „Galutiniu atliktu Darbu aktu“. Nepriklausomai nuo to, kad yra patvirtinti darbų atlikimo aktai, visų darbų pagal šią sutartį pabaiga yra galutinio atliktų darbų akto pasirašymas, kas apeliantės vertinimu reiškia, jog aplinkybė, jog ji priėmė darbus pagal ankstesnius darbų perdavimo aktus nereiškia, kad ji negali reikšti pretenzijų dėl valymo darbų atlikimo. Teisėjų kolegija nepritaria pastarajam atsakovės sutarties sąlygų aiškinimui, kadangi apeliantė cituoja tik dalį Sutarties 11.7 punkto. Toliau šiame punkte numatyta, kad <...> išskyrus atvejį, jeigu rangovas atlieka tam tikrą darbų etapą (pvz. yra įrengtas fasadas plokštumoje tarp namo kampų), tą etapą perduoda užsakovui atliktų darbų aktu, nuardo nuo fasado plokštumos pastolius ir ten daugiau nedaro jokių savo darbų <...>. Atsižvelgiant į minėtos sąlygos turinį, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pastoliai nuo atskirų objekto plokštumų buvo nuimami palaipsniui, vėliausiai jie buvo demontuoti 2020 m. gegužės 11-12 dienomis, taigi, tuo metu, kai buvo demontuojami pastoliai, visiškai pagrįstai pripažino, kad atsakovė jau turėjo būti pateikusi pastabas dėl valymo darbų, kurių ištaisymui, siekiant nedidinti šalių išlaidų, neabejotinai bus reikalingi pastoliai. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei šalių sudarytos sutarties sąlygų analizės pagrindu negalima spręsti kitaip nei, kad atsakovės atliktas atskaitymas 3 787,42 Eur (be PVM) (4582,78 Eur su PVM) sumai yra nepagrįstas ir neteisėtas, o atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas šiai sumai negali būti tenkinamas.

Dėl atsakovės atlikto delspinigių įskaitymo teisėtumo ir reikalavimo priteisti delspinigius

37.       Sutartimi šalys susitarė, kad neapribojant šios Sutarties nuostatų ir užsakovo teisių pagal taikytinus įstatymus dėl užsakovo nuostolių atlyginimo, rangovas, dėl savo kaltės vėluodamas atlikti darbus pagal Sutartyje nurodytą terminą daugiau kaip 3 darbo dienas, privalo mokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo visų Sutartyje numatytų darbų vertės be PVM už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos be PVM (Sutarties 12.1 punktas).

38.       UAB „Milvinta“2020 m. liepos 13 d. pranešimu ieškovei UAB „Lakedė“ pranešė, kad atsakovė iš ieškovei už atliktus pagal Sutartį darbus mokėtinos 52 205,67 Eur sumos, vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 5 dalis, be kita ko, įskaito ieškovės užsakovei mokėtiną 4 251,45 Eur delspinigių sumą. 2020 m. birželio 24 d. atsakovės pareiškime-pretenzijoje nurodyta, kad 4 251,45 Eur paskaičiuoti vadovaujantis Sutarties 12.1 punktu, iki pareiškimo-pretenzijos surašymo dienos (2020 m. birželio 24 d.). Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 10 330,20 Eur delspinigių. Nurodė, jog ieškovė darbus pagal Sutartį privalėjo atlikti iki 2020 m. kovo 31 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė darbus atlikti vėlavo, bei vadovaujantis Sutarties 12.1 punktu, prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 10 330,20 Eur delspinigius (191 304,17 Eur (sutarties kaina be PVM) x 0,03 proc. = 57,39 Eur/dieną x 30 dienų = 1 721,39 Eur/mėn. x 6 mėn. = 10 330,20 Eur). Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 10 330,20 Eur delspinigių, jau skaičiuojamų už 12 mėn. laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d.

39.       Teismas nustatė, kad pagal Sutartį terminas galėjo būti keičiamas tik rašytiniu šalių susitarimu (Sutarties 20.6 punktas). Pagal Sutarties 4.2 punktą ieškovė darbus pagal sutartį turėjo pradėti 2019 m. gruodžio 2 d., o baigti – 2020 m. kovo 31 d. Vadovaujantis Sutarties 4.4 punktu, ieškovė, esant šiame punkte nurodytoms sąlygoms, turėjo teisę prašyti, kad atsakovė pratęstų darbų atlikimo terminą, ir šis sutarimas turėjo būti rašytinis ir šalių pasirašytas. Toks rašytinis šalių susitarimas šalių į bylą nebuvo pateiktas. Todėl darė išvadą, kad ieškovė praleido Sutartimi nustatytą prievolės įvykdymo terminą. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis šalių sudaryta Sutartimi, atsakovė turėjo pagrindą reikalauti Sutarties 12.1 punkte nustatytų delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki gegužės 28 d. (58 dienos). Tačiau, įvertinęs nustatytą aplinkybę, jog dėl darbų vėlavimo yra atsakinga ne tik ieškovė, bet ir atsakovė, be to, prievolė pagal Sutartį iki nustatyto termino (2020 m. kovo 31 d.) buvo iš dalies įvykdyta, teismas šalių Sutartimi sutartas netesybas, skaičiuojamas nuo visų Sutartyje numatytų darbų vertės (184 201,13 Eur (be PVM) (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 20) sumažino ir delspinigius skaičiavo nuo 2020 m. gegužės 21 atliktų darbų akte ir pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 19, 20) nurodytos 66 311,18 Eur (be PVM) vertės: 66 311,18 Eur (be PVM) x 0,03 proc. = 19,89 Eur/dieną x 58 dienos = 1 153,62 Eur.

40.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas, nukrypdamas nuo teisminės praktikos, kurioje tinkamu netesybų dydžiu pripažįstami 0,02-0,1 proc. dydžio delspinigiai nepagrįstai sumažino delspinigių dydį ir nepagrįstai nepriteisė 10 330,20 Eur delspinigių skaičiuojamų už 12 mėn. laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismas nemažino sutartyje nustatyto delspinigių dydžio, t. y. teismas už prievolės praleidimą skaičiavo sutartimi sulygto dydžio delspinigius, t. y. 0,03 procentus, dėl ko plačiau nepasisako dėl apeliantės skundo argumentų, kokio dydžio delspinigiai įprastai laikomi ne per dideliais ir šalių teisės susitarti dėl delspinigių dydžio. Be to teismas delspinigius paskaičiavo už prievolės įvykdymo praleidimo terminą, t. y. už 58 dienas. Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas buvo 2020 m. kovo 31 d., darbai atsakovei perduoti 2020 m. gegužės 28 d., todėl visiškai pagrįstai delspinigius skaičiavo už prievolės termino praleidimą, o ne už 12 mėnesių laikotarpį, kaip pageidauja atsakovė.

41.       Netesybos gali būti mažinamos, kai jos yra neprotingai didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nors CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas prievolės įvykdymas iš dalies kaip pagrindas, leidžiantis teismui netesybas sumažinti, tačiau įstatyme nenustatyta konkrečių prievolės įvykdymo dalių ir jų santykio su netesybomis, todėl kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar yra galimybė mažinti netesybas šiuo pagrindu, nustatomi kiekvienoje konkrečioje byloje. Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sutartimi sulygtas netesybas už prievolės praleidimo terminą paskaičiavo ne nuo visos visų Sutartyje numatytų darbų vertės, o nuo 2020 m. gegužės 21 atliktų darbų akte ir pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę nurodytos 66 311,18 Eur (be PVM) vertės įvertinęs tai, kad prievolė iš dalies įvykdyta – kas atitinka CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygą ir, kad dėl darbų vėlavimo yra atsakinga ne tik ieškovė, bet ir atsakovė – kas atitinka CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą.

42.       Dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto dalinio prievolės įvykdymo kaip netesybų mažinimo sąlygos argumentų skunde nenurodoma, todėl teisėjų kolegija šios sąlygos plačiau neanalizuoja. Dėl fakto, kad tik paskutinio etapo darbai nebuvo laiku priduoti užsakovei ginčo byloje nėra.

43.       Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl darbų vėlavimo atsakinga ir atsakovė. Detali informacija apie šalių komunikavimą, vykusį nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. susijusi su projektinės ir techninės dokumentacijos rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūromis, yra detaliai aptarta pirmosios instancijos teismo sprendimo 87-90 puslapiuose, todėl nebekartojama, kadangi apeliaciniu skundu ginčijamos ne faktinės komunikavimo aplinkybės, o jų vertinimas.

44.       Teismo ekspertizės akte daroma tikėtina išvada, kad sutarties objektu esantys darbai buvo atlikti vėliau nei nustatyta sutartyje dėl neparuoštų brėžinių ir konstrukcinių sprendimų, o vykdant sutartį galimai buvo atliekami tam tikri projektinės dokumentacijos pakeitimai, kad galima daryti tikėtiną prielaidą, jog darbai buvo atlikti vėliau ir dėl užtrukusio mazgų derinimo. Atsakydamas į jam suformuluotą klausimą dėl darbų vėlavimo ekspertas nurodė, kad galima daryti prielaidą, jog Sutarties objektu esantys darbai buvo atlikti vėliau nei nustatyta sutartyje dėl pavėluoto darbų fronto perdavimo, laiku nesumontuotų darbų, neparuoštų brėžinių ir konstrukcinių sprendimų bei užtrukusio mazgų derinimo (teismo ekspertizės akto 61 psl.). Atsakovė skunde mini tik dalį tarp šalių vykdant sutartį vykusio susirašinėjimo, kuris, apeliantės nuomone, paneigia jos atsakomybę dėl darbų proceso trukmės, tačiau nieko nenurodo dėl kitų tarp šalių vykusių derinimo procesų apie kuriuos informacija pateikta į bylą. Pvz. 2019 m. gruodžio 17 d. atsakovė iškėlė klausimą dėl balkonų cokolinės dalies šiltinimo XPS tipo polisterenu. Atsakovė nurodė, kad šiuos darbus turi atlikti ieškovė, nors šiltinimas XPS tipo polisterenu darbų sąmatoje (Sutarties priedas Nr. 1) nėra nurodytas. Šio klausimo sprendimas buvo rastas tik 2020 m. sausio 3 d. - organizuoti ir vykdyti nurodytus šiltinimo darbus nusprendė atsakovė (Ieškinio priedai Nr. 17-18). 2020 m. sausio 10 d. atsakovė į ieškovės pateiktą klausimą apie ventiliuojamo fasado ties šešto aukšto vitrininiais langais darbų atlikimą atsakė, kad „Šią savaitę ketvirtadienį bus sumontuoti vitrinų rėmai į projektinę padėtį, tada galėtume apsižiūrėti, koks mazgas čia labiausiai tinka...“ (Ieškinio priedas Nr. 20) ir kt. Atsakovė taip pat pripažįsta aplinkybę, kad objekte buvo neužbaigta dalis darbų, kurių pabaigimas buvo reikalingas, tam, kad ieškovė galėtų vykdyti savo darbus, tačiau mano, kad tai nebuvo kliūtis rangovei tuo metu vykdyti fasado įrengimo darbus pirmame aukšte. Ieškovė su tuo nesutinka, teikdama, kad ventiliuojamo fasado montavimo darbai atliekami pagal aiškiai nustatytą darbų eiliškumą, fasadas montuojamas iš karto visai plokštumai (pradedant nuo viršaus ir užbaigiant apačioje), kadangi pirmojo aukšto fasadas yra pritaikomas prie viso pastato plokštumų, o ne prie pirmojo aukšto fasado pritaikomas viso pastato plokštumos. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių abiejų sutarties šalių atsakomybė dėl sutarties vykdymo vėlavimo (CPK 178 straipsnis).

45.       Nustačius, kad egzistuoja CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai – atsižvelgus į šalių kaltę, bei dalinį prievolės įvykdymą pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas mažinti netesybas ir jas skaičiuoti ne nuo visos sutarties sumos, o nuo ginčo aktu perduodamų darbų vertės. Tai reiškia, jog atsakovė neturi reikalavimo teisės į 9 176,58 Eur dydžio delspinigius (10 330,20 Eur atsakovės apskaičiuota suma - 1 153,62 Eur teismo nustatyta delspinigių suma). Atsakovei neturinti reikalavimo teisės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės UAB „Milvinta“ atliktą įskaitymą 9 176,58 Eur (be PVM) sumai nepagrįstu ir neteisėtu, o patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.

Dėl atsakovės atlikto nuostolių dėl pastolių nuomos įskaitymo teisėtumo ir reikalavimo priteisti nuostolius už pastolių nuomą

46.       2020 m. liepos 13 d. pranešimu atsakovė iš ieškovei už atliktus pagal Sutartį darbus mokėtinos 52 205,67 Eur sumos, vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 5 dalimi, be kita ko, įskaitė ieškovės užsakovui mokėtinus 8 615,71 Eur nuostolius dėl pastolių. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 6 515,71 Eur nuostolius dėl pastolių nuomos.

47.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys Sutartimi buvo susitarusios, jog pastolius objekte pastatys ieškovė, pastolių kaina nurodyta Sutarties priede Nr. 1 (Sąmata). Ieškovei darbus atlikus pavėluotai (turėjo atlikti iki 2020 m. kovo 31 d., o baigė 2020 m. gegužės 28 d.), atsakovė dėl pastolių nuomos laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki gegužės 28 d. patyrė nuostolius. Todėl sprendė, kad atsakovė dėl užsitęsusių darbų gali reikalauti atlyginti nuostolius, susidariusius dėl pastolių nuomos 2020 m. balandžio – gegužės mėnesiais. Teismas nurodė, kad pastolių demontavimo, transportavimo išlaidos negali būti vertinamos kaip nuostoliai, patirti dėl užsitęsusių ieškovės darbų, nes užsitęsę darbai sąlygoja tik nuomos mokesčio, bet ne demontavimo, transportavimo išlaidų, padidėjimą. Atsakovei laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki gegužės 5 d. dėl pastolių nuomos patyrus 1 430,44 Eur išlaidų (775,71 Eur + 495,72 Eur + 159,01 Eur) bei teismui pripažinus, jog darbai užsitęsė dėl abiejų šalių kaltės, šias išlaidas teismas šalims padalijo pusiau, t. y. po 715,22 Eur. Dalyje, kuri viršija ieškovei tenkančią išlaidų dalį – 7900,49 Eur suma (8 615,71 Eur – 715,22 Eur) nuostolių dėl pastolių nuomos įskaitymą teismas pripažino nepagrįstu ir neteisėtu, o atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo 6515,71 Eur sumai netenkino.

48.       Nesutikdama su teismo sprendimu apeliantė teigia, jog pastolių, jų surinkimo ir išrinkimo išlaidos turėjo tekti ieškovei, atsakovė patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl užsitęsusių darbų ir kuriuos ieškovė turi padengti.

49.       Bylos duomenys patvirtina, kad šalys Sutartimi buvo susitarusios, jog pastolius objekte pastatys ieškovė, pastolių kaina nurodyta Sutarties priede Nr. 1 (Sąmata). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė pastatė pastolius, kurie buvo reikalingi kitų darbų atlikimui, o vėliau pastoliais naudojosi ir ieškovė. Šalys rangos sutartimi susitarė, kad pastolius pastatys ieškovė, o jų pastatymo kaštus padengs atsakovė, t. y. kompensuos rangovei patirtas sąnaudas pastoliams ir numatė jų kainas. Paskutiniame (ginčo atliktų darbų akte Nr. 4 ir pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę) sąnaudos pastoliams yra neįtrauktos (grafose ties žyma pastoliai sužymėti 0). Taigi atsakovė visiškai nepagrįstai išlaidas pastoliams, jų surinkimą, išardymą bei transportavimą laiko dėl rangovės termino praleidimo patirtais nuostoliais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuostoliais dėl darbų vėlavimo pagal priežastinį ryšį gali būti laikoma tik išlaidos pastolių nuomai už tą laikotarpį, kurį buvo vėluojama atlikti darbus. Atsakovė iškaitytą 8 615,71 Eur sumą apskaičiavo tokiu būdu: už pastolių nuomą atsakovė nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., iš viso UAB „Wodlux“ (pastolių savininkui) naudai sumokėjo 21 766,45 Eur su PVM, t. y. 17 988,79 Eur be PVM. Iš šios sumos buvo atimtos iki sutarties vykdymo pradžios patirtos pastolių nuomos išlaidos, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d., spalio 31 d. ir lapkričio 29 d. sąskaitose nurodytos pastolių nuomos sumos, kas sudaro 2 163,21 Eur su PVM (1 787,77 Eur be PVM) bei minusuota 7 585,31 Eur ieškovės sąmatoje nurodyta pastolių nuomos suma (17 988,79 – 1 787,77 -7 585,31 = 8 615,71). Taigi atsakovė apskaičiavo naudą, kitaip tariant kiek ji būtų sutaupiusi, jeigu pastolius būtų stačiusi ieškovė. Šiuo atveju pati užsakovė pasirinko pastatyti pastolius, tačiau tai nereiškia, kaina, kurią ji sumokėjo už pastolius yra užsakovės nuostoliai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės nuostoliais dėl pastolių nuomos pripažino 715,22 Eur.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti baudą

50.       Sutarties 13.4 punktu šalys susitarė, jog užsakovui nutraukus Sutartį dėl 13.1.1-13.1.3 punktuose nurodytų priežasčių arba rangovui vienašališkai atsisakius vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį, rangovas privalo atlyginti užsakovui visas dėl nutraukimo ar atsisakymo susidariusius nuostolius ir sumokėti vienkartinę baudą, lygią 5 proc. bendros rangovo darbų vertės pagal šią Sutartį.

51.       Atsakovė teigia, jog ieškovė atliekant darbus pagal sutartį, ne tik pažeidė galutinį darbų atlikimo terminą, ne tik atliko dalį darbų su trūkumais, neatliko dalies darbų tinkamai, tačiau dar ir vienašališkai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, atsisakant pašalinti darbų trūkumus ir užbaigti darbus, dėl ko vadovaujantis aukščiau nurodyta sutarties nuostata atsakovė privalo sumokėti vienkartinę baudą.

52.       Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo pritarti šiai apeliantės pozicijai. Visų pirma, sutartis nėra nutraukta. Antra, tarp šalių kilusį ginčą dėl darbų kokybės ir trūkumų ištaisymo apeliantė nepagrįstai prilygina rangovo atsisakymui vykdyti sutartį. Neegzistuoja nei vienas iš sutartyje nurodytų pagrindų baudos mokėjimui dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53.       Teismas sprendime nustatė, kad už advokato suteiktas teisines paslaugas ieškovė iš viso sumokėjo 27 405,82 Eur. Spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir atsižvelgdamas į patenkintų ieškovo reikalavimų dalį nustatė, kad sutinkamai su patenkintų reikalavimų proporcija, atlygintinos bylinėjimosi išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos sudarytų 21 924,68 Eur(27 405,82x 0,80 ). Teismas pagrįstomis ir protingomis laikė 15 000,00 Eur ieškovės už advokato teisinę pagalbą patirtas išlaidas. Atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos sudarė 10 618 Eur, iš kurių pagrįstomis ir protingomis teismas laikė 9 000 Eur. atsižvelgiant į patenkinto ieškinio dalį (80 proc.), 20 proc. (1 800 Eur), kuriuos priteisė iš ieškovės atsakovei.

54.       Apeliacinis skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grindžiamas tuo, kad pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principus tos pačios teisinių paslaugų apimtys buvo vertintos netolygiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo turinį, neturi pagrindo pritarti apeliantės teiginiams. Priešingai nei teigia apeliantė – šalių atstovų teisinių paslaugų apimtys nebuvo vienodos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, būtent ir atsižvelgė į byloje teiktų paslaugų apimtis ir jų pagrindu sprendė dėl prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo. Aplinkybė, kad už ieškovei teiktas didesnės apimties teisines paslaugas buvo pagrįstomis ir protingomis pripažintos didesnio dydžio išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti nereiškia, kad buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pačios atsakovės pozicijos nenuoseklumas, kuomet tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiami skirtingo dydžio reikalavimai skirtinguose procesiniuose dokumentuose (kaip atsakovė teigia pasirenkami skirtingi patirtos žalos skaičiavimo mechanizmai) apsunkino priešingos šalies teisminę gynybą bei lėmė didesnes atstovo darbo laiko sąnaudas.

Dėl bylos procesinės baigties

55.       Kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir (ar) 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek EŽTT, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T.prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

57.       Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

58.       Atsakovė pateikdama apeliacinį skundą, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio patenkinimo ir priešieškinio atmetimo, bei prašo apeliacinės instancijos teismą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti pilnai priteisiant atsakovei iš ieškovės 2 027 Eur. Vadinasi apeliacinio skundo suma yra 31 117,64 Eur (28 610,16 Eur + 480,48 Eur + 2 027 Eur), o ne 30 637 Eur, kaip nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, vadinasi atsakovė už apeliacinį skundą turėjo sumokėti ne 685 Eur, o 692 Eur (900 Eur + (1117,64 x 2 proc) x 75 proc.), todėl iš atsakovės yra priteisimas 7 Eur (692 Eur – 985 Eur) nesumokėta žyminio mokesčio dalis valstybės naudai.  

59.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovė neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 732,57 Eur, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lakedė“ (juridinio asmens kodas 125587439) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milvinta“ (juridinio asmens kodas 303210964) 1 732,57 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt du eurus 57 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milvinta“ (juridinio asmens kodas 303210964) 7 Eur (septynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos	Virginija Gudynienė   Albina Rimdeikaitė

                                                                                 Anita Sereikienė