Baudžiamoji byla Nr. 2K-234/ 2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.3.1; 2.1.15.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Viktoro Aiduko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
gynėjams advokatams Elenai Žilėnienei, Nikolajui Kuznecovui,
nukentėjusiajam G. Š.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. bei jo atstovo
Tado Blažio kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo
2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
K. P. nuteistas
pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), pritaikius BK 63
straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams.
G. J.
nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 286
straipsnį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 9
mėnesiams.
J. K.
nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), pritaikius
BK 63 straipsnio 4 dalį ir 64 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 2 metams.
Civiliniai
ieškiniai turtinei žalai atlyginti tenkinti ir priteista solidariai iš
K. P. (o jam neturint lėšų iki jo pilnametystės – iš jo tėvų ar globėjų),
G. J. bei J. K.:
- 8577,60 Lt
G. Š. bei 419 Lt D. L. turtinei žalai atlyginti ir 2084,82 Lt Valstybinei
ligonių kasai G. Š. gydymo išlaidoms atlyginti. Iš dalies tenkintas civilinis
ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo G. Š. bei priteista solidariai iš
K. P. (o jam neturint lėšų iki jo pilnametystės – iš jo tėvų ar globėjų),
G. J. bei J. K. 15000 Lt G. Š. neturtinei žalai atlyginti; taip pat
priteista solidariai iš minėtų asmenų G. Š. 1500 Lt turėtoms išlaidoms
advokato pagalbai apmokėti atlyginti.
Taip pat
skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, kuria
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis pakeistas:
Nukentėjusiojo
G. Š. ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti iš nuteistųjų 5 procentus
metinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo 2009 m.
gegužės 17 d. iki visiško sumos sumokėjimo, palikta nenagrinėta; nuteistųjų
G. J., K. P. bei nukentėjusiojo G. Š. apeliaciniai skundai
atmesti. Kita nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio
pranešimą, kasatorių G. Š., prašiusį kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų
gynėjus, prokurorą, prašiusius kasacinį skundą atmesti paaiškinimų,
n u s t
a t ė :
K. P., G. J. ir J. K. nuteisti už tai, kad pagrobė
svetimą turtą panaudoję fizinį smurtą, o būtent: 2009 m. sausio 7 d., apie 1.00
val., K. P., G. J. ir J. K. prie (duomenys neskelbtini)
namo, Vilniuje, pribėgo prie nukentėjusiojo G. Š., G. J. sudavė jam
kumščiu per galvą ir pareikalavo atiduoti viską, ką turi, po to visi trys
sudavė smūgius parkritusiam nukentėjusiajam, apieškojo jo kišenes ir pagrobė
650 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E50-1“ su 30 Lt vertės SIM
kortele bei 100 Lt vertės raktelius su pulteliu, taip pat jiems pareikalavus
atiduoti žiedą, nukentėjusysis nusiėmė ir atidavė 400 Lt vertės žiedą. Tokiais
bendrais veiksmais K. P., G. J. ir J. K., panaudoję fizinį
smurtą, iš G. Š. pagrobė jam priklausantį bendros 1180 Lt vertės turtą.
K. P., G. J. ir J. K. nuteisti ir už kitas nusikalstamas
veikas, tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas kasaciniame skunde prašo:
1.
pripažinti neteisėta Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo
8 d. nuosprendžio dalį, kuria nebuvo išnagrinėtas ir tenkintas nukentėjusiojo
reikalavimas priteisti 5 % metines palūkanas nuo priteistos 25 077,60 Lt
sumos, palūkanas skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 17 d. iki visiško sumos
sumokėjimo momento;
2.
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d.
nutarties dalį, kuria nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 5 % metines
palūkanas nuo priteistos 25 077,60 Lt sumos, palūkanas skaičiuojant nuo 2009 m.
gegužės 17 d. iki visiško sumos sumokėjimo momento, paliktas nenagrinėtas;
3.
pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d.
nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo 2009m. lapkričio 30 d. nutarties
dalis, priteisiant solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiojo naudai 5 % metines
palūkanas nuo priteistos 25 077,60 Lt sumos, palūkanas skaičiuojant nuo 2009 m.
gegužės 17 d. iki visiško sumos sumokėjimo momento.
Skunde kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas
netinkamai aiškino ir taikė BPK 115 straipsnį. Nutartį šioje dalyje motyvavo
LAT 2008 m. vasario 19 d. nutartyje Nr. 2K-82/2008 suformuluota taisykle,
tačiau nei skundžiamoje nutartyje, nei minėtoje ankstesnėje LAT nutartyje
nenurodyta konkreti BPK 115 straipsnio dalis, kurios pagrindu ieškinio dalis
dėl palūkanų palikta nenagrinėta. Tuo tarpu, kasatoriaus įsitikinimu, galimybė
palikti ieškinį nenagrinėtą numatyta išimtinai tik BPK 115 straipsnio 3 dalies
2 punkte, kurį taikyti šioje byloje nėra jokio pagrindo, nes BPK 115 straipsnio
3 dalies 2 punkto pagrindu ieškinys paliekamas nenagrinėtas tik priimant
išteisinamąjį nuosprendį nenustačius nusikaltimo sudėties, o šioje byloje buvo
priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir žalą padarę asmenys buvo nuteisti. Tai,
anot kasatoriaus akivaizdi teisės klaida ir esminis proceso pažeidimas, nes BPK
115 straipsnio 1 bei 2 dalių pagrindu galima priimti tik nurodytas nutartis: 1)
ieškinį tenkinti, 2) ieškinį atmesti arba 3) pripažinti civiliniam ieškovui
teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti
civilinio proceso tvarka. Tuo tarpu Kodekse nenumatyta net teorinė galimybė
palikti ieškinį nenagrinėtą. BPK 115 straipsnis nenumato galimybės palikti
ieškinį nenagrinėtą su tikslu, kad nukentėjusysis turėtų pradėt naują, jau nebe
baudžiamąją, o civilinę bylą. Minėto straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad
civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje priimant apkaltinamąjį nuosprendį
privalo būti išnagrinėtas iki galo ir nukentėjusysis neturi teisės kreiptis dėl
tų pačių palūkanų CPK tvarka. Tokia pozicija išdėstyta ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. apžvalgoje Nr. 29 „ Dėl nusikaltimu
padarytos žalos atlyginimo“. Ieškinio palikimą nenagrinėtu reglamentuoja
išimtinai tik CPK 296 straipsnis, kuriame nenumatytas nė vienas pagrindas, kurį
būtų galima pritaikyti šioje baudžiamojoje byloje. Skundžiamoje nutartyje
nurodyta, kad „sutikti su apelianto G. Š. teiginiu, kad teismas atėmė jam
galimybę dėl procesinių palūkanų priteisimo pareikšti ieškinį civilinio proceso
tvarka, taip pat nėra pagrindo“ ir šie teismo argumentai, kasatoriaus manymu,
reiškia, kad teismas pripažino jam pačią teisę į palūkanų priteisimą ir turėjo
iškart jas ir priteisti. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtimi
pasinaudoti ir ieškinį palikti nenagrinėtą tik tada, kai jo negalima tiksliai
apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos
medžiagos. Tokia pozicija suformuluota ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2007,
kurioje pasakyta, jog „kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos
teismas, paneigdamas nukentėjusiųjų teisę reikalauti neturtinės žalos
atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, pažeidė asmens teisių garantijas,
įtvirtintas BPK 44 straipsnio 10 dalyje, laikytinas pagrįstu“. Teismas,
kasatoriaus įsitikinimu, netinkamai išaiškino BPK ir CK normas dėl žalos
atlyginimo ir jos dydžio nustatymo, nurodydamas, kad CK 6.210 straipsnio 1
dalyje nurodytos 5 procentų palūkanos nėra sudėtinė BPK 109 straipsnio ir CK
6.249 straipsnio nurodytos turtinės žalos sudėtinė dalis, o CK 6.37 straipsnio
2 dalis gali būti taikoma tik kai žala padaroma pažeidus sutartį, o ne deliktą
(tame tarpe nusikaltimu padarius žalos). Kasatoriaus įsitikinimu, CK 6.210
straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnis ir 6.37 straipsnio 1 bei 2 dalys turėjo
būti taikomos iškart tenkinant ieškinį baudžiamojoje byloje. Vilniaus apygardos
teismas netinkamai išaiškino BPK 109 straipsnį, nurodydamas, kad metinės
palūkanos nuo priteistos sumos nepatenka į straipsnyje numatytą turtinės žalos
sąvoką ir nėra sudėtinė turtinės žalos dalis, todėl tokį reikalavimą galima
tenkinti tik civilinės bylos metu. Pagal CK 6.261 straipsnį palūkanos laikomos
minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo, t.y. dėl pareigos atlyginti
padarytą žalą nevykdymo, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau
įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl teismas konstatavo, kad „atsižvelgiant į baudžiamojoje
byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalyką bei nuteistojo pareigos atlyginti
padarytą žalą nevykdymo aplinkybes (po nusikalstamos veikos padarymo nuteistieji
buvo suimti ir nuteisti
realia laisvės atėmimo bausme), konstatuoti, kad teismai nagrinėjamoje
baudžiamojoje byloje turėjo patenkinti apelianto G. Š. prašymą priteisti
palūkanas, o to nepadarydamas pažeidė įstatymo reikalavimus, nėra pagrindo“. Kadangi BPK 109 str. turtinės žalos sąvoka yra nedetalizuota ir
neatskleista, tai iš esmės, kas yra BPK 109 str. nustatyta turtinė žala, nustatinėjama taikant ir aiškinant CK
normas, reglamentuojančias deliktinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. apžvalgoje
nurodyta, kad nusikaltimu padarytos žalos samprata privalo būti aiškinama remiantis ir CK nuostatomis: „Žalos samprata baudžiamoje,
baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir
pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant
nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas).
Taigi teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, taip
pat turėtų vadovautis atitinkamomis
civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis
nuostatomis (CK 6.245-254 straipsniai), deliktinės atsakomybės
taisyklėmis (CK 6.263-291 straipsniai) ir kt. Vilniaus
apygardos teismas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė motyvuodamas tuo,
kad 5 % palūkanos nuo neatlygintos nusikaltimu padarytos žalos nėra
sudėtinė CK 6.249 str. apibūdintos turtinės
žalos dalis, todėl jos nėra ir BPK 109 straipsnyje aptariamos turtinės žalos
dalis, be to, CK 6.37, 6.210 ir 6.261
straipsniai taikomi tik toms piniginėms prievolėms, kurios atsirado iš sutartinių
santykių, ir netaikomi dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, t.y. dėl delikto,
taip pat teismas akcentavo, kad reikalavimas
dėl palūkanų netenkinamas, nes nuteistieji dėl paskirtos laisvės atėmimo
bausmės jos atlikimo metu ne dėl savo
kaltės negali atitinkamą laikotarpį atlyginti žalos, todėl iš jų negalima reikalauti ir palūkanų už šį laikotarpį. Kasatorius teigia, jog dėl
priteistos žalos neapmokėjimo jis patiria papildomą turtinę žalą, nes negali
naudotis jam priklausančiais pinigais ir iš jų gauti papildomų pajamų, taigi,
palūkanos patenka į CK 6.249 straipsnyje numatytos turtinės žalos sritį. CK
6.210 straipsnis yra 6 CK knygoje „Prievolių teisė“, o prievolės atsiranda ne
tik iš sutarčių, kaip konstatavo teismas, tačiau ir iš kitokių juridinių faktų,
tame tarpe ir iš nusikaltimu padarytos žalos. Taip nurodyta ir CK 6 knygos
komentare. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą
laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad palūkanas privaloma mokėti už
priteistą sumą, tai reiškia, kad už bet kokiu pagrindu priteistą sumą. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje yra nurodęs, kad palūkanos gali būti
priteisiamos ir iš delikto (civilinė byla Nr. 3K-3-373/2006). Tačiau, kasatoriaus
įsitikinimu, teismas, aiškindamas BPK 109 straipsnį, t.y. nusikaltimu padarytos
turtinės žalos sąvoką, nepagrįstai nesivadovavo ir nieko nepasisakė dėl CK
6.283 straipsnio aiškinimo ir taikymo, tokiu būdu padarydamas esminį
baudžiamojo proceso pažeidimą, nes minėtame straipsnyje numatyta, kad jis
taikomas sveikatos sužalojimo atvejais, o kasatoriui žala buvo padaryta ir
sužalojant sveikatą. Aiškinimas, kad laisvės atėmimo laikotarpiu nuteistasis
neprivalo atlyginti žalos, kasatoriaus nuomone, nepagrįstas išvis jokia BK,
BPK, CK ar kita teisės norma, nuteistieji asmenys žalą privalo atlyginti nuo
pat jos padarymo momento (CK 6.283, 6.249 straipsniai, BPK 44 straipsnio 10
d.), o ne nuo jos priteisimo momento.
Skundas
atmestinas.
Dėl procesinių
palūkanų priteisimo
Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje
byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta
turtinė ir (ar) neturtinė žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas
išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę
neteisėtų veiksmų. CK 6.250
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais,
kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo
bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos
nukentėjusysis G. Š. buvo pareiškęs ieškinį 8577,60 Lt., turtinei ir 23000 Lt.,
neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog
nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, kurią sudaro 1287,60 Lt., turėtos
išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir 7290 Lt., negautos pajamos. Neturtinę
žalą pirmosios instancijos teismas pripažino ir priteisė įvertindamas
nusikaltimo padarinius, nuteistųjų kaltę, turtinę padėtį, todėl civilinio
ieškovo prašomą atlyginti sumą sumažino iki 15000 Lt. Kaip
matome nukentėjusiajam priteisto žalos atlyginimo struktūra susideda iš trijų
dalių: tiesioginių nuostolių, negautų pajamų ir neturtinės žalos. Tiesioginiai
nuostoliai kilo nusikaltimo padarymo metu bei betarpiškai po nusikaltimo,
negautos pajamos atsirado kaip nusikaltimo pasekmė dėl nukentėjusiojo
nedarbingumo, neturtinė žala yra pripažįstama ir jos dydis nustatomas teismo
sprendimu. Neturtinė
žala nėra susijusi su asmens turto netekimu ar sužalojimu, turėtomis išlaidomis
ar negautomis pajamomis. Ji yra kitos prigimties, atlieka patirto fizinio ir
psichinio smurto, dvasinių sukrėtimų bei kitų neigiamų padarinių kompensacinę
funkciją ir nustatoma teismo sprendimu, įvertinant šiuos padarinius pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos
neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertindamas nukentėjusiojo
patirtą neturtinę žalą teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip
pat ir CK 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais
kriterijais. Teismo sprendimu buvo
pripažintas žalos padarymo faktas ir nustatytas jos dydis. Taigi ir prievolė ją
atlyginti gali atsirasti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, tuo tarpu
nukentėjusysis apeliaciniame ir kasaciniame skunduose pareiškė reikalavimą
atlyginti visą žalą bei palūkanas nuo civilinio ieškinio pareiškimo datos. BPK
107 straipsnis numato, jog įtariamasis ar kaltinamasis gali bet kuriuo proceso
metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą,
tačiau ši įstatymo nuostata numato įtariamojo ar kaltinamojo teisę, o ne
prievolę ikiteisminio nagrinėjimo ar teismo proceso metu atlyginti žalą.
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos
laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis),
t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų
paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi
palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius
kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo,
praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos
reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo
sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą
terminą. Kasatorius skunde remiasi kasacine praktika, suformuluota nutartyje
Nr. 3k-3-373/2006, tačiau ja remiasi fragmentiškai. Minėtoje nutartyje yra
suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį,
turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė.
Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia,
įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju
nemokamos.“ Kaip
tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat
ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų vyko nagrinėjant
bylą pirmosios instancijos teisme bei tęsėsi apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstu pirmosios instancijos teismo
nustatytą žalos dydį bei atmetė nuteistųjų kasacinius skundus šioje dalyje,
todėl galima laikyti, jog žalos atlyginimo reikalavimo pagrįstumas bei jos
dydis pinigais teismo sprendimu buvo fiksuotas. BPK 336 straipsnio 2 d. numato,
jog nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo
paskelbimo dienos. Taigi pirmosios
instancijos teismo nuosprendis šioje byloje įsiteisėjo 2009-11-20. Todėl
pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistiesiems atsirado nuosprendžiui
įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Byloje nėra duomenų, jog prievolė dėl žalos
atlyginimo yra pateikta vykdyti, nukentėjusysis taip pat pripažino, jog
nesikreipė dėl teismo sprendimo pateikimo vykdyti, todėl negalima kalbėti ir
apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Įstatymas
nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė
atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1
dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti
nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to,
jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti
žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Tokių duomenų
byloje nėra, todėl kasacinio skundo reikalavimai dėl procesinių palūkanų
priteisimo už nevykdomą prievolę atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą
laikytini priešlaikiniais, jų nagrinėjimas bylos apeliacinio proceso metu yra
negalimas, todėl ir kasaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumas šiuo
klausimu, teisės taikymo aspektu nesvarstytinas. Dėl paminėtų motyvų
netenkintinas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Š. prašymas pakeisti
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio bei
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties dalis dėl 5
procentų metinių palūkanų priteisimo nuo 25 077,60 Lt., sumos. Kolegija
pripažįsta, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas palikti nenagrinėtu
G. Š. civilinio ieškinio reikalavimą išieškoti iš nuteistųjų 5 procentus nuo
priteistos sumos neatitinka BPK 115 straipsnio 2 dalies sąlygų, tačiau minėtu
apeliacinės instancijos teismo sprendimu neatimama galimybė G. Š. kreiptis su
šiuo reikalavimu civilinio proceso tvarka, todėl, atsižvelgiant į bylos
kasacinio nagrinėjimo ribas, šis sprendimas paliekamas nepakeistu. Civilinio
ieškovo G. Š. prašymas išieškoti iš nuteistųjų išlaidas apmokėti advokato
paslaugoms už kasacinio skundo surašymą, netenkintinas.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
nukentėjusiojo
ir civilinio ieškovo G. Š. bei jo atstovo advokato Tado Blažio kasacinį skundą
atmesti.
Teisėjai:
Viktoras
Aidukas
Antanas Klimavičius
Alvydas Pikelis