Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-519/2021

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00006-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,

gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. kovo 18 d.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 200 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš A. Š. priteista 200 Eur (du šimtai eurų) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. Š. nuteistas už tai, kad jis įvykdė vagystę, o būtent: laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. 03.30 val. iki 2020 m. kovo 1 d. 11.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įsibrovęs į aptvertą ir rakinamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią teritoriją, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), išdaužė šioje teritorijoje stovėjusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „ (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir keleivio durelių stiklą, tokiu būdu įsibrovė į automobilio vidų ir iš jo pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: galinio vaizdo parkavimo kamerą su LCD monitoriumi, kurios vertė 80 Eur bei raciją „Motorola XT 225“, kurios vertė 120 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo

2.1. Apeliantas sutinka su jam inkriminuota nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nesutinka su nuosprendžio motyvais, kurių pagrindu jam buvo skirta bausmė. Teigia, kad teismas jam skirdamas bausmę vertino tik jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jog anksčiau buvo ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Nurodo, kad pripažino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, labai gailisi padaręs nusikaltimą, su civiliniu ieškiniu sutiko. Nors jis yra išsiskyręs, tačiau turi nepilnametį sūnų, su kuriuo palaiko artimus ryšius. Teigia, kad jis nori pakeisti savo gyvenimo būdą, dorai gyventi, kurti ateitį nebenusikalstant. Taip pat nori susirasti darbą, kad gautų legalias pajamas ir galėtų padėti savo sūnui. Mano, kad jei teismas suteiktų galimybę jam tai įrodyti, t. y. skiriant švelnesnę bausmės rūšį, ar paskirtos bausmės vykdymą atidėtų, jis ieškotų socialinės pagalbos, stengtųsi keisti savo gyvenimą. Iš savo ankstesnių teistumų išvadas padarė, pažada gyventi dorai ir sąžiningai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

3. Teismo posėdyje nuteistojo A. Š. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. Š. kaltės. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. Š. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kelia klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

Dėl paskirtos bausmės

5. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

5.1. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

5.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas net 15 kartų, iš jų ne kartą teistas už analogiškų veikų padarymą, t. y. už nusikaltimus nuosavybei. Pažymėtina ir tai, kad po nusikalstamos veikos, kurios padarymu nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. Š. buvo teisiamas dar keturis kartus. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad A. Š. buvo teistas ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 42–43). Iš byloje esančios pažymos apie ankstesnius apelianto baustumus matyti, kad jis baustas administracine tvarka, tarp jų net 7 kartus už smulkaus svetimo turto vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 44–69). Nuteistasis A. Š. yra išsituokęs, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis (areštu, laisvės atėmimu), taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu (5 kartus taikytos BK 92 straipsnio nuostatos), įstatymo dėl amnestijos nuostatų taikymu, lygtiniu paleidimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas, taip siekdamas neteisėtomis veikomis pagerinti savo materialinę padėtį. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. Š. parinko BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tik atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę A. Š. gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl nuteistajam A. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą – nėra pagrindo.

5.3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, pagrįstai nuteistajam A. Š. skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežta. Be to, nuteistajam A. Š., vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

6. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog nori pakeisti savo gyvenimo būdą, dorai gyventi, kurti ateitį nebenusikalstant, susirasti darbą, kad gautų legalias pajamas ir galėtų padėti savo sūnui, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamu pagrindu lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

7. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo A. Š. skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendį, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

8. Apeliacinius skundu nuteistasis A. Š. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

8.1. BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Šio straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. Liepos 1 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. Nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-306-697/2019).

8.2. Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad A. Š. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, A. Š. nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, daug kartų teistas už analogiškų veikų padarymą, t. y. už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai atlikęs bausmę buvo paleistas iš pataisos namų. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. po nusikalstamos veikos, kurios padarymu nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, dar buvo teisiamas keturis kartus, iš jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde ir deklaruoja, jog nori keisti savo gyvenimo būdą, dirbti, rūpintis sūnumi, tačiau anksčiau minėtos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad A. Š. yra linkęs nusikalsti, daryti analogiškas veikas, bei siekti savo tikslų neteisėtais būdais, todėl atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. Š. prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jam atmestinas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

9. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. gegužės 11 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. Š. 99,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės N. Lanzbergienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

9.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

9.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

9.3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 18 d. nuosprendį apskundė nuteistasis A. Š.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. Š. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė N. Lanzbergienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. Š. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 99,00 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistojo A. Š. 99,00 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjai        Nijolė Matuzevičienė

                                                                                   Ernesta Montvidienė

                                                                                                           Gražvydas Poškus