Baudžiamoji byla Nr.
1-13-783/2010
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00252-2009-0
Procesinio sprendimo
kategorija:
1.1.3.3; 1.1.7.2.7;
1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.8.;
1.1.9.2.; 1.10.1.;
1.2.25.4.5.; 2.3.6.4.5.
(S)
2010 m. sausio 21 d.
Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas
Virginijus Skaraitis,
sekretoriaujant
Redai Stonikienei, dalyvaujant:
prokurorei
Aušrai Vingilei,
nukentėjusiajam
A. P.,
kaltinamojo
gynėjui advokatui Jonui Milčiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją
bylą, kurioje
S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs,
pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) II kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos
Respublikos BK 281 str. 5 d.,
n
u s t a t ė :
Kaltinamasis S. Z. 2009 m.
rugpjūčio 21 d., apie 18 val. 40 min., Kupiškio rajone, kelio Vabalninkas –
Salamiestis – Kupiškis 21 kilometre, vairuodamas automobilį OPEL ASTRA,
valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių
eismo taisyklių 133, 139 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra vairavo
automobilį viršydamas leistiną 70 km/h važiavimo greitį, dėl viršyto greičio
automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medžius, tai
yra sukėlė eismo įvykį, dėl kurio metu patirtų sužalojimų kartu važiavęs
keleivis R. P. 2009-09-04 mirė.
Kaltinamasis S. Z. kaltu dėl
eismo įvyko prisipažino visiškai, parodė, jog 2009-08-21 apie 18.40 val. iš
Drulėnų k., kartu su V. J. ir R. P. važiavo
apie 80-90 km/h greičiu, matė priešpriešiais važiuojantį traktorių, kuris dėl
savo gabaritų važiavo ir priešingos krypties eismui skirtoje juostoje.
Pripažįsta, kad automobilio greičio savalaikiai nelėtino, prasilenkiant su
traktoriumi jo vairuojamasis automobilis užvažiavo ant dešinio kelkraščio,
automobilį sumėtė ir jie nuvažiavo nuo kelio. Nurodė, jog vairuotojo pažymėjimą
yra gavęs 2009 m. gegužės mėnesį ir supranta, kad toje kelio atkarpoje viršijo
jam leistiną 70 km/h greitį. Po eismo įvykio nukentėjusiojo A. P.
atsiprašė, atlygino turtinę žalą.
Be visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais
teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis A. P. parodė, jog
2009-08-21 jis dirbo, kai jam paskambinę pranešė, kad eismo įvykyje yra
sužalotas jo sūnus Renatas. Iškart vyko į ligoninę, tačiau jam neleido
susitikti su sūnumi. Sūnus, taip ir neatgavęs sąmonės, mirė 2009 m. rugsėjo 4
d. Po eismo įvykio S. Z. pas jį atėjo, atsiprašė, atlygino
patirtą turtinę žalą.
Liudytojas V. J. parodė, jog,
datos nebepamena, jis, kartu su R. P. S.
Z. vairuojamu automobiliu vyko prie Kupiškio tvenkinio, kai bevažiuojant S. Z. automobilį sumėtė, jie nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi
į medį. Nurodo, jog S. Z. vairuojamo automobilio greitis
buvo apie 90 km/h, teigia, jog prieš sumėtant automobilį matė priešpriešiais
atvažiuojantį traktorių.
Liudytojas A. K. parodė, 2009
m., rudenį, tikslios datos neprisimena, bet kad buvo derliaus nuėmimo metas,
būdamas laukuose pamatė į Kupiškio pusę dideliu greičiu važiuojantį automobilį.
Matė, kad automobilį sumėtė, jis nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį.
Teigia, kad tuo metu, kai automobilį sumėtė, priešpriešiais nevažiavo
traktorius, jis jau tuo metu buvo pravažiavęs. Automobilio greitis buvo ne
mažesnis nei 100 km/h.
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano,
fotonuotraukų (T. 1, b.l. 4-14) matyti, jog eismo įvykis buvo kelio
Vabalninkas-Salamiestis-Kupiškis 21-ame kilometre, transporto priemonė OPEL
ASTRA rasta dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, priekiu pasisukusi priešinga
puse jos važiavimo kryptimi, 4.50 m atstumu nuo galinio dešinio rato bei 5,30 m
atstumu nuo priekinio rato iki kairės važiuojamosios dalies krašto automobilio
judėjimo kryptimi. Įvykio vietoje fiksuotos šoninio slydimo žymės,
prasidedančios važiuojamojoje dalyje, 2.10 m. atstumu nuo kairės pusės ratų iki
kairio važiuojamosios dalies krašto automobilio judėjimo kryptimi, jos 30.10 m
atstumą tęsiasi iki kelio sankasos, esančios 3.00 m atstumu nuo dešinio
važiuojamosios dalies krašto už kelio ribų, dešinės pusės rato šoninis slydimas
fiksuotas važiuojamojoje dalyje, 2.80 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios
dalies krašto. Eismo įvykio vietoje, už kelio ribų, automobilio judėjimo
kryptimi dešinėje, 3,80 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto
stovi medžiai, ant kurių fiksuotas kontaktas su automobiliu. Pats automobilis
rastas 13 m atstumu automobilio važiavimo kryptimi nuo pirmo medžio. Iš
transporto priemonės apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 15-16) matyti, jog
automobiliui OPEL ASRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
deformuotas kėbulas: sulankstyti visi automobilio sparnai, abi kairės pusės
durelės, dešinės pusės priekinės durys, stogas, bagažinės dangtis; sudaužyti
visi automobilio priekiniai ir galiniai žibintai, sudaužyti abiejų priekinių durelių
stiklai, priekinis ir galinis lango stiklai, sulaužyti priekinis ir galiniai
bamperiai, radiatoriaus grotelės, kairės pusės galinio matymo veidrodėlis. Iš
specialisto išvados Nr. M 401/09 (05) (T. 1, b.l. 30-31) matyti, jog R. P. mirties priežastis buvo gyvybinės galvos smegenų
veiklos sutrikimas išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu,
sumušus ir suspaudus galvos smegenis. Iš pažymos apie meteorologines sąlygas
(b.l. 52) matyti, jog 2009-08-21 18.00 val. oro sąlygos Panevėžyje buvo: matomumo
nuotolis 20 km, oro temperatūra 21oC šilumos, atmosferinių reiškinių
nebuvo. Iš byloje esančio vairuotojo pažymėjimo (kopija – b.l. 63) matyti, jog S. Z. vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis vairuoti B
kategorijos transporto priemones, išduotas 2009-05-26. Iš blaivumo testo (b.l.
64), medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto (b.l. 65), specialisto
išvados (b.l. 66) matyti, jog eismo įvykio metu S. Z. buvo
blaivus. Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 76-80)
matyti, jog įtariamasis paaiškino, jog traktorių jis pamatė 450 m atstumu
privažiavęs kelio vingį, su traktoriumi prasilenkė kažkur už 200 m nuo pamatymo
pradžios.
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo
reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl
vadovaujantis LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo
metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis S. Z., vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 133 ir 139
punktuose nurodytus reikalavimus - privalėdamas neviršyti jam, kaip asmeniui,
neturinčiam 2 metų vairavimo stažo, leistiną tame kelyje 70 km/h greitį,
važiuodamas apie 90-100 km/h greičiu viršijo jam leistiną 70 km/h greitį bei
dėl šio viršyto greičio automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio bei
atsitrenkė į medį, taip sukeldamas kartu važiavusiam R. P. sužalojimus,
dėl kurių R. P. 2009-09-04 mirė. Tarp šio kaltinamojo
veikos ir eismo įvykio, jo metu patirtų sužalojimų, dėl kurių nukentėjusysis
mirė, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo S.
Z. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d. Nors kaltinamasis
ir teigia, jog transporto priemonė tapo nevaldoma po to, kai prasilenkinėjo su
priešpriešiais važiavusiu traktoriumi, atsižvelgus į liudytojo A.
K., stovėjusio netoliese ir mačiusio visą įvykį, parodymus, įvykio vietoje
užfiksuotus pėdsakus (šoninio slydimo pėdsakus, transporto priemonės radimo
vietą po susidūrimo, paliktus pėdsakus šalia kelio) daroma išvada, jog
pagrindinė eismo įvykio kilimo pagrindinė priežastis buvo kaltinamojo
nepatyrimas ir viršytas leistinas greitis. Teismas atmeta kaip įrodymą parodymų
patikrinimo vietoje protokolą, kadangi iš paties kaltinamojo parodymų, nurodytų
atstumų (teiginiai, jog traktorius, kai jis traktorių pamatė kai buvo vienas
nuo kito 450 m atstumu, ir iki prasilenkiant traktorius nuvažiavo 250 m,
automobilis, kurio vairuotojas viršijo jam leistiną greitį ir važiavo apie
90-100 km/h greičiu, nuvažiavo 200 m) matyti, jog šie nurodyti abiejų
transporto priemonių nuvažiuoti atstumai prieštarauja nustatytoms aplinkybėms
bei logikai. Teismas mano, jog kaltinamojo, liudytojo V. J.,
kuris yra kaltinamojo draugas, teiginiai, kad priešpriešiais važiavo
traktorius, yra tik siekimas sušvelninti savo atsakomybę, tačiau esmės pačiai
kvalifikacijai, inkriminuotai veikai neturi. Tuo labiau, jog ir pats V. J. ikiteisminio tyrimo metu, iškart po eismo įvykio yra
nurodęs, jog prieš eismo įvykį priešpriešiais nevažiavo joks traktorius, eismo
įvykis įvyko dėl to, jog S. Z. transporto priemonę vairavo
dideliu greičiu ir jos nesugebėjo suvaldyti užvažiavus ant kelkraščio (b.l.
35-36). Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, jog pasirinkdamas važiavimo greitį
neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki
bet kurios kliūties, nesulėtino greičio, kadangi šios aplinkybės neturi įtakos
inkriminuojant veiką, jos yra perteklinės – nustačius, jog pagrindinė eismo
įvykio priežastis yra viršytas leistinas važiavimo greitis, nėra būtina
nurodyti, jog pasirinkdamas šį greitį vairuotojas neatsižvelgė į tam tikras
aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti važiuojant leistinu greičiu.
Pripažįstama, jog asmuo, vairuojantis transporto priemonę, net ir nesant
sąlygoms, kurios įpareigoja vairuotoją atsižvelgti pasirenkant važiavimo greitį
(KET 133 p.), negali pasirinkti taisyklių uždraustą važiavimo greitį, jis
privalo važiuoti ne didesniu nei maksimalus leistinas greitis, atitinkamai jį
mažinti, jei yra aplinkybės, dėl kurių važiuoti maksimaliu leistinu greičiu
būtų nesaugu. Taip pat iš kaltinimo šalinamas Kelių eismo taisyklių 53 punkte
nurodyto reikalavimo pažeidimas – šis punktas nustato bendras elgesio taisykles
visiems eismo dalyviams, tarp šio reikalavimo ir kilusių pasekmių nėra
priežastinio ryšio, ir jo inkriminuoti nėra pagrindo. Šis aplinkybių, punkto
pašalinimas, kaltinimo esminių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo teisių
nesuvaržė, jo padėties nepablogino.
Kaltinamojo S.
Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog padaręs nusikalstamą
veiką prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat pripažįsta
kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis iki teisiamojo
posėdžio savanoriškai nukentėjusiajam atlygino padarytą turtinę žalą.
Teismas, skirdamas kaltinamajam S.
Z. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo
laipsnį ir pobūdį: padarytas neatsargus nusikaltimas (LR BK 11 str., 16 str.),
kuriuo pažeistas transporto eismo saugumas, dėl šio nusikaltimo padarymo mirė
jaunas žmogus, į nukentėjusiojo poziciją; į kaltės formą – nusikalstamą
nerūpestingumą (LR BK 16 str. 3 d.), tai yra nors kaltinamasis ir nenumatė, kad
dėl savo nepatyrimo vairuojant transporto priemonę ir viršijus leistiną greitį
gali atsirasti tokios pasekmės, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines
savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo
asmenybę: neteistas, nebaustas administracine tvarka, mokymosi įstaigos
charakterizuojamas teigiamai, yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra
sunkinančių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės
paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą
veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl
nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, už šios nusikalstamos
veikos padarymą tikslinga jam skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo
bausmę, sankcijos ribose, arčiau minimumo. Atsižvelgus į tai, jog anksčiau
kaltinamasis yra nebaustas, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, manoma,
jog bausmės tikslai, kad kaltinamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, bus
pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo
bausmės vykdymas yra atidedamas, nustatant tam tikrus įpareigojimus, taikant
baudžiamojo poveikio priemonę (LR BK 75 str.). Įvertinus tai, jog S. Z. nusikalto naudodamasis specialia teise - teise vairuoti
kelių transporto priemones, jis vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių
eismo taisykles, dėl kurių pažeidimo buvo sukeltas eismo įvykis, sąlygojęs kito
žmogaus mirtį, kelių eismo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus, bausmės vykdymą
atidėjus, taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis
specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (LR BK 75 str., 68
str.). Terminas, atsižvelgus į sukelta pasekmes, į tai, kad kaltinamasis padarė
grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą (leistino greičio viršijimas), šį
pažeidimą padarė nepraėjus trims mėnesiams nuo teisės vairuoti transporto
priemones įgijimo, nustatomas artimas maksimaliam laikui. Pagrindų, dėl kurių
būtų galima taikyti LR BK 36-40 str. numatytą kaltinamojo atleidimą nuo
baudžiamosios atsakomybės nėra: įvertinus tai, kad S. Z. neturėdamas
vairuotojo stažo viršijo leistiną važiavimo greitį, šis jo pažeidimas yra
šiurkštus, dėl šio pažeidimo sukeltos sunkios pasekmės, nežiūrint į tai, kad
nukentėjusysis nereiškia pretenzijų kaltinamajam, manoma, kad atleidimas nuo
baudžiamosios atsakomybės neatitiks proporcingumo principo tarp padarytos
veikos ir poveikio priemonių, todėl nėra taikomas.
Vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 p., 105 str., iš
kaltinamojo S. Z. išieškoma valstybei 18 Lt proceso (
pašto ) išlaidų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas
n
u s p r e n d ž i a :
S. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281
str. 5 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems
mėnesiams).
Remiantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės
atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dviejų metų) laikotarpiui, įpareigojant S. Z. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo
atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms
paroms.
Remiantis LR BK 75 str. 1 d., 68 str., taikyti S. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis
specialia teise, bei uždrausti 2 m. 9 mėn. (dviejų metų devynių mėnesių)
laikotarpiui vairuoti kelių transporto priemones.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,
paskirtą S. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išieškoti
iš nuteistojo S. Z. valstybei 18 Lt (aštuoniolika litų)
proceso (pašto) išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti
skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam
teismui.
Teisėjas parašas Virginijus
Skaraitis