Baudžiamoji byla Nr. e1-1219-953/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25182-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 24 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje
G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, auginanti vaikus iki trejų metų, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teista: 2020-06-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., laivės apribojimu 4 mėn., įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 24 val. iki 5 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį), bei uždrausti lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, naktiniuose klubuose, lošimų namuose bei prekybos įmonėse, išskirtinai prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais ir (ar) tabako gaminiais. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per keturis mėnesius. Bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė :
G. V. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – nepilnametei dukrai A. R., o būtent: 2022-07-07 apie 21:30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia tąsė nukentėjusiajai A. R. už plaukų, po to ranka sudavė du kartus į veido sritį, po ko nukentėjusiajai A. R. nuvirtus ant žemės, suėmė rankomis už plaukų ir trenkė jos galvą į grindis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tokiais veiksmais nukentėjusiajai A. R. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamoji G. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022-07-07 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su draugais M., D. ir A. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, kiek jo išgėrė, pasakyti negali, bet jo buvo daug. Įvykio metu jau buvo stipriai girta ir visų įvykio aplinkybių nepamena. Namuose, kai vartojo alkoholinius gėrimus, jos mažamečių vaikų nebuvo, jie buvo pas jos mamą A. R.. Po to, kai parvežė, juos kartu su M. dukryte nuvedė pas kaimynus. Namuose buvo tik jos nepilnametė dukra A. R. ir jos draugė A. P., kurios, kiek ji matė, alkoholio nevartojo, bet gali būti, kad jai nematant ir atsigėrė, bet ji to tikrai nematė, joms gerti nedavė. Vakare, kiek buvo valandų, nepamena, bet gali būti pranešime apie įtarimą nurodytas laikas, tarp jos ir A. kilo žodinis konfliktas, nes ji ėmė isterikuoti, kad susipyko su draugu. Kai pamatė, kad ji susipjausčiusi koją, dar labiau supyko ir, kilus konfliktui, gali būti, kad ji ją papešė už plaukų ir nuvirtus trenkė galvą jos į grindis, bet kaip minėjo, buvo stipriai girta ir visų aplinkybių nepamena. Pamena, kad su ja kalbėjo pakeltu tonu, tai matomai nebesusivaldė. Ar matė, kartu su ja buvę draugai, pasakyti negali, nes jie nuolat nebuvo kambaryje, ėjo vis į lauką parūkyti. Prisipažįsta pilnai, kad savo veiksmais dukrai A.i sukėlė fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Mano jos veiksmams turėjo įtakos išgertas alkoholio kiekis. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jai išaiškinta.
Be kaltinamosios duotų paaiškinimų, jos kaltę įrodo kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji A. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad atrodo, kad buvo liepos 7 diena. Namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas jos mamą G. V. buvo svečių, kurių ji nepažįsta ir jie visi vartojo alkoholį. Gėrė pigiausią alų, jį pradėjo vartoti dieną prieš tai, nuo pietų, pamena trečiadienį, o ta diena, apie kurią ji dabar pasakoja, buvo ketvirtadienis. Bevartojant alkoholį, mama draugams pradėjo pasakoti apie jos tėtį, melavo apie jį, šmeižė. Ji užstojo tėtį. Tada mama ėmė visaip ją vadinti, įvairiais necenzūriniais žodžiais, ji nenusileido, atsakė jai tuo pačiu. Tada mama jai griebė už plaukų ir ėmė tąsyti, trenkė du kartus į veido sritį, kur pataikė, nepamena. Jai atrodo, kad trenkė delno apatine dalimi. Nuo gautų smūgių, nukrito ant žemės. Tada mama, paėmusi jai už plaukų, trenkė jos galvą į grindis, bet kiek kartų, nepamena, dar kažką darė, bet nepamena ką. Ji pradėjo verkti ir spardytis kojomis. Pasakė, kad jos atsižada, jai tai nepatiko. Viskas vyko kaip galima ir sakyti virtuvėje ir įvykį matė visi jos draugai, bet niekas į tai nekreipė dėmesio, tik vienas diedas atitraukė mamą nuo jos. Pradėjo verkti, kokiu momentu pradėjo, nepamena, bet verkė. Prašėsi, kad leistų vykti pas tėtį, bet niekas neišleido. Ji pradėjo grasinti policija ir vaikų teisėmis, kad atims iš jos vaikus, jei jos neišleis, o ji jai grasino „psichuške“. Kažkokiu momentu mamai iš rankų išplėšė telefoną, kurį ji buvo atėmusi, ir paskambino tėčiui, kad jai padėtų ir atvažiuotų, kad ją sumušė mama, kad jai blogai. Sakė dar kažką, bet nepamena, tik prašė nepadėti ragelio, nes mama bandė iš jos atimti telefoną, o ji šaukė, kad paleistų. Atrodo tuo metu smūgiai suduoti nebuvo. Tuo metu mama ėmė grasinti „psichuške“ ir sakė, kad ja niekas netikės. Norėjo pabėgti iš namų ir išlipti pro langą, bet nepavyko. Mama ją nutempė nuo lango. Jai atrodo, kad tada motina iškvietė jai greitąją, nes ji melavo, kad ketino žudytis, bet taip nebuvo. Nepamena, kaip, bet ji kažkaip pabėgo pro duris iš namų, atrodo, kad tuo metu mama buvo užsiėmusi su draugais, gėrė. Jai išėjus iš namų, paskambino tėčiui, kuris pasakė, kad jau atvažiuoja ir kad yra iškviesta policija. Tėtis liepė jai grįžti atgal, nes jau yra atvykusi policija, medikai. Tuo metu ėjo link stotelės. Sugrįžo visa apsiverkusi. Prie namų, automobilyje, ją apžiūrėjo medikai. Mama bandė meluoti dėl savižudybės. Medikai nuvežė į ligoninės priimamąjį, kad viską supildytų ir dėl kojos, nes tą pačią dieną buvo susipjausčiusi, bet nebandė žudytis. Dar prieš tai, mama metė jos telefoną į sieną, norėjo sudaužyti, ar netyčia, nežino, kas jai girtai galvoj. Šiuo metu gyvena su tėčiu. Tuo metu buvo pas ją draugė. Įvykio metu buvo neblaivi, alkoholį vartojo su mama ir jos draugais namuose iki susipykstant. Buvo nustatytas 1,76 girtumas. Dėl išgerto alkoholio kiekio nelabai gerai prisimena įvykio aplinkybes. Draugė taip pat vartojo alkoholį. Ar ji matė įvykį, nežino. Jai atrodo, kad draugė išvedė paslėpti vaikus, tai yra mažametį jos brolį, seserį ir dar kažkokią mergaitę. Kas liepė paslėpti vaikus ir kokiu metu, neprisimena. Nerašys pareiškimo, susitaikė su mama. Koją pjaustėsi, nes viskas „užkniso“. Visi buvo girti, dingo katinas, buvo pabėgęs, po to atsirado, bet dabar jau miręs, mama nužudė. Psichiatrijos skyriuje nebuvo gydoma, buvo nuvežta, bet neguldė, taip sakė, kad ji nusižudyti nenori, o taip perkelia savo psichologinį skausmą į fizinį skausmą, kai jai, kas negerai. Tąsymas už plaukų, suduoti smūgiai ir galvos trenkimas į žemę sukėlė fizinį skausmą. Pamena skaudėjo nosį. Po įvykio mama skambino į tėčio telefoną, jai grasino, kad ji ją pagimdė, gali ir užlenkti, kažką panašaus. Liepė duoti melagingus parodymus, kad ji visiškai nesigaili. Šis pokalbis yra įrašytas ir tėtė galės pateikti. Nori mamai padėti, kad jai blogai nebūtų, pas mamą grįžti atgal gyventi nenori.
Liudytojas D. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad G. V. yra buvusi jo sugyventine ir su ja susilaukė dukros A. R., g. (duomenys neskelbtini). Kažkur 2011 metais, jis su G. išsiskyrė, A. liko su juo gyventi. Kai G. susituokė ir susitvarkė butą, ji pasakė, kad nori, kad A. gyventų su ja. A. nesipriešino, sutiko. Tai buvo kažkur prieš pusantrų metų, bet su A. jie buvo sutarę, kai mama vartos alkoholį, nes ji turi su tuo problemų, ji atvažiuos pas jį. Taip ir būdavo. A. tai pas ją pagyvena, tai pas jį. Dabar pagal Šiaulių apskrities vaiko teisių sprendimą, A. gyvena pas jį nuo 2022-07-07, po patirto fizinio smurto nuo mamos. Apie įvykį gali paaiškinti, kad 2022-07-07, po 21 val., sulaukė skambučio iš A.. Ji verkdama paklausė, ar galinti pas jį atvažiuoti, o paklausus, kas nutiko, A. pasakė, kad mama primušė, kad smurtauja prieš ją. Jis pasakė, kad iškvies policiją, bet dėl to reikės padėti ragelį, bet A. prašė nepadėti ragelio, tai jis kokias 5 minutes girdėjo, kaip A. klykė: „nelįsk, patrauk rankas“. Jam vis dėl to teko padėti ragelį ir apie įvykį pranešė į policijai, o pats vyko pas ją. Nuvykus pamatė, kad jau yra atvykę pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. A. atėjo po poros kažkur minučių, nes buvo išėjusi iš namų, bet jis jai liepė sugrįžti. GMP automobilyje A. buvo apžiūrėta medikų viena, nes ji prašė jo apžiūroje nedalyvauti, kaip po to sužinojo, nenorėjo, kad matytų, kad ji susipjausčiusi koją. Pareigūnai aiškinosi su G. ir jos draugais apie įvykį. G. buvo akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo nerišliai. Ką ji pasakojo pareigūnams, nelabai klausėsi, bet girdėjo, kad pareigūnams neigė smurtavusi. Nurodė, kad A. pati susižalojo. Po GMP apžiūros, jis kartu su A., GMP automobiliu buvo pristatyti į ligoninę, kur vėl po apžiūros gavo siuntimą pas psichiatrą, nes A. buvo susipjausčiusi koją. Nuvykus pas psichiatrą, gydytojas pakalbėjo su A. ir pasakė jam, kad ji neketino nusižudyti, kad ji taip pasielgė dėl psichologinio skausmo. Gydytojui ji pasakė, kad pjaustėsi dėl to, kad susipyko su mama, kad katinas dingo, meilės reikalai, ir kad nusižudyti neketino, o tik norėjo sau sukelti skausmą. Gydytojas paaiškino, kad dėl blogos psichologinės būsenos, ji norėjo sukelti sau skausmą. Po apžiūros jie grįžo į namus. Po to, jis bandė su ja pakalbėti, kas įvyko. Ji per didelio noro nereiškė pasakoti, bet pakalbėti jam pavyko. Ji pasakė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad neblaivi mama jį apkalbėjo, šmeižė, o dukra bandė užstoti, ko pasėkoje G. puolė ant A., tampė ją už plaukų, spyrė du kartus jai iš kojos į veidą, tačiau, kad trenkė galvą į grindis, to nesakė. Jis per daug neklausinėjo, nes matė, kad jai nemalonu apie tai kalbėti. A. dažnai pykstasi su mama, dėl mamos alkoholio vartojimo, bet jos ir vėl susitaiko, mama yra mama. Anksčiau, kiek žino, smurtas naudotas nebuvo, tik žodiniai konfliktai. Dėl to, kas įvyko, A. pergyvena, tapo dar jautresnė. Kadangi dabar jai paauglystė, kartais pamaištauja, neklauso, pagal nurodytą laiką negrįžta į namus. Jis jai pasakė, kad ji pas jį gyvena, tai turi laikytis jo nustatytų taisyklių, kad į namus turi grįžti iki 22 val., kaip ir bando tą tvarką įgyvendinti. Dukra jo klauso, padeda namuose, atgal neatsikalbinėja, jų santykiai geri, jie nesipyksta, pas jį būnant nebuvo, kad grįžtų į namus neblaivi, tačiau 2022-07-15 apie 21 val., A. jam paskambino ir pasakė, kad yra pas mamą ir jos taikosi bei paprašė likti nakvoti pas ją. Jis jai neleido ir liepė važiuoti į namus. Nesulaukęs grįžtant, skambino A., ji neatsiliepė. Tada G, ta irgi neatsiliepė. Apie 24 val., paskambino jam G. ir pasakė, kad A. braunasi pas ją į namus ir, ką jai daryti. Jis pasakė, kad jei nėra svečių ir ji blaivi, kad priimtų nakvoti. Tuo metu jis dar nežinojo, kad G. uždrausta bendrauti su A., prie jos artintis ir panašiai. Tada, po kiek laiko, gavo SMS žinutę iš A., kad ji grįžta į namus su policija, kaip suprato policiją iškvietė jai G. Tada ją pareigūnai parvežė neblaivią, kaip A. sakė, ji su mama gėrė alų. Jis jai paaiškino, kad taip daryti negalima, nejaugi ji nori būti tokia pati, kaip mama. Ji atsakė, kad nenori. Tai buvo vienas toks atvejis ir jis tikisi, kad tai nepasikartos. Mano, kad G. A. daro blogą įtaką. Dar nori papildyti, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikia du pokalbius su G., kuriuose G. prašė A. meluoti apie įvykį.
Liudytoja A. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2022 m. birželio pabaigoje ar liepos 7 d., tiksliai datos nepamena, buvo pas A., adresu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena. Buto ten nėra, nes atskiras įėjimas ir tik vienos durys. Ji buvo likusi pas ją nakvoti. Gali paaiškinti, kad pas A. mamą buvo svečių, tai yra keturi vyrai, kurie jau iš vakaro pas ją namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Tą dieną alkoholį jie pradėjo vartoti nuo 9 val., nes kai atsikėlė, jie jau gėrė. Tai ji su A. taip pat prisijungė prie jų ir vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir sidrą. Tuo metu A. broliukas, kuriam apie 3-4 m, sesutė, kuriai apie 1 metus laiko, buvo namuose. Taip pat buvo ir vieno vyro dukra, kuriai gal 7 metai. Apie 12 val., A. mama išvedė vaikus pas kaimynę, kur ir pati liko, nes norėjo išsiblaivyti. Ji ir A. liko gerti su vyrais. Apie 16-17 val., grįžo į namus A. mama. Vaikus buvo palikusi kaimynei. A. mama prisėdo prie jų ir jie vėl toliau vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir sidrą. A. sukonfliktavo su mama žodžiu, dėl ko, neprisimena, nes dieną prieš tai jos irgi konfliktavo, tai dėl tėvo, tai iš oro motina užsipuola A., tai ji akis drasko, tai nelabai ir suprato, kas vyko. Pamena, kad po 17 val., tiksliai laiko pasakyti negali, žodinio konflikto metu, A. mama čiupo A. už plaukų ir ėmė tąsyti. A. su mama nuvirto ant žemės. Gulint ant žemės ją mama ėmė mušti. Matė, kaip suėmusi už rankų purtė ją, o A. gynėsi. Ji bandė atskirti, bet vienas vyras jai neleido, pasakė, kad tegul jos pačios aiškinasi santykius, kad snarglė taip su motina negali kalbėti. Tas vyras, kurio dukra buvo nuvesta pas kaimynę. Daugiau nelabai pamena. Pamena dar, kad mama atsistojo ir spyrė A. vieną kartą, kur tiksliai nepamena, bet į viršutinę kūno dalį. Tada A. ėmė skambinti tėvui, o mama iškvietė greitąją, kad A. išvežtų į „psichuškę“. Kai iškvietė policiją, ji tiesiog išėjo pas kaimynę, kur buvo nuvesti vaikai, nes buvo girta ir nenorėjo gauti baudos. Įvykio metu ji buvo neblaivi, tai dėl išgerto alkoholio kiekio, nelabai gerai pamena visas aplinkybes, o kai kurių gali iš vis neprisiminti. Pasakoja, ką pamena. A. susipjaustė koją dėl to, kad jos katinas dingo, bent jau ji taip suprato ir tuo metu, kai nebuvo mamos, ji buvo išėjusi blaivytis. Po to, tas katinas atsirado.
Liudytojas A. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad G. V. pažįsta apie metus laiko. Kadangi yra po ligos, prieš du metus jam buvo sustreikavusi širdis ir pragulėjo komoje dvi savaites, po ko jam labai suprastėjo atmintis, visų aplinkybių nepamena. Pamena tik tiek, kad 2022 m., prieš kokį mėnesį laiko, datos tiksliai nepamena, apie 15 val., nuėjo į svečius pas G., adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas ją buvo du vyriškiai, kuriuos pažįsta tik iš matymo. Jie visi vartojo alkoholį. Jam atrodo gėrė alų, buvo lengvai išgėrę. Jis tuo metu buvo blaivus, alkoholio su jais nevartojo. Pamena, kad G. dėl kažko susipyko su savo dukra, ir G. paėmė ją už rankų ir stipriai papurtė. Jam įstrigo tik tas dalykas, o be to jis buvo tik trumpam užėjęs, tai išėjo, ir kas vyko toliau nežino, nes nematė.
Liudytojas M. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2022-07-07, jis, jo draugas D., kurio pavardės nežino, ir A., kurio nepažįsta, matė jį pirmą kartą, buvo pas G. V., adresu (duomenys neskelbtini), svečiuose. Šiuo metu jis pas G. gyvena, bet tik kaip draugas. Po pietų jie pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė sidrą, alų. Tuo metu G. mažamečius du vaikus ir jo mažametę dukrą J., g. (duomenys neskelbtini) m., buvo nuvedę pas kaimynus E. ir Ž., kad prižiūrėtų. Kokiame bute jie gyvena, nežino, tai galėtų pasakyti G., nes tų kaimynų nepažįsta. Bevartojant alkoholį, į namus grįžo G. dukra A. su drauge A., kurios pavardės nežino. A. pradėjo verkti ir guostis, kad išsiskyrė su draugu. Tuo metu jie visi buvo virtuvėje ir jis G. pasakė, kad nepilnametės neturėtų būti prie stalo, kur vartojamas alkoholis. G. liepė išeiti iš virtuvės, tai A. nepatiko ir ėmė pulti ant G., kad ši neaiškintų ir iš virtuvės lauk nėjo. A. pasakojo istorijas, kaip pykstasi su mama. Jam pasirodė, kad jos abi kažką pavartojusios, nes abiem labai akys blizgėjo. Jos vis abi nueidavo į tualetą ir grįždavo. Jis dar G. paklausė, ką jos ten dviese veikia, nes taip jos vaikščiojo kelis kartus ir grįžus akys vis labiau blizgėjo. Taip ėjo gal kokius tris kartus ir užtrukdavo ilgokai. Paskutinį kartą ėjo pasižiūrėti, ką jos ten daro, nes sukėlė įtarimą, kad vartoja kokius narkotikus. Tik pradarius duris, pamatė ant grindų sėdinčią A., ant kojos ji buvo užsidėjusi kažkokį skudurėlį, tai buvo ant dešinės kojos apačioje, o rankoje laikė peilį. A. stovėjo ar pritūpus buvo ir laikė skudurėlį A.. Jis paklausė, kas vyksta ir nuėmė skudurėlį. Nuėmęs, pamatė, kad supjaustyta koją. Nuėjo į virtuvę ir pasakė G., kad A. susipjaustė peiliu koją. G. pasakė, kad iškvies greitąją ir išveš A. į durnyną. A. tada puolė į isteriją. Puolė ant savo mamos, kaip laukinė puolė muštis. G., kad A. apsiramintų, paėmė ją už rankų ir papurtė. Tada A. ėmė klykdama skambinti tėvui, o paskambinusi šaukė, kad mama ją muša. G. tuo metu iš jo telefono skambino greitajai ir girdėjo, kad ji pasakė, kad vaikas susipjaustė ir vežkite ją į durnyną, kad ji yra kažko apsivartojusi. Tuo metu buvo 21.26 val., kur tuo metu buvo A., nežino. Ji greičiausiai pabėgo, kai buvo kviečiama greitoji, nes daugiau jos nebematė. A. taip pat išbėgo į gatvę, kur netrukus atvažiavo greitoji ir policija. Kad A. skambintų ir kviestų policiją, negirdėjo. Gali pasakyti, kad smurtas prieš A. naudotas nebuvo. G. ją tik suėmusi už rankų papurtė, kad ši apsiramintų. A. su A. su jais alkoholio nevartojo. Kadangi jie visą laiką nesėdėjo prie stalo, vis išeidavo į lauką parūkyti, tai ne viską matė.
2022-07-08 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2022-07-07, apie 21:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu neblaivi (2,61 prom.) mama G. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., sumušė neblaivę, nepilnametę (1,76 prom.), dukrą A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., suduodama iš kojų nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl sukelto fizinio skausmo nukentėjusioji GMP ekipažo buvo pristatyta į Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatytas nosies sumušimas, po to nuvežta į psichiatrijos klinikas, nes yra dešinės blauzdos pjautinės žaizdos, žalojosi pati. Apie įvykį informuotas specializuotas pagalbos centas bei vaikų teisių ir įvaikinimo tarnyba Šiaulių skyrius. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. G. V. sulaikyta ir uždaryta į Šiaulių AVPK areštine.
2022-07-07 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini).
2022-07-07 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad A. R. nurodė, kad prieš ją smurtavo mama G. V..
2022-08-01 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC pateiktas policijos kvietimo garso įrašas. Apžiūros metu fiksuota, kad mergina praneša, kad prieš ją smurtavo mama.
2022-07-21 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC pateiktas policijos kvietimo garso įrašas.
2022-07-07 GMP kvietimo kortelėje užfiksuotas A. R. padarytas veido sužalojimas (minkštųjų aidinių), mergaitė skundėsi, kad skauda nosį.
Specialisto išvada Nr. G 1010/2022(04), kurioje nurodyta, kad A. R. padarytos pjautinės žaizdos dešinėje blauzdoje. A. R. nustatytos pjautinės žaizdos dešinėje blauzdoje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2022-07-07 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikta nukentėjusiosios A. R. apžiūra, apžiūros metu ant veido fiksuojamas paraudimas. 2022-08-05 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad u apžiūrėti liudytojo D. R. elektroniniu paštu atsiųsti 2 telefoniniai pokalbiai.
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamosios G. V. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios G. V. prisipažinimas, nukentėjusiosios A. R. ir liudytojų D. R., A. P., A. V. ir M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės, specialisto išvada ir kt. patvirtina, jog G. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia tąsė nukentėjusiajai A. R. už plaukų, po to ranka sudavė du kartus į veido sritį, po ko nukentėjusiajai A. R. nuvirtus ant žemės, suėmė rankomis už plaukų ir trenkė jos galvą į grindis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamoji G. V. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamosios G. V. tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją – nepilnametę dukrą, pagal atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog G. V. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos veiksmams, be to, nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste.
Kaltinamoji G. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamoji buvo teista (teistumas neišnykęs), administracine tvarka bausta, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, auginanti vaikus iki trejų metų, byloje nustatyta, kad ji yra priklausomybės centro įskaitoje dėl priklausomybės ligų gydymo, sutiko procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutinkamai su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei bausmės vidurkis, numatytas sankcijoje bei remiantis BK 48 straipsnio nuostatomis, paskiriant įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamoji prisipažįsta esanti kalta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, G. V. buvo laikinai sulaikyta nuo 2022-07-07 22.00 val. iki 2022-07-08 15.47 val. (1 parą).
Kaltinamajai G. V. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktiniai įrodymai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:
- 4 vnt. kompaktinių plokštelių su įrašais – pavestina Šiaulių apskrities VPK palikti saugoti prie bylos medžiagos;
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
G. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką arba dirbti, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. V. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką arba dirbti, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, G. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti G. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2022-07-07 22.00 val. iki 2022-07-08 15.47 val. (1 parą) ir laikyti, kad yra atlikusi 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Bausmės pradžią G. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
G. V.
paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. Daiktinius įrodymus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:
- 4 vnt. kompaktinių diskų su įrašais – pavesti Šiaulių apskrities VPK palikti saugoti prie bylos medžiagos;
Išaiškinti G. V., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnio 1 dalį, nuteistoji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo, laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti G. V., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Išaiškinti G. V., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Martynas Galvičius