Administracinė byla Nr. A-4909-575/2020
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00210-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant užsieniečiui G. S. (G. S.), jo atstovui advokatui K. M.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei S. S.,
vertėjui T. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. (G. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. sulaikymo termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. (G. S.) (toliau – ir užsienietis, apeliantas) sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre, kuriame užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu, kuriuo pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminas, buvo sulaikytas iki 2020 m. liepos 24 d. (toliau – ir Teikimas).
2. Teikime nurodyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui G. S. paskirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Užsienietis 2020 m. vasario 11 d. pateikė prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje atsisakymo, taip pat dėl skundų dėl teismo sprendimo sulaikyti jį Užsieniečių registracijos centre ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje atsisakymo. Migracijos departamentas 2020 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-11) 14-2 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“. Šis sprendimas įstatymų nustatytą tvarka nebuvo apskųstas, todėl yra įsiteisėjęs ir pradėtas vykdyti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminas iki 2020 m. liepos 24 d., tais pagrindais, kad įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, užsienietis neturi prieglobsčio prašytojo teisinio statuso, todėl yra išnykę Įstatymo113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, bei nustačius, kad Migracijos departamentui priėmus 2020 m. vasario 12 d. sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir sprendimui įsiteisėjus, egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Užsienietis 2020 m. gegužės 13 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 15PR-40 užsieniečio prašymą priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka ir 2020 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-11) 12PR-63 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikos nesuteikimo“, kurį užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Sprendimas dėl užsieniečio skundo dar nėra priimtas. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių registracijos centro teikimą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, 2020 m. liepos 8 d. paliko galioti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo.
3. Užsieniečių registracijos centro teigimu, po paskutinio užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo jo teisinė padėtis nepasikeitė. Šiuo metu vykdomas įsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, atliekami veiksmai dėl užsieniečio išsiuntimo. Atsižvelgiant į užsieniečio elgesį kitose valstybėse – užsienietis paprašė prieglobsčio Vokietijoje ir Nyderlanduose, taip pat į tai, kad atsisakęs prieglobsčio Lietuvoje ir vengdamas išsiuntimo, jis pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį – galima manyti, jog užsienietis, nebūdamas sulaikytas, gali pasislėpti nuo išsiuntimo. Užsieniečio išsiuntimas jam atsisakius prieglobsčio nebuvo įvykdytas dėl pandemijos metu sustabdytų skrydžių. Užsienietis taip pat nevykdė jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, nebendradarbiavo siekiant jį išsiųsti į kilmės valstybę. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo yra apskųstas teismui, todėl prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs.
4. Užsieniečių registracijos centro nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 6, 10 punktuose. Šiuo metu vykdoma užsieniečio išsiuntimo procedūra, todėl yra pagrindas pratęsti sulaikymo terminą iki 2020 m. spalio 29 d.
5. Užsienietis nurodė, kad su teikimu nesutinka. Paaiškino, kad prieglobsčio atsisakė dėl to, jog buvo sulaikytas ir negalėjo bendrauti su šeima. Vėliau sužinojo, kad jo šalyje gyventi pavojinga, todėl pakartotinai kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo. Užsienietis nori likti gyventi Lietuvoje, čia galėtų mokytis, sportuoti.
II.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. liepos 29 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. spalio 29 d.
7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Teikime nurodytas aplinkybes, vertino, kad užsienietis, vykdant galiojantį Migracijos departamento sprendimą dėl jo išsiuntimo, nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis: 2020 m. vasario 11 d. pateikęs prašymus, kuriais atsisakė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir skundų dėl teismo sprendimo sulaikyti jį Užsieniečių registracijos centre bei dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pradėjus užsieniečio išsiuntimo procedūrą, t. y. Migracijos departamentui 2020 m. vasario 12 d. priėmus sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, 2020 m. gegužės 13 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2017 m. gruodžio 17 d., turėdamas galiojančią Šengeno vizą, tačiau Lietuvos Respublikoje prieglobsčio neprašė, pasinaudodamas Lietuva kaip tranzitine valstybe 2017 m. gruodžio 22 d. išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kurioje paprašė prieglobsčio. Vokietijos Federacinei Respublikai nustačius, kad už užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakinga Lietuvos Respublika, priėmė sprendimą grąžinti užsienietį į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą, tačiau užsienietis nebuvo perduotas Lietuvai, nes 2019 m. sausio 11 d. pabėgo į Nyderlandų Karalystę, kurioje taip pat paprašė prieglobsčio. Nyderlandų Karalystė 2019 m. liepos 11 d. užsienietį grąžino į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą. Teismas akcentavo, kad 2020 m. sausio 13 d. sprendimu užsieniečiui paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietis, būdamas apgyvendintas Užsieniečių registracijos cente, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 2020 m. sausio 28 d. išvykęs iš Centro nustatytu laiku nesugrįžo ir buvo sulaikytas Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, Kalvarijos sav. Salaperaugio k. ribose, vykstantis į Lenkiją. Tokį užsieniečio elgesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyse, priimtose išnagrinėjus užsieniečio apeliacinius skundus dėl teismo 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. spalio 11 d. sprendimų, vertino kaip užsieniečio nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis.
8. Nurodytos aplinkybės sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą vertinti, kad užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų pareigūnais, todėl yra pagrindas manyti, jog užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė siekdamas kitų, ne su pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos įgijimu, susijusių tikslų, ir nebūdamas sulaikytas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiais veiksmais trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių). Teismas sprendė, kad sulaikymas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, jog būtų priimtas sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso, taip pat įvykdytas šiuo metu galiojantis sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo. Teismas manė, kad minėti tikslai nebūtų pasiekti paskyrus užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.
III.
9. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimą ir Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
10. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą (prieglobsčio prašytojas), pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
11. Apelianto teigimu, byloje nėra ginčo, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs, kadangi nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, tačiau nagrinėjamu atveju buvo atsiradusi nauja teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, t. y. teismui tenkinus Užsieniečių registracijos centro Teikimą ir pratęsus apelianto sulaikymo terminą iki 2020 m. spalio 29 d., apelianto bendras sulaikymo terminas viršytų maksimalų 6 mėnesių sulaikymo terminą. Šiuo atveju pagrindų apelianto sulaikymui viršijant 6 mėnesių terminą, nustatytų Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje, nėra, todėl tolesnis sulaikymas yra negalimas ir laikytinas neteisėtu.
12. Apelianto nuomone, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijos siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kadangi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nei vienos iš Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kad apeliantas galėtų būti sulaikytas ilgesniam nei 6 mėnesių terminui. Pabrėžia, kad jo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, kuriuo atmestas jo skundas dėl Migracijos departamento 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (15/6-11)12PR-63 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ panaikinimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nėra išnagrinėtas, todėl iki galutinio sprendimo minėtoje byloje priėmimo jis negali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
13. Apeliantas mano, kad jam turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
14. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimą.
15. Užsieniečių registracijos centras, pakartodamas teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, atsiliepime pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju Įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, kaip tik suvaržius užsieniečio laisvę. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad pritaikius užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nebus užtikrintas Migracijos departamento sprendimas dėl išsiuntimo. Be to, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyti užsieniečio sulaikymo ilgiau nei 6 mėn. pagrindai: užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, nebendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, ir nėra įmanoma kitais būdais pasiekti tų pačių rezultatų kaip tik palikus jį sulaikytą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą.
17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
18. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, ir jų sulaikymo klausimus, yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
19. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019).
21. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. liepos 29 d. sprendimu pareiškėjo atžvilgiu taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, 4 dalies 2 punktą, 5 dalies 6 ir 10 punktus.
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl nebuvo pagrindo skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime kaip sulaikymo teisinį pagrindą nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį.
23. Kitas iš užsieniečio sulaikymo pagrindų, kurį nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas, kuris prieglobsčio prašytojo sulaikymą sieja su būtinybe išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinti, ar pagal šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
24. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir aplinkybė, kad užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centre tvarką. Tokia faktinė aplinkybė byloje nustatyta.
25. Tačiau Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
26. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 straipsnio 7 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai, t. y. 6 mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas) (žr., pvz.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad maksimalus galimas užsieniečio sulaikymo pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį terminas baigėsi, procedūra dėl jo išsiuntimo realiai negali būti vykdoma neįsiteisėjus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, duomenų, kad jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti, byloje nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą virš 6 mėnesių.
28. Pažymėtina, jog vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgdama į nurodytą teisės normą bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą, o ne paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę.
29. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis anksčiau pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro taisykles, darytina išvada, kad poveikio priemonės užsieniečiui negali būti visiškai panaikintos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nutaria (duomenys neskelbtini) piliečiui G. S. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. spalio 29 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 115 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir tinkama nagrinėjamoje situacijoje.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, taigi, jis turi būti pakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. (G. S.) apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. (G. S.) sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. spalio 29 d. tenkinti iš dalies.
Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį G. S. (G. S.) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol užsieniečio atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. spalio 29 d.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Ričardas Piličiauskas