MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 12 d.

Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr.391. Susipažinęs su skundo medžiaga, nuteistojo asmens byla,

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo K. P. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2016-04-06 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti K. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir prašo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, jog Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo dedamas pastangas, kad būtų paleistas lygtinai, jog vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatintas, jo elgesys vertinamas nepriekaištingai, dirba, jo pakartotinio elgesio rizika vidutinė 40 balų pagal OASys. Teismo prašo patenkinti jo skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.       

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimu prašo nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo skundas atmestinas.

Teismas nustatė, kad K. P. teistas 2015-06-22 Telšių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 6 d. paskiriant galutinę 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. 2015-11-13 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos 2015-06-04 ir 2015-06-22 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo(įsiteisėjo 2015-11-26). Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 8 mėnesiai ir 1 diena.

2016-04-06 Komisija priimtu nutarimu Nr. 391 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ vienbalsiai- 6 Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis pataisos namuose dirba, mokosi. Drausmine tvarka nebaustas, 1 kartą skatintas. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Anksčiau teistas 9 kartus, šis teistumas 10-tas, jo atžvilgiu ne kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Komisija pažymėjo, jog būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. LR BVK 157 str.  1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas pažymi, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą, kurios nėra identiškos. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis teistas 10 kartų, vyrauja nusikaltimai nuosavybei, turinėms teisėms ir interesams. Teismas ne kartą nuteistajam yra rodęs pasitikėjimą- nuteistojo atžvilgiu 3 kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo ypatingą pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko negalima teigti nagrinėjamu atveju.

Teismas pažymi, kad tiek Komisija, tiek teismas kiekvieną kartą spręsdami lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo atžvilgiu, visapusiškai įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bei  atsižvelgdami į kitų aplinkybių visumą negali būti apriboti vertinti tik tam tikrą bausmės laikotarpį, arba apriboti pakartotinai vertinti aplinkybes susijusias su nuteistojo asmenybe ar ankstesniais nuteistojo teistumais, kadangi dėl teigiamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu  galima spręsti tik įvertinus jo elgesį pataisos namuose per visą laisvės atėmimo bausmės laiką, o daryti išvadas apie lygtinio  paleidimo instituto efektyvumą, nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei galima tik taip pat įvertinus ir aplinkybes susijusias su nuteistojo ankstesniais teistumais.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, skatintas, tačiau nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė– 40 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką, smurtinio elgesio rizika taip pat išlieka vidutinė.

Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Tai, kad kuria socialius planus, yra įprastinis elgesys, būdingas daugumai nuteistųjų, tačiau teismo nuomone, šiuo metu tai dar neduoda absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis K. P. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str., ir  baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Nuteistojo K. P. skundą dėl 2016 m. balandžio 6 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 391 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą

Teisėjas                                                        Laimondas Noreika