Civilinė byla Nr. e2A-1408-866/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19786-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės,  apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Fura Ltd EOOD ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asa prekyba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Fura Ltd EOOD ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asa prekyba“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Fura Ltd EOOD (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Asa prekyba“ (toliau – atsakovė) 4 100 Eur skolos, 271,39 Eur palūkanų, 40 Eur baudos, 8 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad šalys 2018 m. liepos 17 d. pasirašė sutartį Nr. 3270 (toliau – sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo atlikti skolininko prekių vežimo paslaugą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 4 100 Eur kainą. Ieškovas atsakovės krovinį nuvežė, tačiau atsakovė sutartyje nustatytu terminu neatsiskaitė. Be pagrindinės skolos, ieškovė paskaičiavo 271,39 Eur palūkanų už 323 dienas, skaičiuojant po 8 procentus nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. birželio 14 d., bei 40 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.

3.       Teigė, jog ieškovas krovinį gabeno būtent pagal tokias sąlygas, kurias nustatė atsakovė. Krovinys buvo tinkamai nugabentas ir pristatytas, todėl atsakovė neturi teisės reikšti jokių reikalavimų, o privalo sumokėti už atliktą paslaugą, prašė atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Teismo posėdžių metu pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovas papildomai paaiškino, jog atsakovė neįrodė, jog buvo padaryta žala. Krovinys buvo apžiūrėtas tik kitą dieną po pristatymo, temperatūra galėjo natūraliai kisti. Krovinys buvo apžiūrėtas nedalyvaujant ieškovo atstovui. Atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos viršija maksimalias rekomenduotinas normas.

5.       Ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad su klientu dėl karantino kontaktuoti sudėtinga, sutiko su atsakovės argumentais, jog tarp šalių nėra ginčo dėl krovinio paėmimo, pristatymo vietos ir termino.

6.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Asa prekyba“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė tenkinus ieškinį ir priešieškinį priteistas sumas įskaityti, priteisti iš ieškovo 6 033,95 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. 

7.       Atsiliepime nurodė, kad sutartis nebuvo įvykdyta tinkamai – dalis gabento krovinio vežimo metu buvo sugadinta, o vežėjo kaltė pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija; Konvencija) 17 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, taip pat preziumuojami neteisėti vežėjo veiksmai vežimo metu, o krovinio sugadinimo vežimo metu faktas, esant gavėjo pareikštai reklamacijai pagal CMR Konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, taip pat laikomas nustatytu.

8.       Pažymėjo, jog pagal CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 dalį, vežėjas (t. y. ieškovas) privalo kompensuoti ne tik krovinio vertę, bet ir sugadintai krovinio daliai tenkančią vežimo užmokesčio sumą. Atsakovė neturi pareigos sumokėti viso ieškovo reikalaujamo vežimo užmokesčio. Atsakovė 2019 m. gegužės 21 d. ieškovui pateikė pretenziją, kuria prašė iki 2019 m. gegužės 28 d. pateikti atsakymą į ją, arba neginčijant pretenzijos, apmokėti 6 788,56 Eur kompensaciją. Teigė, jog ieškovas yra gavęs minėtą pretenziją, nėra išreiškęs nesutikimo su ja, todėl prezumpcijos galioja.

9.       Teigė, jog į 2019 m. gegužės 21 d. pretenzijos sumą (6 788,56 Eur) buvo įskaičiuota ir dalis vežimo užmokesčio – 944,45 Eur, kurią atsakovė reikalavo kompensuoti pagal CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 dalį, netinkamai įvykdžius sutartį ir atsakovei pareiškus pretenziją, ieškovas akivaizdžiai žinojo, kad neturi pagrindo reikalauti viso vežimo užmokesčio priteisimo. Kokia dalis vežimo užmokesčio mokėtina ieškovui yra ginčo dalykas.

10.       Priešieškinyje nurodė, kad šalys susitarė, jog krovinys (šaldytos picos, makaronai, ledai) bus gabenami laikantis -18°C temperatūros. Užsakymo 5 punkte šalys taip pat susitarė, kad ieškovas pakrovimo metu pamatuos produktų temperatūrą ir stebės pakrovimo darbų kokybę. Užsakyme buvo nurodytas ir reikalingas transporto priemonės tipas – refrižeratorius.

11.       Pažymėjo, jog krovinys gavėjui buvo pristatytas 2018 m. rugpjūčio 7 d. Pristačius krovinį tapo aišku, kad vežimo sutartį ieškovas įvykdė netinkamai – krovinio perdavimo gavėjui metu nustatyta, kad vežimo metu nebuvo laikytasi reikalingo temperatūros režimo, transporto priemonės viduje tebuvo -14°C temperatūra, o pervežamos produkcijos vidinė temperatūra – nuo -9,7°C iki 10,5°C. Šie parametrai ženkliai viršijo sutartyje nurodytą temperatūros režimą (-18°C).

12.       Teigė, jog krovinio gavėjas krovinio priėmimo metu sudarė Temperatūrinio režimo pažeidimo aktą, kuriame nurodė, kad negali priimti dalies krovinio – ledų, kurie buvo gabenti aukštesnėje nei -18C temperatūroje, kadangi esant tokiam temperatūros režimui, gali pasikeisti vidinė produkto struktūra ir skonis. Šį aktą pasirašė ir ieškovės vairuotojas S. M. A. Dėl to, kad krovinio gavėjui buvo perduotas netinkamoje temperatūroje gabentas krovinys, tarp šalių niekuomet nebuvo ginčo.

13.       Atsakovės vertinimu, atitinkamai, krovinio gavėjui tokiu būdu krovinio priėmimo metu pareiškus reklamaciją vežėjui (CMR Konvencijos 30 straipsnio 1 dalis), įsigaliojo prezumpcija, kad krovinys sugadintas vežimo metu, o vežėjas – kaltas dėl vežimo metu sugadinto krovinio (CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalis). Krovinį pristatymo vietoje apžiūrėjo ir nepriklausomi ekspertai Survey Service Limited Liability Company, kurie atvyko apžiūrėti krovinio 2018 m. rugpjūčio 8 d. ir surašė Siurvejerio apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad krovinio temperatūra yra nuo -12°C iki -14°C, ledai ištirpo arba sukrito, vaflio indeliai sumirko ir atšoko nuo ledų, šokolado glazūra apgadinta.

14.       Nurodė, jog ekspertų aktą vairuotojas S. M.A. taip pat pasirašė be jokių prieštaravimų. Krovinio gavėjas OOO „Litmol“ sugadintą krovinio dalį (kurią ieškovas priėmė vežimui Lietuvoje ir gabeno gavėjui OOO „Litmol“ kartu su kitu Italijoje pasikrautu kroviniu) perdavė utilizavimui, kuris buvo įvykdytas 2018 m. rugpjūčio 16 d. 2018 m. rugpjūčio 17 d. krovinio gavėjas OOO „Litmol“ krovinio pardavėjui OU Baltholding pareiškė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. OU Baltholding ne tik pardavė, bet ir organizavo jo pristatymą gavėjui Rusijoje, OOO „Litmol“.

15.       Nurodė, jog OU Baltholding užsakė vežimo paslaugas iš atsakovės. 2018 m. rugpjūčio 17 d. pretenzija OOO „Litmol“ pareikalavo, kad jai būtų kompensuoti 4781,06 Eur dydžio nuostoliai, kurie susideda iš 3443,74 Eur krovinio vertės pagal įsigijimo sąskaitą, 970,81 Eur muitai ir mokesčiai, 54,45 Eur – laikinojo saugojimo sandėlio paslaugos, 312,07 Eur – utilizavimo paslaugos (iš viso – 4 781,06 Eur). Krovinio pardavėjas ir vežimo užsakovas OU Baltholding pateikė 2018 m. rugpjūčio 21 d. pretenziją atsakovei, reikalaudamas sumokėti OOO „Litmol“ pretenzijoje nurodytą 4 781,06 Eur sumą bei papildomai kompensuoti tiesiogines OU Baltholding išlaidas – 944,45 Eur vežimo užmokesčio bei 55,55 Eur krovinio tikrinimo pasienyje išlaidų (iš viso – 5781,06 Eur).

16.       Teigė, jog atsakovė 2019 m. gegužės 21 d. pateikė pretenziją ieškovui, pridėdama ir savo patirtas tiesiogines išlaidas, susijusias su šio krovinio pristatymu, t. y. 662,5 Eur, sumokėtus už nepriklausomo eksperto Survey Service Limited Liability Company paslaugas, bei 200 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias atsakovė turėjo gavusi OU Baltholding pretenziją, ir 144,5 Eur išlaidų, kurias atsakovė turėjo pareikšdama ieškovui 2019 m. gegužės 21 d. pretenziją (iš viso – 6 788,56 Eur).

17.       Nurodė, jog 2019 m. gegužės 21 d. raštu atsakovė prašė ieškovo per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo elektroniniu paštu (t. y. iki 2019 m. gegužės 28 d. imtinai) pateikti atsakymą į pretenziją, informuoti ieškovo draudiką, arba, jei atsakymas į pretenziją nebūtų teikiamas, nedelsiant kompensuoti 6 788,56 Eur sumą.

18.       Atsakovė nurodė, jog yra įgijusi reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu, atsiskaičiusi su OU Baltholding ir apmokėjusi 5 026,95 Eur sumą, todėl prašė atitinkamą sumą priteisti iš ieškovo. 

19.       Teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovė papildomai nurodė, kad ieškovė versiją apie temperatūros galimą pokytį dėl apžiūros pateikė tik posėdžio metu, tačiau ši versija yra paneigta kitų byloje pateiktų įrodymų. Vežime buvo numatyta keletas pakrovimo vietų, paskutinėje vietoje Lietuvoje ieškovas turėjo pasikrauti ledų pakuotes. Krovinio pažeidimo aktą pasirašė vairuotojas, kuris laikomas tinkamu ieškovo atstovu. CMR konvencija nenumato privalomos reklamacijos formos, todėl atsakovės pateikta reklamacija yra tinkama. Atsakovė yra pateikusi įrodymus apie faktiškai patirtos žalos dydį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinys paimtas vežti ir pristatytas vėliau nei numatyta sutartyje, šalys dėl to pretenzijų viena kitai nereiškia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 2 501,26 Eur (po įskaitymo) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 5 833,95 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 2 501,26 Eur sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 8 procentų metines palūkanas nuo 3 332,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 4 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmetė.

21.       Teismas nustatė, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės vairuotojas žinojo, jog veš šaldytą produkciją ir būtina užtikrinti temperatūros režimą – CMR važtaraštyje yra įrašas apie būtinybę palaikyti -21°C temperatūrą. Teismas laikė nustatyta aplinkybę, kad ieškovas kaip vežėjas buvo gavęs reikalingas instrukcijas dėl krovinio vežimo sąlygų. Krovinys buvo vežamas specialiai įrengta transporto priemone, tačiau pagal byloje esamus įrodymus darytina išvada, kad vežėjas nesiėmė visų reikalingų priemonių, jog transporto priemonėje būtų užtikrinta reikalinga temperatūra. Teismas vertino, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad krovinio gabenimo metu vežėjui buvo duoti aiškūs nurodymai dėl būtino temperatūros režimo, tačiau krovinio gabenimo laikotarpiu šio nurodymo nebuvo laikomasi, todėl dalis krovinio – ledai – buvo sugadinta.

22.       Teismas pažymėjo, jog šalys susitarimą dėl krovinio vežimo išreiškė pasirašydamos užsakymo sutartį, kurioje aiškiai susitarė ne tik dėl sutarties kainos – 4 100 Eur, bet ir dėl kitų užsakymo vykdymo sąlygų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad krovinys sugadintas ne dėl vežėjo kaltės ar kad yra aplinkybių, šalinančių vežėjo atsakomybę.

23.       Teismas vertino, jog ieškovas procesiniuose dokumentuose ir jo atstovas teismo posėdyje neįrodinėjo aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad temperatūros režimo nebuvo laikomasi ne dėl nuo vežėjo priklausančių aplinkybių. Ieškovo atstovo teiginiai apie temperatūros režimo pažeidimą būtent siurvejerio apžiūros metu, anot teismo, yra deklaratyvūs ir neturi jokio faktinio pagrindo.

24.       Pažymėjo, kad tiek siurvejerio aktas, tiek apžiūros aktas yra pasirašyti krovinio vežėjo vairuotojo, kuris jokių prieštaravimų dėl aktuose nustatytų aplinkybių nereiškė. Byloje nėra jokių duomenų, kad vairuotojas būtų ginčijęs nustatytas aplinkybes ar įrodinėjęs, kad krovinys pristatytas neapgadintas, tinkamos temperatūros, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų galimas vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės už krovinio sugadinimą sąlygas.

25.       Teismas pabrėžė, kad ieškovas neteikė visiškai jokių įrodymų, kad, gabenant krovinį, buvo užtikrintas nustatyto temperatūros režimo palaikymas ar, kad temperatūros režimo nesilaikymas nenulėmė krovinio sugadinimo. Anot teismo, iš apžiūros aktų turinio egzistuoja pagrindas konstatuoti žalos dėl krovinio sugadinimo faktą. Pabrėžė, kad būtent ieškovui, neužtikrinusiam nustatyto temperatūros režimo, tenka įrodinėjimo dėl krovinio nesugadinimo (CMR konvencijoje įtvirtintos prezumpcijos paneigimo) pareiga.

26.       Anot teismo, ieškovas nei procesiniuose dokumentuose, nei iki kreipiantis į teismą ir bendraudamas su atsakove, iš esmės neginčijo dalies krovinio sugadinimo fakto, tik teismo posėdžio metu ieškovo atstovas išreiškė deklaratyvaus pobūdžio abejones. Pažymėjo, jog jokių įrodymų, kurie sudarytų prielaidas spręsti esant aplinkybes, atleidžiančias vežėją nuo atsakomybės, nėra nustatyta.

27.       Teismas byloje nustatė, kad atsakovė dėl sugadinto krovinio siuntėjui atlygino 5 026,95 Eur žalą. Ši suma, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius krovinio vertę, patirtas išlaidas utilizavimui, transportavimui, kitiems mokesčiams, teismo vertinimu, laikytina pagrįsta ir įrodyta, todėl šią sumą atsakovei iš ieškovo priteisė.

28.       Be to, pažymėjo, jog atsakovė prašė atlyginti ir 344,50 Eur žalos dalį už teiktas teisines paslaugas rengiant pretenzijas. Remiantis CK 6.249 straipsniu, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra priskiriamos žalai. Teismas laikė, jog iš atsakovės pateiktų duomenų teismas yra įrodyta 144,50 Eur dydžio išlaidų už teisines paslaugas rengiant pretenziją. Vertino, kad atsakovės nurodyta 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų dalis yra neįrodyta – nėra pateiktas sąskaitos, patvirtinančios tariamas išlaidas dėl 200 Eur teisinės pagalbos išlaidas, vertimas, taip pat šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Teismas taip pat atsakovės naudai priteisė 662,50 Eur sumą už siurvejerio paslaugas.

29.       Teismas konstatavo, jog nors ieškovas tinkamai neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, o sutarties pažeidimas lėmė jo atsakomybę dėl dalies krovinio sugadinimo, tačiau CMR konvencijos taikymo prasme tai nereiškia, kad atsakovė, nors ir pažeidė sutartį, visiškai prarado teisę reikalauti atlygio už vežimo paslaugą. Tais atvejais, jeigu krovinys nėra visiškai prarastas ar sugadintas, vežėjas, kuris nėra gavęs užmokesčio už vežimo paslaugą, turi teisę reikalauti užmokesčio už suteiktą (nors ir nevisiškai tinkamai) paslaugą dalies, proporcingos neprarastai ar nesugadintai krovinio daliai.

30.       Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl skolos pagal sutartį ir šios sutarties pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą pagrįstas iš dalies. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad sugadinta krovinio dalis vežta sąlyginai nedidelį atstumą (apytiksliai 1/3 dalį bendro maršruto Italija – Lietuva – Rusija atstumo), taip pat tai, kad sugadintas krovinys sudarė nedidelę dalį krovinio (1/5 dalis krovinio (5 paletės iš 24)), teismas laikė, kad protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų, jog atsakovė už ieškovės atliktą vežimą mokėtų 75 procentus sutarties kainos. Teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 3 075 Eur.

31.       Teismas priteisė ieškovo naudai 40 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Taip pat 217,69 Eur kompensuojamąsias palūkanas už termino atsiskaityti praleidimą, skaičiuojant nuo 3 075 Eur sumos už 323 dienas.

32.       Atsižvelgdamas į tai, kad šalys turi viena kitai priepriešinius reikalavimus ir esant atsakovės prašymui, teismas priešpriešinius šalių reikalavimus įskaitė, t .y. atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į 3 332,69 Eur sumą, o atsakovė turi reikalavimo teisę į 5 833,95 Eur sumą, taikė įskaitymą ir atsakovei iš ieškovo priteisė 2 501,26 Eur sumą. Įskaičius reikalavimą, ieškovui priteisė procesines palūkanas skaičiuotinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atitinkamai paskirstė ir atsakovei iš ieškovo priteistinas palūkanas, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos palūkanos skaičiuojant nuo 5 833,95 Eur sumos, o įsiteisėjus teismo sprendimui iki jo šios dalies įvykdymo – nuo 2 501,26 Eur sumos.

33.       Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinti iš dalies, kiekvienos iš šalių reikalavimai patenkinti panašia proporcija bei iš dalies tarpusavyje įskaityti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra apylygės, todėl kiekvienos iš šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstė ir paliko kiekvienai iš šalių.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė

34.       Apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Asa prekyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovei iš ieškovo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovei iš ieškovo apeliacinio skundo surašymo išlaidas (266,2 Eur) bei kitas bylinėjimosi išlaidas, jei tokios bus patirtos apeliacinės instancijos teisme.

35.       Nurodo, jog skirstant ieškovo ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad:

35.1.                      didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų byloje susijusi su priešieškinio reikalavimais, o ne ieškinio;

35.2.                      ieškinio reikalavimų dalyje ginčo praktiškai nebuvo, išskyrus su priešieškiniu susijusią dalį, kuri buvo nagrinėjama priešieškinio apimtyje;

35.3.                      pagrindinės skolos pagal ieškinį atsakovė neginčijo, tik siekė ją įskaityti nuostolių padengimui, o šis klausimas buvo priešieškinio, o ne ieškinio dalykas, o priešieškinį teismas tenkino 96,68 proc. dalyje;

35.4.                      didžioji dalis tiek procesinių dokumentų, tiek posėdžių eigoje skirto laiko buvo susijusi būtent su priešieškinio apimtyje nagrinėjamu ginču dėl nuostolių atlyginimo.

36.       Atsakovė mano, kad nėra teisinga ir pagrįsta vertinti, jog šalys išlaidas patyrė maždaug vienodai tiek dėl atsikirtimų į ieškinį, tiek dėl atsiliepimų į priešieškinį. Anot atsakovės, turėtų būti vertinama, kiek realiai posėdžių laiko ir procesinių dokumentų apimties buvo skiriama ieškinio ir priešieškinio klausimams nagrinėti, ir atitinkamai spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

37.       Nurodo, jog skundžiamu sprendimu priešieškinis buvo patenkintas beveik visiškai (96,68 proc.), o ieškinys – 75,54 proc., todėl pripažinus, kad jis buvo pareikštas pagrįstai, atsakovė negali būti statoma į tokią padėtį, jog padengtų visas savo išlaidas, kai tuo tarpu ginčas buvo inicijuotas ieškovo.

38.       Teigia, jog patenkintą ieškovo ir atsakovės reikalavimų sumą vertinant kaip visumą, patenkinti ieškinio reikalavimai sudaro 36,35 proc. sumos, o 63,64 proc. – priešieškinio sumos. Todėl taip skaičiuojant proporciją, iš ieškovo atsakovei turėjo būti priteisiama 63,64 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų arba 1434,72 Eur, o ieškovui iš atsakovės – 36,35 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų (arba 825,74 Eur), kurias įskaičius atsakovei kompensuotina minimali bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 608,98 Eur.

39.       Pažymi, jog atsižvelgiant į ieškovo procesinį elgesį, nepagrįstų prašymų kiekį ir į tai, kad buvo patenkintas ne tik atsakovės priešieškinis, bet ir iš atsakovės pusės nebuvo reiškiama jokių nepagrįstų procesinių prašymų, apsunkinančių bylos nagrinėjimą, nebūtų teisinga bylinėjimosi išlaidas skirstyti netgi pagal minimalią procentinę proporciją. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, anot atsakovės, turėtų būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

40.       Nurodo, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos didžiąja dalimi yra susijusios su ginču pagal priešieškinį, kurį teismas tenkino visiškai, todėl po to sekęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra teisėtas ir pagrįstas, ir turėtų būti peržiūrėtas.

41.       Ieškovas Fura Ltd EOOD atsiliepimu su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

42.       Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalimi.

43.       Pažymi, jog ieškovas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pat yra pateikęs apeliacinį skundą, kuriuo apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria nepagrįstai buvo iš dalies tenkinti priešieškinio reikalavimai ir visoje apimtyje netenkintas ieškinys, kas reiškia, jog tuo atveju, jei ieškovo apeliacinis skundas bus tenkintas, tai per se reikš atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų nepagrįstumą, kadangi pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos bet kuriuo atveju būtų perskirstytos ieškovo naudai. 

44.       Taip pat pažymi, jog, priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų nebuvo patirta būtent priešieškinio klausimo sprendimui. Šioje byloje tiek ieškinys, tiek priešieškinis, anot ieškovo, buvo sprendžiami kompleksiškai, priešieškinio sprendimui šalys nepatyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų nei ieškinio sprendimui – konkrečiai dėl priešieškinio faktiškai nebuvo teikiami jokie papildomi procesiniai dokumentai (išskyrus pagrindinius paruošiamuosius dokumentus), nebuvo apklausiami liudytojai, skiriamos ekspertizės ar patiriami kokie nors kiti papildomi kaštai.

45.       Teigia, jog apskritai byloje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovės nesąžiningo elgesio, kas savaime suponuoja atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų nepagrįstumą. Akcentuoja, jog ieškovas savo apeliaciniame skunde išsamiai pagrindė, kad atsakovės priešieškinis ir jame formaliai keliamas reikalavimas dėl tariamos žalos atlyginimo priteisimo yra sukurti dirbtinai, galimai siekiant nesąžiningai pasipelnyti ieškovo sąskaita, o visa tai bus įvertinta ir nustatyta apeliacinės instancijos teisme.

46.       Ieškovas Fura Ltd EOOD apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria ne visa apimtimi tenkinti ieškovo reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkinti priešieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti visiškai; priteisti ieškovui iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas; priimti naujus įrodymus.

47.       Nurodo, jog ieškovas tinkamai įvykdė sutartį, o atsakovė vengė atsiskaityti ir nuo 2018 metų nėra atsiskaičiusi iki šiol. Teigia, jog tikėtinas atsakovės vengimo atsiskaityti motyvas buvo manymas, kad ieškovas, būdamas registruotas ir veikiantis Bulgarijoje vengs papildomų kaštų bei nepatogumų ir teisminio proceso prieš atsakovę nepradės ir tokiu būdu atsakovei pavyks sulaukti 1 metų senaties termino, per kurį ieškinys atsakovei gali būti teikiamas.

48.       Pažymi, jog kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, siekdamas apginti savo teises ir prisiteisti skolą pagal sutartį. Tik gavusi ieškovo ieškinį atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti atsakovės naudai iš ieškovo, be kita ko, 6 033,95 Eur nuostolių atlyginimą.

49.       Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dalyje dėl ieškovo ieškinio visoje apimtyje netenkinimo ir atsakovės priešieškinio reikalavimų dalies tenkinimo, yra nepagrįsta.

50.       Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nusprendė, neva yra įrodytos ieškovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos dėl atsakovei esą padarytos žalos.

51.       Teigia, jog byloje nėra įrodytas atsakovės tariamai patirtos žalos faktas ir dydis. Apelianto vertinimu, 2019 m. liepos 23 d. krovinio gabenimo organizatoriaus Baltholding OU subrogacijos laiško pagrindu atsakovės atliktas 5 026,95 Eur pavedimas Baltholding OU nepatvirtina priešieškiniu įrodinėtos atsakovės neva patirtos žalos dėl esą netinkamai įvykdytos sutarties fakto.

52.       Pabrėžia, jog sutarties pagrindu gabentų prekių galutinis gavėjas ir savininkas buvo OOO Litmol – būtent šis asmuo kaip vežimo naudos gavėjas ir gabentų prekių savininkas objektyviai galėjo patirti kokius nors nuostolius tuo atveju, jei jam būtų pristatytas sugadintas krovinys, bei savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo tokiu atveju nukreipti į vežimą organizavusią atsakovę arba tiesiogiai patį ieškovą.

53.       Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kad byloje nėra pateiktų jokių rašytinių įrodymų, iš kurių matytųsi, kad OOO Litmol atsakovei dėl krovinio tariamo sugadinimo būtų pateikusi kokias nors pretenzijas ar kad atsakovė galutiniam prekių gavėjui OOO Litmol būtų sumokėjusi kokias nors sumas kaip nuostolių atlyginimą. Tuo tarpu, vien tai, kad atsakovė atliko 5 026,95 Eur pavedimą ne galutiniam prekių gavėjui OOO Litmol, tačiau tarpininkui Baltholding OU ir nesant jokių duomenų, kad Baltholding OU būtų atlyginusi kokią nors žalą sugadintų prekių gavėjui/savininkui OOO Litmol, anot ieškovo, niekaip neparodo atsakovės neva patirtos žalos fakto.

54.       Teigia, jog tarp pervežimo tarpininkų gali būti ir nesąžiningi susitarimai, siekiant vežėjo sąskaita pasipelnyti imituojant tariamai buvusį žalos atlyginimą, juo labiau, kad šioje byloje, nėra pateikta įrodymų, kad Baltholding OU būtų realiai patyrusi kokią nors žalą, kurią atsakovė neva kompensavo.

55.       Be kita ko, pažymi, jog Baltholding OU pretenziją, vertinant jos surašymo datą, atsakovė gavo 2018 m. rugpjūčio 21 d. (vėliausiai, keliomis dienomis vėliau, jei buvo siunčiama paštu), tuo tarpu ją neva patenkino, sumokėdama tariamą žalą tik 2019 m. liepos 30 d., tai yra beveik po metų laiko.

56.       Be to, nurodo, jog atsakovė ir savo pretenziją ieškovui pateikė tik 2019 m. gegužės 21 d., nors, akivaizdu, kad, manydama, kad už tariamą žalą yra atsakingas ieškovas, ją turėjo pateikti dar 2018 m. vasarą, kuomet pati gavo Baltholding OU pretenziją.

57.       Ieškovo vertinimu, tokie atsakovės delsimo veiksmai per se suponuoja galimą jos nesąžiningą susitarimą su Baltholding OU, galimai imituojant ieškovo neva padarytos žalos faktą.

58.       Atitinkamai teigia, kad byloje pateikti dokumentai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė ir likusios atsakovei priteistos žalos sumą, t. y. atsakovės atliktas 662,50 Eur pavedimas Survey Service LLC ir 114,50 Eur dydžio išlaidos rengiant pretenzijas, niekaip neparodo, kad atsakovė tokias išlaidas būtų patyrusi dėl tariamai netinkamo sutarties vykdymo. Iš šio pavedimo nurodymo, anot ieškovo, matyti tiktai tai, kad atsakovė 2018 m. rugpjūčio 13 d. įmonei Survey Service LLC atliko lėšų pervedimą, tačiau nėra aišku už kokias jam suteiktas paslaugas ar pristatytas prekes (nėra pateikta jokių įrodymų, kad pavedimas apskritai susijęs su ieškovu).

59.       Be to, teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kad, netgi ir hipotetiškai laikant, jog atsakovė 5 026,95 Eur dydžio pavedimą tarpininkui Baltholding OU atliko tariamai kompensuojant dėl sutarties netinkamo įvykdymo patirtą žalą, ši suma bet kuriuo atveju yra niekuo nepagrįsta.

60.       Pažymi, jog pati atsakovė 2019 m. gegužės 21 d. pretenzijoje, kuri atsirado tik po daugkartinių nesėkmingų ieškovo raginimų su juo atsiskaityti už paslaugas, nurodo, neva ši suma susideda iš šių sudedamųjų dalių: 3 443,74 Eur krovinio vertė, 970,81 Eur muitinės mokesčiai bei kitos rinkliavos, 54,44 Eur sandėlio paslaugų kaina, 312,07 Eur utilizacijos išlaidos, 944,45 Eur transportavimo išlaidos ir 55,55 Eur muitinės išlaidos. Tačiau, anot ieškovo, svarbu pabrėžti, kad nurodytos tariamos išlaidos, kurias atsakovė nepagrįstai laikė žala, didele dalimi nėra įrodytos.

61.       Teigia, kad byloje yra įrodytos ieškovo atsakomybę šalinančios aplinkybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo neva neteisėtų veiksmų buvimą, tai yra aplinkybę, esą ieškovas nesilaikė sutartyje šalių numatyto temperatūros režimo (-18 C), motyvavo atsakovės pateiktais rašytiniais dokumentais – temperatūros pažeidimo aktu, iš kurio neva matyti, kad atidarius transporto priemonės šaldytuvą, oro temperatūra buvo -14 laipsnių, o produkcijos temperatūra buvo nuo -9,7 iki 10,5 laipsnių, bei 2018 m. rugpjūčio 8 d. ekspertų apžiūros aktu, iš kurio neva matyti, kad, atidarius šaldytuvą, vidaus temperatūra buvo -18 laipsnių, o ledų – nuo -12 iki -14 laipsnių.

62.       Akcentuoja, jog priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nei vienas iš šių rašytinių dokumentų ne tik nepaneigia, kad ieškovas krovinį vežė ir pristatė laikydamasis sutartyje numatyto temperatūros režimo (-18 laipsnių), tačiau kaip tik tai patvirtina.

63.       Visų pirma, pažymi, jog pačios atsakovės pateiktame 2018 m. rugpjūčio 8 d. ekspertų apžiūros akte yra aiškiai nurodyta, kad: „apžiūros rezultatai: Atidarius krovinio skyriaus duris temperatūra krovininio skyriaus viduje buvo -18 C“. Taigi, anot ieškovo, byloje pateiktas 2018 m. rugpjūčio 8 d. ekspertų apžiūros aktas vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovo transporto priemonės šaldytuvo vidaus temperatūra buvo -18 laipsnių, tai yra būtent taip kaip buvo numatyta sutartyje.

64.       Tuo tarpu teigia, jog ta aplinkybė, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. ekspertų apžiūros akte ledų temperatūra yra nurodyta nuo -12 iki -14 laipsnių visiškai paaiškintina tuo, kad, kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 8 d. ekspertų apžiūros akto, krovinio apžiūra truko net keturias valandas (nuo 14:30 val. iki 18:30 val.), kas reiškia, jog ieškovo transporto priemonės šaldytuvas visą šį ilgą laiką buvo atidarytas, dėl ko išimtas (iškrautas) apžiūrai krovinys (ledai) natūraliai galėjo sušilti, juo labiau, kad visa tai vyko vasaros metu.

65.       Atitinkamai, pažymi, jog pirmosios instancijos teismo akcentuotas kitas atsakovės pateiktas dokumentas – OOO Litmol temperatūros pažeidimo aktas nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingas ir niekaip nepaneigia fakto, kad minėtame 2018 m. rugpjūčio 8 d. ekspertų apžiūros akte objektyviai nustatyta -18 laipsnių šaldytuvo temperatūra. Temperatūros pažeidimo akto neobjektyvumą patvirtina tai, kad jis buvo surašytas ne specialią kvalifikaciją turinčio eksperto, tačiau krovinio gavėjo OOO Litmol sandėlio viršininkės ar priėmėjo. Teigia, jog nėra aišku, kokias temperatūros matavimo priemones naudojant buvo išmatuota temperatūra.

66.       Be to, nurodo, kad sudarant šį temperatūros režimo pažeidimo aktą net nedalyvavo ieškovo įgaliotas atstovas (nebuvo kviečiamas), dėl ko iš esmės OO Litmol galėjo įsivertinti temperatūrą neobjektyviai. Pabrėžia ir tai, kad teismo akcentuota aplinkybė, jog temperatūros pažeidimo aktą, be kita ko, pasirašė ieškovo vairuotojas šiuo atveju yra teisiškai nereikšminga, kadangi vairuotojas nėra laikomas ieškovo įgaliotu asmeniu, galinčiu patvirtinti tokias aplinkybes kaip temperatūros režimo pažeidimas. Dar daugiau, pažymi, kad minėtame temperatūros pažeidimo akte nenurodyta nei jo sudarymo data, nei temperatūros matavimo laikas. Anot ieškovo, tai patvirtina šio akto neobjektyvumą.

67.       Ieškovas su apeliaciniu skundu teikia papildomus rašytinius įrodymus (kurių pateikimo būtinybė atsirado tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, kuriame paaiškėjo teismo pozicija dėl esančių byloje įrodymų vertinimo, darant priešingas įrodymo turiniui išvadas), kurie pagrindžia, kad ieškovas tinkamai laikėsi sutartyje numatyto temperatūros režimo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 22 d. (netrukus po to, kai ieškovo transporto priemonė grįžo iš Maskvos, įvykdžiusi sutartį, pas specialistus buvo atliktas transporto priemonės šaldytuvo patikrinimas, kurio metu konstatuota, jog šaldymo įrenginyje defektų nerasta) transporto priemonės temperatūros matavimo išklotinė net už keturias paras iki atvykimo į Maskvą ir buvimo joje, iš kurios matyti, jog visą minėtą laiką viduje buvo palaikoma temperatūra žemesnė nei -18 laipsnių, o atšilimas matosi tik tuomet, kai, pristačius krovinį, 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo vykdomas prekių patikrinimas paties krovinio gavėjo iniciatyva (nepakvietus vežėjo įgalioto atstovo).

68.       Be to, nurodo, jog net ir laikant, kad krovinio vežimo metu temperatūra buvo nukritusi ir dėl to sugedo dalis krovinio (ledai), įvertinant nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias, jog transporto priemonės šaldytuvas veikė tinkamai ir nuolat palaikė reikalaujamą -18 temperatūrą, krovinio galimas sugadinimas galėjo būti sąlygotas nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių – muitinės patikrinimo, kurio metu krovinys buvo iškraunamas.

69.       Nurodo, jog kaip ir buvo numatyta sutartyje, Rusijoje, Maskvoje vyko transporto priemonės krovinio patikra muitinėje, kurios metu krovinys buvo iškrautas ir pakankamai ilgą laiką tikrinamas. Dėl tokių nuo ieškovo akivaizdžiai nepriklausančių aplinkybių iki -18 laipsnių atšaldytas krovinys tuo metu teoriškai galėjo atšilti. Tai turėjo numatyti ir atitinkamai šaldytuvo temperatūrą paskirti mažesnę būtent pati atsakovė. Teigia, jog esant tokiai situacijai, kuomet krovinys hipotetiškai galėjo atšilti dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių, kurias turėjo ir privalėjo numatyti pati atsakovė (ir atitinkamai numatyti žemesnę vežimo temperatūrą), dėl tokiu būdu galimo krovinio sugadinimo ieškovas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį negali būti laikomas atsakingu.

70.       Teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė ir kitus teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimus, t. y. padarė klaidą apskaičiuodamas ieškovui pagal sutartį priteistinos kainos dydį. Tuo atveju, jei hipotetiškai dalis vežto krovinio būtų sugadinta ir dėl to būtų kaltas ieškovas – hipotetiškai laikant, kad ieškovo sugadintas krovinys sudarė tik 1/5 viso krovinio ir buvo vežtas tik 1/3 viso maršruto, proporcinga ir protinga būtų skaičiuoti, kad kaina pagal sutartį dėl sugadinto krovinio turėtų būti mažinama tokiu būdu: viso vežimo kaina X – (1/5 X x 33,3(3) proc.), tai yra, visų pirma, proporcingai apskaičiuojant, kokią pervežimo kainos dalį sudarytų 1/5 krovinio vežimas, o po to sumažinant šią 1/5 krovinio vežimo kainą 2/3, įvertinus aplinkybę, kad nesugadinta 4/5 dalis krovinio buvo vežama didelį atstumą iš Italijos, o sugadinti ledai buvo vežami tik trumpą atkarpą – vos 1/3 viso maršruto.

71.       Pažymi, jog šiuo atveju teismo padaryta klaida pasireiškė tuo, kad teismas apskaičiavo būtent sumą, kuri būtų mokama ieškovui pagal sutartį visą maršrutą vežant 1/5 krovinio, tačiau neįvertino to, kad tariamai sugadintas krovinys buvo vežamas tik 1/3 maršruto. Maža to, net manydamas, kad kaina yra mažintina 1/5 dalimi, teismas kaina turėjo mažinti 20 proc., o ne 25 proc., nes 1/5 sudaro būtent 20 procentų.

72.       Nurodo, jog ieškovo paskaičiavimais, hipotetiškai laikant, kad ieškovas atgabeno iš dalies dėl ieškovo kaltės sugadintą krovinį, o atsakovė krovinio savininkui realiai būtų atlyginusi kokią nors žalą, sutarties kaina daugiausiai galėtų būti mažinama tik 273,33 Eur (t. y. 1/5 nuo 4100 Eur : 3 = 820:3 = 273,33 Eur), ir ieškovui iš atsakovės mažiausiai turėtų būti priteista 3 826,67 Eur pagrindinė skola (4100 – 273,33).

73.       Negana to, ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskritai negalėjo mažinti ieškovo reikalaujamos priteisti skolos pagal sutartį, kadangi atsakovė apskritai savo procesiniuose dokumentuose nekėlė tokio reikalavimo (atsakovės reikalavimai buvo ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti), ir tokiu būdu nepagrįstai peržengė priešieškinio reikalavimų ribas.

74.       Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime mažinęs ieškovo naudai iš atsakovės priteistiną skolos sumą (sutarties kainą), pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

75.       Be kita ko, ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamame sprendime negalėjo įskaityti daliniu ieškinio ir priešieškinio patenkinimu priteistų sumų. Visų pirma, anot ieškovo, tokios teismo galimybės nenumato CPK.

76.       Be to, situacija, kuomet teismas įskaito ieškovui ir atsakovui priteistas sumas, savaime suponuoja galimą vienos iš šalių kreditorių teisių pažeidimą pagal CK 6.9301 straipsnį. Minėtas straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą tuo atveju, kai asmuo neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais, ir, teismui įskaičius šalių reikalavimus, gali susidaryti situacija, kuomet galiojant CK 6.9301 straipsnio nuostatai (asmeniui negalint atsiskaityti su visais kreditoriais), pirmenybės tvarka būtų atsiskaityta su žemesnės eilės kreditoriumi, tokiu būdu pažeidžiant ne tik imperatyvią CK 6.9301 straipsnio nuostatą, tačiau ir to asmens aukštesnės eilės kreditorių teisėtus interesus.

77.       Be to, teismo ex officio įskaitymas apskritai yra teisiškai netikslingas, kadangi bet kuri šalis, vadovaudamasi CPK 6.131 straipsniu ir taip vienašaliu pareiškimu gali įskaityti turimus šalių tarpusavio reikalavimus be priverstinio teismo įskaitymo, jei toks būtų įmanomas ir nedraudžiamas teisės aktų teismo sprendimo, kuriuo reikalavimai priteisti, įsiteisėjimo momentu.

78.       Pabrėžia teismo sprendimo dalies dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teismo iniciatyva ydingumą ta prasme, kad teismas nusprendžia įskaityti reikalavimus teismo sprendimo paskelbimo dieną, tačiau tą dieną teismo sprendimas neįsiteisėja. Taigi tokiu atveju teismas akivaizdžiai nepagrįstai naudoja įskaitymo institutą, kuris yra viena iš atsiskaitymo formų, nors joks realus atsiskaitymas nevyksta ir negali vykti, nes teismo sprendimo dalis (šiuo atveju dėl žalos priteisimo atsakovei) net nėra įsiteisėjusi, taigi atsakovė net neturi jokio priešpriešinio reikalavimo ieškovui, o tokį hipotetiškai gali įgyti tik ateityje.

79.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Asa prekyba“ atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nustatyti terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti, kadangi OOO Litmol raštas teikiamas be vertimo, taip pat dėl to, kad šiuo metu negali pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų; prašo ieškovo naujai teikiamų įrodymų prie bylos neprijungti; atsakovės pridedamą 2021 m. balandžio 14 d. OOO Litmol raštą prijungti prie bylos; priteisti atsakovei iš ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas, kurios sudaro 605 Eur bei kitas bylinėjimosi išlaidas, jei tokios bus patirtos apeliacinės instancijos teisme.

80.       Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismo prašo naujų ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nevertinti, o ginčą nagrinėti pagal aplinkybes, kurias šalys nurodė ir kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teisme.

81.       Teigia, kad ieškovas paruošiamuosiuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo jokių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, teigė, kad įrodymus pateiks vėliau. Nurodo, jog 2020 m. spalio 26 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:04 min. iki 16:54 min.) ieškovo atstovas trumpai paaiškino, kad vežimo sutartį įvykdė tinkamai, krovinį į sutartą vietą pristatė, pateikė sąskaitą 4100 Eur sumai, tačiau atsakovė neatsiskaitė.

82.       Nurodo, jog taip pat ieškovo atstovas nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, mano, kad priešieškinio argumentai nepagrindžia, kad atsakovei būtų padaryta žala ir atsakomybė kiltų ieškovui. Ieškovo atstovas paminėjo, kad atsakovė pretenziją pareiškė tik po metų, tai parodo, kad atsakovės pozicija nesąžininga, bandant apsiginti dėl vežimo kainos sumokėjimo. Žalą atsakovė grindžia tik vienu dokumentu, t. y. 2018 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros aktu, kuriame užfiksuota, kad temperatūra neatitiko sąlygų, ir dėl to krovinys buvo sugedęs, tačiau apžiūra vyko 2018 m. rugpjūčio 8 d., nuo 14.30 iki 18.30 val., apžiūros metu šaldytuvas buvo atidarytas ir temperatūra galėjo nukristi, apžiūroje nedalyvavo ieškovo įgaliotas asmuo, juo negali būti laikomas vairuotojas, todėl nebuvo užtikrintas objektyvus patikrinimas, o nustačiusi, kad yra trūkumai, atsakovė privalėjo informuoti ieškovą. Tai, kad atsakovei padaryta žala, atsakovė grindžia iš savo užsakovo (t. y. OU Baltholding) gauta pretenzija, bet nėra įrodymų, kad atsakovė būtų sumokėjusi kompensaciją užsakovui ar kitiems asmenims. Taigi, teigia, jog tik apeliaciniame skunde ieškovas ginčija žalos dydį, nors dėl žalos dydžio ir jo įrodinėjimo visiškai nebuvo pasisakęs nei procesiniuose dokumentuose, nei 2020 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu; nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad Baltholding OU būtų kompensavęs žalą OOO Litmol; išlaidos, kurias atsakovė laikė žala, didele dalimi neįrodytos; 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo atliktas transporto priemonės šaldymo agregato patikrinimas ir defektų nerasta; temperatūros registravimo išklotinė patvirtina, kad transporto priemonės viduje buvo palaikoma žemesnė nei -18C temperatūra; Maskvoje vyko transporto priemonės patikra muitinėje, kurios metu krovinys buvo iškrautas ir ilgą laiką tikrinamas ir kt.

83.       Teigia, jog ieškovo prašymas priimti naujus įrodymus byloje turėtų būti atmestas, aplinkybės nurodytos minėtuose įrodymuose pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos, teigia, jog jeigu ieškovas ginčijo temperatūros režimo pažeidimą, temogramą galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.

84.       Nurodo, jog iš termogramos turinio matyti, kad šis dokumentas galėjo būti atspausdintas dar 2018 m., t. y. viso bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas šį dokumentą turėjo ir galėjo pateikti. Be to, termograma apima tik laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. 07:35 val., kai tuo tarpu ginčo objektu esantis krovinys į ieškovo transporto priemonę Panevėžyje buvo pakrautas 2018 m. liepos 30 d., tai patvirtina su atsiliepimu į ieškinį pateiktas CMR važtaraštis. Nurodo, jog byloje nebuvo tiriamas šio specifinio techninio dokumento (temogramos) autentiškumas, nepateiktas dokumento originalas, nepateikti įrodymai, kad šaldymo įrenginys serijos numeriu SNR 11214176 sumontuotas būtent puspriekabėje valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

85.       Nurodo, jog visi kiti tokio tipo termogramų duomenys suvedami rankiniu būdu, ir tik serijos numerio identifikavimas galėtų leisti priskirti termogramą vienai ar kitai transporto priemonei, tačiau tokios aplinkybės nebuvo tiriamos.

86.       Dėl civilinės atsakomybės sąlygų, atleidimo nuo atsakomybės pagrindų įrodinėjimo nurodo, jog krovinio pristatymo diena laikytina krovinio perdavimo gavėjui diena, todėl pretenzijos ieškovui galėjo būti reiškiamos per visą ieškinio senaties taikymo laikotarpį, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. Tuo tarpu vežimo užmokesčio išieškojimui, CMR konvencija nustato ilgesnį ieškinio senaties terminą – 1 metai, tačiau pradedami skaičiuoti praėjus 3 mėnesiams nuo vežimo sutarties sudarymo dienos.

87.       Teigia, jog bylos medžiaga nepatvirtina ieškovo teigiamų aplinkybių, kad 2019 m. gegužės 21 d. pretenzija buvo pareikšta tik po daugkartinių nesėkmingų ieškovo raginimų atsiskaityti už paslaugas. Teigia, jog vertinant ikiteisminės stadijos chronologiją matyti, kad atsakovė jokių pretenzijų pareiškimo terminų nepažeidė, prašė ieškovo pateikti poziciją dėl nuostolių atlyginimo ir tikėjosi taikiai išspręsti nuostolių atlyginimo klausimą, tačiau ieškovas pasirinko skubotą kreipimąsi į teismą, iki ieškinio senaties termino pabaigos likus mažiausiai 4 mėnesiams, todėl visi ieškovo argumentai dėl nesąžiningo atsakovės elgesio atmestini.

88.       Teigia, kad pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, reklamacija buvo pareikšta tinkamai, kadangi krovinio perdavimo gavėjui metu buvo surašytas temperatūros režimo pažeidimo aktas, kurį pasirašė ieškovo vairuotojas. Nurodo, jog tokį reklamacijos pateikimą vairuotojui, esant akivaizdiems krovinio trūkumams leidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai.

89.       Nurodo, jog gavęs reklamaciją ieškovas galėjo savarankiškai imtis veiksmų žalos dydžiui nustatyti, t. y. savo iniciatyva kviesti siurvejerius, informuoti savo draudimo kompaniją ir pan., tačiau tokių veiksmų nesiėmė.

90.       Teigia, jog tinkamai atliktos reklamacijos pasekmė yra tai, kad įsigalioja CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta netinkamos krovinio būklės pristatymo metu arba tiksliau sakant, krovinio sugadinimo vežimo metu prezumpcija. Nurodo, jog minėtos prezumpcijos ieškovas nepaneigė. Be kita ko, nurodo, jog nustačius krovinio sugadinimą vežimo metu, CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalies pagrindu įsigaliojo ir neteisėtų veiksmų bei vežėjo kaltės prezumpcija, todėl nei ieškovo kaltės, nei neteisėtų veiksmų atsakovei įrodinėti nereikėjo.

91.       Teigia, jog ieškovas ir apeliaciniame skunde neginčija, kad krovinio temperatūra pristatymo vietoje būtų buvusi kitokia, nei nurodyta temperatūros režimo pažeidimo akte ar 2018 m. rugpjūčio 8 d. ekspertų apžiūros akte, t. y. ieškovas neginčija krovinio sugadinimo vežimo metu fakto, tačiau įrodinėja, kad egzistuoja jo atsakomybę šalinančios aplinkybės, numatytos CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje.

92.       Atsakovė nesutinka su CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies taikymu. Nurodo, jog visų pirma, pirmosios instancijos teisme ieškovas tik buvo nurodęs, kad apžiūroje nedalyvavo jo tinkamas atstovas, bei kad krovinys galėjo sušilti ekspertų apžiūros metu, kuri truko 4 valandas. Nurodo, jog visos kitos apeliacinio skundo 28-34 punktuose nurodytos aplinkybės atitinka CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą apeliaciniame skunde remtis aplinkybėmis, kuris nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

93.       Pabrėžia, kad ieškovas neginčija, jog krovinio temperatūra pristatymo metu buvo aukštesnė, nei reikalaujami -18C ir buvo ledų atitirpimo požymių, kurie nurodyti ekspertų apžiūros akte (t. y. sumirkę indeliai, suskeldėjusi glazūra, indeliai atšokę nuo ledų ir t.t.), t. y. krovinio sugadinimo faktas nėra ginčijamas.

94.       Nurodo, jog tiek temperatūros režimo pažeidimo aktą, tiek ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. ekspertų apžiūros aktą  ieškovo vairuotojas S. M. A. yra pasirašęs be jokių pastabų. Anot atsakovės minėti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad vežant krovinį buvo laikytasi -18C temperatūros režimo, nes anksčiau surašytas gavėjo aktas nurodo, kad temperatūra krovinių skyriuje buvo tik -14C, o para vėliau atvykę siurvejeriai užfiksavo -18C, kas galėjo būti sąlygota temperatūros režimo pakeitimo po gavėjo akto surašymo, nes gavėjo surašyto akto turinys vairuotojui buvo žinomas.

95.       Taip pat pažymi, kad siurvejeriai iškrovimo metu matavo viso krovinio temperatūrą, o 2018 m. rugpjūčio 7 d. atidarius transporto priemonę, buvo galima įvertinti tik gale esančių ledų palečių temperatūrą, nes krovinys pilnai iškrautas nebuvo, kas ir buvo nurodyta gavėjo surašytame temperatūros režimo pažeidimo akte, tačiau ir konstatavę oro temperatūrą -18C, siurvejeriai taip pat nustatė, kad transporto priemonės gale gabentų ledų temperatūra yra -12C – -14C, o kitų krovinių vidinė temperatūra svyravo nuo -14C iki -26 C.

96.       Teigia, jog jei viso vežimo metu ieškovas būtų užtikrinęs -18C temperatūros režimą, iškrovimo metu vidinė krovinio temperatūra negalėjo būti -12C – -14 C, kadangi po paskutinės krovinio dalies (t. y. ledų) pakrovimo Panevėžyje 2018 m. liepos 30 d., vežimas truko daugiau kaip 8 paras iki pristatymo gavėjui Maskvoje 2018 m. rugpjūčio 7 d. ir jei visą laiką būtų užtikrintas -18C temperatūros režimas ir tinkamas įrangos veikimas, vidinė kovinio temperatūra negalėjo būti -12C – -14C.

97.       Nurodo, jog ieškovas taip pat remiasi tuo, kad temperatūros režimo pažeidimo aktą surašė ne kompetentingas siurvejeris, o gavėjo sandėlio viršininkė ir priėmėjas. Atsakovė mano, kad tokie krovinio gavėjo atstovai yra tinkami krovinio priėmimo ar atsisakymo priimti krovinį dokumentams įforminti, tokie veiksmai atitinka tiesiogines jų pareigas. Kaip matyti, apžiūros rezultatams užfiksuoti nedelsiant buvo iškviesti nepriklausomi siurvejeriai iš Survey Services Ltd., kurie iš esmės patvirtino gavėjo tikrinimo rezultatus.

98.       Atsakovei neaišku, kokiame kontekste temperatūros režimo užtikrinimo įrodinėjimas gali sąlygoti atleidimo nuo atsakomybės pagrindų, numatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies taikymą, nes režimo pažeidimas nėra nei disponuojančio kroviniu asmens nurodymų pasekmė, nei aplinkybė, kurios pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Nurodo, jog šiame kontekste, aptartinas tik iškrovimo ir tikrinimo muitinėje klausimas.

99.       Teigia, jog ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad ekspertų patikrinimo metu, vasarą krovinys buvo iškraunamas į lauką ir 4 valandas ten laikomas, be to, apžiūros akte minimas krovinio iškovimas į sandėlį, kurio metu buvo matuojama temperatūra, o ne apžiūra lauke, be to, ledų krovinys buvo sukrautas transporto priemonės gale, todėl jis buvo iškrautas į gavėjo sandėlį pirmas ir sušilti lauke tiesiog negalėjo. Duomenų apie tai, kad krovinys būtų kraunamas ne į gavėjo sandėlį, o į lauką byloje nėra, nepateiktas netgi atitinkamas vairuotojo paaiškinimas, nuotraukos ir pan., iškrovimo metu iš ieškovo nebuvo gauta jokių prieštaravimų dėl netinkamo krovinio iškrovimo, nebuvo reikalaujama iškrovimą stabdyti ir pan. Logiškai vertinant, neįtikėtina, kad siurvejeriai, kurių profesinė veikla yra krovinių žalų tyrimas, būtų leidę krovinį iškrauti tokiu būdu, kad iškrovimo metu jis būtų sugadintas. Be to, aukštesnė krovinio temperatūra iki ekspertų atvykimo jau buvo užfiksuota temperatūros režimo pažeidimo akte, surašytame krovinio gavėjo. Taigi, teigia, jog šios ieškovo prielaidos yra neįrodytos, nelogiškos, ir neatitinka byloje esančių įrodymų turinio.

100.       Teigia, jog ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad krovinys galėjo būti sugadintas muitinės patikrinimo metu Maskvoje. Byloje esančio CMR važtaraščio duomenys tokio ilgalaikio tikrinimo muitinėje fakto nepatvirtina, jame nėra muitinės antspaudų, patvirtinančių galimą tikrinimo laiką, ieškovo pateikta termogramos dalis nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. nepatvirtina, kad kažkuriuo metu Maskvoje krovinių sekcija būtų atidaryta ir matytųsi pakilęs temperatūros režimas, kas paprastai vyksta iškrovimo metu.

101.       Nurodo, jog krovinio būklės vertinimo tikslu būtent vairuotojas yra tinkamas vežėjo atstovas. CMR konvencijos 8 straipsnis numato vežėjo pareigą tikrinti priimamą krovinį, kuri vykdoma vairuotojo jėgomis, o 30 straipsnis numato vairuotojo dalyvavimą krovinio tikrinime jo perdavimo gavėjui metu. Be to, ieškovas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad vairuotojas būtų neinformavęs ieškovo apie iškrovime susidariusią situaciją, siurvejerių apžiūrą, kad ieškovas apie šias aplinkybes būtų sužinojęs pavėluotai ar prieštaravęs dėl krovinio apžiūros atlikimo, dalyvaujant tik vairuotojui.

102.       Teigia, kad byloje esantys dokumentai (CMR važtaraštis, 2018 m. liepos 30 d. Sąskaita Nr. P 18/4205) patvirtina, kad OU Baltholding yra tiek prekių siuntėjas, nurodytas CMR važtaraščio 1 grafoje (važtaraštį užpildė UAB „Litrada“, veikianti OU Baltholding pavedimu), tiek prekių pardavėjas. Todėl jau vien šiuo pagrindu OU Baltholding turėjo teisę reikšti pretenzijas vežėjams. Teigia, kad pagal teismų praktiką, kuris asmuo, t. y. siuntėjas ar gavėjas, gali reikšti pretenzijas vežėjui, būtų svarbu tik tuo atveju, jei pretenzijas būtų pareiškę abu minėti asmenys.

103.       Nurodo, jog atsakovės pavedimo mokėjimo paskirtyje yra nuoroda, kad mokamas nuostolių atlyginimas pagal pretenziją auto PB2358CA / PB3670BBi (t. y. šį krovinį vežusios ieškovo transporto priemonės valstybiniai numeriai), kuri aiškiai patvirtina, kad atsakovės 2019 m. liepos 23 d. mokėjimo pavedimu buvo sumokėta būtent šioje byloje aptariama kompensacija už vežimo metu sugadintą krovinį. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, pretenziją vežėjui (atsakovei) reiškė krovinio siuntėjas OU Baltholding, nuostolius įrodinėdamas gavėjo OOO Litmol siuntėjui pareikšta pretenzija, kylančia iš siuntėją ir gavėją siejusių pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos patvirtina byloje esanti 2018 m. liepos 30 d. sąskaita Nr. P 18/4205.

104.       Paaiškina, kad siuntėjas organizavo krovinio pristatymą gavėjui, pasitelkdamas atsakovę, todėl neabejotina, kad pristatęs netinkamos būklės prekes, siuntėjas turėjo kompensuoti gavėjui atitinkamus nuostolius. Byloje esantis pranešimas apie saldo tą ir patvirtina, kad siuntėjas sutiko kompensuoti nuostolius gavėjui. Kadangi pirmosios instancijos teisme ieškovas nekėlė klausimo dėl OU Baltholding ir OOO Litmol tarpusavio atsiskaitymų, o OU Baltholding vien dėl siuntėjo ir pardavėjo statuso laikytinas tinkamu pretenzijos reiškėju, papildomi dokumentai nebuvo teikiami.

105.       Teigia, jog šio atsiliepimo rengimo metu, atsižvelgdami į apeliacinio skundo argumentus, kreipėsi į krovinio gavėją OOO Litmol, prašydami patvirtinti, kad nuostoliai yra kompensuoti, ir toks patvirtinimas buvo gautas. Jį teikia su atsiliepimu ir prašo prijungti prie bylos.

106.       Pabrėžia, kad ieškovas aplinkybių, susijusių su nuostolių dydžiu pirmosios instancijos teisme neginčijo. Atsakovė turėjo pagrindo manyti, kad jos pateikti dokumentai pakankamai patvirtina visas minėtas išlaidas: kadangi krovinys buvo gabenamas tarptautiniu maršrutu ir Rusijoje jam turėjo būti įforminta importo procedūra, gavėjas turėjo sumokėti importo mokesčius ir pareikalavo jų kompensacijos, taip pat į bylą buvo pateikta krovinio utilizavimą patvirtinanti 2018 m. rugpjūčio 16 d. sąskaita-faktūra Nr. 1 bei 2018 m. rugpjūčio 16 d. utilizavimo aktas, transporto išlaidos įrodinėtos tiek ieškovo sąskaita atsakovei, tiek atsakovės sąskaita OU „Baltholding“. Būtent Survey Service Ltd. Ekspertų apžiūros aktas buvo pateiktas į bylą, todėl mokėjimas šiai siurvejerių kompanijai neturėjo sukelti abejonių. Nesant ieškovo prieštaravimų dėl nuostolių dydžio ir jų sudėties, teikti papildomus dokumentus atsakovei nebuvo pagrindo.

107.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nurodo, jog atsakovė kompensavo OU Baltholding pretenziją iš dalies, sumokėdama 5 026,95 Eur, kai tuo tarpu OU Baltholding reikalavo 5 781,06 Eur. Mažesnė kompensacijos suma sumokėta atmetus 55,55 Eur ir 54,44 Eur reikalavimus dėl laikinojo sandėliavimo ir prekių tikrinimo pasienyje išlaidų, o taip pat sutikus kompensuoti tik 300,33 Eur vežimo užmokesčio. Todėl su apeliacinio skundo argumentais dalyje dėl kompensuotinos vežimo užmokesčio dalies nustatymo atsakovė iš esmės sutinka, nes į 5026,95 Eur pretenzijos dalį, kuri buvo sumokėta OU Baltholding, buvo įskaičiuota 300,33 Eur vežimo užmokesčio išlaidų.

108.       Su ieškovo pozicija dėl įskaitymo atsakovė nesutinka, priešieškiniu atsakovė prašė pagal ieškinį ir priešieškinį priteistas sumas įskaityti, kadangi CPK 143 straipsnio 1 dalis numato, kad siekis įskaityti abipusius, priešpriešinius šalių reikalavimus yra viena iš priešieškinio pareiškimo priežasčių, kuri egzistavo ir šiuo atveju.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

109.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

110.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

111.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinis dėl nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

112.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

113.       Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

114.       Su apeliaciniu skundu ieškovas į bylą teikia 2018 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonės temperatūros matavimo išklotinę. Nurodo, jog ši išklotinė yra už keturias paras iki atvykimo į Maskvą ir buvimo joje, iš kurios matyti, jog visą minėtą laiką viduje buvo palaikoma temperatūra žemesnė nei -18 laipsnių, o atšilimas matosi tik tuomet, kai, pristačius krovinį, 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo vykdomas prekių patikrinimas paties krovinio gavėjo iniciatyva (nepakvietus vežėjo įgalioto atstovo).

115.       Atsakovė atsiliepime nurodė, jog toks ieškovo prašymas priimti naujus įrodymus byloje turėtų būti atmestas, aplinkybės nurodytos minėtuose įrodymuose pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos, teigia, jog jeigu ieškovas ginčijo temperatūros režimo pažeidimą, termogramą galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, nurodo, jog termograma apima tik laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. 07:35 val., kai tuo tarpu ginčo objektu esantis krovinys į ieškovo transporto priemonę Panevėžyje buvo pakrautas 2018 m. liepos 30 d. Nurodo, jog byloje nebuvo tiriamas šio specifinio techninio dokumento (termogramos) autentiškumas, nepateiktas dokumento originalas, nepateikti įrodymai, kad šaldymo įrenginys serijos numeriu SNR 11214176 sumontuotas būtent puspriekabėje valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

116.       Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo, pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti išimtį dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme teikimo ribojimo. Turi būti įvertintos aplinkybės, ar įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

117.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2018 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonės temperatūros matavimo išklotinė (termograma), atsižvelgiant į jos datą, galėjo būti pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovo teikiami įrodymai tik apeliacinės instancijos teisme užvilkins bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, be kita ko, ieškovas objektyviai nepagrindžia tokių įrodymų pateikimo būtinybės iškilusios vėliau, todėl ieškovo teikiamas naujas įrodymas apeliacinės instancijos teisme nepriimamas.

118.       Be kita ko, sutiktina su atsakovės pozicija, jog ieškovo teikiamoje termogramoje neužfiksuotas visos kelionės su ginčo kroviniu laikas, tikėtina, jog temperatūra kelionės metu, be kita ko, galėjo kisti ir taip sukelti tam tikrus krovinio sugadinimo padarinius. Dar daugiau, pažymėtina, jog ieškovo teikiamas naujas įrodymas nėra išverstas į lietuvių kalbą, todėl teisme negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas.

119.       Be kita ko, su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė taip pat teikia naują įrodymą į bylą – 2021 m. balandžio 14 d. OOO Litmol raštą, nurodo, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado tik gavus ieškovo apeliacinį skundą. Prašo nustatyti terminą minėto įrodymo vertimo pateikimui.

120.       Teismo neįtikino atsakovės pozicija, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik tuomet, kai buvo pateiktas ieškovo apeliacinis skundas, be kita ko, atsakovė į bylą pateikė įrodymus be vertimo lietuvių kalba, nenurodė objektyvių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis teismui būtų pagrindas nustatyti terminą dokumento vertimui pateikti, be kita ko, atsakovės teikiamas naujas įrodymas yra vieno puslapio apimties, rusų kalba, todėl teismo vertinimu, šios aplinkybės negali būti vertintinos ypatingomis, kurios sudarytų pagrindą nustatyti papildomą terminą tokių dokumentų vertimui. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, jog atsakovės teikiamas naujas įrodymas byloje nepriimamas.

Dėl vežėjo civilinės atsakomybės taikymo pagal CMR konvenciją

121.       Apeliantas (ieškovas) Fura Ltd EOOD apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo ieškinys visiškai ir tenkinti jį visa apimtimi, taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovės priešieškinis ir atsakovės priešieškinio netenkinti. Apeliaciniame skunde iš esmės dėsto aplinkybes, jog ieškovas tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė pagal sutartį neatsiskaitė. Atsikirsdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes dėl šalčio įsipareigojimų pervežimo metu nesilaikymo teigia, kad šios aplinkybės, taip pat dalies krovinio sugadinimas galėjo įvykti dėl ne nuo ieškovo priklausančių aplinkybių, teigia, jog nagrinėjamu atveju, atsakovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų – kilusios žalos dydžio ir fakto, o ieškovo atžvilgiu taikomos atsakomybę šalinančios aplinkybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktą.

122.       Atsakovė atsiliepime apeliuoja į tai, jog ieškovas atsakovei kilusios žalos dydžio neginčijo pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamos naujos aplinkybės. Teigia, jog nagrinėjamu atveju taikytina prezumpcija dėl vežėjo atsakomybės pagal CMR konvencijos nuostatas. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

123.       CMR konvencijos, dėl kurios taikymo šalių teisiniams santykiams ginčo nėra, 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.

124.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog: 1) bendroji krovinio vežėjo atsakomybė sureguliuota CMR konvencijos 17 straipsnyje; 2) CMR konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punkte; 3) jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016; 2019 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019).

125.       CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių.

126.       Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2018 m. liepos 17 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį -užsakymą Nr. 3270 (iki tol ir toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytu tarptautiniu maršrutu Italija-Lietuva-Rusija pervežti krovinį (pakrovimas 3 vietose Italijoje ir vienoje vietoje Lietuvoje, iškrovimas vienoje vietoje Rusijoje 2018 m. liepos 30 d.). Sutartyje nurodyta, kad bus vežamos prekės – pica, makaronai, desertai, ledai, reikalingas temperatūros režimas – -18°C. Atsakovė įsipareigojo už vežimą sumokėti 4 100 Eur sumą per 30 dienų. Sutarties 5 punkte numatyta sąlyga, jog pakrovimo metu yra privaloma matuoti produktų temperatūrą, stebėti pakrovimo darbų kokybę, visos pastabos dėl krovinio ir jo pakuotės turi būti įrašytos į CMR važtaraščio 18 skiltį. Sutarties 13 punktu šalys sutarė, jog vežėjas atsako už transportavimo užsakymo sąlygų vykdymą ir privalo kompensuoti galimus jo veiksmais arba neveikimu padarytus nuostolius arba sumokėti visas dėl šios priežasties paskirtas baudas; nurodytos sumos bus išskaičiuotos iš vežėjui priklausančios vežimo sumos.

127.       Kaip nustatyta ir pirmosios instancijos teisme, ieškovas 2018 m. liepos 23 d. išrašė sąskaitą – faktūrą Nr. 1000000426, pareikalaudamas sumokėti 4 100 Eur sumą iki 2018 m. rugsėjo 10 d. Byloje nėra ginčo, kad šios sąskaitos ar jos dalies atsakovė neapmokėjo, nepaisant to, kad sutiko, jog dalis krovinio pristatyta tinkamai. Taip pat nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog krovinys buvo pristatytas sutartyje numatytu maršrutu, taip pat tarp šalių nėra ginčo, jog dalis krovinio (ledai) buvo sugadinta. Byloje kyla ginčas dėl atsakingo asmens už minėto krovinio dalies sugadinimą nustatymo.

128.       Bylos duomenimis, OOO „Litmol“ parengtame Temperatūros pažeidimo akte matyti, kad priimant prekes iš kompanijos OU „Baltholding“ pagal 2018 m. liepos 30 d. važtaraštį b/n pastebėtas produkcijos temperatūros režimo pažeidimas; atidarius mašiną, temperatūra buvo -14°C, produkcijos temperatūra nuo -9,7 iki 10,5°C. Akte nurodyta komisijos (sandėlio viršininkė, priėmėjas, vairuotojas) išvada: „apžiūrint ir įvertinant produkcijos kokybę, kiekį, buvo nustatytas produkcijos saugojimo temperatūros režimo pažeidimas. Ledų, kurių temperatūra yra aukštesnė nei -18°C, į sandėlį mes nepriimame todėl, kad pagal ledų pervežimo ir saugojimo normas, produkto temperatūra turi būti mažiausiai -18°C“.

129.       Taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. Ekspertų apžiūros akte nurodoma, jog apžiūrint krovinį, atidarius krovininio skyriaus duris, krovininio skyriaus viduje temperatūra buvo -18°C, krovinys iškrautas dalyvaujant ekspertui. Šiame akte nurodyta, kad ledų temperatūra – nuo -12 iki -14°C, ledai ištirpo arba susmego, vafliniai indeliai sumirko ir atšoko nuo ledų, šokoladinė glazūra suskeldėjo. Šį aktą pasirašė OOO „Survey Service“ ekspertas, gavėjo atstovė bei vairuotojas.

130.       Apeliantas (ieškovas) ginčydamas nustatytas aplinkybes teigia, jog nei vienas iš rašytinių dokumentų ne tik nepaneigia, kad ieškovas krovinį vežė ir pristatė laikydamasis sutartyje numatyto temperatūros režimo (-18 C), nurodo, jog 2018 m. rugpjūčio 8 d. ekspertų apžiūros akte nustatyta, kad temperatūra krovininio skyriaus viduje buvo -18 C. Be kita ko, teigia, jog krovinio temperatūra galėjo būti aukštesnė dėl tos priežasties, jog krovinio apžiūra vyko 4 valandas, o transporto priemonės šaldytuvas visą šį ilgą laiką buvo atidarytas, dėl ko išimtas (iškrautas) apžiūrai krovinys (ledai) natūraliai galėjo sušilti. Be kita ko, taip pat akcentuoja, kad temperatūros pažeidimas taip pat galėjo atsirasti muitinės patikrinimo, kurio metu krovinys buvo iškraunamas, metu.

131.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovo samprotavimai dėl netinkamos produkcijos ir transporto priemonės šaldytuvo temperatūros yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini. Sutiktina su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, jog atliekant 2018 m. rugpjūčio 8 d. ekspertų apžiūrą (po vienos dienos nuo krovinio atvykimo į galutinę pristatymo vietą) transporto priemonės šaldytuvo temperatūra galėjo būti pakeista. Vis dėlto, Temperatūros pažeidimo akte užfiksuota, jog atidarius mašiną, transporto priemonei atvykus į galutinę krovinio pristatymo vietą (Maskvą) temperatūra šaldytuve buvo 14°C, be kita ko, užfiksuoti produkcijos pakitimai ir netinkamumas naudoti, todėl labiau tikėtina, jog nesant temperatūros režimo pažeidimų krovinio pažeidimų nebūtų įvykę.

132.       Inter alia, sutiktina su atsakovės pozicija, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovo vairuotojas, kuris pasirašė abu minėtus aktus, arba vėliau ieškovas būtų ginčiję minėtuose aktuose nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į vežėjui taikomą griežtąją civilinę atsakomybę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė įrodė žalos padarymo faktą.

133.       Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog atsakovės krovinio gabenimo organizatoriui Baltholding OU 2019 m. liepos 23 d. atliktas 5 026,95 Eur pavedimas nepatvirtina priešieškiniu įrodinėtos atsakovės neva patirtos žalos dėl esą netinkamai įvykdytos sutarties fakto. Be kita ko, teigia, jog atsakovės delsimas (beveik metus) pateikti priešieškinyje išdėstytus reikalavimus rodo jos nesąžiningumą.

134.       Teismo vertinimu, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2019 m. liepos 30 d. pavedimu sumokėjo krovinio siuntimą organizavusiai Baltholding OU 5026,95 Eur sumą. Baltholding OU 2019 m. liepos 23 d. subrogacijos raštu patvirtino, kad 5026,95 Eur suma yra kompensacija dėl 2018 m. rugpjūčio 7 d. sugadinto krovinio (5 palečių ledų) bei su tuo susijusių reikalavimų. Taigi, ieškovo teiginiai, jog nėra aišku ar minėtas pavedimas buvo atliktas atlyginant būtent su nagrinėjamu įvykiu susijusią žalą yra atmestinas kaip nepagrįstas, nesant įrodymų, kurie įrodytų egzistuojant priešingas aplinkybes.

135.       Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį, teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Pagal a papunktį, senaties terminas prasideda krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju senaties terminas nėra praleistas, o ieškovo argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo, vertinant reikalavimų pateikimo laiką, atmestini kaip nepagrįsti. Reikalavimų pateikimas artėjant senaties termino pabaigai savaime nesuponuoja šalies nesąžiningumo, o ieškovo argumentai, nesant įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą ar nesąžiningą susitarimą, atmestini kaip nepagrįsti.

136.       Pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punktą, krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys, arba suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 2, 3 dalys). Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami (CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis). Didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta 24 ir 26 straipsniuose (CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalis). CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.

137.       Dėl žalos dydžio nustatyta, jog į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė sumokėjo 662,50 Eur už siurvejerio paslaugas; 2018 m. rugpjūčio 10 d. sąskaita faktūra AS Nr. 004325 patvirtina, kad už 24 padėklų (LDM) patikrą pasienyje OU Baltholding išrašyta sąskaita 100 Eur sumai; bylos duomenys patvirtina, kad krovinio (5 palečių su ledais ir desertais) vertė (1 184,860 kg grynojo produkto svorio) sudaro 3 443,74 Eur sumą; pateiktas 2018 m. rugpjūčio 16 d. Nekondicinių maisto produktų utilizacijos aktas patvirtina, kad 1 184,86 kg krovinys buvo sunaikintas, už utilizavimo paslaugas krovinio gavėjas sumokėjo 22 929,41 rublių sumą.

138.       Nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. pretenzija OOO „Litmol“ kreipėsi į OU Baltholding dėl 4 781,06 Eur žalos kompensavimo. Pretenzijoje nurodyta, kad žalos sumą sudaro 3 443,74 Eur už ledų ir desertų kaina pagal sąskaitą faktūrą, 970,81 Eur PVM suma, muito mokesčiai ir muitinės rinkliavos už pažeistą krovinį, 54,44 Eur už sandėliavimo paslaugas, 312,07 Eur utilizavimo paslaugos.

139.       2018 m. rugpjūčio 21 d. Baltholding OU atsakovei pateikė pretenziją Nr. 08/21, kurioje pareikalauta kompensuoti 5 781,06 Eur žalą, kurią sudaro galutinio krovinio gavėjo patirti 4 781,06 Eur nuostoliai, 944,45 Eur transporto išlaidos, 55,55 Eur muitinės patikrinimo išlaidos, atsiradusią dėl pažeisto krovinio temperatūros režimo, ir išrašė sąskaitą 5 781,06 Eur sumai.

140.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jog mažesnė kompensacijos suma sumokėta atmetus 55,55 Eur ir 54,44 Eur reikalavimus dėl laikinojo sandėliavimo ir prekių tikrinimo pasienyje išlaidų, o taip pat sutikus kompensuoti tik 300,33 Eur vežimo (transporto) užmokesčio. Todėl iš dalies sutiko su ieškovo apeliacinio skundo dalies dėl kompensuotinos vežimo užmokesčio dalies nustatymo.

141.       Iš pranešimo apie saldo turinį matyti, kad tarp OOO Litmol ir Baltholding OU pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d. pretenziją atliktas 5 026,95 Eur įskaitymas, o atsakovė 2019 m. liepos 23 d. subrogacijos laiško pagrindu pervedė 5 026,95 Eur sumą.

142.       Laikytina, jog atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą sutiko, jog realus žalos dydis, kurį ji sumokėjo subrogacijos laiško pagrindu Baltholding OU yra mažesnis nei reali patirta žala krovinio sugadinimo metu. Teismo vertinimu, laikytina, jog atsakovė įrodė 5 026,95 Eur žalos sumą. Be kita ko, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog taip pat pagrįstomis ir priteistinomis laikytinos sumos: 1) 662,50 Eur suma už siurvejerio paslaugas; 2) 144,50 Eur dydžio išlaidų suma už teisines paslaugas rengiant pretenziją. Taigi, laikytina, jog teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 5 833,95 Eur nuostolių atlyginimą ir priešieškinį šioje dalyje tenkino.

Dėl ieškinio reikalavimų (ne)tenkinimo apimties

143.       Be kita ko, dėl ieškinio reikalavimų (ne)tenkinimo, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aritmetiškai suskaičiavo kompensacijos, priteistinos atsakovei dėl krovinio sugadinimo, dalį. Nurodo, jog hipotetiškai laikant, kad sugadintas krovinys sudarė tik 1/5 viso krovinio ir buvo vežtas tik 1/3 viso maršruto, proporcinga ir protinga būtų taikyti kitokias skaičiavimo taisykles, nei buvo pritaikytos pirmosios instancijos teismo.

144.       Kaip nustatyta aukščiau šioje nutartyje, ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį, todėl nustatytinas pagrindas sumažinti pagal sutartį iš atsakovės ieškovui priteistiną sutarties kainą. Kadangi, ieškovo argumentai dėl civilinės atsakomybės netaikymo atmesti kaip nepagrįsti, šiuo konkrečiu klausimu apeliacijos objektą sudaro priteistinos sumos pagal sutartį skaičiavimo patikrinimas.

145.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovo reikalavimas dėl skolos pagal krovinio vežimo sutartį Nr. 3720 ir šios sutarties pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą pagrįstas iš dalies. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog sugadinta krovinio dalis vežta sąlyginai nedidelį atstumą (apytiksliai 1/3 dalį bendro maršruto Italija – Lietuva – Rusija atstumo), taip pat tai, kad sugadintas krovinys sudarė nedidelę dalį krovinio (1/5 dalis krovinio (5 paletės iš 24)), todėl laikė, kad atsakovė už ieškovo atliktą vežimą mokėtų 75 procentus sutarties kainos, t. y. 3075 Eur (4100 Eur x 75%).

146.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pagrįsta būtų skaičiuoti naudojant formulę viso vežimo kaina X – (1/5 X x 33,3(3) proc.). Atsakovė šiuo klausimu atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą pozicijos dėl skaičiavimo tvarkos neišdėstė.

147.       Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, tais atvejais, jeigu krovinys nėra visiškai prarastas ar sugadintas, vežėjas, kuris nėra gavęs užmokesčio už vežimo paslaugą, turi teisę reikalauti užmokesčio už suteiktą (nors ir nevisiškai tinkamai) paslaugą dalies, proporcingos neprarastai ar nesugadintai krovinio daliai.

148.       Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ieškovo pozicija, jog sugadinta krovinio dalis yra nedidelė krovinio dalis (1/5 viso krovinio), taip pat buvo vežta sąlyginai nedidelį atstumą (1/3 dalį), taigi, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sutarties kaina turėtų būti mažinama atsižvelgiant į minėtas proporcijas. Pažymėtina, jog ieškovas, iš dalies suteikė paslaugą tinkamai, o ta vežimo paslaugos dalis, kuri buvo įvykdyta netinkamai ir sukėlusi atsakovei žalą, yra atlyginama tenkinant atsakovės priešieškinio reikalavimus.

149.       Taigi, nagrinėjamu klausimu iš esmės sutiktina su ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma skaičiavimo tvarka ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, apskaičiuojant atsakovės ieškovui pagal sutartį mokėtinos sumos dalį. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog skaičiuojant išskaitytiną vežimo paslaugos dalį, pagrįsta skaičiuoti visą sutarties kainą (4100 Eur) padauginant iš 1/5 (krovinio dalies) bei padauginant iš 1/3 (atstumo, kuriuo sugadinta krovinio dalis buvo pervežama). Vadovaujantis tokiu skaičiavimu ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui iš atsakovės priteistina suma pagal sutartį yra mažintina pagal ieškovo skaičiavimus ir apeliacinio skundo prašymą – 273,33 Eur skola už vežimo paslaugas. Taigi, ieškovui iš atsakovės priteistina suma pagal sutartį, be kita ko, sudaro 3 826,67 Eur, 268,09 Eur kompensuojamosios palūkanos už termino atsiskaityti praleidimą, skaičiuojant nuo 3 826,67 Eur sumos už 323 dienas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis), 40 Eur baudos.

Dėl priešpriešinių reikalavimų sudengimo

150.       Ieškovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas ieškovo ir atsakovės priešpriešinius reikalavimus padarė materialinės teisės normų pažeidimus – teigia, jog toks įskaitymas, CK 6.130 straipsnio prasme, negali būti atliktas dėl priešpriešinių reikalavimų vykdytinumo reikalavimo neatitikimo.

151.       Pagal CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. Taigi, viena iš priešieškinio priėmimo sąlygų yra tai, kad priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsakovė priešieškiniu siekė įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tapatus pareiškimui apie įskaitymą materialiosios teisės prasme, todėl atskiras pareiškimas dėl reikalavimų įskaitymo nėra būtinas, kadangi tokią funkciją atlieka pats priešieškinis.

152.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teismui išsprendus ginčą ir sprendimu konstatavus kiekvienos iš šalių reikalavimo dydį, reikalavimas tampa galutinai išspręstas ir nebeginčytinas, todėl teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi, teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-53-684/2017).

153.       Taigi, vertinant aukščiau nurodytą reguliavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo argumentai dėl priešpriešinių šalių reikalavimų sudengimo negalimumo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog tokią pirmosios instancijos teismo teisę numato ne tik priešieškinio, kaip teisinio instituto prigimtis, tačiau ji yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

154.       Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, perskaičiuodamas ieškovo ir atsakovės naudai priteistinų sumų dydžius, taip pat įžvelgia pagrindą pritaikyti šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

155.       Taigi, pažymėtina, jog ieškovas ieškiniu prašė priteisti 4 100 Eur skolos, 271,39 Eur palūkanų, 40 Eur baudos, viso 4 411,39 Eur, 8 proc. metinių palūkanų. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 3 332,69 Eur, bei 8 proc. metines palūkanas. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovės priteistina 3 826,67 Eur, 268,09 Eur kompensuojamosios palūkanos, 40 Eur bauda, viso 4 134,76 Eur. Tuo tarpu, atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 6 033,95 Eur, 5 proc. metines palūkanas. Pirmosios intancijos teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 5 833,95 Eur, ši suma apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteista pagrįstai.

156.       Sudengiant priteistinas sumas vertintina, jog atsakovei iš ieškovo priteistina suma sudaro 1 699,19 Eur (5 833,95 Eur – 4 134,76 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

157.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

158.       Apeliantė (atsakovė) teikdama apeliacinį skundą nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų sumų panašumo, bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.

159.       Nustatyta, jog ieškovas pirmosios instancijos teisme buvo pateikęs prašymą dėl 2 271,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis, išlaidos vertėjui bei išlaidos už advokato teisinę pagalbą atlyginimo, o atsakovė buvo pateikusi prašymą dėl 2 333 Eur, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis, išlaidos vertėjui bei išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

160.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog perskaičiavus iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas sumas, nustatyta, jog atsakovės priešieškinio reikalavimų suma patenkinta 96,69 proc., o ieškovo ieškinio reikalavimų suma patenkinta 93,72 proc. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos yra apylygės, todėl nepaskirstytinos. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš dalies tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, minėtos sumos buvo perskirstytos, taigi, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų sudengimo ir sumų skaičiavimo tapo neaktualūs ir neatitikantys faktinių bylos aplinkybių. Taigi, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepaskirstė pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų kaip apylygių, todėl nenustatytinas pagrindas panaikinti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą vadovaujantis atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

161.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

162.       Bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme paskirstytinos proporcingai patenkintai apeliacinių skundų reikalavimų daliai. Pažymėtina, jog atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas visiškai, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, o ieškovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – 70,65 proc.

163.       Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie 156 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Taip pat teikia prašymą priteisti 1 740,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimas (1200 Eur), atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimas (360 Eur), vertimo išlaidos (24,20 Eur). Į bylą teikia sąskaitas-faktūras bei mokėjimą patvirtinančius nurodymus. Taigi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 229,45 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

164.       Vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių nuostatomis, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinas visiškai.

Dėl procesinės bylos baigties

165.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vežimo teisinius santykius, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį iš dalies. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, keistinas ieškovui iš atsakovės pagal sutartį priteistinos sumos skaičiavimas ir jo pagrindu paskaičiuotos priteistinos sumos dydis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisiant ieškovui iš atsakovės, be kita ko, sudaro 3826,67 Eur, 268,09 Eur kompensuojamosios palūkanos už termino atsiskaityti praleidimą, skaičiuojant nuo 3826,67 Eur sumos už 323 dienas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis), 40 Eur baudos. Taip pat spręstina, jog atsakovės apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netenkintinas kaip nepagrįstas ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.

166.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

ieškovo Fura Ltd EOOD apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. 

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asa prekyba“ apeliacinio skundo netenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Ieškovo Fura Ltd EOOD ieškinį ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asa prekyba“ priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo Fura Ltd EOOD, juridinio asmens kodas 202196329, buveinė 1A Mestnost Kray Selo str./blvd, Tsalapitsa, Bulgarija, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asa prekyba“, j. a. k. 300004425, buveinė Mindaugo g. 14-2, Vilnius, naudai 1 699,19 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt devynis Eur 19 ct) Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 5833,95 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 1 699,19 Eur sumos nuo teismo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asa prekyba“, j. a. k. 300004425, buveinė Mindaugo g. 14-2, Vilnius, ieškovo Fura Ltd EOOD, juridinio asmens kodas 202196329, buveinė 1A Mestnost Kray Selo str./blvd, Tsalapitsa, Bulgarija, naudai 8 procentų metines palūkanas nuo 4 134,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 4 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asa prekyba“, j. a. k. 300004425, buveinė Mindaugo g. 14-2, Vilnius, ieškovo Fura Ltd EOOD, juridinio asmens kodas 202196329, buveinė 1A Mestnost Kray Selo str./blvd, Tsalapitsa, Bulgarija, naudai 1 229,45 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt devynis Eur, 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.