Administracinė byla Nr. eA-616-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00584-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. eA-616-858/2015 pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. S. ir O. A. B. dėl įsakymo panaikinimo, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja J. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-196 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjos J. K. skundą tenkino – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-196 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Pareiškėja J. K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II.

Pareiškėja J. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydama iš priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti 830,61 Eur.

Pateiktame prašyme nurodoma, kad pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pabrėžia, kad už 2015 m. sausio 9 d. pranešimą teismui apie priimtą aktualų teismo sprendimą taikytinas Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), 8.16 punktas, kuriame nustatyta, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą koeficientas yra 0,12. Tuo tarpu už 2015 m. kovo 13 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą taikytinas Rekomendacijų 8.15 punktas, pagal kurį už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, koeficientas yra 0,5, t. y. gali būti priteisiama suma 500 Lt (144,81 Eur) (1 000 x 0,5) – sumokėta 115,25 Eur (397,92 Lt) suma. Nurodo, jog taikant įkainius už atskirus procesinius veiksmus jau yra atsižvelgta į kriterijus, sąlygojančius teisinės pagalbos teikimo įkainius (bylos sudėtingumą, teisinių santykių unikalumą etc.). Be to, taikyti įkainiai yra ženkliai mažesni negu Rekomendacijose nustatyti maksimalūs priteistini dydžiai: pavyzdžiui, už ieškinį, vietoje galimo 3 000 Lt įkainio, taikytas 1 300 Lt įkainis, o už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, vietoje 500 Lt įkainio, taikytas 397,92 Lt įkainis. Visos pareiškėjos patirtos išlaidos nepažeidžia rekomenduojamų dydžių, todėl jų atlyginimas yra viena iš teisingumo vykdymo prielaidų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutinka su pareiškėjos prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovas nurodo, jog byla nebuvo sudėtinga, nebuvo didelės apimties ir reikalaujanti specifinių žinių. Apskaitos kortelėje–teisinių paslaugų ataskaitoje nurodoma paslauga „Pranešimas teismui apie priimtą aktualų teismo sprendimą“, kurios neįmanoma identifikuoti, todėl už šią paslaugą neturėtų būti priteistos išlaidos. Atsakovo manymu, pareiškėjos nurodytos išlaidos neadekvačios, neįrodytos, todėl prašo teismo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstą, o teismui nustačius, kad nėra pagrindų prašymo atmetimui, prašo sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

III.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjai J. K. 476,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme. Teismas perdavė pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjos J. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateiktame apeliacinės instancijos teismui, prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, o, teismui nustačius, kad nėra pagrindų nurodytų prašymo netenkinti, sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pabrėžia, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga, nebuvo didelės apimties, nereikalaujanti specifinių žinių, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neturėtų būti priteisiamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos J. K. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. eA-616-858/2015 nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimo.

Vertindama pareiškėjos pateiktą prašymą teisėjų kolegija visų pirma nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kita vertus, administracinis teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio priteisimo, turi atsižvelgti į tai, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą.

ABTĮ 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Be to, ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės yra įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.

Taigi aiškinant nurodytas ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-521/2011).

Vertindama nurodytų sąlygų buvimą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria kilęs tarp šalių buvo išnagrinėtas iš esmės, įsiteisėjo 2015 m. vasario 27 d. (ABTĮ 145 str.) (b. l. 25-37). Atitinkamai, pareiškėja detalizuotą ir su įrodymais prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasi ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, turėjo pateikti iki 2015 m. kovo 13 d. Šiuo atveju pareiškėja detalizuotą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2015 m. kovo 13 d., t. y. nepraleidusi ABTĮ nustatyto keturiolikos dienų termino, ir atitinkamai pareiškėjos pateiktas prašymas yra nagrinėtinas iš esmės.

Vertindama, ar pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog apeliacinis procesas buvo pradėtas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos iniciatyva, nesutinkant su priimtu Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimu, kuriuo teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-196 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi (b. l. 25-37) atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, atsižvelgus į priimtos teismo nutarties turinį, apeliacinėje instancijoje proceso šalių interesų tenkinimą, darytina išvada, jog teismo sprendimas buvo visiškai priimtas pareiškėjos naudai ir ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi priteisė pareiškėjai pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir persiuntė išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tokioms išlaidoms yra priskiriamos prašomos priteisti 217,22 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pranešimu teismui apie priimtą aktualų teismo sprendimą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pasisakė Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje: teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti išlaidas už pranešimą teismui apie priimtą aktualų teismo sprendimą, priteisė 34,75 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą. Atitinkamai, atsižvelgus į tai, kad nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas pirmosios instancijos teismo jau buvo išspręstas, teisėjų kolegija šių išlaidų taip pat nevertina.

Pažymėtina, jog išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrimą pagrindžia pareiškėjos pateikta apskaitos kortelė–teisinių paslaugų detalizacija, 2014 m. rugpjūčio 1 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 73, liudijantis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą pareiškėja advokatui S. D. sumokėjo 750 Lt (217,22 Eur) mokestį.

Kiek tai susiję su pareiškėjai priteistinomis bylinėjimosi išlaidomis, pabrėžtina, kad ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokias Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2004 m. balandžio 16 d. redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

Pastebėtina, jog Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-563/2008).

Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 500 Lt (434,43 Eur) (koeficientas 1,5 padaugintas iš 1 000 Lt (289,62Eur) minimalios mėnesinės algos, kuri galiojo teisinių paslaugų suteikimo metu (teisinės paslaugos buvo suteiktos 2014 m. liepos 30 d. ir kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1543).

Kiek tai susiję su konkrečia pareiškėjai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma dėl teiktų teisinių paslaugų, teisėjų kolegija pabrėžia, jog CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą, sprendžiant klausimą dėl laimėjusiai proceso šaliai priteistinų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydžio, taikyti vertinamuosius kriterijus, t. y. atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Dar platesnis tokių kriterijų sąrašas yra numatytas Rekomendacijų 2 punkte. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-215/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-215/2013).

Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 8.11 punktus, nurodytus kriterijus, nagrinėtos bylos pobūdį, į tai, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga dėl teisinio reguliavimo aiškinimo ir vertinimo, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, jog pareiškėjos naudai priteistina 200 Eur suma. Priteistina suma laikytina adekvačia, proporcinga suteiktai paslaugai ir užtikrinančia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtį ir tikslus. Priešingai vertinti galimybės priteisti pareiškėjai nurodytas bylinėjimosi išlaidas negalima ir atsižvelgus į atsakovo argumentus, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga, nebuvo didelės apimties, nereikalaujanti specifinių žinių, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pareiškėjai neturėtų būti priteisiamos. Šiuo atveju, nepriteisiant pareiškėjai iš viso bylinėjimosi išlaidų, būtų paneigiama pati bylinėjimosi išlaidų instituto įtvirtinimo ABTĮ prasmė ir esmė.

Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos J. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. eA-616-858/2015, tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai J. K. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. eA-616-858/2015 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

                                                                      Ramūnas Gadliauskas

                                                                      Irmantas Jarukaitis