Civilinė byla Nr. A2-6817-589/2017

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01327-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija:3.2.3.2;

(S)

3.3.4.3,3.3.4.6

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 2 d.

Panevėžys

              Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė,

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Ž. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal pareiškėjų A. P. ir D. P. prašymą, suinteresuotiems asmenis  - D. P., L. A., E. P., AB SEB bankui, ir

n u s t a t ė:

              Pareiškėja kreipėsi į teismą bei prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal pareiškėjų D. P. ir A. P. prašymą.  Pareiškėja nurodo, kad nuo  2006 m. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį su A. P., mirusiu  (duomenys neskelbtini). Po jo mirties  2017 m. gegužės mėnesį, kartu su vaikais ir pirmosios santuokos L. A. ir E. P., nuvyko į jo darbovietę AB „Panevėžio keliai“, kur dalyvaujant antstoliui  buvo aprašyti velionio laikomi asmeniniai daiktai. Jų tarpe buvo rastas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo  2012 m. liepos  4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2207-452/2012. Šiuo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp A. P. ir D. P. bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Pareiškėja nurodo, kad ji yra testamentinė A. P. turto įpėdinė. Po A. P. mirties pareiškėja kreipėsi į notarą ir teismą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą. Palikimo priėmimo proceso metu pareiškėja gavo velionio buvusios sutuoktinės D. P. notarų biurui adresuoto pareiškimo kopiją, kuriuo ji praneša A. P. turto paveldėtojams, tai yra ir man, apie A. P. skolą jai 9154,54 EUR, kurios pagrindas yra Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėja nurodo, kad šiuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimu, patvirtintus pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiškėja nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą kaip  suinteresuotas  asmuo ir jai nedalyvaujant, nepagrįstai ir neteisėtai buvo išspręsti ir pareiškėjos turtiniai klausimai, kas pagal įstatymą yra pagrindas atnaujinti procesą. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje,  A. P. ir D. P. į santuokos metu įgyto ir dalintino turto masę įtraukė  visą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), bendros 179 000 LT vertės arba 51 841,98 EUR, joje esantį žemės sklypą, gyvenamąjį namą , ūkinius pastatus ir kiemo įrenginius.  Namų valda buvo įgyta 2003-10-10 už 44 000 LT, kurių tik 2200 LT buvo sumokėti iš karto pardavėjai, o likusią 41 800 LT sumą pervedė AB Vilniaus banko Panevėžio filialas pagal pareiškėjų sudarytą paskolos sutartį,  kurią vėliau asmeniškai įsipareigojo padengti A. P..  Pareiškėja nurodo, kad daugiau nei dešimt metų gyveno kartu su A. P. vienoje šeimoje,  vedė bendrą ūkį, buvo susitarę ir dėl minėtos namų valdos bendros nuosavybės. Pareiškėjos asmeninis indėlis į namų valdą yra per  90 000 LT, kuris ženkliai viršija pirminę namų valdos vertę, nurodytą jos pirkimo pardavimo sutartyje, o 2012-07-04 teismo sprendime nurodyta jos vertė 179 000 LT ir jos padidėjimas buvo sukurtas iš pareiškėjos asmeninių lėšų.  Dalį iš į minėtą namų valdą investuoto sumos 93 420 LT, pareiškėja yra paskolinusi A. P. pagal 2012 m. sausio  20 d. paskolos sutartį.  Gyvenant kartu, bendromis lėšomis buvo dengiama ir paskola bankui. Priimtu sprendimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, yra neteisingai nurodyta pareiškėjų santuokos metu įgyta ir dalintina turto masė, bet ir kiekvienam iš jų tenkančio turto dalis, nepripažinti, neįvertinti ir nepatenkinti pareiškėjos kreditoriniai reikalavimai, neteisingai nustatyta D. P. priteistinos piniginės kompensacijos suma.  Dėl to, pareiškėja nei kaip bendrasavininkė, nei kaip kreditorius nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstama atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pareiškėjos nuomone, priimant sprendimą buvo neteisingai taikytos CK 3.118, 3.126,3.127 straipsnių nuostatos. Dėl šių aplinkybių, pareiškėja prašo atnaujinti procesą  dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties  4 punkto, dalyje dėl A. P. tenkančio turto ir jo vertės, sutarties  6 punkte dėl D. P. priklausančios piniginės kompensacijos, 7 punkte dėl kito dalintino turto ir prievolių nebuvo naikintinas, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pripažintini pareiškėjos kreditoriniai reikalavimai 27 056,30 EUR sumai abiejų pareiškėjų atžvilgiu, o  iš pareiškėjos D. P. priteistina pusė šios sumos dydžio  - 13 528,15 EUR piniginė kompensacija.

              Teismo pranešimu, suinteresuoti asmenys buvo įpareigoti iki teismo posėdžio, pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. 

              Suinteresuotas asmuo, D. P. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad su prašymu atnaujinti procesą nesutinka. R. Ž. gyveno su A. P. nuo 2006 metų, todėl jai buvo žinoma, kad santuoka tarp jos ir A. P. nutraukta 2012 metais. R. Ž. yra žinomi įstatymai, reglamentuojantys santuokos nutraukimą, tame tarpe žinoma, kad nutraukiant santuoką, būtina nurodyti kreditorius. R. Ž. žinodama, kas vyksta skyrybų procesas į bylą neįstojo, todėl elgėsi pasyviai ir praleido nustatytą CPK  368 str. trijų mėnesių terminą  prašymui atnaujinti procesą paduoti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai įsiteisėjo  2012-07-04 sprendimas. Prašo taikyti senatį ir pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą netenkinti.  Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji  2017 metais tik pamačiusi teismo sprendimą sužinojo , kad jos teisės yra pažeistos , nėra laikytina ta dieną, kada pareiškėja turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pareiškėja apie savo  teisių pažeidimą sužinojo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra viešas, be to A. P. į bylą vaikščiojo su pareiškėja.  Bylos nagrinėjimo metu A. P. pareiškė, kad kreditorių nėra. Jis tai nurodė pasirašydamas dokumentus ir teikdamas žodinius paaiškinimus teisme.  Suinteresuotas asmuo nesutinka su pačios paskolos suteikimo faktu. Nei jai, nei A. P.,  pareiškėja nėra suteikusi paskolos. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad realiai pinigai būtų paskolinti. Nėra jokios pavedimo kopijos, R. Ž. neturėjo santaupų, tokiomis sumomis nedisponavo, kad galėtų suteikti paskolą.  Pažymėtina, kad A. P. ir R. Ž. buvo sugyventiniai, gyveno kartu, todėl jie galėjo veikti nesąžiningai kitų asmenų atžvilgiu. R. Ž. be paskolos rašto, jokių kitų įrodymų apie tai, kad ji yra kreditorius  - neturi. Pažymėtina, kad ji paveldėjo pagal testamentą A. P. turtą, todėl bet kuriuo atveju, ji gavo savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą, perimdama mirusiojo turtą, kuris yra žymiai didesnės vertės. R. Ž. prašo pakeisti taikos sutarties tam tikras dalis, tačiau A. P. yra miręs ir tos pakeitimas su juo sudarytos sutarties yra neįmanomas, teisiškai negalimas. R. Ž. nėra įstatymų tvarka prisiteisusi pinigus pagal paskolos sutartį nei iš A. P., nei iš suinteresuoto asmens, pats paskolos raštas nėra pakankamas pagrindas teigti, kad R. Ž. yra kreditorė  ir yra santuokos nutraukimu pažeistos jos teisės. 

              Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą atnaujinti procesą – nepateikė.

              Prašymas dėl proceso atnaujinimo –atmestinas.

              Pareiškėja prašo atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio  1 dalies 2 punkto, 7 punkto bei  9 punkto dalies pagrindu. CPK  366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. CPK 366 straipsnio  1 dalies  7 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų  ir jeigu pirmosios instancijos  teismo sprendime ( nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas  nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ( CPK 366 straipsnio  1 dalies  9 punktas). Kreipiantis dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu viena iš būtinųjų sąlygų yra ta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

              Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos  4 d. sprendimu  civilinėje byloje Nr. 2-2207-452/2012, santuoka sudaryta  1981 m. balandžio  25 d.  Panevėžio civilinės metrikacijos skyriuje, tarp A. P. ir D. P., nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties  4 punkte,  A. P. ir D. P. susitarė dėl santuokos metu įgyto registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo ir susitarė, jog turtas yra dalinamas tokiu būdu: pareiškėjai D. P. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka 0,0558 ha žemės sklypas, unikalus numeris  (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, su priklausiniais – sodo nameliu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitai statiniais ( inžinieriniais) – pavėsine, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), stogine, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendros 15 000 Lt vertės šalių susitarimu, esantys (duomenys neskelbtini),  butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 63 000 Lt šalių susitarimu, automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 6000 Lt vertės šalių susitarimu. Viso pareiškėjai D. P. atitenka turto 84 000 Lt vertės. Pareiškėjui A. P.,  po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka 0,1721 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė,  gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – kiemo statiniais ( ½ šulinio, rūkykla), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendros  179 000 Lt vertės šalių susitarimu, esantys (duomenys neskelbtini), automobilis CITROEN XANTIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , 3000 Lt vertės šalių susitarimu. Viso pareiškėjui A. P. atitenka turto 182 000 Lt vertės. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte,  šalys numatė, kad kreditorinį įsiskolinimą paimtą būsto kredito paskolą iš AB SEB banko pagal sutartį Nr. 07503 18011179-01, kurios likutis yra 37 451,19 LT, po santuokos nutraukimo banko sutikimu padengia vietas pareiškėjas A. P..  Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties  6 punkte, šalys susitarė, kad A. P. po santuokos nutraukimo už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo ir registruotino turto dalį – 60 458,81 LT  sumoka piniginę kompensaciją 60 458,81 Lt  D. P.. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties  7 punkte, šalys nurodė, kad D. P. ir A. P. pretenzijų dėl kito, neregistruotino  nekilnojamojo turto pasidalinimo neturi, turtą pasidalino gera valia.

              Pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad apie teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo tapo žinoma tik  2017 metais gegužės mėnesį, kai buvo sudaromas apyrašas.

              Civilinio proceso kodekso  368 straipsnio  1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą  gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nors pareiškėja nurodo, kad apie santuokos nutraukimą jai tapo žinoma tik 2017 metais gegužės mėnesį, tačiau, vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei civilinėje byloje Nr. 2-220-452/2012 esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjai apie sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukimą, buvo žinoma  2012 metais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu abu pareiškėjai nurodė, jog santuoka iširo dėl to, kad šeimoje atsirado trečias asmuo. Be to,  priimant teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, buvo padaryta rašybos klaida, nurodant vieno iš ūkinio pastato unikalų numerį.  Panevėžio miesto apylinkės teismo  2012 m. rugpjūčio  8 d. nutartimi, buvo ištaisyta rašymo apsirikimo klaida teismo sprendime.  Ši nutartis buvo išsiųsta D. P. ir A. P. Nutartis dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo buvo siųsta A. P. nurodytos gyvenamosios vietos adresu  - (duomenys neskelbtini).  Kaip nurodo pati pareiškėja ji gyveno su A. P. nuo  2006 metų ir taip pat savo gyvenamosios vietos adresą nurodo – (duomenys neskelbtini).  Be to, kaip nurodo pati pareiškėja, mirusiojo A. P. darbo vietoje buvo rastas sprendimas, tačiau nieko nekalbama apie nutartį dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, teismo nuomone, pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Apie tai, kad pareiškėjai R. Ž. buvo žinoma apie sprendimą nutraukti santuoką, nurodo ir suinteresuotas asmuo – D. P., kuri teigia, kad pareiškėjai buvo žinoma apie santuokos nutraukimą. Šiai aplinkybei paneigti, pareiškėja jokių įrodymų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmame prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjas A. P. nurodė savo gyvenamosios vietos adresą  - (duomenys neskelbtini), vėliau pateiktuose prašymuose, A. P. savo gyvenamąją vieta nurodo adresu – (duomenys neskelbtini).

              Pareiškėja nurodo, kad procesas turi būti atnaujinamas, kadangi sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo bei tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ji buvo neįtraukta į bylos nagrinėjimą ir jai nedalyvaujant, nepagrįstai ir neteisėtai buvo išspręsti ir jos turtiniai klausimai, kas pagal įstatymą sudaro pagrindą atnaujinti procesą.  Pareiškėja pateikia  2012 m. sausio  20 d. sudarytą sutartį, tarp jos R. Ž. ir A. P., kuria R. Ž. skolina A. P. savo asmenines lėšas žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini),  pastatų remontui aplinkos tvarkymui.  Santuoka tarp A. P. ir D. P. buvo nutraukta supaprastinto proceso tvarka.

              Santuokos nutraukimą supaprastinti proceso tvarka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir Civilinio proceso kodekso XXXV skyriaus teisės normos.  Civilinio proceso kodekso 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu  ( Civilinio kodekso  3.51 straipsnis)  arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ( Civilinio kodekso 3.55 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąją teisena.

              Pagal įstatymą leidžiama sutuoktiniams nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tik tuo atveju, jeigu įvykdomos visos CK 3.51 straipsnio sąlygos. Viena iš tokių būtinųjų santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygų – tai reikalavimas, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką būtų pateikta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinto CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrajame skirsnyje ir atitinkamai CPK V dalies XXXV skyriuje nustatyta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių.  Jeigu sutuoktiniai sutaria, kad jų santuoka iširo, bet nesutaria dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, santuokos nutraukimas supaprastinta tvarka negalimas. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai  turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant  klausimus bei kitas savo turtines teises bei pareigas, tame tarpe turto padalijimo klausimus ( CK 3.51 straipsnio  1 dalies  2 punktas, 3.53 straipsnio  3 dalis, 3.72,3.116,3.169,3.170 straipsniai). Tam, kad, sutuoktiniams dalijantis turtą, nebūtų pažeidžiamos jų kreditorių teisės ir teisėti interesai, sutuoktiniams ar bet kuriam iš jų, inicijavusiems santuokos nutraukimo bylą bei pareiškusiems ieškinį dėl turto padalijimo, įstatyme nustatytas įpareigojimas ieškinio pareiškime nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant  ieškinio pareiškimo kopiją.  Nurodytas reikalavimas , susijęs su sutuoktinių kreditorių teisių apsauga, privalomi visais santuokos  nutraukimo atvejais, nepaisant to, ar byla nagrinėjama ginčo ar ypatingosios teisenos tvarka ( Civilinio kodekso 3.126 straipsnis).  Šios paminėtos normos leidžia sutuoktiniams nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t.y. neprieštarauja viešajai tvarka ir nepažeidžia sutuoktinių, vieno ar abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

              Pareiškėja nurodo, kad procesas turi būti atnaujinamas, kadangi sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo bei tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ji buvo neįtraukta į bylos nagrinėjimą ir jai nedalyvaujant, nepagrįstai ir neteisėtai buvo išspręsti ir jos turtiniai klausimai, kas pagal įstatymą sudaro pagrindą atnaujinti procesą.  Pareiškėja pateikia  2012 m. sausio  20 d. sudarytą sutartį, tarp jos R. Ž. ir A. P., kuria R. Ž. skolina A. P. savo asmenines lėšas žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini),  pastatų remontui aplinkos tvarkymui.

              Civilinio kodekso 3.126 straipsnio  2 dalies nuostatos numato, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalinimo ( ar pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių), privalo  pareiškime  nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.  Reikšdami prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjai ( A. P. ir D. P.) nurodė vieną kreditorių – AB SEB banką ( buvęs AB Vilniaus bankas).  Šiuo atveju  Civilinio kodekso normos įpareigoja pačius pareiškėjus nurodyti visus žinomus kreditorius. Atkreiptinas dėmesys, kad  Panevėžio miesto apylinkės teismo  2012 m. vasario  27 d. nutartimi, pareiškėjams A. P. ir D. P. buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, tai yra įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis sutuoktinių kreditorius.   Šalindami prašymo trūkumus ir teikdami naują prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, pareiškėjai nurodė, jog turi vieną kreditorių  - AB SEB banką.  Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio  18 d. nutartimi, civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl D. P. ir A. P., buvo sustabdyta iki pareiškėjai pateiks naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.  2012-06-12 pareiškėjai A. P. ir D. P. pateikė naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį,  kurioje buvo nurodytas tik vienas kreditorius  - AB SEB bankas.  Pateikus naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, dalyvavo A. P. ir D. P.. Bylos nagrinėjimo metu abu pareiškėjai patvirtino, kad turi tik vieną kreditorių – AB SEB banką, o kitų kreditorių – nėra. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu,  išnagrinėjo neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą R. Ž. kaip kreditoriaus.  Pažymėtina, kad tarp R. Ž. ir A. P. sudarytoje sutartyje nurodyta, kad skolintos lėšos bus naudojamos pastatų remontui ir aplinkos tvarkymui. AB SEB banko suteiktas 2003 m. spalio 14 d.  kreditas 41800 Lt buvo skiriamas  būsto pirkimui, o 2004-12-15 kredito sutartis keičiama, suteikiant papildomai 20 000 Lt būsto renovacijai. Pareiškėjai, nustatydami  turto vertę,  ją nustatė šalių susitarimu. Santuokos metu įgyto turto vertė gali būti nustatoma šalių susitarimu, kaip ir leidžia Civilinio kodekso normos. Pažymėtina, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji paskolos sudarymo dienai turėjo 50 000 Lt, kuriuos paskolino A. P..   Atkreiptinas dėmesys,  kad paskolos sutartis turėjo būti tvirtinama pas notarą ir teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėja turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius paskolos sutarties egzistavimą, kas sudarytų prielaidą spręsti apie tai, kad pareiškėja turėjo neginčijamą reikalavimo teisę santuokos nutraukimo metu. Be to, pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad paskolos sutartis buvo tikrai sudaryta ir pareiškėja turėjo lėšų, kurias galėjo paskolinti mirusiajam.  Duomenų, kad apie tai, kad pareiškėja būtų prisiteisusi skolą, ar kreipėsi dėl skolos išieškojimo byloje nėra.  Taip pat šiuo atveju vertintina ir ta aplinkybė, kad pareiškėja, būdama testamentinė įpėdinė, kitiems mirusiojo įpėdiniams kreditorinių reikalavimų nereiškė ir tokių duomenų nepateikė.

              Esant šioms paminėtoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo  - atmestinas.

              Iš pareiškėjos priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( Civilinio proceso kodekso  88 straipsnis, 93 straipsnis).

              Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 370,371 straipsniais,  teismas

n u t a r ė:

              Pareiškėjos, R. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2207-452/2012 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu pagal pareiškėjų A. P. ir D. P. pareiškimą – atmesti.

              Priteisti iš pareiškėjos R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,10 EUR ( penkis eurus  10 ct. ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

              Nutartis per  7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                         Rita Dambrauskaitė