Civilinė byla Nr. e2A-439-357/2018

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01197-2017-8

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4;

2.6.39.2.5.5; 3.3.1.18.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NU T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui T. B. dėl išmokos grąžinimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ieškovas), kreipėsi į tesimą su ieškiniu atsakovui T. B. (toliau – atsakovas), prašydamas priteisti iš atsakovo 115,41 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 1 d. Maironio gatvėje, Kelmėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovui vairuojant automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas automobilis SUZUKI ALTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės. Transporto priemonės AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filiale, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas išmokėjo 577,04 Eur dydžio išmoką E. S. dėl minėto eismo įvykio metu apgadintos jai priklausančios transporto priemonės SUZUKI ALTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsakovas, būdamas atsakingas dėl žalos padarymo, pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatą raštu per 3 dienas pranešti apie įvykį draudikui, pateikti deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Dėl šios priežasties ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, todėl jis įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas ir yra priežastinis ryšys tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Draudikas reikšdamas pretenziją turi įrodyti tik patį nepranešimo apie eismo įvykį faktą, o draudėjas privalo įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Taip pat atsakovas nurodė, jog apie 2017 m. rugsėjo 1 d. įvykusį eismo įvykį draudikas buvo informuotas nukentėjusiojo asmens, atsakovas asmeniškai patikrino šį faktą nuvykęs į draudiko filialą, todėl mano, jog negalima konstatuoti draudėjo kaltės dėl nebendradarbiavimo su draudiku, o ir draudiko pretenzijoje nėra nurodyta dėl kokios informacijos nepateikimo bei kokia apimtimi padidėjo ir/ar kitaip pakito draudžiamojo įvykio nulemta žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 115,41 Eur draudimo išmoką, 5  procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. gruodžio 7 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas konstatavo, kad svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėjo laiku draudikui pranešti apie šį eismo įvykį, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.
5. Teismas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu, nurodytu ne tik atsiliepime, bet ir eismo įvykio deklaracijoje, buvo išsiųstas kvietimas pranešti apie eismo įvykį, kurio metu padaryta žala E. S. transporto priemonei SUZUKI ALTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nei Įstatyme numatytais terminais, nei gavęs šį kvietimą atsakovas draudikui apie įvykį nepranešė.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja 20 procentų dydžio nuo eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės SUZUKI ALTO savininkei išmokėtos sumos, t. y. 115,41 Eur. A. Į. numatytos pareigos neįvykdymas ne tik sutrukdė draudikui aiškintis eismo įvykio aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai nustatyti eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, bet ir atėmė galimybę ginčyti kaltės dėl eismo įvykio atsiradimo klausimą.
7. Teismas nurodė, jog būtent atsakovas, o ne kitas asmuo, apdraudė automobilio AUDI A6 valdytojų civilinę atsakomybę, jis nesilaikė draudimo sutarties sąlygos per 3 darbo dienas pranešti draudikui apie įvykusį eismo įvykį, kviečiamas nepranešė apie eismo įvykio aplinkybes. Nors atsakovas teigė, jog domėjosi, ar eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo pateikė draudikui informaciją apie įvykį, teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti kada tai padarė. Taip pat nurodė, jog dėl eismo įvykio bendravo elektroniniu paštu su draudiko darbuotoju, tačiau atsakovas įrodymų, patvirtinančių jo nurodomus pranešimo draudikui apie eismo įvykį būdus, teismui nepateikė.
8. Teismas darė išvadą, jog yra ryšys tarp draudiko išmokėtos draudimo išmokos dydžio ir draudėjo nepranešimo draudikui apie įvykusį eismo įvykį ir jo aplinkybes, kadangi draudėjo pareigų vykdymas yra susijęs ne tik su draudiko pareiga apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką, tačiau kartu ir su jo teise objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes, įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu, tinkamai nustatyti padarytos žalos dydį ir apskaičiuoti mokėtiną draudimo išmoką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir tiesiogiai vertino šių atsakovo privalomų pareigų nevykdymą, tačiau nesirėmė kasacinio teismo išaiškinimu (praktika) bei atskirai dėl to nepasisakė. Teismas pasisakė tik apie draudėjui tenkančią pareigą pranešti apie draudiminį įvykį, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ir nebendradarbiavo su draudiku.

9.2. Pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovo nurodytų aplinkybių, taip pat leidžiančių vertinti ieškovo elgesį kaip nesąžiningą. Ieškovas nurodė neteisingą informaciją dėl atsakovo nebendradarbiavimo su ieškovu.

9.3. Pirmosios instancijos teismas šalių ginčą sprendė į teisės aktų nustatytų pareigų reikšmę draudimo sutartiniams santykiams bei visiškai atmesdamas atsakovo reikalavimą įsigilinti į kasacinio teismo argumentus, net nustačius, kad atsakovas be priežasties pažeidė teisės aktų bei sutartimi nustatytas pareigas.

9.4. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu net nevertino draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydžio, taip pat nevertino ir atsakovo pareigų pažeidimo, todėl darytina išvada, kad ginčijamu sprendimu teismas iš esmės paneigė pačią teisės aktų nustatytą privalomą pareigą atsakovui per 3 dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį, pateikti jam eismo įvykio deklaraciją ar kitą dokumentą apie eismo įvykio aplinkybes.

9.5. Atsakovas, siekdamas paneigti savo civiline atsakomybę, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60.5 punktą privalo įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoka.

9.6. Sutiktina su ieškovu, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog pats nepranešė draudikui apie 2017-09-01 įvykusį eismo įvyki. Tačiau atsakovas taip pat nurodė, jog susitarė su nukentėjusiu asmeniu, kad pastarasis praneš draudikui, pateikdamas eismo įvykio deklaraciją. Taigi ieškovas apie eismo įvyki sužinojo tą pačią darbo dieną, jam buvo pateikta eismo įvykio deklaracija. Šios aplinkybės patvirtina, kad apie draudžiamą įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku, todėl pagal Taisyklių 60.3 ir 60.5 punktus atsakovui civilinė atsakomybė už asmeninį nepranešima apie eismo įvykį ar deklaracijos nepateikimą nekyla.

9.7. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, ieškovas nenurodė, dėl kokios informacijos nepateikimo bei kokia dalimi dėl to padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala. Todėl pripažintina, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo priteisti iš atsakovo 20 proc., išmokėtos draudimo sumos dėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

9.8. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Dėl Prievolės bendradarbiauti su draudiku. Atsakovas cituoja ir aiškina Taisyklių 60.5 p. tačiau ieškovas nesivadovauja šia teisės norma, nes atsakovas ne tik pažeidė įstatymo imperatyvą teikti informaciją draudikui, bet ir ieškovui pateikus prašymą, atsakovas informacijos nesuteikė (Taisyklių 60.3p.)

10.2. Ieškovas negavo pranešimo per 3 dienas kaip numato įstatymas, negavo ir apskritai niekada jokių dokumentų net ir ieškovui prašant.

10.3. Nepranešimo apie eismo įvykį ir draudiminio įvykio nesieja ir negali sieti tiesioginis priežastinis ryšys, bet toks apdraustojo elgesys po eismo įvykio suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Negavus iš atsakingo asmens informacijos, žalą administruojantis draudikas, neteko galimybės vadovautis objektyviais įrodymais.

10.4. TPVCAPD įstatymo 16 str. 2 d. numatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiajam asmeniui, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, t.y. draudėjas gali nebendradarbiauti su draudiku, važinėti išgėręs, ar pan. tačiau tai neturės įtakos draudimo išmokos mokėjimui, o bus aktualu tik teikiant regresinį reikalavimą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Apeliacinis skundas netenkinamas.

          Dėl bylos nagrinėjimo ribų             

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

     Dėl faktinių aplinkybių

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. Maironio gatvėje, Kelmėje, įvyko eismo vykis, kurio metu T. B., vairuodamas automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį SUZUKI ALTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. S.. Eismo įvykis įvyko dėl T. B. kaltės. Kadangi automobilio AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filiale, todėl AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas išmokėjo E. S. 577,04 Eur dydžio draudimo išmoką dėl minėto eismo įvykio metu apgadintos jai priklausančios transporto priemonės SUZUKI ALTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) T. B. yra transporto priemonės AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas, valdęs (vairavęs) nuosavybės teise jam priklausantį automobilį eismo įvykio, įvykusio 2017 m. rugsėjo 1 d. Maironio g., Kelmėje, metu. 2017 m. rugsėjo 15 d. draudėjui T. B. jo gyvenamosios vietos adresu, nurodytu eismo įvykio deklaracijoje, buvo išsiųstas kvietimas pranešti apie eismo įvykį, kurio metu padaryta žala E. S. transporto priemonei SUZUKI ALTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

       Dėl įrodymų vertinimo

13. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes.
14. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.
16. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. 

         Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Ginčo atveju apeliantas nesutinka, jog pažeidė TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p., šalių 2016 m. spalio 10 d. sudarytos  Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta atsakovui priklausančio automobilio AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 5 p. e papunkčio nuostatas.
18. Pagal  TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Pareigą transporto priemonės valdytojui pranešti apie eismo įvykį, įvykusį dėl draudėjo kaltės, numatyta ir šalių draudimo sutarties 5 p. e papunktyje. Taigi tiek įstatymu, tiek šalių sutartimi nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 dienas raštu draudikui pranešti apie įvykį ir pats pateikti autoįvykio deklaraciją.
19. Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje pirmiausia dalyvauja draudikas ir draudėjas, kurie sudaro privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudėjas, sudarydamas tokią sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Draudimo įmokos mokėjimu, draudėjas taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudikas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo padaryta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti visą ar dalį draudimo išmokos) iš draudėjo.
20. Atsakovas, kaip ir kiekvienas transporto priemonių draudėjas įvykus draudžiamajam eismo įvykiui turėjo elgtis taip, kad būtų užtikrintas įstatymų, įstatymų vykdymą nustatančių teisės aktų ir sutarčių tinkamas vykdymas. Taigi, per tris darbo dienas nuo eismo įvykio atsakovas privalėjo pranešti draudikui (ieškovei) apie eismo įvykį. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis per tris darbo dienas nuo įvykio informavo ieškovę apie eismo įvykį arba nurodė draudikei objektyvias šio neinformavimo priežastis. Draudimo sutartis neįvykdyta, todėl atsiranda pasekmės už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. 
21. Taip pat byloje įrodyta, jog atsakovas ir praėjus šiam terminui neįvykdė 2017 m. rugsėjo 15 d. ieškovo raginimo pateikti informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, pateikti transporto priemonę apžiūrai, turimą eismo įvykio deklaracijos egzempliorių. Ieškovas 2017 m. lapkričio 12 d. pretenziją dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo siuntė atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu, nurodytu eismo įvykio deklaracijoje. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog susitarė su nukentėjusiu asmeniu, kad pastarasis praneš draudikui, pateikdamas eismo įvykio deklaraciją, neatleidžia nuo sutartimi nustatytos informavimo pareigos pačiam draudikui. Taigi byloje nepaneigtos atsakovo imperatyvaus (privalomojo) pobūdžio pareigos, reglamentuotos tiek TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p., tiek šalių draudimo sutarties 5 p. e papunktyje.
22. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Sąvoka „kitas reikšmingas aplinkybes“ be abejonės apima ir aplinkybes susijusias su transporto priemonės valdytojo kaltės laipsniu ar sutarties sąlygų pažeidimo sunkumo laipsniu.
23. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60, 60.3 p. nustatyta, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį ir iš valdytojo draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taigi, įstatymas suteikia teisę draudikui įvertinus įstatyme numatytas reikšmingas aplinkybes, nustatyti grąžintinos išmokėtos sumos dydį nuo 0 iki 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovas neįvykdė pareigos informuoti, draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, nustatyta 20 procentų dydžio grąžintinos išmokos dalis vertintina kaip proporcinga padarytiems sutarties pažeidimams. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 20 proc. draudimo išmokos iš draudėjos (CK 6.280 str. 1 d.).
24. Apelianto argumentai, jog ieškovas neįrodė nuostolių ar žalos dėl atsakovės veiksmų ginčo situacijoje, atmestini kaip nepagrįsti, nes teisė reikalauti draudimo išmokos mokėjimo šiuo atveju kildinama ne iš žalos (nuostolių) draudikui padarymo, o iš TPVCAPDĮ ir šalių draudimo sutartyje reglamentuotos draudėjo pareigos bendradarbiauti su draudiku nevykdymo. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl teisės normų aiškinimo, taigi teismas pagrįstai ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo 115,41 Eur draudimo išmokos, t. y. maksimalią 20 procentų nuo išmokėtos 577,04 Eur draudimo išmokos sumos (CPK 185 str.).

    Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
26. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teismas nepasisako.

      Dėl bylos procesinės baigties

27. Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                    Rasa Bartašienė