Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-134-891/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04951-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas V. J. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. sausio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2028-2023, kuriuo V. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas 800 Eur bauda, kartu taikant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2028-2023 V. J. nubaustas už tai, kad 2022 m. gruodžio 26 d., 09.13 val., Vilniuje, Žirnių g., vairavo automobilį MERCEDES BENZ SPRINTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,61 prom. (įvertinus paklaidą) girtumas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.  

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartimi V. J. skundas dėl minėto Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimo atmestas ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu netaikyti specialiosios teisės atėmimo, o V. J. paskirta bauda atitinka ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus, todėl baudos dydis taip pat nekoreguotinas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu V. J. prašo tenkinti jo skundą ir pakeisti Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimą, tai yra, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinti Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimu jam skirtą baudą arba baudos neskirti, taip pat paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Apelianto vertinimu, šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Jis alkoholį vartojo gruodžio 25 d. vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui gruodžio 26 d., ryte, 9.13 val., vairavo automobilį, vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Administracinį nusižengimą padarė mieste, automobilį vairavo nedideliu, apie 40 km/h greičiu, kuriuo važiuojant galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Be to, automobilį jis vairavo šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje, važiavo vienas, o tai, pasak apelianto, mažina nusižengimo pavojingumą. Jam buvo nustatytas lengvas – 0,61 prom. neblaivumas. Administracinį nusižengimą jis padarė dėl neatsargumo – prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju – nebūtų vairavęs. Taip pat jis davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Anot apelianto, dėl tokios piniginės nuobaudos paskyrimo jis patirtų nepakeliamą finansinę naštą, tektų atsisakyti kasdienių poreikių. V. J. taip pat pažymi, kad 2020 m. liepos 22 d. buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir po šio įvykio nėra padaręs teisės pažeidimų, turi virš 15 metų vairavimo stažą. Jis yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, besirūpinantis šeima, vaikais (turi 4 vaikus), namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, alkoholio vartojimas nėra kasdienio jo gyvenimo būdo išraiška. Be to, apeliantas teigia, kad netekęs teisės vairuoti, neteko ir darbo, nes iki 2022 m. gruodžio 26 d. dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, ir šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, be teisės vairuoti jam sudėtinga susirasti kitą darbą ir šios teisės turėjimas reikšmingas pretenduojant į įvairias Užimtumo tarnybos siūlomas darbo pozicijas. Netekęs teisės vairuoti prarado ir vienintelį pajamų šaltinį, todėl negali užtikrinti savo 4 vaikų gerovės bei išlaikyti šeimą. Be to, teisė vairuoti jam reikalinga siekiant užtikrinti saugų vaikų patekimą į mokymo įstaigas, pasirūpinti naujagimės sveikata, privalomai vykstant į polikliniką ir kitas medicinos įstaigas, nes žmona teisės vairuoti neturi. Apelianto manymu, paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba jos neskiriant ir dėl itin sudėtingų šeimyninių aplinkybių sumažinus paskirtą piniginę nuobaudą arba jos neskiriant, bus pasiekti administracinės atsakomybės tikslai (auklėjamąjį prevencinį poveikį jis patirs privalėdamas baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje), nebus pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas, be to, tai atitiks ir teismų praktiką, kurią jis gausiai nurodo ir cituoja savo skunde.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Marius Lisauskas (toliau – Institucijos atstovas) prašo V. J. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, V. J. skundas yra nepagrįstas, nes darydamas pažeidimą nesielgė atsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to, jis galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems dėl neleistino elgesio. Institucijos atstovas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad V. J. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, tai yra vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5.       Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma sumažinti skirtą baudą bei sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą arba baudos ir administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti. Taigi byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

6.       Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės paskyrimas (arba jų neskyrimas) šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

7.       ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

8.       Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių V. J. administracinio nusižengimo byloje nėra. Transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas leidžiamą normą viršijo 0,20 promilių, tai yra pakankamai ženkliai, mieste, žiemos metu, kai vairavimo sąlygos yra sudėtingos, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, V. J. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (800 Eur) ir minimalus (kai netaikomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (1 metai).

9.       Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek skunde apygardos teismui nurodytos aplinkybės nėra V. J. atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nors, kaip pažymima ir apeliaciniame skunde, padarytas nusižengimas niekam ir nesukėlė jokių pasekmių (V. J. vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad V. J. padarė grubų administracinį nusižengimą, už kurį Institucija jam skyrė minimalią baudą ir minimalios trukmės poveikio priemonę. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad pažeidėjas prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. J. skunde nurodytos aplinkybės, kad visiškai nesijautė neblaivus, davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nėra kažkaip išskirtinai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės.

10.       ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą nagrinėjamu atveju V. J. daugiausia grindė (taip pat grindžia ir apeliaciniame skunde) tuo, kad jam atėmus teisę vairuoti transporto priemones jis neteko darbo, nes iki 2022 m. gruodžio 26 d. dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, dėl to prarado ir vienintelį pajamų šaltinį, todėl negali užtikrinti savo 4 vaikų gerovės bei išlaikyti šeimą, be teisės vairuoti jam sudėtinga susirasti kitą darbą, taip pat užtikrinti saugų vaikų patekimą į mokymo įstaigas, pasirūpinti naujagimės sveikata ir pan. Pirmosios instancijos teismas įvertino šias skunde nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad visos šios darbinės ir šeimyninės aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos V. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Nors ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti V. J. galimybes dirbti, padėti šeimai, tačiau pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir savo šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, atsakingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad V. J., būdamas pakankamai brandi asmenybė, dirbdamas darbą, kuriam būtina teisė vairuoti transporto priemones, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakingas, žinodamas, kad jo sutuoktinė teisės vairuoti transporto priemones neturi, neabejotinai suvokdamas, jog dėl savo neteisėto poelgio jis gali prarasti darbą, taip pat gali kilti sunkumų pasirūpinant šeimos nariais, nusižengimo padarymo metu nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties ar jo šeimos asmeniniai interesai nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą ir (ar) trumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Be to, pažymėtina, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbo, tai yra darbą, kuriame jo tiesioginės užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. J. ir jo šeima gyvena Vilniaus mieste, kur yra išvystyta viešojo transporto sistema, plačiai teikiamos pavėžėjimo, taksi ir kitos paslaugos, taigi nuvykimas (kaip ir parvykimas) į darbo vietą, ugdymo (apelianto pateikti duomenys patvirtina, kad vaikai mokosi Vilniaus mieste), gydymo, maitinimo ir kitas įstaigas nėra apsunkintas. Tad negalima daryti išvados, kad skirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenimą apsunkins neproporcingai padarytam nusižengimui. 

11.       Taip pat skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš bylos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog V. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. liepos 22 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija. Už šio nesunkaus nusikaltimo padarymą V. J. buvo skirta bauda (galutinė – 32 MGL (1 600 Eur), taip pat, be kita ko, baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 23 d. Šiuo atveju V. J. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, tačiau ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o pakartotinis pavojingas elgesys po to, kai asmuo jau buvo nuteistas už savo pobūdžiu analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, rodo, jog anksčiau jam skirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė nepasiekė bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, apeliantas jokių teigiamų išvadų nepadarė, pasirinko elgtis neatsakingai, taip keldamas grėsmę ne tik sau, tačiau ir kitiems eismo dalyviams. Nors, kaip teigia apeliantas, prieš vairuodamas automobilį jautėsi gerai ir pakankamai neįvertino savo fiziologinės būklės, tačiau šios aplinkybės nepateisina priešingo teisei jo elgesio. V. J., būdamas atsakingas, pareigingas ir, kaip pažymima ir apeliaciniame skunde, virš 15 metų vairavimo stažą turintis vairuotojas, esant abejonėms dėl galimo neblaivumo, turėjo nevairuoti transporto priemonės ir pasirinkti kitą būdą. Apeliantas galėjo ir privalėjo suvokti, jog nėra pakankamai blaivus vairuoti automobilį ir, kad vairavimas tokioje būsenoje yra pavojingas ir draudžiamas. Tai, kad apeliantas nurodo, jog po 2020 m. liepos 22 d. įvykio nėra padaręs teisės pažeidimų (pažymėtina, kad po šio įvykio jis yra kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nors ir nesusijusius su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam), yra doras visuomenės narys, rodo, kad jis nekritiškai vertina savo pavojingą elgesį ir yra linkęs pažeidinėti KET, o 2022 m. gruodžio 26 d. padarytas nusižengimas buvo ne atsitiktinumas, o labiau dėsninga jo pavojingo elgesio keliuose pasekmė. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie rodytų nusižengimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nustatyta tik viena V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjo asmenybė bei jo elgesys po įvykio rodo neeilinį V. J. asmenybės ir jo padaryto nusižengimo nepavojingumą.

12.       Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos, taip pat ir administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti paskyrus V. J. mažesnę baudą negu ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda ir (ar) trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą arba apskritai neskiriant jam administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės už to paties straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios galėtų būti pagrindas dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. (V. J.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas          Arūnas Budrys