Civilinė byla Nr. 3K-3-456/2009 (S)

                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1; 75.4.3; 75.8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo; trečiasis asmuo byloje – Danske Bank A/S Lietuvos filialas (buvęs AB „Sampo bankas“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nutraukiant santuoką. Ieškovas prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, ir jų santuoką nutraukti. Ieškovas nurodė, kad po daugelio bendro gyvenimo metų šeimoje pradėjo nesutarti su atsakove, išryškėjo skirtingi charakterio bruožai, pažiūrų į santuokinį gyvenimą bei pareigos vienas kitam skirtumai. Kadangi ginčo šalių dukterys gyvena su atsakove, tai ieškovas jų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su atsakove bei priteisti iš jo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvienai dukteriai. Santuokoje įgytą turtą ieškovas prašė padalyti taip: jam pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei – (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Turtines prievoles trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui (buvusiam AB „Sampo bankas“) už kreditą buto (duomenys neskelbtini) pirkimui, sutiko prisiimti ieškovas.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

              Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ginčo šalių santuoką, sudarytą 1986 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisė iš ieškovo 7350 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo bei išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 600 Lt dukters M., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai; pripažino ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teisę kiekvienam po 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini); nustatė, kad ginčo šalys yra solidariai atsakingos už paskolos, gautos iš trečiojo asmens AB „Sampo bankas“ (dabar – Danske Bank A/S Lietuvos filialas) pagal 2007 m. gruodžio 13 d. sutartį (duomenys neskelbtini), grąžinimą; pripažino atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovui atsisakius reikalavimo nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Teismas konstatavo, kad ieškovas sutinka, jog, dalijant turtą, atsakovei būtų priteistas keturių kambarių butas, o jam – dviejų kambarių butas, kurį jis parduotų ir grąžintų paskolą. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovas nepasirūpino paskolos grąžinimą užtikrinti kitu turtu ir išregistruoti keturių kambarių buto hipoteką, todėl atsakovei, priteisus bankui įkeistą turtą, išliktų buto priverstinio pardavimo grėsmė ir taip būtų pažeistos nepilnametės dukters teisės, kurios yra ginamos prioritetiškai. Dėl to teismas bankui įkeistą keturių kambarių butą padalijo ieškovui ir atsakovei per pusę, t. y. po 1/2 dalį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove gyvena nepilnametė šalių duktė, sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis). Dėl to teismas dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovei. Kadangi kreditas buvo gautas buto bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijimui, t. y. šeimos interesais, tai teismas sprendė, kad ieškovo ketinimas prisiimti turtinius įsipareigojimus bankui neatitinka teisės normų reikalavimų (CK 3.109 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 23 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo dalį – pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į dviejų kambarių butą ir nustatė priverstinę hipoteką šiam turtui būsto kredito grąžinimo užtikrinimui, o atsakovei pripažino asmeninės nuosavybės teisę į keturių kambarių butą. Teismas konstatavo, kad šalims turint du butus bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turtas dalytinas tokiu būdu, jog kiekvienam iš sutuoktinių priteisiamas atskiras nekilnojamojo turto objektas (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei skiriant įkeistą butą išliktų buto priverstinio pardavimo grėsmė, nepagrįsta, nes nustatyta, jog ginčo šalys yra solidariai atsakingos už paskolos AB Sampo bankui (dabar – Danske Bank A/S Lietuvos filialas) pagal 2001 m. gruodžio 29 d. sutartį grąžinimą. Teismas tai pat pažymėjo, kad šios paskolos grąžinimo užtikrinimui ieškovo įkeistas keturių kambarių butas pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe, o dviejų kambarių butas – ieškovo asmenine nuosavybe, kuri priverstinai įkeičiama ieškovo solidariai pareigai trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui (buvusiam AB „Sampo bankas“) užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas konstatavo, kad, pripažinus keturių kambarių butą atsakovės asmenine nuosavybe, nėra pagrindo daryti išvados, jog išlieka buto priverstinio pardavimo grėsmė, nes ieškovo įsipareigojimas grąžinti paskolą užtikrinamas įkeistu jo asmeniniu turtu. Dėl to teismas nustatė, kad trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo (buvusio AB „Sampo bankas“) ieškovui pagal 2001 m. gruodžio 29 d. kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) suteiktas 67 785,73 Lt būsto kreditas turi būti užtikrinamas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio dviejų kambarių buto hipoteka visam kredito terminui, t. y. iki 2021 m. gruodžio 29 d.

3. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.

Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Dėl santuokinio turto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė santuokoje įgyto turto padalijimą, teisingai nustatytą pirmosios instancijos teismo, taip pažeisdamas CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nepilnamečių vaikų interesų apsaugos principą dalijant turtą. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas turto padalijimą natūra, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nepilnamečių vaikų interesų apsaugos principą dalijant turtą, tačiau nenurodė, kokiais motyvais remdamasis padarė tokią išvadą. Šiuo atveju esminė aplinkybė, kodėl pirmosios instancijos teismas dviejų kambarių butą pripažino atsakovės asmenine nuosavybe, buvo nepilnametės dukters interesai, o ne solidarioji ginčo šalių prievolė grąžinti būsto kreditą. Kadangi būsto kredito užtikrinimo pakeitimui prieštaravo bankas, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai dviejų kambarių butą pripažino atsakovės asmenine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus atsakovės asmeninės nuosavybės teisę į keturių kambarių butą, nupirktą už lengvatinę būsto paskolą ir įkeistą bankui, išlieka reali grėsmė, kad išieškojimas galėtų būti nukreipiamas į šį būstą, kuriame gyvens atsakovė su dukterimis, nes tai nustato 1997 m. spalio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 278 patvirtintos Paskolų lengvatinėmis sąlygomis teikimo iš banko kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti tvarkos 3.5 punkto nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priskirto dviejų kambarių buto vertė yra akivaizdžiai mažesnė nei šio buto priverstine hipoteka užtikrinama kredito prievolė, todėl, banko reikalavimo nepatenkinus iš atsakovui priklausančio turto, išieškojimas bus nukreiptas į kasatorei priklausantį turtą, tai pažeistų vaikų teisėtus interesus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasatorės kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Dėl santuokinio turto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes šiuo metu abi ginčo šalių dukterys yra pilnametės, todėl nepilnamečių vaikų interesai šiuo atveju negali būti pažeidžiami. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartis labiau atitinka kasatorės, o ne ieškovo interesus, nes jai priteistas didesnis ir vertingesnis butas, o būsto paskolos grąžinimas užtikrintas ieškovo asmeninio turto hipoteka. Kasatorės teiginiai, kad ieškovo buto vertė yra mažesnė už būsto kreditą, nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad šio buto vertės užtektų padengti būsto kreditą visiškai.

Trečiojo asmens atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl santuokinio turto padalijimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, spręsdamas reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo, teismas turi vadovautis teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaryti turto balansą, nustatant bendrą santuokinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 straipsnio 2-3 dalys). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tačiau teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009).

Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, dalydamas santuokinį turtą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovui paskirto buto vertė yra mažesnė už būsto kreditą, kuris užtikrinamas šio buto įkeitimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami ginčo šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, nesilaikė įstatymo nustatytos veiksmų sekos, t. y. nesudarė turto balanso ir nenustatė turto vertės. Neatlikus šių veiksmų, neįmanoma tinkamai padalyti santuokinio turto nutraukiant santuoką. Bylą nagrinėję teismai, dalydami santuokinį turtą, nukrypo nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis), nes paskyrė atsakovei didesnę dalį turto nei ieškovui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais, tačiau, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo. Reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006). Nesudarius turto balanso, neįmanoma nustatyti, kiek buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ar toks nukrypimas buvo būtinas, siekiant apsaugoti įstatymo saugomus atsakovės interesus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju nesudarius turto balanso ir nenustačius jo vertės, byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta netinkamai.

Minėta, kad sudarant turto balansą turi būti nustatomos ir iš bendro turto vykdytinos prievolės. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo šalys turi skolinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui (buvusiam AB „Sampo bankas“), kurie tenkintini iš bendro turto. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas sutinka, jog ši prievolė taptų jo asmenine, o trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas (buvęs AB „Sampo bankas“) tam neprieštarauja, jei nebus keičiama būsto kredito įvykdymo užtikrinimo priemonė (b. l. 140). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjant bylą pakartotinai ši aplinkybė turi būti tinkamai įvertinta ir į ją atsižvelgta. Be to, dalijant santuokinį turtą prioritetas turi būti teikiamas savarankiškų turto vienetų priskyrimui kiekvienam sutuoktiniui, jei tai yra įmanoma, nes tokiu būdu yra išvengiama bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sukeliamų sunkumų. Dėl to nagrinėjant bylą pakartotinai, apeliacinės instancijos teismas, sudaręs turto balansą ir nustatęs turto vertę, dalydamas turtą turi atsižvelgti į galimybę kiekvienam sutuoktiniui paskirti po savarankišką objektą.

Dėl priverstinės hipotekos

CK 4.170 straipsnyje, įtvirtinančiame hipotekos sąvoką, nustatyta, kad hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. CK 4.175 straipsnyje nustatyta, kad gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka, taip pat kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu ir pateiktas nebaigtinis hipotekos atsiradimo atvejų sąrašas. CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje detalizuojama ši teisės norma, nustatant, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Teismo sprendime turi būti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir šio daikto savininkas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas) atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalių kreditorius trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas (buvęs AB „Sampo bankas“) reikalavimo priverstinai įkeisti dviejų kambarių butą nereiškė, be to, nėra duomenų, kad iš ginčo šalių trečiojo asmens naudai teismo sprendimu būtų priteistas turtinis reikalavimas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė priverstinę hipoteką dviejų kambarių butui.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teisme patirta 45,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,             

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.