Administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-4574-369/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03832-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.2; 16.9.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. U., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. U. (E. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

E. U. 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 22.09 val., Vilniuje, Kareivių-Kalvarijų gatvių sankryžoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo automobilį „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET ar Kelių eismo taisyklės), kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip E. U. pažeidė KET 14, 127 ir 220 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. U. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, išreiškė gailėjimąsi dėl padarytų administracinių nusižengimų ir prašė neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto R. G. 2019 m. rugpjūčio 19 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-70827-2019 matyti, kad jame išdėstyta E. U. pažeidimų esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 1).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. M. 2019 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu I. B., apie 23.05 val. jie gavo pranešimą, kad Vilniuje, Kareivių-Kalvarijų gatvių sankryžoje kilo eismo įvykis. Apie 23.10 val. nurodytoje vietoje automobilio „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas T. M. paaiškino, kad jis stovėjo prie raudonos spalvos šviesoforo signalo, kai į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilį „Lexus“ vairavo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinas, kuris neneigė, kad yra neblaivus. T. M. pradėjus skambinti bendruoju pagalbos telefono Nr. 112, automobilio „Lexus“ vairuotojas paėmęs butelį viskio pabėgo. Įvykio vietoje yra eismo valdymo kameros. Automobilis „Lexus“ buvo užkurtas ir, kadangi trukdė eismui, buvo priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę. Automobilyje „Lexus“ po vairuotojo kėde buvo rastas mobilusis telefonas „iPhone“ (b. l. 2).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. M. 2019 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio vietos schemos matyti duomenys apie transporto priemonių „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėstymą po eismo įvykio (b. l. 3).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu apgadinti transporto priemonės „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančios J. Z., priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, taip pat transporto priemonės „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančios UAB „E.“, užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis (b. l. 4).

Iš T. M. 2019 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 22.50 val., jis vairavo automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Važiavo Kareivių g. link Kalvarijų g. sankryžos. Sustojus prie raudonos spalvos šviesoforo signalo po akimirkos pajuto smūgį į automobilio galą. Atsitrenkė automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio išlipęs vairuotojas iš karto siūlė susitarti, sakė, kad suremontuos jo transporto priemonę ir niekam skambinti nereikia. Jis tartis atsisakė ir iškvietė policiją. Automobilio „Lexus“ vairuotojas svirduliavo, atrodė išgėręs, paklaustas patvirtino, kad truputį gėrė prieš sėsdamas prie vairo. Kol jis kvietė policiją, automobilio „Lexus“ vairuotojas atsisėdo į automobilį, susirinko daiktus, be kita ko, alkoholio butelį ir pasileido bėgti į Žirmūnų pusę (b. l. 5).

Iš J. Z. 2019 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. jis E. U. davė automobilį „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad po dažymo nupoliruotų. Žinojo, kad E. U. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau negalėjo pagalvoti, kad jis vairuos automobilį. 2019 m. rugpjūčio 18 d. iš ryto jam paskambino E. U. ir pasakė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. sukėlė eismo įvykį, paprašė susitikti ir aptarti, ką toliau daryti. Jie nusprendė važiuoti į policiją ir papasakoti, kaip viskas buvo (b. l. 7).

Iš E. U. 2019 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimo matyti, kad jis 2019 m. rugpjūčio 17 d. sukėlė eismo įvykį draugo automobiliu „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo pažįstamo automobilį. Buvo labai susipykęs su žmona, dėl streso padarė klaidą, dėl kurios labai gailisi. Važiuodamas namo atsitrenkė į kitą automobilį. Bijodamas, kas bus, paliko automobilį kelyje ir nepagalvodamas apie padarinius nuėjo pėsčias. Važiuodamas taikytis prie vairo buvo blaivus, vežė butelį viskio, kurį išeidamas paėmė visiems matant. Pasakė, kad jis išgėręs ir nežino, ką daryti. Žmogus pasakė, jog kviečia policiją ir jis pasišalino iš įvykio vietos. Nenorėjo automobilio palikti mieste ir dėl streso neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo automobilį (b. l. 8).

E. U. administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), tuo tarpu ANK 426 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

KET 14 punkto pagrindu draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 127 punkte numatyta, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Pagal KET 220 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo E. U. kaltė 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 22.09 val., Vilniuje, Kareivių-Kalvarijų gatvių sankryžoje, neturint teisės vairuoti transporto priemones vairavus automobilį „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinkus saugaus greičio, nesuvaldžius automobilio, atsitrenkus į priekyje sustojusį automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadinus, iš eismo įvykio vietos pasitraukus pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. pažeidus KET 14, 127 ir 220 punktus ir padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. U. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Tokią poziciją E. U. išreiškė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu. Antai iš E. U. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos (b. l. 8). Pateikta E. U. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Štai T. M. paaiškinimas atskleidžia, kad į jo vairuojamo automobilio galą atsitrenkė E. U. vairuojamas automobilis, po ko E. U. pasitraukė iš eismo įvykio vietos (b. l. 5). Tokie T. M. paaiškinimai užfiksuoti ir į įvykio vietą atvykusio vyriausiojo patrulio D. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 2). E. U. pripažinimas sukėlus eismo įvykį atsispindi ir J. Z. paaiškinime, kuriame papildomai pažymėta, kad E. U. neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 7). Aptartų eismo įvykio aplinkybių ir vyriausiojo patrulio D. M. eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3) sugretinimas rodo, kad E. U. eismo įvykį sukėlė, kadangi nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio. Eismo įvykio metu T. M. vairuotam, UAB „E.“ priklausančiam automobiliui padaryta žala aprašyta papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, kuriame užfiksuoti užpakalinio bamperio ir bagažinės dangčio apgadinimai (b. l. 4). Duomenų, kad padaryta žala viršytų penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių byloje nėra.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad E. U. veikos administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuotos pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Dėl E. U. skirtinų administracinių nuobaudų

ANK 423 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, o ANK 426 straipsnio 1 dalyje neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

Teismas, E. U. skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – administraciniai nusižengimai susiję su transportu; pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – nepagrįstas pasitikėjimas; taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, vedęs (b. l. 8), dirbantis (b. l. 1), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su transportu, be kita ko, transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ir būnant neblaiviu, neteistas. E. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu E. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog E. U. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijos minimumui.

Kadangi E. U. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

E. U. (E. U.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti trijų šimtų trisdešimties eurų (330 Eur) dydžio baudą.

E. U. (E. U.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti devynių šimtų eurų (900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir E. U. (E. U.) skirti galutinę devynių šimtų eurų (900 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19104737747.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas         Ovidijus Ramanauskas